fb0d0cf4-fd51-456e-8e4f-35fbfc28f7db · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-200-480/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18219-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo F. P. (F. P.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-615/2021 pagal ieÅ¡kovo F. P. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys byloje M. M., S. S., Kauno miesto savivaldybė, J. M., G. B., N. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas F. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovę J. K. per 30 kalendorinių dienų terminÄ atstatyti į pradinę padėtį pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylos, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini) (objekto, esančio (duomenys neskelbtini)), planÄ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), koridorių „d“ (19,46 kv. m) ir virtuvę „e“ (22,86 kv. m) – paÅ¡alinti įrengtas pertvaras patalpoje „d“ atstumu 2,319 m nuo patalpos plane pažymėtos 18-1 bei patalpoje „e“ atstumu 2,449 m nuo įėjimo iÅ¡ patalpos „d“; paÅ¡alinti patalpoje „e“ įrengtÄ duÅ¡Ä (duÅ¡o kabinÄ , kurios plotis 0,800 m), duÅ¡Ä tveriančiÄ 10 cm pločio sienelę, įrengtÄ 1,552 m atstumu nuo įėjimo į virtuvės patalpÄ â€že“ iÅ¡ koridoriaus „d“, įrengtÄ praustuvÄ su stalvirÅ¡iu (stalvirÅ¡io matmenys 1,552 m x 0,838 m);

2) atsakovei neįvykdžius pirmame punkte nurodytų veiksmų per teismo nustatytÄ 30 kalendorinių dienų terminÄ , skirti atsakovei baudÄ â€“ 30 Eur per vienÄ vėlesnę teismo sprendimo įvykdymo dienÄ ieÅ¡kovo naudai, o taip pat, jei atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys teismo įpareigojimų, leisti ieÅ¡kovui savo lėšomis atstatyti į pirmame punkte nurodytÄ pradinę padėtį ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys 18-1 (18,85 kv.

m) su bendro naudojimo patalpomis: tualetu (b, 0,36 kv. m), koridoriumi (d, 2,78 kv. m), virtuve (e, 4,57 kv. m), atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys su bendro naudojimo patalpomis: d (1/7 nuo 19,46 kv. m), b (1/7 nuo 2,50 kv. m), c (1/7 nuo 22,86 kv. m). Å iuo metu planuose raide „e“ žymima virtuvės patalpa atsakovės dokumentuose ir sename aukÅ¡to plane buvo / yra žymima raide „c“. IeÅ¡kovo Å¡eimai apsigyvenus bute, kiti virtuvės patalpos „e“/22,86 kv. m (atsakovės dokumentuose „c“) bendraturčiai nurodė, kuria patalpos dalimi turi naudotis ieÅ¡kovo Å¡eima – tai buvo vieta tarp įėjimo į patalpÄ â€že“/22,86 kv. m ir Å¡ios patalpos praplatėjimo už ventiliacijos angų.

Å ia virtuvės patalpos dalimi ieÅ¡kovas su buvusia sutuoktine ir naudojosi, o santuokÄ nutraukus ir butui Nr. (duomenys neskelbtini) atitekus ieÅ¡kovui, nuo 2007 m. lapkričio 8 d. Å¡ia virtuvės patalpos dalimi naudojosi ieÅ¡kovas. Nurodytoje patalpos vietoje prie sienos stovėjo ieÅ¡kovo spinta, skalbimo maÅ¡ina, ant kurios ieÅ¡kovas esant poreikiui galėjo pastatyti kompaktiÅ¡kÄ elektrinę viryklę. Virtuvėje ieÅ¡kovas turėjo galimybė pasigaminti sau valgyti. Kadangi 2009–2012 m. ieÅ¡kovo darbas buvo susijęs su dažnomis ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienį, jis ne visada galėjo matyti, kas vyksta jam priskirtoje virtuvės dalyje. 2011 m. grįžus iÅ¡ komandiruotės, ieÅ¡kovas pamatė virtuvės „e“/22,86 kv. m ir koridoriaus „d“/19,46 kv. m patalpų perplanavimus, kurie nebuvo suderinti su juo, kaip su Å¡ių patalpų bendraturčiu.

Koridoriuje „d“/19,46 kv. m įrengta plane nepažymėta pertvara / siena su durimis atstumu 2,319 m nuo ieÅ¡kovo buto kambario, plane pažymėto Å¡ifru 18-1. Virtuvėje „e“/22,86 kv. m įrengta pertvara / siena atstumu 2,449 m nuo durų (iÅ¡ patalpos „d“), tokiu bÅ«du atitveriant anksčiau ieÅ¡kovo naudotÄ virtuvės dalį ir praėjimÄ Ä¯ virtuvę, nuo likusios virtuvės patalpos dalies „e“, bei padalinant virtuvės patalpÄ â€že“ į dvi dalis. Pastatytos sienos / pertvaros ilgis nuo sienos iki ventiliacijos angų yra 1,400 m.

Ventiliacijos angų sienelių ilgis yra 0,915 m. Plotis prie įėjimo iÅ¡ virtuvės patalpÄ 1,758 m. Taip pat savavaliÅ¡kai užimtoje / atitvertoje patalpoje (jos dalyje) atsakovė įrengė duÅ¡Ä (duÅ¡o kabinÄ ) – prie pat savavaliÅ¡kai įrengtos pertvaros, ties ventiliacijos anga. DuÅ¡o kabinos plotis 0,800 m, duÅ¡as atitvertas nuo likusios patalpos dalies sienele apie 10 cm pločio, sienele įrengta 1,552 m nuo įėjimo į virtuvės patalpÄ iÅ¡ koridoriaus „d“. Taip pat atsakovė įrengė stalviršį (1,552 m x 0,838 m) su praustuvu nuo pat įėjimo į virtuvės patalpÄ iki duÅ¡o kabinos.

DuÅ¡Ä ir praustuvÄ atsakovė įrengė techniÅ¡kai neteisingai, neužtikrinus tinkamos hidroizoliacijos, dėl ko drėgmė ir pasikartojantys užpylimai daro neigiamÄ poveikį virtuvės patalpos sienoms bei apačioje esančioms patalpoms. Tokiu bÅ«du atsakovė savavaliÅ¡kai užėmė ieÅ¡kovo naudojamÄ virtuvės dalį ir 3,75 kv. m bendros virtuvės patalpos (apskaičiuota taip: (2,319 m x 1,400 m) + (2,319 m – 0,915 m) x (1,758 m – 1,400 m), tuo tarpu kai atsakovei priklauso tik 3,26 kv. m (1/7 dalis nuo 22,86 kv.

m) virtuvės patalpos. Atsakovė pati nesinaudoja butu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nuolat gyvena nuomininkai / ar naudotojai, kurie naudojasi užimta virtuvės patalpos dalimi, dėl ko ieÅ¡kovas negali pateikti į virtuvės dalį, priverstas glaustis tik kambaryje, darant valgyti negali pasinaudoti virtuvės patalpa. Dėl pertvaros koridoriuje pas ieÅ¡kovÄ atvykstantys asmenys ar tarnybos negali rasti buto Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis yra už pertvaros. Taip yra pažeidžiamos ieÅ¡kovo kaip virtuvės patalpos „e“ ir koridoriaus patalpos „d“ bendraturčio teisės. IeÅ¡kovas neneigia, kad tarėsi su atsakove dėl jos buto pirkimo–pardavimo, tačiau sandoris neįvyko, nes atsakovė nuolat kėlė buto kainÄ .

Visi darbai buvo atlikti, kuomet ieÅ¡kovas buvo ilgalaikėje darbo komandiruotėje užsienyje. Grįžęs ir pamatęs pertvarkymus, ieÅ¡kovas prašė atsakovę juos panaikinti arba parduoti jam jos butÄ už sutartÄ kainÄ , kad pats galėtų atstatyti neteisėtus pertvarkymus. Grįždamas iÅ¡ komandiruočių ieÅ¡kovas nuolat negalėdavo patekti į atitvertÄ koridorių ir virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams, nuolat buvo keičiami ir raktai, todėl ieÅ¡kovas nuolat turėjo praÅ¡yti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį.

Preliminarioje sutartyje prieraÅ¡as „su rekonstrukcija sutinku“ atliktas atsakovės ranka, ieÅ¡kovui nedalyvaujant, jau po to, kai ieÅ¡kovas Å¡iÄ sutartį pasirašė. Sprendžiant klausimÄ dėl patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m valdymo, naudojimo ir disponavimo, protokolas yra niekinis, nes namo administratorė negalėjo organizuoti visų namo bendraturčių balsavimo raÅ¡tu dėl patalpų, kurios nėra visų bendraturčių bendro naudojimo objektai.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog nei atsakovės bute, nei bendro naudojimosi patalpose nebuvo jokios vonios ar dušo patalpos, o bendroje virtuvėje (archyvinėje kadastro duomenų byloje esančio pastogės patalpų plano, parengto 2002 m. kovo 25 d., pažymėtoje indeksu „c“, o šiuo metu plane žymima indeksu „e“, buvo tik viena kriauklė, naudojama bendrai ir asmens higienai, ir valgiui gamintis.

Kadangi bylos Å¡alys naudojasi ta pačia bendro koridoriaus dalimi, atsakovė ne kartÄ buvo paraginta paties ieÅ¡kovo spręsti susidariusiÄ situacijÄ kartu, t. y. atsitvėrus dalį koridoriaus ir virtuvės įsirengti duÅ¡Ä , kriauklę su stalvirÅ¡iu, ir Å¡iomis atitvertomis patalpomis naudotis lygiomis dalimis. Visi bendraturčiai pritarė, kad bÅ«tų pastatytos sienos patalpų plane niekur nepažymėtose, niekam nepriskirtose, nenaudojamose, apleistose palėpės patalpose, tokiu bÅ«du suformuojant bendro koridoriaus dalį kitiems bendraturčiams patekti į bendrÄ virtuvę.

Bylos Å¡alys taip pat žodžiu susitarė, jog atsakovė savo lėšomis atliks pertvarkymus ir juos įteisins įstatymų nustatyta tvarka, o ieÅ¡kovas ateityje pirks iÅ¡ jos butÄ su atliktais pertvarkymais. Atsakovė, gavusi žodinį bendraturčių pritarimÄ , taip pat ir paties ieÅ¡kovo, 2013 m. atliko paprastojo remonto darbus ir įrengė patalpų atitvaras su durimis, vienoje atitvertoje patalpoje įrengė bendrÄ koridorių, o kitoje atskirÄ virtuvėlę ir duÅ¡o kabinÄ . IeÅ¡kovas ir atsakovė kartu lygiomis dalimis naudojosi ir iki Å¡ios dienos turi teisę naudotis atitverta duÅ¡o kabina ir virtuvėle.

Atitvėrus patalpas tokia bendrojo naudojimosi tvarka ieÅ¡kovui tiko. Å alys tarėsi, o ieÅ¡kovas ketino pirkti atsakovės butÄ . Tuo tikslu jie 2013 m. lapkričio 19 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas ketino butÄ iÅ¡ atsakovės nupirkti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Å alių pasiraÅ¡ytoje preliminariojoje sutartyje yra pažymėta, jog ieÅ¡kovas sutinka su rekonstrukcijomis. IeÅ¡kovas iki nurodyto termino sutarta kaina buto nenupirko. Po kurio laiko ieÅ¡kovas ėmė atsakovei reikÅ¡ti pretenzijas dėl neva nekokybiÅ¡kai atliktų pertvarkymų, pats neigdamas duotÄ savo sutikimÄ ir pritarimÄ Å¡iems pertvarkymams.

IeÅ¡kovas, kaip ir atsakovė, turi raktÄ patekti į atitvertas patalpas, naudotis virtuvėle, duÅ¡o patalpa, tačiau po kurio laiko pastebėta, kad ir kiti bendraturčiai netrukdomai patenka į duÅ¡Ä ir juo naudojasi. Galimai įrengtu duÅ¡u naudotis jiems leidžia pats ieÅ¡kovas. Akivaizdu, jog po dažno naudojimosi duÅ¡u, kai absoliučiai nėra valoma ir tvarkoma, drėgmės perteklius pradėjo veržtis į iÅ¡orę, nors ieÅ¡kovas nepagrįstai kaltina atsakovę neva neužtikrinus tinkamos hidroizoliacijos.

Dėl atliktų pertvarkymų namo administratorė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Žaidas“ suorganizavo bendraturčių balsavimÄ raÅ¡tu, kurio metu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams buvo iÅ¡siųsti 18 biuletenių, o gauta 14. Namo administratorė konstatavo, jog balsavimas raÅ¡tu įvyko ir dauguma gyventojų pritarė, kad namo bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir duÅ¡o kabinos įrengimas.

Privalomos atsakovei tvarkos dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame name nebuvo nustatyta, todėl ieÅ¡kovas be pagrindo teigia, jog atsakovė, neva užvaldydama patalpų dalį, nepaisė nustatytos bendros virtuvės naudojimosi tvarkos. Kyla pagrįstas klausimas, kaip atsakovė galėjo „nuolat kelti buto kainÄ â€œ, jei buvo preliminariÄ ja sutartimi įsipareigojusi jį parduoti už sutartÄ kainÄ iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovė patvirtino, jog Å¡alims pasiraÅ¡ius preliminariÄ jÄ sutartį, ji supratusi, jog nėra aptartas atliktų pertvarkymų klausimas, todėl ji nusprendė sutartyje padaryti prieraÅ¡Ä â€žsu rekonstrukcijom sutinku“, apie tai informuodama patį ieÅ¡kovÄ .

Tuo metu ieÅ¡kovas su prieraÅ¡u sutiko, nes žodžiu buvo susitarę, jog atsakovė savo lėšomis atliks pertvarkymus ir juos įteisins įstatymų nustatyta tvarka, o ieÅ¡kovas ateityje pirks iÅ¡ jos butÄ su atliktais pertvarkymais.

4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartimi Nr. 201-9-443 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas S. S., o 2012 m. sausio 30 d. nuomos sutartimi Nr. 25-12-48 butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotas M. M., taigi minėtomis patalpomis Kauno miesto savivaldybė nesinaudoja, yra perleidusi šias patalpas nuomos pagrindais nuomininkams. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybė negali nurodyti, ar atsakovės atlikti statybos darbai buvo teisėti ir nepažeidė Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkų teisių.

5. Tretieji asmenys M. M., S. S., J. M., G. B., N. B. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 212,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei – 88,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už procesinių dokumentų siuntimÄ .

7. Teismas nustatė, kad jau po to, kai atsakovė atliko bendrų patalpų paprastÄ jį remontÄ / pagerinimÄ , Å¡ios bylos Å¡alys (ieÅ¡kovas ir atsakovė) tarėsi, iÅ¡ dalies susitarė ir ieÅ¡kovas nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ketino pirkti atsakovei priklausantį butÄ , o atsakovei priklausančio buto pirkimo–pardavimo sandoris vėliau neįvyko tik Å¡alims nesutarus dėl parduodamo–perkamo buto galutinės kainos.

8. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenurodė ir į bylÄ nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo atsakovės atlikto bendrų patalpų paprastojo remonto / pagerinimo iki Å¡alių ketinimų sudaryti atsakovei priklausančio buto pardavimo–pirkimo sandorį pabaigos (Å¡alims nesutarus dėl galutinės kainos), ieÅ¡kovas kreipėsi į kokias nors valstybės ar savivaldybės institucijas dėl, ieÅ¡kovo nuomone, pažeistų jo teisių gynimo ar pan.

9. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina buvus atsakovės nurodomÄ aplinkybę, jog ji bendrų patalpų paprastÄ jį remontÄ / pagerinimÄ atliko turėdama žodinį ieÅ¡kovo sutikimÄ , o pretenzijas ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti tiktai sandoriui neįvykus 2015 m., nei ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, kad jis savo sutikimo nedavė, piktinosi atsakovės padarytu savo teisių pažeidimu, tačiau kartu pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ vedė draugiÅ¡kas derybas su ta pačia atsakove dėl atsakovei priklausančio buto pirkimo ir sudarė raÅ¡ytinę preliminariÄ atsakovės buto pirkimo–pardavimo sutartį.

10. Teismas nustatė, kad notarine tvarka patvirtinto ir įregistruoto susitarimo dėl naudojimosi bendromis patalpomis nebuvo.

11. Teismas sprendė, kad atsakovės atlikti pertvarkymai ir suformuotos patalpos iÅ¡ esmės atitinka bendraturčių turimas bendrosios dalinės nuosavybės idealiÄ sias dalis ir visiems bendraturčiams iÅ¡ esmės tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys – naudojimasis bendru koridoriumi (patalpų plane pažymėtas raide „d“), patekimas į bendrÄ virtuvę (patalpų plane pažymėta raide „e“, seniau „c“), tualeto patalpÄ (patalpų plane pažymėta raide „b“) ir naudojimasis Å¡iomis bendro naudojimosi patalpomis pagal priskirtÄ plotÄ .

12. Teismas konstatavo, kad atsakovės atlikti bendrų patalpų pagerinimai – paprastojo remonto darbai – atitinka daugumos bendraturčių valiÄ , o ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, kurie bÅ«tų prieÅ¡ingi daugumos bendraturčių valiai.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo pateikti kitų bendraturčių nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai aiÅ¡kiai nenurodo, jog jiems priklausytų bendro naudojimo patalpos, pažymėtos patalpų plane raidėmis „d“ ir „e“, taip pat nėra aiÅ¡ku, kokios konkretaus dydžio bendro naudojimo patalpų dalys jiems priklauso, padarė prielaidÄ , kad galimai bendro naudojimo patalpos, pažymėtos patalpų plane raidėmis „d“ ir „e“, kuriose atlikti pertvarkymai, priklausytų kiekvienam to aukÅ¡to bendraturčiui po 1/7 dalį, nes aukÅ¡te yra 7 butai, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini), ir pažymėjo, jog atsakovės inicijuotame ir namo administratorės UAB „Žaidas“ suorganizuotame bendraturčių balsavime raÅ¡tu iÅ¡ septynių Å¡io aukÅ¡to butų keturių butų savininkai (dauguma) raÅ¡tu pareiÅ¡kė, kad pritaria, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir duÅ¡o kabinos įrengimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas F. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas teisiÅ¡kai neįvertino ginčo Å¡alių santykių ir nenurodė, kad ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, dėl ko nepagrįstai nenustatinėjo sÄ lygų, kurias privalo įrodyti negatorinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantis asmuo bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas tarp Å¡alių.

Teismas ne tik, kad padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neva ieÅ¡kovas sutiko su virtuvės patalpoje atliktais remonto darbais, bet netgi nurodė neva ieÅ¡kovo sutikimas nebuvo privalomas – pakako daugiabučio pastato bendraturčių arba virtuvės patalpos bendraturčių daugumos sutikimo. 14.2. Teismas pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotas Å¡alių įrodinėjimo taisykles negatorinio ieÅ¡kinio atveju, nes sprendime nenustatinėtas ir visiÅ¡kai nevertintas ieÅ¡kovo teisių pažeidimas, t. y. kad dėl atsakovės savavaliÅ¡kai, nederinant su bendraturčiais, atliktų remonto darbų ieÅ¡kovas patiria nepatogumus – valstybės tarnybos neranda ieÅ¡kovo buto, nes jį užstoja atsakovės pastatyta pertvara, remontuojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spynÄ , nesinaudojant jokiu raktu galima patekti į ieÅ¡kovo butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra visiÅ¡kai nesaugu, atsakovės įrengtuose santechnikos prietaisuose vanduo veržiasi į iÅ¡orę (atsakovė to neginčija), įsiveisė pelėsis, ieÅ¡kovas pastoviai negali patekti į atitvertÄ koridorių, į virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams nuolat keičiami ir raktai, todėl ieÅ¡kovas nuolat turi praÅ¡yti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį. 14.3.

Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovui nuosavybės teise priklauso virtuvės „e“ dalis, kurios plotas 4,57 kv. m, tuo tarpu visa atskirta ir naujai suformuotas virtuvės patalpa yra 3,87 kv. m ploto, taigi, jei ieškovas ir atsakovė turėtų naudotis šia patalpa lygiomis dalimis, tai ieškovui tektų tik 1,94 kv. m virtuvės ploto, o likusia 2,63 kv. m dalimi jis turėtų naudotis pertvara atskirtoje patalpoje „e“/22,86 kv. m – kas yra absoliučiai neracionalu ir neprotinga.

Be to, naudojimasis tokia atitverta patalpa yra neracionalus dar ir dėl to, jog jeigu atitverta patalpa atsakovės nuomininkai naudojasi kaip higienos kambariu, tai atitinkamu metu į jÄ negali patekti ieÅ¡kovas, ir atitinkami negali naudotis joje esančia kriaukle ar virtuvės įranga. 14.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai nusprendė neva ieÅ¡kovo sutikimÄ su rekonstrukcija patvirtina 2013 m. lapkričio 19 d. iki preliminarioji sutartis dėl atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo. 14.5.

Patalpos „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m, kuriose atsakovė atliko pertvarkymus, nėra visų gyvenamojo namo bendraturčių bendro naudojimo objektai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo prasme, todėl šiems remonto darbams turėjo būti gaunamas ne gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos pritarimas, o absoliučiai visų patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimas.

Å iuo aspektu teismas ginÄÄ privalėjo spręsti vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

15. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 15.1. IeÅ¡kovas dirbtinai bando pavaizduoti situacijÄ , jog neva jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos. Paties ieÅ¡kovo subjektyviai nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas apie menamÄ savo teisių pažeidimÄ , jam sudarytos sÄ lygos alternatyviai naudotis tiek bendra virtuve, tiek atitvertoje patalpoje įrengtomis virtuvėle ir duÅ¡o kabina. 15.2.

Byloje nėra ginčo, jog bendro naudojimo patalpų bendraturčiai nebuvo sudarę notariÅ¡kai patvirtinto tarpusavio susitarimo dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, juo labiau nebuvo jo įregistravę vieÅ¡ame registre. Privalomos atsakovei tvarkos dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame name nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovas be pagrindo teigia, jog atsakovė, neva užvaldydama patalpų dalį, nepaisė nustatytos bendros virtuvės naudojimosi tvarkos. 15.3. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl papildomos virtuvėlės ir duÅ¡o kabinos įrengimo, atsakovės sutikimo ir leidimo ieÅ¡kovui jomis naudotis akivaizdžiai įrodo ieÅ¡kovo nuosavybės teisių įgyvendinimo pagerinimÄ , o ne pabloginimÄ . 15.4.

Teismas iÅ¡samiai motyvavo sprendimÄ , visapusiÅ¡kai įvertino jam pateiktus visus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos, taip pat nurodė įstatymo normas, kurios turi bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. 15.5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieÅ¡kovas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi ieÅ¡kovas, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes. 15.6. IeÅ¡kovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iam ginčo atvejui nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnio nuostatas, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Bendrojo naudojimo patalpų pertvarkymus atsakovė atliko gavusi žodinį bendraturčių, tame tarpe ir paties ieÅ¡kovo, sutikimÄ .

Joks norminis teisės aktas imperatyviai nenustato, jog būtini absoliučiai visų, o ne daugumos, bendraturčių sutikimai.

16. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Kauno miesto savivaldybė negali nurodyti, ar Å¡ioje byloje atsakovės atlikti statybos darbai buvo teisėti ir ar nepažeidė Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkų teisių bei ar nepažeidė ieÅ¡kovo teisių į jo nuosavybę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

19. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo F. P. (toliau – ieÅ¡kovas arba apeliantas), kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčio, reikalavimas dėl atsakovės J. K. (toliau – atsakovė) bendro naudojimo patalpose įrengtų atitvarų su durimis, praustuvo su stalvirÅ¡iu ir duÅ¡o kabinos paÅ¡alinimo, jo, kaip savininko teisių gynimo pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Apeliaciniu skundu akcentuojamas teisiškai neįvertintas ginčo šalių santykis ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimas negatorinio ieškinio atveju. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir visiškai nevertino ieškovo teisių pažeidimo, t. y. kad dėl atsakovės savavališkai, nederinant su bendraturčiais, atliktų remonto darbų ieškovas patiria nepatogumus.

21. Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų taikymas yra gana plačiai iÅ¡analizuotas, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimÄ nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

22. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais bÅ«dais. Kokiu Å¡ioje normoje nustatytu bÅ«du ginti savo teisę ar įstatymų saugomÄ interesÄ , pasirenka ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimÄ . Ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ atlieka teismas.

23. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas atsakovei reiÅ¡kė iÅ¡ daiktinės teisės – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo ir naudojimo teisės atsirandantį reikalavimÄ , t. y. jų teisės naudotis bendro naudojimo patalpomis pažeidimo. IeÅ¡kinys byloje kvalifikuotinas kaip negatorinis ieÅ¡kinys, nes savininkas turi teisę reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, reikalaujant paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius (CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog negatorinis ieÅ¡kinys ir ieÅ¡kinys dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo yra savarankiÅ¡ki ir kartu skirtingi pažeistų teisių gynimo bÅ«dai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė teismo įpareigoti atsakovę atstatyti į pradinę padėtį pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų (bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planÄ patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), koridorių „d“/19,46 kv. m ir virtuvę „e“/22,86 kv. m, t. y. paÅ¡alinti įrengtas pertvaras patalpoje „d“/19,46 kv. m atstumu 2,319 m nuo patalpos, plane pažymėtos 18-1, bei patalpoje „e“/22,86 kv. m atstumu 2,449 m nuo įėjimo iÅ¡ patalpos „d“; paÅ¡alinti patalpoje „e“/22,86 kv. m įrengtÄ duÅ¡Ä (duÅ¡o kabinÄ , kurios plotis 0,800 m), duÅ¡Ä tveriančiÄ 10 cm pločio sienelę, įrengta 1,552 m atstumu nuo įėjimo į virtuvės patalpÄ â€že“ iÅ¡ koridoriaus „d“, įrengtÄ praustuvÄ su stalvirÅ¡iu (stalvirÅ¡io matmenys 1,552 m x 0,838 m).

Toks ieÅ¡kovo reikalavimas atitinka negatorinio ieÅ¡kinio sampratÄ , todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimÄ aiÅ¡kinančia kasacinio teismo praktika, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad jis yra patalpų, kuriose yra įrengtos pertvaros, duÅ¡o kabina, praustuvas su stalvirÅ¡iu savininkas (bendrasavininkas), taip pat tai, kad minėtų pertvarų, duÅ¡o kabinos, praustuvo su stalvirÅ¡iu buvimas bendro naudojimo patalpose pažeidžia jo teises (CK 4.98 straipsnis).

26. Nustatyta, kad ieÅ¡kovui F. P. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys 18-1 (18,85 kv. m), su bendro naudojimo patalpomis WC – b (0,36 kv. m, koridoriumi – d (2,78 kv. m), virtuve – e (4,57 kv. m). Atsakovei J. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), (16,92 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kambarys su bendro naudojimo patalpomis d (1/7 19,46 kv. m), b (1/7 nuo 2,50 kv. m), c (1/7 nuo 22,86 kv. m). Pažymėtina, Å¡iuo metu planuose raide „e“ žymima virtuvės patalpa seniau buvo žymima raide „c“. Vadinasi, pirmoji bÅ«tinoji negatorinio ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga egzistuoja, ginčo dėl to byloje nekilo. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės įrengtų atitvarų / pertvarų su durimis, praustuvo su stalvirÅ¡iu ir duÅ¡o kabinos buvimas bendro naudojimo patalpose pažeidžia apelianto teises.

27. IeÅ¡kovas savo teisių pažeidimÄ grindė tuo, kad minėtus pertvarkymus atsakovė atliko neteisėtai, t. y. neturėdama jo ir absoliučiai visų patalpų „e“/22,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimo, o dėl atsakovės atliktų remonto darbų jis patiria nepatogumus. Nurodė, kad dėl atsakovės savavaliÅ¡kai atlikto remonto valstybės tarnybos neranda ieÅ¡kovo buto, nes jį užstoja atsakovės pastatyta pertvara, remontuojant buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų spynÄ , nesinaudojant jokiu raktu galima patekti į ieÅ¡kovo butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kas yra visiÅ¡kai nesaugu, atsakovės įrengtuose santechnikos prietaisuose vanduo veržiasi į iÅ¡orę (atsakovė to neginčija), įsiveisė pelėsis, ieÅ¡kovas pastoviai negali patekti į atitvertÄ koridorių, į virtuvę, kadangi besikeičiant atsakovės buto nuomininkams nuolat keičiami ir raktai, todėl ieÅ¡kovas nuolat turi praÅ¡yti raktų pas kaimynus, kad galėtų patekti tiek į atitvertas patalpas, tiek į savo kambarį.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apelianto argumentai dėl jo ir visų bendraturčių sutikimo nebuvimo vertintini kritiškai, juos paneigia atsakovės pateikti bei kiti byloje esantys įrodymai, sprendime aptartas teisinis reglamentavimas, kuriuos tinkamai įvertino ir taikė pirmosios instancijos teismas, padarydamas skundžiamame sprendime pagrįstas bei teisėtas išvadas.

29. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe, ir Å¡ios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Vadinasi, CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia iÅ¡imtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai bÅ«na daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimÄ . Å iems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrÄ turtÄ , priėmimo bÅ«das nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius.

Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimÄ , jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotÄ savininko teisių apsaugÄ (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali bÅ«ti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo bÅ«dus:

1) bendraturčių balsų daugumÄ (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formÄ , kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017).

31. Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimÄ turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimÄ , pakeisti jo ekonominę bÅ«klę. Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali bÅ«ti įgyvendinamos vienu metu, pvz., kai savininkas sunaikina daiktÄ .

Ginčo situacija apima sprendimÄ patalpose, priklausančiose bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti atitvarus su durimis, duÅ¡o kabinÄ , praustuvÄ su stalvirÅ¡iu. Nors tokie veiksmai ir turi tam tikrų disponavimu daiktu požymių (sprendimu darant tam tikrÄ Ä¯takÄ jo ekonominei bÅ«klei), tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jie yra nepakankami siekiant tokius veiksmus kvalifikuoti kaip disponavimo teisę apimančius veiksmus, nes Å¡iais veiksmais nėra sprendžiamas daikto teisinis likimas, jo teisinė padėtis.

Atsižvelgdama tai teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, jog ginÄÄ pirmosios instancijos privalėjo spręsti vadovaudamasis CK 4.75 straipsnio nuostatomis.

32. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra tai, kad ginčo bendro naudojimo patalpų – virtuvės „e“/22,86 kv. m ir koridoriaus „d“/19,46 kv. m – dalis nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui („e“ – 4,57 kv. m, „d“ – 2,78 kv. m), bet ir atsakovei („c“ arba „e“ – 1/7 nuo 22,86 kv. m, „d“ – 1/7 nuo 19,46 kv.

m) bei tretiesiems asmenims (valstybės įmonės Registrų centro Butų (patalpų) sÄ raÅ¡as pastate). Nustatyta, kad Å¡ios patalpos nėra padalintos, atitinkamos jų dalys nėra atidalintos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nėra nustatyta bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarka, kas reiÅ¡kia, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukÅ«rimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

CK 4.85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali bÅ«ti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma tik tada, kai butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutarties dalyviai arba bendrojo naudojimo objektų administratorius yra sudaręs bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä .

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė atliko statinio paprastojo remonto darbus (ieÅ¡kovo teigimu 2011 m., atsakovės teigimu 2013 m.). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 18 punktÄ , statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali bÅ«ti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimÄ CK nustatytais atvejais ir tvarka.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sprendė, jog labiau tikėtina buvus atsakovės nurodomÄ aplinkybę, kad ji bendrų patalpų paprastÄ jį remontÄ / pagerinimÄ atliko turėdama žodinį ieÅ¡kovo sutikimÄ , o pretenzijas ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti tiktai sandoriui neįvykus 2015 m., nei ieÅ¡kovo nurodomÄ aplinkybę, jog jis savo sutikimo nedavė. Bylos medžiaga nustatyta, kad jau po to, kai atsakovė atliko bendrų patalpų paprastÄ jį remontÄ / pagerinimÄ , bylos Å¡alys tarėsi, iÅ¡ dalies susitarė ir ieÅ¡kovas nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ketino pirkti atsakovei priklausantį butÄ .

Å alims nesutarus dėl parduodamo–perkamo buto galutinės kainos, pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko ir po to 2015 m. ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡i pretenzijas, kreipėsi į valstybės institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisių gynimo. Kilus ginčams, atsakovė kreipėsi į namo administratorę, inicijuodama bendraturčių balsavimÄ , tikslu patikrinti, ar Å¡ie pritaria atliktiems pertvarkymams. Ginčo situacijoje butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimamas nesuÅ¡aukus susirinkimo, bet taikant kitÄ sprendimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ balsavimÄ raÅ¡tu.

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarkÄ nesuÅ¡aukus susirinkimo, t. y. balsavimo raÅ¡tu tvarkÄ , detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu, priimant sprendimus, tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų Å¡aukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Dėl atliktų pertvarkymų namo administratorė UAB „Žaidas“ suorganizavo bendraturčių balsavimÄ raÅ¡tu, kurio metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams buvo iÅ¡siųsti 18 biuletenių, o gauta buvo 14. Namo administratorė konstatavo, jog balsavimas raÅ¡tu įvyko ir dauguma gyventojų pritarė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpose liktų atlikti pertvarkymai: naujų atitvarų ir durų įrengimas, atitvertoje patalpoje atskiros virtuvėlės ir duÅ¡o kabinos įrengimas.

Atsižvelgiant į nutarties 29–32 pastraipose aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje nesant duomenų apie sudarytÄ bendrojo naudojimo objektų sÄ raÅ¡Ä , kaip tai reglamentuoja CK 4.85 straipsnio 3 dalis, nagrinėjamu atveju reikėjo gauti visų namo patalpų savininkų daugumos, o ne absoliučiai visų patalpų „e“722,86 kv. m ir „d“/19,46 kv. m bendraturčių sutikimas, kaip apeliaciniame skunde argumentuoja ieÅ¡kovas.

34. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus statybos veiklos trūkumai savaime nesudaro pagrindo tenkinti negatorinį ieškinį. Vien tai, kad padarytas statybos teisės aktų pažeidimas, savaime nereiškia, kad faktiškai atlikti veiksmai pažeidžia savininko teises. Savininko teisių pažeidimas yra savarankiškai ir autonomiškai kvalifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019). Todėl nagrinėjamu atveju ir konstatavus, kad darbai bendrojo naudojimo patalpose atlikti neturint bendraturčių sutikimo raštu, o jį gavus jau atlikus darbus, savaime nereiškia, jog turi būti tenkinamas negatorinis ieškinys. Minėta, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

35. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiÅ¡kia jo galimybę gauti naudos iÅ¡ daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktÄ netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktÄ pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi bÅ«ti ginamos patenkinant negatorinio ieÅ¡kinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir bÅ«du, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebÅ«tų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

IÅ¡vadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sÄ lygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu bÅ«du suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

36. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant dėl negatorinio ieÅ¡kinio kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktÄ ) kurį bÅ«tų pagrindas paÅ¡alinti, turi bÅ«ti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudÄ , daro žalÄ , didina iÅ¡laidas ar kitu bÅ«du konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Ar yra bendrojo naudojimo objektų savininko teisių pažeidimas, spręstina pagal tai, ar Å¡iuose objektuose atlikti darbai ir sumontuoti įrenginiai arba jų naudojimas paveikia bendrojo naudojimo objektų savininkų teises, ar daro jų naudojimÄ ir valdymÄ negalimÄ , ar sukuria objektyviai nepateisinamų apsunkinimų naudotis turtu ir jį valdyti, ar atsiranda papildomų iÅ¡laidų, ar daro žalos, ar suvaržo naudojimÄ si daiktu ar jo dalimi, ar neigiamai paveikia jų daikto naudojimÄ ir valdymÄ kitokiu konkrečiu bÅ«du.

Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių gali bÅ«ti sprendžiama, kokios priemonės konkrečiu atveju pakankamos ir proporcingos pažeidimams paÅ¡alinti. Teismas sprendžia, ar visi ieÅ¡kinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar jų uždraudimas) yra bÅ«tini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimÄ atitinkantys praÅ¡ymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai).

37. Nagrinėjamu atveju sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių įrodinėjimo taisykles negatorinio ieškinio atveju, nes sprendime nenustatinėjo ir visiškai nevertino ieškovo teisių pažeidimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apelianto skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, iÅ¡samiai ir sistemiÅ¡kai vertino byloje esančių įrodymų – tiek pateiktų ieÅ¡kovo, tiek pateiktų atsakovės – visumÄ , pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ jų ir pateikė motyvuotus argumentus, kodėl vienokie ar kitokie įrodymai laikytini pagrindžiančiais nurodomas aplinkybes, o kodėl kiti laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais nurodomų aplinkybių bei atsikirtimų, todėl iÅ¡ esmės tinkamai taikė įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines taisykles ir padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti, jog jo teisės pažeidžiamos, tačiau jis to nepadarė. Nors apeliantas nurodo, kad dėl atsakovės atliktų remonto darbų jis patiria nepatogumus (jie detalizuoti nutarties 27 pastraipoje ir nekartojami), tačiau tokių deklaratyvių teiginių objektyviais įrodymais nepagrindė nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nei pateikdamas apeliacinį skundÄ . Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros.

Konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, duÅ¡o kabinos ir praustuvo su stalvirÅ¡iu įrengimas, įrengiant atitvarus, kai iki tol virtuvėje buvo tik viena kriauklė, naudojama bendrai ir asmens higienai, ir valgiui gaminti (kas yra nesuderinama higienos atžvilgiu), tinkamai juos prižiÅ«rint ir naudojant, siekiant užtikrinti tinkamÄ butų / kambarių paskirtį – nuolatiniam gyvenimui, yra reikalingi, todėl įpareigojimas atsakovę paÅ¡alinti jos lėšomis įrengtas pertvaras, duÅ¡o kabinÄ ir praustuvÄ su stalvirÅ¡iu, kuriais turi teisę naudotis ir ieÅ¡kovas, nagrinėjamu atveju bÅ«tų neproporcinga priemonė.

39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ atmetus, tenkintinas atsakovės praÅ¡ymas priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 500 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei (CPK 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo F. P. (F. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis Å¡imtus eurų) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas