fb0cf7ef-7bf7-4f43-b1a6-8ef3db3555cf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-721-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02414-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3, 9-12) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-08-14 iki skundo padavimo teismui dienos (2019-10-24) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad 2007 metais jam buvo diagnozuotas hepatitas C, tačiau Alytaus pataisos namuose jam nebuvo teikiamas Å¡ios ligos gydymas.

PareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo teikiamas specialus maitinimas. Jis ne kartÄ kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo gydymo, tačiau gydymas nebuvo teikiamas, gydytojai atvykdavo retai ir dažnai keitėsi. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu taip pat nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, pakankamas patalpos vėdinimas, trÅ«ko sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų, pisuarų, kojų plautuvių). Dėl nesuteikto gydymo ir maitinimo nuolat jautė kančiÄ ir baimę, tapo uždaras, konfliktiÅ¡kas, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir pan.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 26-31) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino Alytaus pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus.

Nuteistieji patys rūpinasi tvarkos ir švaros palaikymu patalpose. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos. Turimais duomenimis, specialus maitinimas gydytojo buvo paskirtas pagal pareiškėjo prašymus 2017-01-27 (3 mėnesiams), 2017-10-09 (4 mėnesiams), o nuo 2018-02-01 – neterminuotai. Pareiškėjo skundas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčai, susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu bei reikalavimu atlyginti žalÄ dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. PareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2012-08-14 iki 2019-10-24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai 2019-12-09 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-8326-428/2019 pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino, be kita ko, iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2017-05-25 iki 2019-07-30 jis buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokaliniame sektoriuje pažeidžiant minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neaprÅ«pinant sanitariniais įrenginiais. Minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, kadangi apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kadangi teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.). Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – ir CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr.

LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2019-10-24 (b. l. 4), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2016-10-23 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas už minėtÄ laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2019-10-24.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiÅ¡kėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2017-01-04 pareiškėjas buvo laikomas 20 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 29,53 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto; nuo 2017-01-04 iki 2017-05-25 – 12 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 33,49 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto; nuo 2019-07-30 iki 2019-10-24 - 13 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 41,95 kv. m, įrengta 13 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,22 kv. m ploto (b. l. 32, 33, 34, 35, 36, 52-53).

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta gyvenamojo ploto norma. Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nagrinėjamu bylos duomenys patvirtina, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos per atveriamus langus, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte. MinėtÄ aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-12-21 patikrinimo aktas (b. l. 40-42). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinių įrenginių (prausyklų, klozetų, pisuarų, kojų plautuvių) skaičius buvo nepakankamas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius) įrengtos 9 prausyklos, 6 unitazai ir 1 pisuaras, kuriais naudojosi 156 nuteistieji. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 nustatyta, jog tualete turi būti 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras dvylikai asmenų ir 1 praustuvė – 10 asmenų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 numatyta, jog bendrabučio tipo patalpų prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge įrengiamas klozetas (gali būti tupiamas) ir praustuvė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 20 ir 12 būriuose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamosiose patalpose (b. l. 52-53). Kiekviename sanitariniame mazge įrengtas unitazas ir praustuvė, kas atitinka aprūpinimo normose nustatytus reikalavimus. Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinis sektorius) sanitariniame mazge, kuriuo naudojosi iki 156 nuteistųjų, įrengti 6 unitazai, 1 pisuaras, 9 praustuvės. Teismas, įvertinęs 7 lokalinio sektoriaus sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių, sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius laikotarpiu nuo 2019-07-30 iki 2019-10-24 ne visiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus.

Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių (sanitarinių įrenginių trÅ«kumo) bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo paskirtas specialus maitinimas. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktÄ , asmenų dietinis maitinimas įkalinimo įstaigose yra organizuojamas pagal medicinos duomenis, t. y. gydytojų iÅ¡vadas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015).

Atsakovo atstovo į bylÄ pateikti duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas (b. l. 37, 38, 39). PareiÅ¡kėjui specialus maitinimas gydytojo buvo paskirtas nuo 2017-01-27 trims mėnesiams, nuo 2017-10-09 keturiems mėnesiams, o nuo 2018-02-01 – neterminuotai. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad jam priklausantis dietinis maistas minėtais laikotarpiais nebuvo iÅ¡duodamas, tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba laikotarpiais nuo 2016-10-24 iki 2017-01-27 ir nuo 2017-04-27 iki 2017-10-09 bÅ«tų rekomendavusi ar skyrusi pareiÅ¡kėjui specialų maitinimÄ pagal medicinines indikacijas.

Nesant sveikatos priežiÅ«ros specialistų rekomendacijos skirti pareiÅ¡kėjui kitokį maitinimÄ , nei maitinamÄ pagal valgiaraÅ¡tį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog Alytaus pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiÅ¡kėjo maitinimÄ , nes teisės aktai nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraÅ¡tį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraÅ¡tis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiÅ«ros specialistų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuteistiesiems turi bÅ«ti užtikrinamas higienos lygis, materialinės sÄ lygos, apÅ¡vietimas ir pan. Tačiau teismas pažymi, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, o turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos bÅ«tent pareiÅ¡kėjo teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl nesuteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namuose jam nebuvo teikiamas gydymas dėl hepatito C. Teismas pažymi, kad pagal nuosekliÄ administracinių teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Å¡ios įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (24 str. 2 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (24 str. 8 d.).

Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbÅ«t netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina dėl galimai nesuteikto gydymo, bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pasinaudojęs įstatymų nustatyta privaloma bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (ABTÄ® 105 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, taip pat dėl gyvenamojo ploto ir sanitarinių įrenginių trÅ«kumo laikotarpiu nuo 2017-05-25 iki 2019-07-30, palikti nenagrinėtÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjo A. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis