2019-05-29 Nr. AB-12139-3-61-3-03997-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1444-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03997-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 96-4193; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 2S-6746; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 940 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis dušu dažniau negu kartą per savaitę.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K direktorių, prašydamas leisti jam pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę, kadangi kol kas tokia galimybė Lukiškių TI-K nėra suteikiama. Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 96-4193 šį pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą. Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutinka. Pareiškėjo teigimu, jam neužtenka vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu tam, kad būtų užtikrinta būtina kūno higiena. Teigė, kad teisės aktai nedraudžia pareiškėjui pasinaudoti dušu pagal poreikį ir dažniau nei vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad Departamentas skundžiamame sprendime nurodė, jog dėl dažnesnės galimybės pasinaudoti dušu pareiškėjas turėtų kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą, kuri, nustačiusi, jog pareiškėjas turi sveikatos problemų, gali konstatuoti, kad jam būtina praustis dažniau nei kartą per savaitę ir tokiu atveju Lukiškių TI-K tokią galimybę jam suteiktų. Pareiškėjas tokius Departamento argumentus laiko nepagrįstais, jo manymu, galimybė praustis po dušu sveikam asmeniui yra reikalingesnė, negu tam, kuris turi sveikatos problemų. Pareiškėjas savo skundo argumentus grindė Europos Ministrų Komiteto patvirtintomis Europos kalėjimų taisyklėmis, kuriose įtvirtinta, kad kalinimo įstaigoje turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimato sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Nurodė, kad dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų, t. y. nesuteikiant jam galimybės dažniau praustis po dušu, buvo pažeminta jo savigarba, orumas, jis tapo irzlus ir nervingas.

3. Atsakovas ir atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodė, kad skundžiamas Lukiškių TI-K raštas yra parengtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Teigė, kad skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjui asmeninių teisinių pasekmių, jame pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti, raštas yra informacinio pobūdžio.

5. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodė, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 96-4193 ir Departamento 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 2S-6746 teisėtumo ir pagrįstumo bei 4 940 Eur neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, jog jam Lukiškių TI-K nebuvo suteikiama galimybė naudotis dušu daugiau negu kartą per savaitę.

8. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K skundžiamu 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 96-4193 atsakė į šiuos Lukiškių TI-K užregistruotus pareiškėjo skundus: Nr. 29-2622, Nr. 29-2626, Nr. 29-2628, Nr. 29-2633, Nr. 29-2635 ir Nr. 29-2636. Nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas tik dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjo skundo (reg. Nr. 29-2636) ir atsakymo į jį. Todėl teismas, neperžengdamas skundo ribų, nagrinėjamu atveju pasisakė tik dėl skundžiamame sprendime esančio atsakymo į šį skundą.

9. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundu nurodydamas, jog jam neužtenka tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu ir prašė suteikti galimybę nusiprausti dažniau. Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 96-4193 atsakydamas į minėtą pareiškėjo skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. I-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pareiškėjui yra suteikiama galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Sudaryti sąlygas dažniau nei kartą per savaitę pareiškėjui praustis duše Lukiškių TI-K neturi techninių galimybių. Nesutikdamas su Lukiškių TI-K priimtu sprendimu, pareiškėjas 2017 m. spalio 11 d. kreipėsi su skundu į Departamentą, kuriuo prašė panaikinti Lukiškių TI-K sprendimą ir įpareigoti Lukiškių TI-K leisti jam pasinaudoti dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę. Departamentas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2S-6746 atsakė į pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo sprendimą panaikinti. Paaiškino, kad jei pareiškėjas turi sveikatos problemų ir jam yra reikalingas dažnesnis maudymasis duše, jis gali kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą, kuri patvirtins (jei bus nustatyta) reikalingumą dažniau maudytis, tada Lukiškių TI-K sudarys tokią galimybę.

10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo taisyklių 19.4 punktas nustato, jog atitinkamų vonios ir dušo įrengimų skaičius turi būti pakankamas, kad kalinys galėtų maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau, jei to reikia higienai palaikyti. Teismo vertinimu, iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir Taisyklės nustato pareigą pataisos įstaigoms suteikti galimybę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiuo atveju pareiškėjui Lukiškių TI-K ši galimybė yra suteikiama, be to, šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra teisus teigdamas, jog teisės aktai nedraudžia pagal poreikį ir dažniau nei vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tačiau tokios galimybės suteikimas yra pataisos įstaigos teisė, o ne pareiga. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad nurodyta Europos kalinimo taisyklių nuostata, kuria skunde remiasi pareiškėjas, yra tik rekomendacinio pobūdžio.

11. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamentas pagrįstai skundžiamuose sprendimuose atsisakė pareiškėjui suteikti galimybę dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas atmetęs pareiškėjo reikalavimus dėl Lukiškių TI-K 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 96-4193 ir Departamento 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 2S-6746 panaikinimo, atmetė ir pareiškėjo skunde keliamą išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis dušu dažniau negu kartą per savaitę. Be to, teismas pažymėjo, kad skundžiamame Departamento sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, jog Lukiškių TI-K gali būti įpareigojamas suteikti galimybę dažniau nei kartą per savaitę nusiprausti duše tuo atveju, kai Sveikatos priežiūros tarnyba nustato, jog tai būtina dėl asmens sveikatos problemų. Teismas akcentavo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų, privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje A-2061-520/2017). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl galimybės naudotis dušu tik 1 kartą per savaitę atmetė.

12. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl 4 940 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė, konstatuodamas, kad Lukiškių TI-K, suteikdamas galimybę pareiškėjui kartą per savaitę nusiprausti duše, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti ar pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba nutartį – tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir vertino teisę ir teismų praktiką. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendime visose nurodytose teisės normose yra numatyta nuteistiesiems sudaryti galimybę pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, t. y. minimali riba, bet ne maksimali riba, kiek kartų nuteistajam per savaitę turi būti leista pasinaudoti dušu. Jokie teisės aktai nedraudžia nuteistajam pasinaudoti dušu dažniau negu vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo teigimu, negalėdamas nusiprausti duše dažniau negu vieną kartą per savaitę, yra priverstas visada kirptis plikai, nes plaukai riebaluojasi, oda pleiskanoja, taip pat yra ir kitos higienos priežastys. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad draudimas pareiškėjui pasinaudoti dušu dažniau negu vieną kartą per savaitę kelia rimtų rūpesčių. Teismo sprendime nėra nurodyta nei vienos pagrįstos priežasties ar argumento, kodėl Europos kalėjimų taisyklių nuostatos yra ignoruojamos, pažeidžiamos ir jų nesilaikoma. Teismas taip pat neatsižvelgė į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) standartus. Pareiškėjas nurodo, kad higienai palaikyti nereikalingos medicininės indikacijos, todėl kreiptis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įprastos ir sveiko kūno higienos palaikymo būtų neprotinga. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje A-2061-520/2017), kurioje buvo pasisakyta dėl sveikatos sutrikimų turinčio asmens galimybių pasinaudoti dušu, o ne dėl sveiko asmens teisių pasinaudoti dušu dažniau negu vieną kartą per savaitę.

15. Atsakovas ir atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas ir atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų. Teismas vadovavosi ABTĮ 56 straipsniu ir priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymi, kad visi pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 96-4193 dalies dėl galimybės pasinaudoti dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 2S-6746, kuriame konstatuota, kad Lukiškių TI-K vykdo teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo Lukiškių TI-K sprendimą panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis dušu dažniau negu kartą per savaitę bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, byloje nėra nustatyta Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, o nenustačius vienos ir privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, jog teismas nepagrįstai teisę vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu vertino kaip nepažeistą.

22. Dėl galimybės nusiprausti duše (tik vieną kartą per savaitę) pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 68 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška norma įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d., 44 punkte. Atvejais, kai pareiškėjas neneigia, kad tardymo izoliatoriaus administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, paprastai konstatuojama, kad atsakovas nepažeidė higienos normos reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

23. Sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju byloje nekyla abejonių, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu vieną kartą per savaitę, ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui reikėtų naudotis dušu dažniau, nei numatyta higienos normose, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo teise pasinaudoti dušu.

25. Pareiškėjas 2018 m. birželio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus prie bylos: Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) 2018 m. gegužės 24 d. atsakymą ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 62-1084 dėl nuteistojo nubaudimo.

26. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 62-1084 dėl nuteistojo nubaudimo prie bylos nepridedamas, nes pateiktas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.

27. Atsižvelgiant į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias naujų įrodymų pateikimą ir tyrimą apeliacinės instancijos teisme, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) 2018 m. gegužės 24 d. atsakymas prie bylos pridedamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis informacinio pobūdžio dokumentas nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo padarytų išvadų dėl pareiškėjo galimybės pasinaudoti dušu.

28. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamus Lukiškių TI-K bei Departamento sprendimus bei įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus. Nenustačius vienos ir privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškos pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė