2024-08-29 Nr. AB-12297-4-45-3-00260-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2348-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00260-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L.,

jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjai Olgai Petrovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo užsieniečiui A. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis, apeliantas), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. spalio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

2. Centras teikimą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Užsienietis buvo sulaikytas 2023 m. gegužės 28 d. išvykstantis iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis patikrinimo metu paaiškino, kad neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos valstybių sieną ir siekė patekti į Lenkijos Respubliką.

2.2. 2023 m. gegužės 29 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės bei apgyvendino Užsienietį VSAT. 2024 m. sausio 3 d. Užsienietis pasišalino iš VSAT, 2024 m. sausio 10 d. Migracijos departamento sprendimu Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutrauktas.

2.3. 2024 m. balandžio 25 d. Užsienietis pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. 2024 m. balandžio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių r. policijos komisariate Užsieniečio atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio dalį, kuris šiuo metu yra nutrauktas.

2.4. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Migracijos departamento teigimu, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir Migracijos departamentas neturės galimybėj atlikti jo apklausos, nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą jo prieglobsčio byloje.

2.5. Paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra proporcinga priemonė, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pakartotinai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis pripažįsta, kad išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis padarė pažeidimą, tačiau dėl to jis jau yra sulaikytas, todėl prašė neapriboti jo judėjimo laisvės, pasižadėjo ateityje nepažeidinėti nustatytos tvarkos, įstatymų.

4. Užsieniečio atstovas paaiškino, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsienietis suprato, kad išvykus iš Lietuvos jis vis tiek bus grąžintas į Lietuvos Respubliką, todėl jam turėtų būti taikoma su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusi alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. liepos 25 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą iki 2024 m. spalio 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis, 2023 m. gegužės 28 d. sulaikytas VSAT pareigūnų išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti. Apgyvendintas VSAT, 2024 m. sausio 3 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 24S10338 nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis 2024 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės.

7. Teismas nustatė, kad šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, užsieniečio asmenybė nustatyta.

8. Apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (113 str. 4–5 d.), teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiu atveju laikoma, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, taip pat yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

9. Teismas, įvertinęs Įstatymo 115 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, 14019 straipsnio 1ir 2 dalių, dalies nuostatas, bei aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, nurodė, kad Užsieniečio atžvilgiu yra taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą, ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apelianto apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu; šio straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktai nustato aplinkybes, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

12.2. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); analogišką išaiškinimą pateikia 2019 m. Teismams skirta analizė. Tačiau toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, kai tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio prieglobsčio prašymas priimtas nagrinėti iš esmės, tačiau asmuo toliau de facto (faktiškai) laikomas sulaikytu, kas negali būti laikoma proporcingai taikoma priemone, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus.

12.3. Užsienietis, kuriam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti, kaip ir tiems asmenims, kuriems taikomas sulaikymas. Apeliantą nuo asmenų, kurie yra sulaikyti, skiria tik šie požymiai: 1) sulaikytieji užsieniečiai gali naudotis mobiliaisiais telefonais tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai jais gali naudotis nevaržomai; 2) sulaikytieji užsieniečiai gali išeiti į lauke aplink pastatą aptvertą teritoriją tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai į aptvertą perimetrą aplink pastatą gali išeiti bet kuriuo metu.

12.4. Europos Sąjungos teisės aktų kontekste sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Direktyva), 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta.

12.5. 2022 m. birželio 30 d. ESTT sprendime, priimtame byloje C 72/22, pasisakydamas dėl Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, leidžiančio taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę „apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje“, pažymėjo, kad remiantis suformuota jurisprudencija, trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė. Be to, dėl sąvokos „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad iš šios nuostatos formuluotės, genezės ir konteksto matyti, kad tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas yra prievartos priemonė, dėl kurios prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo kitų gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje.

12.6. Nagrinėjamoje situacijoje yra identiškos aplinkybės – apeliantas yra laikomas sulaikytų asmenų bendrabutyje, nustatant teisę judėti tik bendrabučio ribose, kuris yra aptvertas tvora, ir atribotas nuo likusios Centro teritorijos, be teisės laisvai judėti visoje Centro teritorijoje, t. y., jam iš esmės sudaryta galimybė judėti tik sulaikytųjų bendrabučio ribose: jo judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje ir jo prieigose budinčių pareigūnų, išeiti iš šios zonos jam negalima. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra laikomas de facto sulaikytu, nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad yra proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

12.7. Apeliantas yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nenustatyta duomenų, jog apeliantas šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog apeliantas keltų grėsmę valstybės saugumui, jis yra nurodęs, kad gailisi, jog pasišalino iš Lietuvos anksčiau, nurodė pasišalinimo priežastis ir teigė, kad daugiau pažeisti įstatymų neketina. Nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti apeliantui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią jo situaciją, laikytina, kad įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. psichologui atlikus apelianto įvertinimą, jis identifikuotas kaip asmuo, (duomenys neskelbtini); asmeniui rekomenduojama užtikrinti jo poreikius atitinkančią aplinką.

15. Atsakovas nesutinka, kad Užsieniečiui neturėtų būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atsakovas akcentuoja, kad Užsienietis, turėdamas laisvą galimybę judėti, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, ir tai leidžia spręsti, kad švelnesnės kontrolės priemonės taikymas nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Atsakovas pažymi, jog Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas trunka 4 mėn., jis neviršija Įstatyme nustatyto maksimalaus 18 mėn. termino.

16. Atsakovas nesutinka, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė de facto (faktiškai) prilygsta jo sulaikymui, ir akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad Užsienietis teikė prašymą išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos ir jam nebuvo leista to padaryti.

17. Atsakovas, pasisakydamas dėl Užsieniečio pažeidžiamumo, pažymi, jog Užsieniečiui yra taikomos psichologo nurodytos rekomendacijos dėl jo individualių, specialiųjų poreikių taikymo, jam užtikrinama saugi aplinka, jis aprūpinamas reikiamais medikamentais, jam teikiamos konsultacijos, psichologinės būklės stebėjimas ir kt. Atsakovo teigimu, nors aplinkybės dėl Užsieniečio pažeidžiamumo ir nebuvo žinomos bei įvertintos priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau Užsieniečiui Centre užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jo poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė pernelyg riboja ar neužtikrina jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikių.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apelianto pateikta Centro nuotrauka bei nurodyta apelianto judėjimo galimybės versija neatitinka tikrovės, kadangi nuotrauka daryta anksčiau, ir ji neatspindi dabar esančios situacijos.

19. Atsakovo teigimu, apeliantas klaidingai nurodo užsieniečių, apgyvendintų teismo sprendimu pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatančią pareigą neišeiti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be vadovo leidimo, judėjimo ribas, kadangi apeliantas turi teisę laisvai judėti apgyvendinimo pastato ribose, jeigu ji aptverta apsaugine tvora. Be to, apeliantas gali laisvai judėti savo aukšte ir pastato kieme, naudotis treniruokliais, futbolo aikštynu, bendrauti. Atsakovas nurodo, kad Centro patalpose yra įrengta biblioteka, laisvalaikio kambarys, maldos kambarys, Užsienietį lanko socialiniai darbuotojai ir kt.

20. Atsakovas teigia, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, ir toks jo elgesys suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pabėgti ir bandyti slėptis. Šiuo metu taikomas užsieniečio judėjimo apribojimas pernelyg nepažeidžia jo teisių ir nevaržo jo judėjimo laisvės, todėl ši priemonė ir toliau turėtų būti taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminas iki 2024 m. spalio 26 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, todėl pratęsė Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, ir jos apribojimas yra galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016, 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1935-552/2024).

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

28. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje yra nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

29. Byloje nustatyta, kad Užsienietis, 2023 m. gegužės 28 d. VSAT pareigūnų sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Apgyvendintas VSAT, 2024 m. sausio 3 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 24S10338, kuriuo nutraukė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2024 m. balandžio 26 d. pagal Dublino III Reglamentą Užsienietį grąžinus iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atnaujinus, jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Apeliantas 2024 m. rugpjūčio 7 d. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo ((duomenys neskelbtini)).

30. Įvertinus bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į šalį bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 dalies 7 ir 11 punktuose nurodytas aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Užsieniečiui de facto yra taikomas sulaikymas, bei dėl 2022 m. birželio 30 d. ESTT sprendime, priimtame byloje C‑72/22, kuriame buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, ir padarytą išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė, pažymi, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

32. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl aplinkybės, kad Užsienietis yra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024; kt.).

33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad Užsienietis, kurio prieglobsčio prašymas dar nėra išnagrinėtas, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką bei bandė iš jos išvykti, neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika, be to ir neturi tikslo likti Lietuvoje, teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai. Bylos duomenimis, Užsieniečiui Centre yra užtikrinama medicininė priežiūra, pagal poreikį teikiama psichologinė pagalba. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nevertintina kaip neproporcinga, itin pažeidžianti Užsieniečio interesus.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, pažymi, jog reikšmingai judėjimo laisvę ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui yra taikoma nuo 2024 m. balandžio 26 d., todėl, įvertinus į tai, kad Centras nenurodė objektyvių priežasčių, pagrindžiančių tokios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybę dar 3 mėnesiams, sprendžia, kad šis terminas sutrumpinamas iki 2024 m. rugsėjo 26 d. Dėl nurodytų argumentų Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(duomenys neskelbtini) piliečio A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. L., gim. (duomenys neskelbtini), taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – terminą iki 2024 m. rugsėjo 26 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan