2022-02-25 Nr. AB-4518-3-61-3-03755-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1312-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03755-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. S. (H. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. S. (H. S.) (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30520 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1- sios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1107 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog kilmės valstybėje jam kilo pavojus dėl aktyvios pilietinės politinės pozicijos dalyvaujant masiniuose mitinguose prieš vyriausybę.

2.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais, teigė, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme nustatytas ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių jo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra paprastas itin jauno amžiaus žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

2.4. Pareiškėjas nurodė aktyviai reiškęs savo pilietinę poziciją, kritiškai pasisakydamas vyriausybės atžvilgiu, dalyvaudamas masiniuose mitinguose ir dėl tokios savo veiklos sulaukęs grasinimų. Nors atsakovas skundžiamame Sprendime pripažino, kad aktyviai dalyvavusių mitinguose asmenų atžvilgiu yra vykdomas persekiojimas, tačiau pabrėžė, kad tai daroma tik žurnalistų, o ne ūkininkų atžvilgiu, t. y. atsakovas nesusiejo žinomos ir pripažintos informacijos apie persekiojimą su pareiškėju ir netikrino šios informacijos individualiai, o rėmėsi bendro pobūdžio informacija, kad persekiojami tik žurnalistai. Tokio vertinimo negalima vadinti individualizuotu, nes jis nesusijęs su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Bendro pobūdžio teiginiai, kad dažniausiai persekiojami žurnalistai, neatmeta tikimybės, jog asmenys yra persekiojami ne dėl savo profesijos, o dėl savo politinių įsitikinimų ir dėl jų viešo reiškimo.

2.5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas taip pat netinkamai nustatė, kad jam negali būti suteikta papildoma apsauga, kadangi atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs grėsmių, nebus žeminamas jo orumas, nekils grėsmė sveikatai / gyvybei ir yra tikimybė, kad jį išsiuntus į kilmės šalį, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Atitinkamai kaip išvestinis turi būti panaikintas ir draudimas atvykti.

2.6. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino apie savo dalyvavimą protestuose prieš vyriausybę, nurodė, kad jis sulaukė grasinimų ir persekiojimo iš nepažįstamų asmenų, dėl to kreipėsi į policiją, bet kadangi nežinojo vaikinų vardų, tyrimas nepradėtas. Pareiškėjas nurodė su policija problemų neturintis, tačiau nenorintis būti grąžintas į kilmės valstybę. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga neturi būti perkelta pareiškėjui, o Migracijos departamentas turi išankstinę poziciją, kad visi šiuo laikotarpiu atvykę migrantai yra ekonominiai, todėl šia išankstine nuostata vadovavosi ir pareiškėjo atveju.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris buvo grindžiamas tuo, kad nuo 2021 m. kovo mėn. nepažįstami nusikaltėliai persekioja jį dėl dalyvavo mitinguose prieš valdžią. Kadangi pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmės kilmės valstybėje iš esmės buvo siejamas su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.2. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, atsakovas tas pačias aplinkybes vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė realių grėsmių gyvenimo kilmės šalyje laikotarpiu, o įvertinus jo pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų savo gyvenamojoje vietovėje saugiai gyventi, bei konstatavo kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.3. Migracijos departamentas nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad pareiga pagrįsti savo prašymą, t. y. pateikti išsamius paaiškinimus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, kurie turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktos aplinkybės nesuteikė pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį.

3.4. Departamento atlikto tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais. Tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo kilmės valstybėje jis būtų persekiojamas. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas teikia nuoširdžius paaiškinimus (net ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje susiduria su tam tikrais sunkumais), jokiu būdu nereiškia, kad prieglobsčio prašytojui turi būti suteikiamas prieglobstis, kadangi jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytos sąlygos. Be to, skundo teiginiai, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo – iš pareiškėjo pagrįstai tikimasi, kad jis išsamiai ir nuosekliai papasakos aplinkybes, susijusias su jo asmenine patirtimi.

3.5. Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę bei 2020–2021 m. vykusius protestus. Informacija buvo surinkta iš įvairių šaltinių, Jungtinių Tautų ataskaitų ir informacijos, Tarptautinės migracijos organizacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informacijos bei kitų šaltinių, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumui. Skundo teiginiai, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo mitinge susilaukė grasinimų, nėra pagrįsti bylos medžiaga – šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nėra, o pareiškėjo pasakojimas dėl nustatytų trūkumų nelaikytinas patikimu įrodymu. Tyrimo eigoje buvo nustatyti esminiai pasakojimo trūkumai – atsakymai trumpi, vengimas atsakyti į patikslinančius klausimus, pasakojimo detalės keitėsi eigoje, pasakojimui trūko konkretumo (laiko, vietos ir pan.). Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, kurie jį paskatino išvykti iš kilmės šalies yra bendro pobūdžio ir neišsamus, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai buvo nuspręsta, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Pareiškėjas neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Taip pat pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.6. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas spendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21S30520 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 21S30520 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1107 dalį; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad kilmės valstybės valdančioji partija muša jį ir kitus ūkininkus, policininkai neleidžia eiti į mitingus, – juos sulaiko ir kankina.

5.2. 2021 m. rugsėjo 9 d. vyko pareiškėjo apklausa Migracijos departamente, kurios metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad kilmės šalyje vyksta valstiečių streikai prieš valdančiosios partijos priimtus įstatymus. Jo šeima yra žemdirbių šeima, jis mano, kad dėl tų priimtų įstatymų žemdirbiai stipriai nukentės, neturės ką valgyti, todėl dalyvavo mitinguose ir dėl to buvo persekiojamas, jam grėsė pavojus, todėl išvyko iš kilmės valstybės.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 21S30520 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios, bei nurodė, kad 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas.

7. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką dėl pagrįstos baimės buvimo sąlygos, bei dėl rizikos, kad įvykus asmens deportacijai asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nustatymo. Teismas pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį vertinimo tvarka reglamentuota Tvarkos aprašo 97 punkte.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo persekiojimo už dalyvavimą protestuose prieš valdžią, ir grėsmės jo kilmės valstybėje, pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Teismas pabrėžė, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, prašyme nurodytos rizikos (grėsmės) turi būti įvertintos remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, ir tik pripažinus, kad yra pagrindas konstatuoti, jog tokia rizika yra reali, būtų teisinis pagrindas teigiamai spręsti pareiškėjos prašymą.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatas, pažymėjo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie nenustatytų nusikaltėlių užpuolimą ir persekiojimą yra bendro pobūdžio, neišsamūs, pareiškėjas negalėjo įvardinti užpuolimo motyvų, apibūdinti užpuolikų, pateikti išsamesnės informacijos apie įvykį. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas nenuoseklus, prieštaraujantis tiek paties pareiškėjo pasakojimui, tiek kilmės valstybės informacijai, o įvertinus pareiškėjo pasakojimą apie jo persekiojimą, nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas galėjo būti persekiojamas nežinomų užpuolikų, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su individualiu valdžios institucijų persekiojimu dėl dalyvavimo demonstracijose, t. y. nenustatytas motyvas pareiškėją persekioti. Teismas pažymėjo, kad nenustačius konkrečių pareiškėją persekiojančių asmenų, jie negali būti siejami su valstybiniu subjektu.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su kolektyvine (valdžios neteisėti smurtiniai veiksmai prieš taikius protestuotojus) grėsme, pareiškėjo baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais jis tariamai gali susidurti grįžęs į kilmės valstybę, nėra individualizuoti.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, bei pažymėjo, kad Sprendime įvertintas konkretus pareiškėjo minėtas 2021 m. sausio 26 d. protestas, surinkta detali informacija apie jį, o pareiškėjas teismui nepateikė kitokių, Migracijos departamento surinktą informaciją paneigiančių, duomenų.

14. Teismas, įvertinęs Sprendime nurodytas aplinkybes 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnyje nurodyto reglamentavimo kontekste, pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir joje 2020–2021 m. vykusius protestus, Departamentas rėmėsi oficialia, naujausia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar / ir įrodymais nepaneigė.

15. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodiriško smurto kilmės valstybėje.

16. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Migracijos departamentas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjo teiginiais ir įrodytomis pripažinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, bei padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, kad tarp pareiškėjo nurodomos padėties, persekiojimo dėl dalyvavimo žemdirbių mitinguose, ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

18. Teismas, atsižvelgdamas į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį kilmės valstybėje, taip pat į tai, jog neįrodyta, kad prieš pareiškėją buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.

19. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis neturėjo pareigos teisiškai kvalifikuoti nurodomų aplinkybių, sutiko su atsakovo pozicija, kad Migracijos departamentas ir nekėlė reikalavimo pareiškėjui teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, tačiau pareiškėjas turėjo pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinimai buvo nelogiški, prieštaringi, neišsamūs, nenuoseklūs.

20. Teismas, atsižvelgdamas į keliamo ginčo faktines aplinkybes, prašymo argumentus, Migracijos departamento surinktą medžiagą, atmetė pareiškėjos skundo teiginius dėl jo teisių suvaržymo ginčą nagrinėjant Komisijoje rašytinio proceso tvarka, nenustatęs, kad Komisijai atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo nesutikimą su Sprendimu išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, įvertino Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio nuostatas dėl savanoriško išvykimo, ir konstatavo, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas bei padarė išvadą, kad ši 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis (jis yra pažeidęs teisės aktus ir tai padarė sąmoningai iš anksto planuodamas), ir sprendimui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

22. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo, vadovaudamasis Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5 punkto, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Tvarkos 44 punkto nuostatomis, nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą; atsakovas taip pat turi laikytis gero administravimo principo imperatyvų.

23. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, ir nors Migracijos departamentui suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, kadangi nors ir nustačius, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, todėl pareiškėjo situacijai taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę, kad pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

24. Teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d nutarimu Nr. 436, bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) nuostatomis, bei atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 sausio 13 d. sprendimą; panaikinti Migracijos departamento 2021 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21S30520 ir Komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1107; įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

27. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

27.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad jis priimtas neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes ir formaliai vertinant situaciją, nesilaikant tarptautinių teisės aktų nuostatų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

27.2. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Teismas nevertino pagrindinio įrodymo byloje – pareiškėjo apklausos, kurioje labai aiškiai užfiksuotos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo politinės valios išraišką dalyvaujant protestuose bei būtent dėl šios priežasties patirto persekiojimo. Pareiškėjas nurodė, kad aktyviai reiškė savo pilietinę poziciją ir būtent dėl to susilaukė persekiojimo veiksmų iš opozicinės partijos narių. Šis persekiojimas buvo asmeninis, nukreiptas tiesiogiai į konkretų asmenį, o ne į partijos atstovus apskritai, todėl šiuo atveju grėsmė nukentėti buvo ir reali, ir pagrįsta.

27.3. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimės pagrįstumą ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo ištirti ne tik teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Nors yra pateikta EPPB informacija, kuria remiantis atsakovas nurodė, kad užsieniečių kilmės valstybėje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau teismas neįvertino pareiškėjo argumento, jog surinkta informacija yra neatitinkanti realios situacijos kilmės šalyje ir pernelyg bendro pobūdžio, nesusijusi su realiu gyvenimu. Nors protestai šiuo metu yra aprimę, tačiau reakcija į juos kaip tik yra pačiame pakilime ir mitingų dalyviai (ne tik organizatoriai) yra persekiojami nevyriausybinių institucijų tiesiogiai, o vyriausybinių subjektų – dažniausiai netiesiogiai ar / ir neformaliai. Savo skundą pareiškėjas grindė asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su jo asmenine patirtimi ir su kilmės šalies ignoruojama situacija dėl veiksmingos apsaugos užtikrinimo.

27.4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, ir nurodo, kad atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

27.5. Atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

27.6. Atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais ir atitinkamai juos panaikinus, turi būti naikinamas, kaip praradęs teisinį pagrindą.

28. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

28.1. Atsakovas nesutinka, kad Migracijos departamentas tyrimą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo, bei nurodo, kad Sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

28.2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą (nes, pareiškėjo teigimu, jis aktyviai reiškė savo pilietinę poziciją ir būtent dėl to susilaukė persekiojimo veiksmų iš opozicinės partijos narių, kuris buvo asmeninis, nukreiptas tiesiogiai į konkretų asmenį, o ne į partijos atstovus apskritai, todėl šiuo atveju grėsmė nukentėti buvo ir reali ir pagrįsta), bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad nuo 2021 m. kovo mėn. nepažįstami nusikaltėliai persekioja jį dėl dalyvavo mitinguose prieš valdžią. Pareiškėjas nurodė, jog yra persekiojamas neaiškių užpuolikų, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) valdžios ir policijos. Tačiau jo pasakojimas apie įvykius, kurie jį paskatino išvykti iš (duomenys neskelbtini) (nenustatyti nusikaltėliai jį persekioja nuo 2021 m. kovo mėn.), yra bendro pobūdžio ir neišsamus, nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, pasakojimui trūksta konkrečių detalių (laiko, vietos, aplinkybių), tikslumo, tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Papildomos apklausos metu bandant išsiaiškinti papildomas detales atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus, dažnai į klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais, vis grįždavo prie tariamų persekiojimo epizodų, todėl pareiškėjo pasakojimas buvo vertinamas kritiškai, jis neatitiko kilmės valstybės informacijos. Atlikus pareiškėjo situacijos tyrimą bei atsižvelgus į nustatytus pasakojimo trūkumus, Migracijos departamentas konstatavo, kad istorija, kuria pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo prieglobsčio prašytojui jį suteikti. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė.

28.3. Nagrinėjamu atveju asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo daromomis subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Jis neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Taip pat pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme ar yra pažeidžiamas asmuo.

28.4. Atsakovas nesutinka, kad jis nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybėje esančio beatodairiško smurto lygį, o Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) informacija apie beatodairiško smurto lygį yra pasenusi, bei nurodo, kad ESPA yra išleidusi gaires apie beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jokių duomenų, kad ESPA yra nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini)egzistuoja beatodairiškas smurtas, pareiškėjas skunde nepateikė. Aplinkybė, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį, vertinama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), atitinkamai, nurodyti skundo teiginiai neturi nei faktinės, nei teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

28.5. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentas surinko informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant Jungtinių Tautų ataskaitas ir informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius, todėl nėra pagrindo abejoti išvadų pagrįstumu.

28.6. Departamentas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, ir pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

28.7. Atsakovas nesutinka, kad Migracijos departamento sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką yra nepagrįsti, bei pažymi, kad .Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą), ir šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

28.8. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

28.9. Nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Rusiją, iš jos – į Baltarusiją, tačiau šiose valstybėse prieglobsčio nesiprašė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 11 d. Nr. 21S30520, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, bei Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, kadangi byloje kilęs ginčas iš esmės siejamas tik su paties pareiškėjo paaiškinimais ir jų vertinimu, be to, turėtų būti užtikrintas teisės būti išklausytam principas.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, siekiant užtikrinti objektyvų pareiškėjo paaiškinimų vertinimą, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuris įgyvendina 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatas, 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje.

34. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

35. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

37. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė patirti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

38. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad nuo 2021 m. kovo mėn. nepažįstami nusikaltėliai persekioja jį dėl dalyvavo mitinguose prieš valdžią. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad yra persekiojamas neaiškių užpuolikų, (duomenys neskelbtini) valdžios ir policijos. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie įvykius, paskatinusius, jo žodžiais, išvykti iš kilmės šalies, pastebėtina, kad faktas, jog nenustatyti nusikaltėliai jį persekioja nuo 2021 m. kovo mėn., nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio beatodairiško smurto. Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė. Padarytos pagrįstos išvados, kad asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu šios bylos kontekste nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės.

39. Duomenų, pagrindžiančių, kad kilmės valstybė negalėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo, taip pat faktų, kad apsaugos nesuteikimas kilmės valstybėje būtų grindžiamas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų priežastimis, atsakovas faktų tyrimo metu nenustatė. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, taigi, pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių grįžimo į kilmės valstybę atveju yra tik hipotetinė, grindžiama išimtinai pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjui nebuvo iškilusi reali pagrįsta grėsmė. Jis neteigė, kad kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių yra diskriminuojamas ir / ar jo atžvilgiu taikomos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės (pvz., pareiškėjui trukdoma dirbti ar kt.). Pareiškėjas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad jis gali patirti padidinta persekiojimo grėsmę ar yra pažeidžiamas asmuo.

40. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kad galėtų vertinti, ar pareiškėjui gali kilti reali smurto grėsmė. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta atsakovo argumentus, kad aplinkybė, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, kaip tarptautinės apsaugos poreikio sąlygai, vertinama tik tuo atveju, kai nustatoma, kad prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų taikymo kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

41. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodoma faktinė situacija teisiniu aspektu nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio ar taikyti papildomą teisinę apsaugą.

42. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. S. (H. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys