fb0cd773-44bf-4dfe-9612-4856badea0d4 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                   Civilinė byla Nr. Nr.2A-77-798/2018                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00467-2016-1                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                            2.6.8.;2.6.8.8.;2.6.8.11.5.;2.6.9.2.; 2.6.20.4.;                                                                                            3.3.1.14.;3.3.1.18.1                                                                                                                                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2018 m. kovo 7 d.       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ir atsakovės kooperatinės bendrovės VILNIAUS KREDITO UNIJA apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2166-392/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ ieÅ¡kinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsakovei kooperatinei bendrovei VILNIAUS KREDITO UNIJA ir pagal atsakovės kooperatinės bendrovės VILNIAUS KREDITO UNIJA prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nepagrįstai gautų lėšų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „MC Wealth Management“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „MC Wealth Management“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės kooperatinės bendrovės (toliau – KB) VILNIAUS KREDITO UNIJA 166 443,43 Eur skolÄ , 14 279,42 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 4 144,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios 2012 m. spalio 31 d. paslaugų teikimo sutartį (toliau – pirmoji sutartis), kuria ieÅ¡kovė, kaip finansų patarėja, teikė atsakovei investicines paslaugas ir 2015 m. balandžio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052 (toliau – antroji sutartis), dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo.

Minėtų sutarčių pagrindu laikotarpiu nuo 2012-10-31 iki 2015-04-29 ieÅ¡kovė atsakovei nenutrÅ«kstamai teikė sutartyse numatytas paslaugas, kurias atsakovė priėmė bei pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir apimties nereiÅ¡kė. Atsakovė 2015 m. balandžio 24 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko antrosios sutarties nutraukimo. Po antrosios sutarties nutraukimo atsakovei, pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, kilo pareiga sumokėti konsultavimo mokestį bei 14 procentų sėkmės mokestį, iÅ¡ viso 175 703,64 Eur, tačiau atsakovė su ieÅ¡kove neatsiskaitė.

Atsakovė 2016 m. vasario 11 d. sumokėjo ieÅ¡kovei tik 9 260,21 Eur konsultavimo mokestį. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu sumokėti sėkmės mokestį, mokėtinÄ už kalendorinius metus. Apskaičiuodama sėkmės mokesčio dydį pagal antrÄ jÄ sutartį, pradiniu atskaitos taÅ¡ku ieÅ¡kovė pasirinko 2014 m. gruodžio 31 d. investicinio portfelio grynÄ jÄ vertę, kuriÄ sudarė grynieji pinigai, vedybinių popierių rinkos vertė ir sukaupti (Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 5 p.).

IeÅ¡kovė sėkmės mokesčio skaičiavimo atskaitos taÅ¡ku nepasirinko sausio 1 dienos investicinio portfelio dydžio, kadangi, sėkmės mokestis buvo mokamas ir pagal pirmÄ jÄ sutartį. IeÅ¡kovės teigimu, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23 atsakovės investuojamo turto vertė padidėjo 1 801 128,20 Eur, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti jai priklausančio sėkmės mokesčio, o atsakovei kilo pareiga šį mokestį sumokėti. Kadangi konsultavimo mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., o sumokėtas 2016 m. vasario 11 d. (mokėjimo terminÄ praleido 172 d.) bei sėkmės mokestis nesumokėtas iki 2015 m. spalio 5 d. (mokėjimo terminas praleistas 147 d.), todėl atsakovei kilo prievolė sumokėti 20 procentų metinių palÅ«kanų dydžio delspinigius, iÅ¡ viso 180 722,85 Eur skolos ir delspinigių.Atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nurodė, kad pirmoji sutartis galiojo laikotrapiu nuo 2012-10-31 iki 2015-01-01, yra nutraukta ir pagal jÄ visiÅ¡kai atsiskaityta. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja papildomai sumokėti sėkmės mokestį pagal antrÄ jÄ sutartį, kadangi:

a) antroji sutartis buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės (iÅ¡ jos buvo atimta finansų patarėjos licencija), b) antroji sutartis galiojo tik 29 dienas ir c) ieÅ¡kovė nepasiekė antroje sutartyje nustatytų tikslų sėkmės mokesčiui gauti, d) sėkmės mokestį pagal antrÄ jÄ sutartį skaičiuoja nuo 2014 m. gruodžio 31 d., kai antroji sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2015-04-29 bei papildomame susitarime prie antrosios sutarties įtvirtinta, jog sėkmės mokesčio ataskaitinis skaičiavimo laikotarpis prasideda sausio 1 d., ir baigiasi birželio 30 d.

Papildomai nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja sumokėti neprotingo dydžio delspinigius nuo sumokėtų 9 260,21 Eur (su PVM), kadangi pagal ieÅ¡kovės direktoriaus patvirtintÄ paslaugų apmokėjimo tvarkÄ sÄ skaitos turi bÅ«ti apmokamos per 14 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sÄ skaitos pateikimo. Reikalavimui priteisti delspinigius taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, nes ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2016 m. kovo 17 d., tačiau delspinigius skaičiuoja nuo 2015-08-24 iki 2016-02-11.

Ieškovės reikalaujamas 20 proc. metinių palūkanų delspinigių dydis mažintinas, nes sudaro net 9,4 proc. visos konsultacinių paslaugų kainos, nuo kurios yra skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 225 280,94 Eur nepagrįstai gauto sėkmės mokesčio, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 558 Eur žyminį mokestį bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal Papildomų susitarimų, sudarytų prie pirmosios ir antrosios sutarčių, 3 ir 5 punktus sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę. Atsakovė, peržiūrėjusi sėkmės mokestį, nustatė, kad sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulės dedamoji P susideda iš vertybinių popierių pabrangimo / nuvertėjimo ir iš anksto žinomų vertybinių popierių fiksuotųjų palūkanų dydžio, kurios negali būti laikomos sėkmės elementu. Atsakovė neginčija sumokėtos 319 770,24 Eur sėkmės mokesčio dalies, tačiau teigia, jog sumokėjusi sėkmės mokestį nuo fiksuotų palūkanų pajamų lakotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. nepagrįstai permokėjo 186 182,60 Eur sėkmės mokesčio ir 39 098,34 Eur pridėtinės vertės (toliau – PVM) mokesčio; iš viso 225 280,94 Eur.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymÄ finansinės paslaugos yra PVM neapmokestinama veikla, todėl atsakovė sėkmės mokesčio sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas ieÅ¡kovės, apmokėjo pilna apimtimi (su PVM) ir neturėjo teisės jo susigrÄ Å¾inti. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto žinojo koks bus fiksuotų palÅ«kanų dydis, kad palÅ«kanos bus neiÅ¡vengiamai skaičiuojamos ir sumokėtos už atitinkamus vertybinius popierius, todėl nepagrįstai gavo sėkmės mokestį nuo VVP fiksuotų palÅ«kanų pajamų, dėl to sėkmės mokesčio dalis, kuri buvo paskaičiuota nuo VVP fiksuotųjų palÅ«kanų ir sumokėta ieÅ¡kovei pagal pirmÄ jÄ sutartį turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta atsakovei kaip sumokėta be teisėto pagrindo.

IeÅ¡kovė UAB „MC Wealth Management“ atsiliepime prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai atskleidė mokamo sėkmės mokesčio skaičiavimo formulę ir atsakovė su ja sutiko bei pagal pirmÄ jÄ sutartį sumokėjo visÄ paskaičiuotÄ sėkmės mokestį. Atsakovė yra profesionalė, veikianti finansų rinkoje, todėl nėra pagrindo ginÄÄ dėl sėkmės mokesčio formulės vertinti remiantis silpnesnės Å¡alies doktrina. Atsakovė klaidingai aiÅ¡kina obligacijos turinį bei nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ anksto žinojo obligacijos vertės dalį sudarančias palÅ«kanas.

Pasak ieškovės, palūkanos už vertybinius popierius yra sudėtinė vertybinio popieriaus dalis, kuri sudaro jų vertę. Šalims iš anksto nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio palūkanos bus sumokėtos už atsakovės įsigyjamas obligacijas, dėl to ieškovė neįgijo lėšų be teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 796,63 Eur delspinigių ir 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.Dėl ieškinio reikalavimųTeismo vertinimu, ieškovės reikalavimas, kad atsakovė sumokėtų 166 443,43 Eur (su PVM) sėkmės mokestį, susidariusį lakotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01, nėra pagrįstas.

Pirmoji sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. sausio 1 d., o antroji sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio 1 d. Akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 Å¡alių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybės dėl nepertraukiamo paslaugų teikimo atsakovei po pirmosios paslaugų teikimo sutarties nutraukimo iki antrosios sutartis sudarymo. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai dėl nepertraukiamo paslaugų teikimo iki 2015 m. balandžio 29 d. yra fragmentiÅ¡ki, todėl antroji sutartis galiojo tik 29 dienas (iki 2015 m. balandžio 29 d.), kai tuo tarpu sėkmės mokestis pagal papildomo susitarimo Nr. 1 prie antrosios sutarties 3 punktÄ mokamas už kalendorinį metų pusmetį, t. y. sėkmės mokestis gali bÅ«ti mokamas tik tuo atveju, kai paslaugos pagal antrÄ jÄ paslaugų teikimo sutartį buvo teikiamos nepertraukiamai bent pusmetį (ataskaitinis baigiasi birželio 30 d.).

Teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju įrodyta, kad ieÅ¡kovė atsakovei paslaugas pagal antrÄ jÄ sutartį teikė tik 29 dienas, o duomenų, kad Å¡ios paslaugos buvo teikiamos visÄ pusmetį (nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30) nėra pakankamai. Net ir tuo atveju, jeigu sėkmės mokestis, remiantis ieÅ¡kovės argumentais, bÅ«tų skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 1 d., tai bendras atsakovės investuoto turto vertės prieaugis už pirmÄ metų pusmetį iki 2015 m. birželio 30 d. yra neigiamas. Atitinkamai ir sėkmės mokesčio dydis yra neigiamas, todėl ieÅ¡kovei jis nepriklauso.

IeÅ¡kovės teisė į sėkmės mokestį atsirastų tik tuomet, kai pastaroji bÅ«tų pasiekusi antrojoje sutartyje numatytus tikslus, tačiau ieÅ¡kovė dėl savo kaltės praradusi licencijÄ verstis atitinkama veikla neteko galimybės įvykdyti antrÄ jÄ paslaugų teikimo sutartį ir už tai gauti sėkmės mokestį. Å iuo atveju rizika dėl neigiamų pasekmių teko ieÅ¡kovei. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės sėkmės mokestį už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23 yra nepagrįstas.

Taip pat teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės 14 279,42 Eur delspinigius už nesumokėtÄ sėkmės mokestį laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki 2016-03-01. Kadangi teismas konstatavo, jog atsakovė neturi teisės reikalauti sėkmės mokesčio, todėl atitinkamai neturi teisės reikalauti ir delspinigių nuo nepagrįstai reikalaujamos sėkmės mokesčio sumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimui priteisti delspinigius taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2016 m. kovo 7 d., delspinigius paskaičiavo laikotrapiu nuo 2015-08-24 iki 2016-02-11.

Taigi, ieÅ¡kovė, skaičiuodama delspinigius nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo vertinimu, delspinigiai turėtų bÅ«ti skaičiuojami nuo 2015 m. rugsėjo 7 d., dėl to pradelstų dienų skaičius yra 157. Atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys susitarė dėl 20 proc. metinių palÅ«kanų delspinigių, kurie sudaro 0,05 proc. per dienÄ , teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo principu, sprendė, kad Å¡alių sulygtas delspinigių dydis nėra laikytinas dideliu ir nepagrįstu, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 796,63 Eur delspinigių už 157 pradelstas dienas.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų Teismas atsakovės argumentų, kad sutarties sÄ lygas pasiÅ«lė ir sutarties projektÄ parengė ieÅ¡kovė, nelaikė teisiÅ¡kai pagrįstais, kadangi Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos sutartį, susitarė, kad sėkmės mokestis mokamas už atsakovės turto vertės padidėjimÄ , sutartyje pateikta sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė, detaliai nurodytos jos dedamosios dalys.

Sutartyje tiek suteikiamų paslaugų pobÅ«dis, tiek atsiskaitymo tvarka už jas atsakovei, kaip finansų srities profesionalei, turėjo ir galėjo bÅ«ti suprantami. Byloje nėra įrodymų, kad ne tik prieÅ¡ sudarant sutartį, bet ir pradiniame jos vykdymo etape, atsakovei bÅ«tų kilę neaiÅ¡kumų dėl formulės aiÅ¡kinimo. Akivaizdu, kad Å¡i sutarties sÄ lyga Å¡alims buvo aiÅ¡ki, suprantama ir abiejų sutarties Å¡alių pripažįstama bei vykdoma. Ginčo sutarties nuostatas dėl sėkmės mokesčio atsakovė interpretuoja kitaip jau po to, kai kita sutarties Å¡alis – finansų patarėjas – suteikė paslaugas, taip įvykdydama sutartinius įsipareigojimus.

Tai, jog atsakovė iki sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu nesikreipė dėl formulės pakeitimo ar patikslinimo, finansų patarėjo suteiktas paslaugas priėmė ir iÅ¡ to gavo finansinės naudos, rodo, kad ji turėjo ir galėjo suprasti, jog privalės vykdyti ir įsipareigojimus atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas konstatavo, kad Å¡alys iki sudarydamos sutartį ir jÄ vykdydamos, sutarties sÄ lygas suprato ir aiÅ¡kino tapačiai. Akcentavo, kad apmokėdama sÄ skaitÄ už apskaičiuotÄ sėkmės mokestį atsakovė patvirtino, kad skaičiavimo tvarka jai yra suprantama ir priimtina.

Tapačios pozicijos, nagrinėdamas ginÄÄ dėl analogiÅ¡kų santykių, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas atmetė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKadangi teismas tenkino 0,44 procentus ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ viso 65,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (18,00 Eur žyminio mokesčio ir 47,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sėkmės mokesčio bei dalies delspinigių priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 166 443,43 Eur skolos, 13 406,68 Eur delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Taip pat praÅ¡o skirti bylos nagrinėjimÄ apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡kviesti liudytojÄ K. Z. (ieÅ¡kovas užtikrins liudytojo dalyvavimÄ teisme) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:Skundžiamajame sprendime nepagrįstai konstatuota, jog ieÅ¡kovė neteikė atsakovei paslaugų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01. Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, jog atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei konsultavimo mokestį už pirmus tris 2015 m. mėnesius, tuo patvirtinusi paslaugų tęstinumÄ .

Pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė paslaugas atsakovei teikė fragmentiÅ¡kai, paneigia byloje surinkti įrodymai: elektroninių laiÅ¡kų kopijos, ataskaitos apie vykdomus vertybinių popierių sandorius, ataskaita apie atsakovei suteiktas paslaugas bei vykusius susitikimus dėl paslaugų teikimo atsakovui laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs liudytoju apklausti K. Z., kuris betarpiÅ¡kai dalyvavo tiek sudarant sutartis, tiek teikiant atsakovei paslaugas ginčo laikotarpiu, pažeidė CPK 196 straipsnį, t. y. teismas liudytojÄ atsisakė apklausti todėl, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, susijusių su ginče įrodinėtomis aplinkybėmis, dėl kurių praÅ¡yta apklausti liudytojÄ , tačiau priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas konstatavo prieÅ¡ingai – byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog ieÅ¡kovė teikė paslaugas atsakovei nuo 2015m. sausio 1 d.

Susitarimu prie antrosios sutarties Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovei priklausančio sėkmės mokesčio, kuris yra tiesiogiai priklausomas nuo atsakovės investicinio turto padidėjimo sumos, todėl konstatavus, kad paslaugų teikimo laikotarpiu atsakovės turtas padidėjo, ieÅ¡kovė įgyja teisę į antrojoje sutartyje numatytÄ atlyginimÄ , kuris skaičiuojamas pagal papildomame susitarime Nr. 1 prie antrosios sutarties nurodytÄ formulę. Esant atsakovės investicinio turto vertės padidėjimui paslaugų nutraukimo dienai (2015-04-23), antrÄ jÄ sutartimi nustatyti tikslai, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamajame sprendime, buvo pasiekti, nes atsakovės turtas antrosios sutarties nutraukimo dienai buvo padidėjęs 2 791 328,05 Eur.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti CK 6.721 straipsnį ir nustatyti, koks buvo atsakovės investicinio turto padidėjimas paskutinę paslaugų atsakovei teikimo dienÄ , lyginant su atsakovės investicinio turto verte sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpio pradžioje. Å iuo atveju paskutinė diena, kai ieÅ¡kovė atsakovei teikė paslaugas buvo 2015 m. balandžio 23 d., todėl skaičiuodama sėkmės mokesčio dydį ieÅ¡kovė ataskaitinio laikotarpio pabaigos taÅ¡ku, pagrįstai pasirinko 2015 m. balandžio 23 d.

Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovės investicinis turtas buvo padidėjęs 2 791 328,05 Eur, todėl ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti sėkmės mokesčio. IeÅ¡kovė nuo 2015 m. balandžio 24 d. neteikė paslaugų atsakovei ir negalėjo savo rekomendacijomis ir / ar konsultacijomis daryti įtakÄ atsakovės investicinio turto vertės pokyčiams. ObjektyvÅ«s pokyčiai Europos obligacijų rinkoje įvyko 2015 m. pavasarį, kai sumažėjo vertybinių popierių likvidumas, tačiau atsakovė į Å¡iuos pokyčius laiku nesureagavo.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 konstatavo, jog ieÅ¡kovė teisingai paskaičiavo sėkmės mokestį paslaugų sutarties nutraukimo atveju. Apeliaciniu skundu atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimÄ dalyje, kuria atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino prieÅ¡ieÅ¡kinyje ir atsakovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus argumentus, jog ieÅ¡kovė, skaičiuodama sėkmės mokestį, neturėjo teisės į investuojamo turto vertės prieaugį įtraukti ir pajamas už obligacijų fiksuotas palÅ«kanas, kadangi to nenumatė sutartys.

Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog sėkmės mokesčio sÄ lyga yra rizikos sÄ lyga (CK 6.160 str. 3 d.), kai nei vienas iÅ¡ sutarties kontrahentų negali numatyti rezultato), o obligacijų fiksuotų palÅ«kanų prasme nėra jokio rizikos elemento. Fakto, kad sutarčių sėkmės mokesčio sÄ lyga yra rizikos sÄ lyga neginčijo ir tai pripažino ieÅ¡kovė. Taigi, dėl Å¡ios aplinkybės tarp Å¡alių netgi nebuvo ginčo. Teismas nepaisė ir vieningai formuojamos kasacinio teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, kad rizikos sutartims bÅ«dinga tai, kad nei vienam iÅ¡ sutarties kontrahentų neturi ir negali bÅ«ti žinomos ar tam tikras įvykis, sudarantis rizikos faktorių (civilinės bylos Nr. 3K-3-391/2014 arba Nr. 3K-3-903/2002).

Atsakovė neginčija 319 770,24 Eur sumokėtos sėkmės mokesčio dalies, o reikalauja grÄ Å¾inti 225 280,94 Eur sumÄ , kuri buvo sumokėta užeinant už pirmosios paslaugų teikimo sutarties ribų, t. y. ieÅ¡kovė nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo atsakovės sÄ skaita. Å ios sumos ir jos skaičiavimo pagrįstumo ieÅ¡kovė neginčijo.Pagal papildomų susitarimų prie pirmosios ir antrosios sutarčių 3 ir 5 punktus sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl formulėje esančios dedamosios P interpretavimo.

Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Å¡iÄ sėkmės mokesčio formulę, apsiribojo konstatavimu, kad sutartyje pateikta sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė, detaliai nurodytos jos dedamosios dalys, todėl teismo padaryta iÅ¡vada, jog į dedamÄ jÄ P turi bÅ«ti įtraukiamos ir pajamos nuo fiksuotų palÅ«kanų yra nepagrįsta. Be to sutarčių sÄ lygos buvo pasiÅ«lytos ieÅ¡kovės, todėl visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami atsakovės naudai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. e3K-3-51-695/2017, kadangi Å¡ios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, nes kasacinio teismo byloje atsakovė įrodinėjo sėkmės mokesčio sÄ lygos negaliojimÄ CK 1.90 ir CK 1.81 straipsnių pagrindais, o nagrinėjamojoje byloje atsakovė įrodinėja, jog sutarčių sÄ lyga dėl sėkmės mokesčio mokėjimo yra rizikos sÄ lygÄ (CK 6.160 str. 3 d.).Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti toje byloje pateiktÄ oficialų ir didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turintį raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ Lietuvos banko iÅ¡vadÄ .

Taip pat teismas atsisakė įtraukti Lietuvos bankÄ , kaip iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ , nors civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 Lietuvos bankas tokiÄ iÅ¡vadÄ teikė ir buvo įtrauktas į bylÄ kaip iÅ¡vadÄ teikianti institucija.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA praÅ¡o skundÄ atmesti ir skundžiamojo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:Nesutinka su ieÅ¡kovės skundo teiginiais, kad antrosios sutarties tikslas nebuvo paslaugų teikimas tam tikrÄ laikotarpį bei, kad antrojoje sutartyje nebuvo nuostatų, kurios sietų ieÅ¡kovo teisę į atlyginimÄ su sutartinių santykių trukme.

Papildomame susitarime prie antrosios sutarties (3 p.) aiÅ¡kiai nurodyta, kad sėkmės mokestis mokamas už kalendorinį pusmetį; antroji sutartis buvo nutraukta, todėl nepriklauso sėkmės mokestis. Sutiktina su ieÅ¡kove, jog antrosios sutarties nutraukimas neatleidžia atsakovės nuo finansinių ir kitų įsipareigojimų ieÅ¡kovei, todėl ir buvo sumokėtas 9 260,21 Eur (su PVM) mokestis pagal antrÄ jÄ sutartį suteiktas konsultavimo paslaugas. Net ir vertinant, kad ieÅ¡kovė turi teisę skaičiuoti sėkmės mokestį pagal antrÄ jÄ sutartį, net ir tada yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, nes skaičiuojant sėkmes mokestį pagal Å¡alių sutartyje sutartÄ formulę – sėkmės mokesčio skaičiavimo pradžios data yra 2015 m. sausio 1 d., o pabaiga – birželio 30 d..

Nurodytu laikotarpiu sėkmės mokestis ieÅ¡kovei nebepriklauso, nes atsakovės investuoto turto vertės prieaugis buvo neigiamas. Papildomai pažymi, jog net ir skaičiuojant sėkmės mokestį antrosios sutarties galiojimo laikotarpiu (nutraukimas įsigaliojo nuo 2015-04-29, o ne ieÅ¡kovės 2015-04-23 data), t. y. laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-29, atsakovės investuoto turto vertės prieaugis yra taip pat neigiamas.IeÅ¡kovė klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas neigiamÄ prieaugį, pažeidė CK 6.271 straipsnyje numatytÄ kliento pareigÄ sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingÄ suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas iÅ¡laidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ gavimo iÅ¡ kliento momento.

Jeigu ir po 2015 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovė teikė atsakovei periodiÅ¡kas paslaugas, todėl sėkmės mokestis galėjo bÅ«ti skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu paslaugos bÅ«tų teikiamos iki 2015 m. birželio 30 d. PaaiÅ¡kino, kad avansiniu mokėjimu atsakovė atsiskaitė už ieÅ¡kovės periodiÅ¡kai teiktas paslaugas, t. y. už atskirus paklausimus nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra nepagrindžia ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės apie nenutraukiamÄ paslaugų teikimÄ pagal sutartis, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 Å¡alių nesiejo jokie sutartiniai santykiai, o buvo teikiamos nereguliarios paslaugos pagal atskirus paklausimus.

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog susiraÅ¡inėjimas elektroniniais laiÅ¡kais vyko nuo 2015-01-06 iki 2015-03-27, nes yra tik vienas (2015-02-26) laiÅ¡kas; per visÄ vasario mėnesį nebuvo atliktas nei vienas vertybinių popierių sandoris. Be to ieÅ¡kovė teigia, jog iÅ¡ laiÅ¡kų matosi, kad paslaugų teikimui atsakovei buvo skiriamos 2–3 valandos per dienÄ , tačiau iÅ¡ laiÅ¡kų matyti, kad Å¡alys operatyviai atsakinėjo į vienas kito laiÅ¡kus ir dažniausiai tokio susiraÅ¡inėjimo apsiribodavo vieno–dviejų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimu, kurių trukmė nebuvo ilgesnė nei kelios minutės per dienÄ . 2015 m. kovo 30 d. elektroninis laiÅ¡kas su pateikta informacija apie vykdytas operacijas patvirtina, jog paslaugos buvo teikiamos fragmentiÅ¡kai; per visÄ vasario mėnesį nebuvo atliktas nei vienas vertybinių popierių sandoris.

Kviesti liudytojÄ K. Z. tik tam, kad jis patvirtintų, kad tarp Å¡alių vyko bendradarbiavimas, netikslinga ir toks veiksmas užvilkintų procesÄ . Bylos aplinkybės yra pagrįstos raÅ¡ytine bylos medžiaga, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka taip pat yra nepagrįstas.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „MC Wealth Management“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria buvo atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis bei priteisti i bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo, jog pirmoji sutartis yra rizikos sutartis ir kad ieÅ¡kovė visada iÅ¡ anksto žinojo obligacijų fiksuotų palÅ«kanų dydį.

Tokie atsakovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei ieškovės pirmosios instancijos teisme išsakytai pozicijai. Ieškovės įsitikinimu, sutartyje įtvirtintas sėkmės mokestis buvo susijęs su numatytų tikslų pasiekimu – atsakovės investicinio turto vertės padidėjimu arba nepadidėjimu, o ne faktu, jog šalys galėjo ar negalėjo numatyti, kokia apimtimi padidės atsakovo turtas, bei kokio dydžio palūkanos bus mokamos už įsigyjamus ar parduodamus vertybinius popierius.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino faktÄ , jog jos turtas padidėjo (tame tarpe ir už obligacijas mokamų palÅ«kanų dalimi), Taigi, ieÅ¡kovei suteikus paslaugas, kurių pagalba buvo pasiekti sutartyje įtvirtinti tikslai, ji įgijo teisę reikalauti sėkmės mokesčio, kuris buvo paskaičiuotas ir atsakovės sumokėtas. Todėl teisinio ir faktinio pagrindo, mažinti atsakovės sumokėtÄ sėkmės mokestį nėra. Pažymi ir tai, kad vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 53 straipsniu, atsakovės finansinės atskaitomybės buvo audituojamos ir kartu su auditoriaus iÅ¡vadomis pateikiamos Lietuvos bankui.

Å iuo atveju pagal sutartį mokėtinomis sumomis buvo patvirtinamos auditoriaus, o Lietuvos bankas, kaip atsakovės veiklÄ prižiÅ«rinti institucija, nekvestionavo sutarties sÄ lygų dėl ieÅ¡kovui mokamo sėkmės mokesčio.Nepagrįstas atsakovės samprotavimas, kad iÅ¡ sutartyje Å¡alių suderinto sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulės dedamosios P (investuojamo turto vertės padidėjimo) reikia minusuoti už obligacijas gaunamas palÅ«kanas. Å iuo atveju atsakovės investicinio turto vertė, kuriÄ sudaro ne tik obligacijos vertė, bet ir jos palÅ«kanos, negalėjo padidėti palÅ«kanų už obligacijas apimtimi be ieÅ¡kovės sutarties pagrindu suteiktų investicinių paslaugų.Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė neteisingÄ palÅ«kanų įtakos obligacijos vertei vertinimÄ .

Dėl ieÅ¡kovės suteiktų rekomendacijų atsakovė iÅ¡ investicinės veiklos gavo naudÄ , kuri faktiÅ¡kai atsispindi vertybinių popierių portfelio rezultatuose. PalÅ«kanų dydis neparodo tikrosios obligacijų turėtojo naudos jeigu jos nėra laikomos iki iÅ¡pirkimo, o nagrinėjamu atveju įsigytos obligacijos nebÅ«davo laikomos iki iÅ¡pirkimo termino, t. y. visÄ naudÄ atsakovė gaudavo prekiaujant obligacijomis antrinėje rinkoje, kur obligacijos kainos svyravimai priklausydavo ne nuo mokamų palÅ«kanų dydžio.

Taigi, ieÅ¡kovė, suteikdama rekomendacijas dėl obligacijų įsigijimo, iÅ¡ anksto nežino ir negali žinoti, kokia apimtimi padidės atsakovės investicinis turtas po to, kai bus priimtas sprendimas obligacijas realizuoti ir kokia apimtimi nuo to priklausys gaunamo sėkmės mokesčio dydis.Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino sutarties sÄ lygas. Sutartis buvo sudaryta su profesionaliu klientu, iki sutarties sudarymo atsakovei buvo atskleista mokamo sėkmės mokesčio paskaičiavimo formulė ir jos sudedamosios dalys ir atsakovė iki sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu nesikreipė dėl formulės pakeitimo; finansų patarėjo suteiktas paslaugas priėmė ir iÅ¡ to gavo finansinės naudos; byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė, kaip finansų patarėja bÅ«tų nuslėpusi tam tikrÄ informacijÄ , susijusiÄ su sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarka, ar pateikusi jÄ netiksliÄ ; atsakovei reguliariai buvo siunčiama informacija apie pagal sutartį paskaičiuotÄ sėkmės mokestį ir dėl to jokių pastabų pareikÅ¡ta nebuvo, taip pat atsakovė pasirašė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ antrÄ paslaugų teikimo sutartį, dėl iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko sėkmės mokesčio paskaičiavimo formulės, įtraukiant į investuojamo turto vertės padidėjimÄ ir vertybinių popierių palÅ«kanas.

Taigi, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalį.Atsakovė neįrodė, jog sutartis ir jos sÄ lyga dėl sėkmės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo, nepažeidžia jokių imperatyvių tesės normų. Å alys aiÅ¡kiai susitarė, ir atsakovė tai suvokė, kad apskaičiuojant sėkmės mokestį yra įtraukiama ir atsakovės už vertybinius popierius gaunamos palÅ«kanos, todėl jos skundo teiginiai, kad sutarties sÄ lyga dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo į jį įtraukiant ir už obligacijas mokamas palÅ«kanas, iÅ¡eina už sutarties ribų, yra deklaratyvÅ«s ir neturintys net teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ civilinėje byloje. Nr. e3K-3-51-695/2017, jog kad sėkmės mokestis, toks, koks jis nustatytas sutartyje, neprieÅ¡tarauja teisės aktams bei yra susietas su kliento turto padidėjimu, o ne Å¡alių galėjimu nuspėti ar ne, kokia apimtimi tas turtas padidės.Teismas pagrįstai atsisakė į bylÄ Ä¯traukti Lietuvos bankÄ , kaip iÅ¡vadÄ duodančiÄ institucijÄ , nes:

1) Lietuvos bankas nėra įgaliotas pasisakyti dėl konkrečių sutarčių, sudarytų tarp finansų rinkos dalyvio ir kliento, nuostatų ar jų sudarymo aplinkybių aiškinimo;

2) Lietuvos bankas iÅ¡vadoje, pateiktoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, patvirtino, kad finansų rinkÄ reglamentuojantys aktai nenustato specialių reikalavimų, kurių privalėtų laikytis finansų patarėjo įmonė, parinkdama tam tikrÄ investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelį ir taikydama jį savo veikloje;

3) byloje nėra viešojo intereso;

4) Lietuvos bankas nėra priėmęs jokių įpareigojančių sprendimų ar iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl ieÅ¡kovo taikyto sėkmės mokesčio apskaičiavimo teisėtumo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos ribųCPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Dėl faktinių aplinkybiųIeškovė UAB „MC Wealth Management“ ir atsakovė KB VILNIAUS KREDITO UNIJA buvo sudariusios 2012 m. spalio 31 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20121031-0037 (toliau – ir pirmoji sutartis), kuria ieškovė, kaip finansų patarėja, teikė atsakovei investicines paslaugas.

Pirmoji sutartis buvo nutraukta 2015 m. sausio 1 d. ir pagal jÄ visiÅ¡kai atsiskaityta. Taigi, pirmoji sutartis galiojo laikotrapiu nuo 2012-10-31 iki 2015-01-01 ir byloje nėra ginčo dėl pagal pirmÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovės atsakovei suteiktų inveticinių paslaugų bei atsakovės ieÅ¡kovei sumokėtų mokėjimų. Taip pat Å¡alys buvo sudariusios 2015 m. balandžio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. MCWM-02-20150401-0052 (toliau – ir antroji sutartis) dėl analogiÅ¡kų paslaugų kaip ir pagal pirmÄ jÄ sutartį teikimo.

Lietuvos bankas 2015 m. balandžio 23 d. panaikino UAB „MC Wealth Management“ finansų patarėjo įmonės licencijÄ , dėl to ieÅ¡kovė neteko teisės tekti investicines paslaugas. Atsakovė 2015 m. balandžio 24 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko antrosios sutarties nutraukimo. Antroji sutartis buvo nutraukta 2015 m. balandžio 29 d. Taigi, antrojo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-29. Po antrosios sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė iÅ¡rašė ir pateikė atsakovei: 1) 2015 m rugpjūčio 17 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. 20150817-0470 dėl 9 260,21 Eur už konsultavimo paslaugas apmokėjimo (mokėjimo terminas iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.) ir 2) 2015 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ apmokėjimui dėl 166 443,43 Eur sėkmės mokesčio (mokėjimo terminas iki 2015 m. spalio 5 d.). Pagal abi iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas iÅ¡ viso 175 703,64 Eur (9 260,21 Eur už konsultavimo paslaugas + 166 443,43 Eur sėkmės mokestis). Atsakovė 2016 m. vasario 11 d. apmokėjo 2015 m rugpjūčio 17 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ Nr. 20150817-0470 dėl 9 260,21 Eur už konsultavimo paslaugas. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl sumokėtų 9 260,21 Eur už konsultavimo paslaugas nėra. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 166 443,43 Eur sėkmės mokesčio apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo.Dėl naujų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimųLietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 1 d. gavo apeliantės UAB „MC Wealth Management“ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ , pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki skundo padavimo termino pabaigos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatė, jog šis procesinis dokumentas savo turiniu (nurodoma, jog:

a) laikotarpiu 2015-01-01–2015-04-01 ieškovė suteikė atsakovei konsultacijas, todėl nėra pagrindo teigti, kad paslaugos buvo teiktos fragmentiškai;

b) atsakovė sumokėjo ieškovei periodinio konsultavimo mokestį už suteiktas paslaugas laikotarpiu 2015-01-01–2015-04-01; c) 2015 m. balandžio 23 d. atsakovės turto vertė buvo padidėjusi 2 791 328,05 Eur suma;

c) sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal 2014-12-31 ir 2015-04-23 atsakovės investicinio portfelio vertę) yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Dėl argumento, jog M. Č. taikyta poveikio priemonė (generalinės finansų maklerio licencijos panaikinimas) buvo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1228-662/2017, pažymėtina, jog teismams yra viešai prienami kitų Lietuvos teismų priimti procesiniai dokumentai (CPK 179 str. 3.).

Kadangi tokiu bÅ«du keisti apeliacinio skundo turinį Å¡ioje proceso stadijoje apeliacinį procesÄ reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, ieÅ¡kovės UAB „MC Wealth Management“ pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti (CPK 75 str. 1 d.). Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos Apeliantė UAB „MC Wealth Management“ praÅ¡o skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, iÅ¡kviesti bei apklausti liudytojÄ K. Z.. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutinka su Å¡iais praÅ¡ymais, kadangi:

K. Z. (apeliantės darbuotojas) turi akivaizdų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir bylos faktinės aplinkybės yra grindžiamos raÅ¡ytine bylos medžiaga. Pagal bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieÅ¡ Å vedijÄ ). IeÅ¡kovė yra pateikusi plačios apimties apeliacinį skundÄ , dėl kurio argumentų yra iÅ¡samiai pasisakyta atsiliepime į apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde kitokių, negu buvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobÅ«džio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o Å¡iuo aspektu argumentai yra iÅ¡dėstyti jos apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra bÅ«tinumo skirti civilinės bylos Nr. e2A-77-798/2018 nagrinėjimÄ teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka. Netenkinus praÅ¡ymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas ir apeliantės praÅ¡ymas dėl liudytojo K. Z. apklausos.Dėl iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos įtraukimo į bylÄ Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. protokoline nutartimi netenkino atsakovės atstovo praÅ¡ymo dėl iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Lietuvos banko įtraukimo į bylÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įtraukti į nagrinėjamÄ bylÄ iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ Lietuvos bankas. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesÄ savo iniciatyva, kad duotų iÅ¡vadÄ byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Kadangi nagrinėjamojoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kiniu keliami klausimai yra susiję su sėkmės mokesčio dėmeniu, sėkmės mokesčio kainodara (dėl į investuojamo turto vertės padidėjimÄ Ä¯trauktų ir pajamų už obligacijų fiksuotas palÅ«kanas) ir Å¡ie klausimai yra sutarties aiÅ¡kinimo dalykas, kuris nėra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, spręstina, kad Lietuvos banko iÅ¡vada nagrinėjamoje byloje nebÅ«tina.

Dėl CPK 196 straipsnioIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 196 straipsnį, kadangi nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojÄ K. Z., kuris dalyvavo sudarant sutartis bei nuo 2015 m. sausio 1 d. nepertraukiamai teikiant atsakovei paslaugas. Pagal CPK 196 straipsnį, jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo Å¡aukiami liudytojai, yra pakankamai nustatytos, tai dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas savo nutartimi gali atleisti nuo apklausos atvykusius liudytojus ar kai kuriuos iÅ¡ jų.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 13 d. protokoline nutartimi atmetė ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ dėl liudytojo K. Z. apklausos. Kadangi liudytojas K. Z. nebuvo Å¡aukiamas ir pirmosios instancijos teismas neklausė byloje dalyvaujančių asmenų sutikimo atleisti K. Z. nuo apklausos, ir dėl Å¡io procesinio veiksmo nutarties nepriėmė, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl CPK 196 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis:

Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , iÅ¡klausė Å¡alių paaiÅ¡kinimus, analizavo ir vertino byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad K. Z. parodymai dėl jo pavaldumo ieÅ¡kovei (ieÅ¡kovės finansų patarėjas) gali bÅ«ti interpretuojami ieÅ¡kovės naudai, todėl gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s. Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundoNustatyta, kad prie antrosios sutarties buvo sudarytas 2015 m. balandžio 1 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 (toliau – ir Papildomas susitarimas Nr. 1 prie antrosios sutarties), kuriame Å¡alys aptarė atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkÄ .

Pagal antrosios sutarties 12.4 papunktį sutarčių nutraukimas neatleidžia šalių nuo finansinių ir kitų įsipareigojimų, atsiradusių iki sutarčių nutraukimo dienos, įvykdymo, taip pat nepanaikina teisės reikalauti iš kitos šalies sumokėti netesybas ir (ar) atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl sutarčių nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Papildomu susitarimu Nr. 1 prie antrosios sutarties šalys susitarė, kad už ieškovės (finansų patarėjo) pagal sutartis teikiamas investicines paslaugas atsakovė (klientas) mokės ieškovei 0,5 proc. per metus periodinio konsultavimo mokestį ir 20 proc. sėkmės mokestį (Papildomo susitarimo prie antrosios sutarties 1 p.).

Papildomo susitarimo Nr. 1 prie antrosios sutarties 3 punktu šalys susitarė dėl ataskaitinio sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpio – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. (Papildomo susitarimo prie antrosios sutarties 3 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmoji sutartis buvo nutraukta 2015 m. sausio 1 d., o antroji sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 1 d., todėl laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-03-31 šalių sutartiniai teisiniai santykiai iš viso nesiejo.

Antroji sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-04-29 (29 dienas). Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti sėkmės mokesčio pagal antrÄ jÄ sutartį.IÅ¡ 2014 m. gruodžio 17 d. KB VILNIAUS KREDITO UNIJA įspėjimo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nustatyta, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovės nuo sutarties nutraukimo dienos (2015-01-01) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip paslaugų teikimas pagal pirmÄ jÄ sutartį (Ä®spėjimo 1 p.).

IÅ¡ 2015 m. balandžio 24 d. KB VILNIAUS KREDITO UNIJA įspėjimo apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ nustatyta, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovės nuo sutarties nutraukimo dienos (2015-04-29) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip paslaugų teikimas pagal pirmÄ jÄ sutartį (Ä®spėjimo 1 p.). Taigi, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-03-31 ir nuo 2015 m. balandžio 30 d. Å¡alių nesaistė jokie sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai, tačiau finansų patarėjÄ saistė FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta profesinio rÅ«pestingumo pareiga, t. y. pareiga elgtis apdairiai, atidžiai ir profesionalai, kaip bÅ«tina jos profesinėje veikloje.

Šiuo atveju profesinio rūpestingumo pareiga inter alia reiškia, kad finansų patarėja turėjo imtis atitinkamų veiksmų arba susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų (neteikti paslaugų). Byloje nėra rašytinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog profesionalios investavimo rinkos dalyvės buvo susitarusios (sudariusios sutartį) dėl paslaugų teikimo tęsimo sutartinių teisinių santykių nebuvimo laikotarpiu, atitinkamai ir dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo (CPK 178 str.).Kadangi antroji sutartis buvo nutraukta 2015 m. balandžio 29 d., todėl ieškovės nurodytas sėkmės mokesčio skaičiavimas nuo 2015-01-01 iki 2015-04-23 (iki paslaugų teikimo dienos) nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sėkmės mokestis pagal antrÄ jÄ sutartį skaičiuotinas nuo 2015-01-01 iki 2015-04-29 (nuo antrosios sutarties sudarymo iki jos nutraukimo datos; antrosios sutarties 12.4 p.) arba nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 (pirmojo ataskaitinio sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpio pradžios ir pabaigos datos; Papildomo susitarimo Nr. 1 prie antrosios sutarties 3 p.). IeÅ¡kovė sėkmės mokestį pagal antrÄ jÄ sutartį skaičiuoja nuo 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal Papildomo susitarimo Nr. 1 prie antrosios sutarties 3 punktÄ Å¡alys susitarė, kad:             „Sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę S = max (0; 0,1410 x (P-PKM-K), kur S yra Finansų patarėjui mokėtinas sėkmės mokestis, P – investuojamo turto vertės padidėjimas, PKM – ataskaitiniu laikotarpiu Finansų patarėjui sumokėtas ir / ar priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis, K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams, atsirandantys Finansų patarėjui teikiant investicines paslaugas Klientui;

Å¡is mokestis mokamas už kalendorinį metų pusmetį (Å¡alys susitaria, jog pirmasis ataskaitinis sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpis prasideda sausio 1 d. ir baigiasi birželio 30 d.) pagal Finansų patarėjo pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ .“2016 m. sausio 15 d. pretenzijoje ieÅ¡kovė pateikė sėkmės mokesčio apskaičiavimÄ (Å¡iuo skaičiavimu remiasi ir ieÅ¡kinyje):             „Sėkmės mokestis (S) = 982 546,78 Eur (Unijos investuoto turto pelnas = 24 342 932,46 Eur (Unijos investuojamo turto vertė (2014-04-23) – 21 551 604,41 (pradinė Unijos investuojamo turto vertė 2014-12-31) – 1 801 128,20 Eur (per laikotarpį (nuo 2014-12-31 iki 2015-04-23) Unijos investuojamo turto pildymai / sumažinimai) – 7 653,07 Eur (sukauptas, bet nesumokėtas (2015-04-23) konsultavimo mokestis) ×0,14 = 137 556,55 Eur + 21 proc.

PVM“.Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės teiginį, jog prie 2015 m. sausio 1 d. priskiriama 2014 metai ataskaitiniam laikotarpiui kaip nepagrįstÄ , kadangi Å¡alys papildomo susitarimo Nr. 1 prie antrosios sutarties 3 punktu aiÅ¡kiai ir konkrečiai susitarė dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo atskaitinio laikotarpio – 2015-01-01 (pradžia) ir 2015-06-30 (pabaiga). Atsižvelgus į tai, kad sėkmės mokestis pagal antrÄ jÄ sutartį skaičiuojamas per 2015 m. pirmojo pusmečio periodÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovės 2016 m. sausio 15 d. pretenzijoje pateiktas sėkmės mokesčio apskaičiavimas, į kurį įtraukta padidėjusi atsakovės investuojamo turto 1 801 128,20 Eur dydžio vertė už laikotarpį nuo 2014-12-31 iki 2015-04-23, yra neteisingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju į sėkmės mokesčio apskaičiavimÄ gali bÅ«ti įtraukta padidėjusi atsakovės investuojamo turto vertė tik nuo 2015 m. sausio 1 d. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktos 2015 m. kovo 30 d. pažymos apie VVP portfelio prieaugį laikotarpiu 2015-04-01–2015-04-29 nustatyta, jog VVP portfelio prieaugis su gautomis atkarpomis buvo neigiamas (minus 1 736,71 Eur). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ KB VILNIAUS KREDITO UNIJA į bylÄ pateiktos 2015 m. kovo 30 d. pažymos apie VVP portfelio prieaugį 2015-01-01–2015-06-30 laikotarpiu nustatė, jog bendras atsakovės investuoto turto prieaugis ataskaitiniu sėkmės mokesčio skaičiavimo laikotarpiu 2015-01-01–2015-06-30 buvo neigiamas (minus 660 773,66 Eur).

Taigi, laikotarpiais 2015-01-01– 2015-04-29 ir 2015-01-01–2015-06-30 atsakovės investuojamo turto vertė nepadidėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog sėkmės mokestis ieÅ¡kovei nepriklauso. Dėl atsakovės apeliacinio skundoNustatyta, kad pirmosios sutarties 1 dalies 1.1 papunkčiu Å¡alys susitarė, jog Å¡i sutartis reglamentuoja Finansų patarėjo ir Kliento tarpusavio santykius, atsirandančius Finansų patarėjui (ieÅ¡kovei) teikiant Klientui (atsakovei):             „investicines paslaugas – investavimo rekomendacijas Klientui, kliento pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas“ (1.1.1 p.); papildomas paslaugas – Kliento konsultavimÄ kapitalo struktÅ«ros, verslo strategijos ir kitais su tuo susijusiais klausimais, patarimus ir paslaugas, susijusias su įmonių reorganizavimu ir įsigijimu, atliekant investicinius tyrimus, finansines analizes ar kitas bendro pobÅ«džio rekomendacijas, susijusias su sandoriais dėl finansinių priemonių, teikiant su finansinių priemonių platinimu susijusias paslaugas“ (1.1.2 p.).Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 5 punktu Å¡alys susitarė, jog:             „sėkmės mokestis apskaičiuojamas pagal formulę S = max (0; 0,20 x (P - PKM-K-X), kur S yra Finansų patarėjui mokėtinas sėkmės mokestis, P – investuojamo turto vertės padidėjimas, PKM – ataskaitiniu laikotarpiu Finansų patarėjui sumokėtas ir / ar priklausantis sumokėti periodinio konsultavimo mokestis, K – investavimo priemonių sandorių komisiniai ir kiti mokesčiai finansų tarpininkams, atsirandantys Finansų patarėjui teikiant investicines paslaugas Klientui, X – Kliento indėlininkams mokėtina 12 mėn. indėlio palÅ«kanų norma; sėkmės mokestis mokamas kas Å¡eÅ¡is mėnesius už praėjusį Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį pirmojo periodo pradžia laikant sausio 1 d. pagal finansinių patarėjo patektÄ PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ .“Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama sėkmės mokestį, neturėjo teisės į investuojamo turto vertės prieaugį įtraukti ir pajamas už obligacijų fiksuotas palÅ«kanas, nes to nenumatė sutartys.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog palÅ«kanos už vertybinius popierius (obligacijas) yra sudėtinė vertybinio popieriaus dalis, sudaranti jo vertę.Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties sudarymo metu, kuriuo Å¡alys susitarė dėl mokėtino sėkmės mokesčio, galiojusi Kredito unijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalis (redakcija nuo 2012-01-01 iki 2013-05-24, Žin., 1995, Nr. 26-578) numatė, jog kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius, kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – ES valstybių narių) vyriausybių vertybinius popierius.

Visuotinai pripažįstama, kad obligacijos vertę ir jos pabrangimÄ neatsiejamai sudaro kapitalo vertės padidėjimas ir palÅ«kanos, t. y. siekiant nustatyti, kokį pelnÄ gavo investuotojas iÅ¡ įsigytų ir realizuotų obligacijų, reikia vertinti tiek pačios obligacijos pabrangimÄ , tiek ir palÅ«kanas (https://corporate.morningstar.com/us/documents/MethodologyDocuments/MethodologyPapers/BondReturnCalculationMethodology.pdf).Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog atsakovės turimų vyriausybių vertybinių popierių rinkos kainÄ sudaro: 1) „švarios“ rinkos kainos ir 2) sukauptos palÅ«kanos, kai sueina palÅ«kanų mokėjimo diena, sukauptų palÅ«kanų (kuponas) dalis yra iÅ¡mokama ir palÅ«kanų iÅ¡mokėjimo suma sumažėja obligacijos rinkos kaina.

Obligacijos palÅ«kanų dydis nebÅ«tinai nurodo bÅ«simÄ jos turėtojo grÄ Å¾Ä . Obligacijos turėtojo grÄ Å¾Ä nurodo obligacijų pajamingumas (YTM, jeigu obligacijos turėtojas iÅ¡laikys perkamÄ obligacijÄ iki iÅ¡pirkimo, o visas gautas palÅ«kanas (kuponus) reinvestuos). Nagrinėjamai bylai yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog daugelis atsakovės obligacijų buvo įsigytos antrinėje rinkoje, kur obligacijos pajamingumas yra svyruojantis, todėl nuo ieÅ¡kovės suteiktų rekomendacijų (investavimo paslaugų dėl konkrečių obligacijų pirkimo ar pardavimo konkrečiu momentu, atsižvelgiant į situacijÄ kapitalo rinkose, ekonomikos plėtros tendencijas, geopolitinę situacijÄ ir pan.) priklausė iÅ¡ Å¡ių operacijų obligacijomis atsakovo uždirbamas pelnas.

Taigi, atsakovės obligacijų vertei įtakÄ turėjo kokioje rinkoje (pirminėje ar antrinėje) jos buvo įsigytos:

1) pirkdavo obligacijÄ pirminio platinimo metu, kuriÄ pardavusi antrinėje rinkoje gaudavo grÄ Å¾Ä arba 2) už nupirktas obligacijas antrinėje rinkoje įgijo teisę tik į fiksuotų palÅ«kanų dalį apskaičiuojamÄ nuo įsigijimo momento iki kito reguliaraus mokėjimo. IÅ¡ atsakovės prie prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikto priedo Nr. 5 matyti, jog kredito unijos įsigytos obligacijos nebÅ«davo laikomos iki iÅ¡pirkimo termino. Kadangi atsakovė naudÄ gaudavo prekiaudama obligacijomis antrinėje rinkoje, todėl Å¡alys iÅ¡ anksto negalėjo žinoti, kokia apimtimi padidės / sumažės atsakovės investicinis turtas po obligacijų realizavimo ir kokia apimtimi nuo to priklausys gaunamo sėkmės mokesčio dydis.

Pirmosios sutarties 3 punkte nurodyta kas yra investuojamas turtas. Atsižvelgus į nustatytÄ , konstatuotina, jog pirmosios sutarties 3.1 papunktis numato, jog investiciniu turtu laikomos finansinės priemonės, t. y. obligacijos, kurių neatsiejama dalis yra palÅ«kanos, o atsakovės obligacijų vertei įtakÄ turėjo kokioje rinkoje jos buvo nupirktos–parduotos, todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, dėl negalėjimo į investuojamo turto vertės prieaugį įtraukti ir pajamas už obligacijų fiksuotas palÅ«kanas.

Kredito unijų įstatymas nedraudė kredito unijai sudaryti atlygintines sutartis su finansų patarėju dėl investicinių paslaugų teikimo, sėkmės mokesčio atlyginimo. Kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 Lietuvos bankas iÅ¡vadoje pažymėjo, jog kredito unijoms įstatymo nustatytos labai ribotos investicinės galimybės, iÅ¡ esmės į vertybinius popierius, iÅ¡ kurių gaunamos iÅ¡ anksto žinomos nustatyto dydžio pajamos ir kurios nėra susijusios su pajamomis dėl rinkos svyravimo, todėl mokesčiai už investavimo rekomendacijų teikimÄ dėl Å¡ių priemonių neturėtų bÅ«ti siejami su sėkmės mokesčiu, ir nurodė, kad abejoja dėl nagrinėjamo sėkmės mokesčio kainodaros modelio taikymo už kredito unijai teiktas investavimo rekomendacijas pagrįstumo; taip pat iÅ¡vadoje patvirtino, kad finansų rinkÄ reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių reikalavimų, kurių privalėtų laikytis finansų patarėjo įmonė, pasirinkdama tam tikrÄ investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelį ir taikydama jį savo veikloje.

Minėtoje byloje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog abi sandorio Å¡alys (UAB „MC Wealth Management“ ir kredito unija) yra privatÅ«s pelno siekiantys juridiniai asmenys, kuriems investicinės paslaugos buvo įprasta jų veikla bei nei viename finansų patarėjo veiklÄ reglamentuojančiame teisės akte (FPRÄ®, FĮĮ ir kt.) nenurodytas draudimas sudaryti su klientais atlygintines sutartis, tarp jų ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai Å¡alys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 74 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, profesionali klientė (atsakovė), turėdama patirties, žinių ir įgÅ«džių pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiÅ¡kai priimti, galėjo tinkamai įvertinti su sėkmės mokesčio skaičiavimu susijusiÄ rizikÄ (FPRÄ® 3 str. 31 d.). Å alių susitarimas dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo yra sutarties sudarymo laisvės principo įgyvendinimas (CK 6.156 str.). Pirmosios sutarties vykdymo metu kitokios atsakovės valios formos dėl skaičiuoto sėkmės mokesčio iÅ¡reikÅ¡ta nebuvo, t. y.

Å¡alys nepasinaudojo pirmosios sutarties 12.2 papunktyje numatyta iÅ¡lyga dėl skaičiuojamo sėkmės mokesčio, susijusio su investicinių paslaugų teikimo kainodaros modeliu, pakeitimo. Pirmoji sutartis Å¡alių įvykdyta. Akcentuotina, jog kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 Lietuvos bankas pateikė abejones dėl sėkmės mokesčio kainodaros modelio taikymo kredito unijoms, kurioms įstatymo nustatytos labai ribotos investicinės galimybės, tačiau pripažino, jog nėra jokių specialių reikalavimų pagal įstatymÄ , kurių pagrindu bÅ«tų pasirenkamas tam tikras investicinių paslaugų teikimo kainodaros modelis.

Papildomai pažymėtina, jog vadovaujantis Kredito unijų įstatymo 53 straipsniu, atsakovės, kaip kredito unijos, finansinės atskaitomybės buvo audituojamos ir kartu su auditoriaus iÅ¡vadomis pateikiamos kredito unijų veiklÄ prižiÅ«rinčiai institucijai – Lietuvos bankui. Lietuvos bankas, kaip atsakovės veiklÄ prižiÅ«rinti institucija, nekvestionavo susitarimų sÄ lygų dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo už suteiktas paslaugas.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog į formulės dėmenį P negalėjo bÅ«ti įtraukiamos obligacijų fiksuotų palÅ«kanų pajamos ir nuo jų negalėjo bÅ«ti skaičiuojamas sėkmės mokestis, nes fiksuotų palÅ«kanų prasme nepasireiÅ¡kia joks rizikos elementas (jos yra iÅ¡ anksto žinomos).

Sėkmės mokesčio dėmenų turinio klausimas yra sutarties aiÅ¡kinimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017). Atsižvelgus į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog nei viename finansų patarėjo veiklÄ reglamentuojančiame teisės akte (FPRÄ®, Finansinių įstaigų įstatyme ir kt.) nenurodytas draudimas sudaryti su klientais atlygintines sutartis, tarp jų ir susitarti dėl sėkmės mokesčio net ir tuo atveju, kai Å¡alys yra susitarusios dėl periodinių mokėjimų už paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017), konstatuotina, jog Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 2 punktu Å¡alys laisva valia susitarė, kad už ieÅ¡kovės (finansų patarėjo) pagal sutartis teikiamas investicines paslaugas atsakovė (klientas) mokės ieÅ¡kovei 0,5 proc. per metus periodinio konsultavimo mokestį ir 20 proc. sėkmės mokestį.

Dėl sėkmės mokesčio formulės Å¡alys susitarė Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 5 punktu. Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties pateikta sėkmės mokesčio apskaičiavimo formulė, nurodytos jos dedamosios dalys. Pirmosios sutarties 3.1 papunktyje nurodyta kas vadinama investuojamu turtu. Pirmosios sutarties 10.2 papunkčiu Å¡alys susitarė, kad investuojamo turto vertė nustatoma, įvertinant mėnesio paskutinės darbo dienos finansinių priemonių uždarymo kainas atitinkamojoje vertybinių popierių biržoje arba paskutinę vieÅ¡ai skelbtÄ rinkos kainÄ ; tuo atveju, jei nėra finansinių priemonių rinkos ar kitokios vieÅ¡ai skelbtos kainos, ar paskutinė vieÅ¡ai skelbta kaina neatitinka realios finansų priemonių kainos, tokių finansinių priemonių vertė nustatoma pagal jų įsigijimo kainÄ , o pardavus – pagal pardavimo kainÄ , arba tokios finansinės priemonės gali bÅ«ti įvertintos kitokiu finansų patarėjo ir kliento raÅ¡tu sutartu bÅ«du.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog formulės dedamųjų dalių reikÅ¡mės nėra iÅ¡samiai detalizuotos, tačiau teiginius, kad į investuojamo turto vertę negalėjo bÅ«ti įtraukiamos palÅ«kanų pajamos, kadangi sutartyje tai nebuvo nustatyta, atmeta. Akcentuotina, jog abi sandorio Å¡alys yra privatÅ«s pelno siekiantys juridiniai asmenys, susiję su investicinių paslaugų teikimo veikla, todėl ieÅ¡kovei, kaip finansų patarėjai, nereikėjo iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei, kaip profesionaliai klientei, sėkmės mokesčio skaičiavimo formulės dėmens P ir / arba paaiÅ¡kini (detalizuoti) formulės dėmens P sÄ vokÄ (kad obligacijoms nustatytos fiksuotos palÅ«kanos ir sėkmės mokestis skaičiuojamas nuo obligacijų fiksuotų palÅ«kanų pajamų).

Papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 12 punktu Å¡alys patvirtino, kad jos visiÅ¡kai pripažįsta Å¡io papildomo susitarimo terminus ir sÄ lygas bei įsipareigoja jų laikytis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad iki pirmosios sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu KB VILNIAUS KREDITO UNIJA kėlė klausimus dėl formulės dedamosios P (kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl formulės pakeitimo ar patikslinimo) arba dėl ieÅ¡kovės skaičiuotų pagal pirmÄ jÄ sutartį sėkmės mokesčio dydžių (CPK 178 str.), prieÅ¡ingai, – pagal pirmÄ jÄ sutartį atsakovė priėmė ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas bei mokėjo ieÅ¡kovei sėkmės mokestį, apskaičiuotÄ pagal papildomo susitarimo Nr. 2 prie pirmosios sutarties 5 punkte nurodytÄ formulę.

Taigi, atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas sėkmės mokesčio nenaudingumas atsakovei, savaime nereiÅ¡kia pirmosios sutarties ir prie jos sudarytų susitarimų sÄ lygų neteisėtumo. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sėkmės mokesčio sÄ lyga yra rizikos sÄ lyga. Pagal gaunamos naudos apibrėžtumÄ sutartys skirstomos į rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar Å¡alių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio) ir ekvivalentinės sutartys (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar Å¡alių pareigų dydis (CK 6.160 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju sėkmės mokesčio sÄ lyga ir jo apskaičiavimas atsakovei buvo žinomi, jos įvertinti bei prisiimti, kadangi pirmosios sutarties: i) 2.4 papunkčiu KB VILNIAUS KREDITO UNIJA patvirtino, jog yra profesionali investuotoja (FPRÄ® 3 str. 31 d., 27 str. 1 d. 1 p.), ii) 2.5 ir 2.6 papunkčiais atsakovė patvirtino, kad atsižvelgiant į savo pateiktus duomenis apie žinias ir patirtį investavimo srityje, KB VILNIAUS KREDITO UNIJA atitinka nustatytos kategorijos kriterijus; patvirtino, jog yra supažindinta su galimybe praÅ¡yti pakeisti pasirinktÄ kategorijÄ ir žino, kad profesionaliesiems investuotojams netaikomos FPRÄ® 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos investuotojų apsaugos priemonės; iii) 6.5 papunkčiu atsakovė patvirtino, kad turi pakankamai žinių ir patirties apie tas finansines priemones, sandorius ir paslaugas, dėl kurių ji laikoma profesionalia investuotoja ir gali įvertinti jų rizikÄ bei yra finansiÅ¡kai pajėgi jas prisiimti.

Taigi, investuotojui turint iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tam tikro investavimo rizikos veiksnius, reiÅ¡kia ir investuotojui tenkančius tokio investavimo padarinius.Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų civilinėse bylose Nr. 3K-3-391/2014 ir Nr. 3K-3-903/2002, jog rizikos sutartims bÅ«dinga tai, jog nei vienam iÅ¡ sutarties kontrahentų neturi ir negali bÅ«ti žinoma, ar tam tikras įvykis, sudarantis rizikos faktorių, įvyks, akcentuotina, jog kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

Atsakovė minėtų kasacinio teismo bylų ir nagrinėjamos bylos konkrečių faktinių aplinkybių esminio panaÅ¡umo nenurodė. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014 iÅ¡sprendė ginÄÄ dėl to, ar įsigydamas vertybinius popierius banko paskolintomis lėšomis ieÅ¡kovas suklydo sudarydamas sandorius ir ar platindamas vertybinius popierius bankas pakankamai atskleidė tų vertybinių popierių rizikos veiksnius ieÅ¡kovui kaip neprofesionaliam investuotojui, t. y.

Å¡ioje byloje teismas pasisakė dėl neprofesionalaus investuotojo investavimo rizikos prisiėmimo, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2002 kasacinis teismas iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl draudimo bendrovės, sudarytos su atsakovu bendradraudimo sutarties, kurios dalykas yra bendras krovinių draudimas, tarpusavyje dalijantis atsakomybę ir įmokas pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas, t. y. Å¡ioje byloje teismas pasisakė dėl perdraudimo teisinių santykių (ieÅ¡kovės (draudimo bendrovės) ir kitos draudimo bendrovės bei jų prisiimtos rizikos).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl sėkmės mokesčio skaičiavimo ir sumokėjimo, esant sutartiniams teisiniams santykiams tarp profesionalių investicines paslaugas teikiančių juridinių asmenų: atsakovė yra profesionali klientė (FPRÄ® 3 str. 31 d., 27 str. 1 d. 1 p.), ieÅ¡kovė atitiko finansų patarėjo įmonės statusÄ (FPRÄ® 4 str. 6, 7 d.), todėl Å¡ios bylos ir civilinių bylų Nr. 3K-3-391/2014, Nr. 3K-3-903/2002 faktinės aplinkybės, lemiančios CK 6.160 straipsnio 3 dalies taikymÄ ir nurodyto aktualaus klausimo iÅ¡sprendimÄ , nėra tapačios ir iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, kurios faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje taip pat, kaip ir nurodytoje kasacinio teismo byloje, atsakovė kvestionavo sėkmės mokesčio skaičiavimÄ , papildomai įrodinėjo, kad sėkmės mokėjimas yra rizikos sÄ lyga (CK 6.160 str. 3 d.). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 pateiktas aiÅ¡kinimas dėl įstatymuose nenurodyto draudimo profesionaliais investuotojai ir finansų patarėjai susitarti dėl sėkmės mokesčio (žr. Å¡ios nutarties 41 p.) gali bÅ«ti taikomas, nes abiejų bylų esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 225 280,94 Eur nepagrįstai gauto sėkmės mokesčio.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is, Å¡ie santykiai reglamentuojami CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX skyriaus normų. Å iame skyriuje įtvirtintos turto iÅ¡reikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 str.1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos bÅ«dų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad sėkmės mokesčio mokėjimo teisinis pagrindas buvo nustatytas Å¡alių papildomu susitarimu Nr. 2 prie pirmosios sutarties, sprendžia CK 6.237 straipsnio netaikyti.Dėl bylos procesinės baigtiesTeismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v.

Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir išsprendė tarp šalių kilusius ginčus būtent taip, o teismo išvados yra grindžiamos pakankamais argumentais bei motyvais, kurių nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidųKadangi apeliaciniai skundai atmesti, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                                        Romualda Janovičienė                                                                                                                      Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                      Antanas Rudzinskas