fb06d2d2-4e5d-4e5b-bdd2-0b1832ea4b6f · Plungės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. 2YT-2215-514/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00593-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 25 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams A. S., D. P., N. L., suinteresuotiems asmenims Z. B. P., D. P., jų atstovui adv. pad. Mindaugui Piekui, suinteresuotam asmeniui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A.

S., D. P., A. P., N. L. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Z. B. P., D. P., D. M., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir pagal suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad pareiÅ¡kėjų tėvas V. P. po žmonos O. P. mirties priėmė palikimÄ ; kad pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ po tėvo V.

P. mirties. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirė pareiÅ¡kėjų motina O. P.. Po jos mirties tėvas V. P. paveldėjimo bylos neužsivedė, bet visÄ laikÄ nepertraukiamai valdė likusį turtÄ , naudojosi žeme, mokėjo mokesčius. 2002 m. gegužės 24 d. pareiÅ¡kėjų tėvas V. P. mirė. Po jo mirties liko turtas - 10,47 ha ir 1,85 ha žemės sklypai. Dėl 10,47 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., 2009 m. sausio 10 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kuriÄ sudarė pareiÅ¡kėja A.

S. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o 1,85 ha žemės sklypu visada naudojosi brolis A. P. Žodžiu mama buvo pasakiusi, kad žemė liks keturiems vaikams, t. y. pareiÅ¡kėjams, tačiau po motinos mirties visÄ jai priklausančiÄ turto dalį valdė tėvas ir tik po tėvo mirties likusius žemės sklypus pradėjo valdyti pareiÅ¡kėjai, A. S. pasiraÅ¡ant žemės nuomos sutartį. Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

P. priėmė palikimÄ po O. P. mirties, likusioje dalyje pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad po O. P. mirties niekas į notarų biurÄ nesikreipė, atsiradusį palikimÄ priėmė vyras V. P. ir jos sÅ«nus A. P., pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Po O. P. mirties Vytautas ir A. P. iÅ¡ karto ėmė naudotis likusiais žemės sklypais. Tačiau pareiÅ¡kėjai jokių aktyvių veiksmų, parodančių pareiÅ¡kėjų valiÄ priimti palikimÄ po tėvo V. P. mirties, neatliko, palikimo nepriėmė, todėl nesutiko su pareiÅ¡kėjų reikalavimu nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai po tėvo mirties yra palikimÄ priėmę.

Suinteresuotas asmuo Z. B. P. prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. P. ir A. P. priėmė palikimÄ po O. P. mirties. Nurodė, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirus vyro motinai O. P., liko palikimas, kurį sudarė 10.4700 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., ir 1.8500 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. O. P. mirties dienÄ pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po O. P. mirties niekas į notaro biurÄ nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimÄ priėmė V. P. ir A. P., pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, naudotis po O. P. mirties likusiais žemės sklypais. Kaip įrodymÄ pateikė 2019 m. birželio 10 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymÄ Nr. AS-3109, patvirtinančiÄ , kad po O. P. mirties jai priklausiusį 1.8500 ha žemės naudojo ir jį valdė sÅ«nus A.

P.. Po V. P. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė jo sÅ«nus A. P., užsivedęs paveldėjimo bylÄ notarų biure. Mirus A. P., 2006 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotas paveldėjimo liudijimas į po A. P. mirties atsiradusį palikimÄ suinteresuotam asmeniui Z. B. P. Nesutiko su pareiÅ¡kėjų patikslintame pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais faktais, nurodžiusi, jog sodyba su žeme, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., po V. P. mirties atiteko jo sÅ«nui A. P., priėmusiam palikimÄ . Patikslino, jog minėtoje sodyboje prieÅ¡ O.

P. mirtį kartu gyveno V. P. ir sÅ«nus A. P. su Å¡eima. PareiÅ¡kėjai su tėvais kartu negyveno, žemės sklypais nesinaudojo, įstatyme nurodytais terminais jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko, valios priimti palikimÄ pradedant turtÄ faktiÅ¡kai valdyti neiÅ¡reiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjai sÄ moningai nutyli tas aplinkybes, kad po V. P. mirties 10.47 ha ploto žemės sklypÄ valdė jo sÅ«nus Adolfas. Sklypas buvo iÅ¡nuomotas ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 - 2006 metais. Atsižvelgiant į tai, kad po V.

P. mirties palikimÄ Ä¯statyme numatytais terminais priėmė jo sÅ«nus A. P. abiem įstatyme numatytais bÅ«dais (užsivedęs paveldėjimo bylÄ ir faktiÅ¡kai valdydamas turtÄ ), pareiÅ¡kėjų A. S., D. P., A. P., N. L. reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. P. mirties pareiÅ¡kėjai priėmė palikimÄ pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjai A. S., N. L. ir D. P. atsiliepimu į suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Nurodė, kad žemės sklypai buvo O. P. asmeninė nuosavybė, todėl V. P. ir A. P. negalėjo valdydami paveldėti viso O. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o taip pat bendrÄ ja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka praÅ¡yti notarÄ iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ jam tenkančiÄ dalį bendrame turte. Notaro iÅ¡duotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui, ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui.

Todėl paveldint bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turėjo bÅ«ti atskiriama mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, o tik po to iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Nenustačius tėvo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tėvas negalėjo palikti testamentu visÄ , abiem sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ . PareiÅ¡kėjų brolis A. P. tėvo V. P. mirties momentu pas tėvÄ negyveno, pareiÅ¡kime įrodinėjamas turto valdymo faktas neatitinka tikrovės. Brolis A.

P., gyvendamas su Å¡eima pas tėvus, niekur nedirbo ir jokio Å«kio nevedė, gyveno iÅ¡ tėvų pensijos ir buvo jų iÅ¡laikomas. PrieÅ¡ pat mirtį tėvas, neapsikentęs nuolatinio girtavimo, brolį su sutuoktine (Z. B. P.) buvo iÅ¡varęs iÅ¡ savo namų, brolis A. P. su žmona apsigyveno tame pačiame kaime, todėl teiginys, kad po motinos O. P. mirties tėvas V. P. ir brolis A. P. kartu vedė ir valdė Å«kį yra melagingi. Visus metus po žmonos O. P. mirties tėvas gyveno vienas. PareiÅ¡kėjai nuvažiuodavo, rÅ«pinosi tėvu, padėdami dirbti Å«kio darbus, o kasdieniniuose darbuose padėjo ir tėvÄ prižiÅ«rėjo D.

P. su sugyventine. 10,47 ha žemės sklypo niekada A. P. nevaldė. PareiÅ¡kėjų vertinimu į po tėvų mirties atsiradusį palikimÄ visi pirmos eilės įpėdiniai turi lygias teises, pareiÅ¡kėjų tikslas paveldėti mamai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais į pareiÅ¡kimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad teismui įsitikinus, kad yra pagrindas nustatyti juridinius faktus dėl palikimo priėmimo, neprieÅ¡taraus praÅ¡ymų patenkinimui.

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ jo pagrįstumo klausimÄ paliko spręsti teismui. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo patenkinimui, jeigu iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl palikimo priėmimo. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai A. S., N. L. ir D. P. (2019 m. spalio 30 d. teismo posėdyje) prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ atmesti. PareiÅ¡kėjai papildomai paaiÅ¡kino, kad namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., tėvas testamentu paliko broliui A. P. ir pareiÅ¡kėjai į šį turtÄ nepretenduoja. Tačiau 10,47 ha ir 1,68 ha žemės sklypai, į kuriuos nuosavybė atstatyta jau mirus motinai O. P., turėtų priklausyti visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, todėl pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo mirties jie palikimÄ priėmė, pradėdami faktiÅ¡kai turtÄ valdyti, t. y. iÅ¡nuomodami 10,47 ha žemės sklypÄ Å½ÅªB „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodė, kad visus metus po mamos O. P. mirties tėvas gyveno vienas, visi pareiÅ¡kėjai padėjo tėvui, atliekant Å«kio darbus, todėl Z. B. P. teiginys, jog A. P. priėmė palikimÄ po mamos mirties kartu su tėvu, yra neteisingas. Suinteresuotas asmuo Z. B. P., jos atstovas teismo posėdžio metu pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo prašė tenkinti, neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų tenkinamas ir pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dalyje dėl fakto, kad V. P. priėmė palikimÄ po žmonos O.

P. mirties nustatymo. Suinteresuotas asmuo Z. B. P. papildomai paaiÅ¡kino, kad pagal V. P. testamentÄ sutuoktinis A. P. paveldėjo sodybÄ (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., Å¡eima visÄ laikÄ ten gyveno, nuomojo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypus, kurie Å¡iuo metu registruoti O. P. vardu, pareiÅ¡kėjai sodyboje nesilankė, jokio palikimo po tėvo V. P. mirties nepriėmė. Suinteresuoti asmenys D. P., D. M. sutiko su suinteresuoto asmens Z. B. P. pozicija, prašė jos pareiÅ¡kimÄ tenkinti, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl fakto nustatymo, kad pareiÅ¡kėjai po tėvo mirties palikimÄ priėmė, atmesti.

PareiÅ¡kėjų A. S., D. P., A. P., N. L. pareiÅ¡kimas atmetamas, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimas tenkinamas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo Byloje nustatyta, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirė pareiÅ¡kėjų motina O. P.. Po jos mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir turtinės teisės į nuosavybės atkÅ«rimÄ Ä¯ 1,85 ha ir 10,47 ha žemės sklypus, esančius atitinkamai (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) km., Plungės r.

Po O. P. mirties jos sutuoktinis V. P. 1998 m. birželio 22 d. testamentu jam priklausančius gyvenamÄ namÄ , Å«kinius pastatus ir namų valdÄ , esančius (duomenys neskelbtini) km., Plungės r., paliko sÅ«nui A. P. (suinteresuoto asmens Z. B. P. vyrui, suinteresuotų asmenų D. P. ir D. M. tėvui). A. P. po V. P. mirties (mirė 2002 m. gegužės 24 d.) pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo gyvenamÄ namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. 2006 m. balandžio 2 d. mirus A.

P., paveldėjimo teisės liudijimas į A. P. nuosavybės teise įregistruotÄ turtÄ iÅ¡duotas suinteresuotam asmeniui Z. B. P. (A. P. sutuoktinei). Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad mirus motinai O. P. palikimÄ priėmė tėvas V. P., pradėdamas faktiÅ¡kai turtÄ valdyti; kad mirus tėvui V. P., palikimÄ faktiniu valdymu priėmė pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjų nurodomas aplinkybes ginčija suinteresuoti asmenys Z.

B. P., D. P., D. M., teigdami, jog faktiniu valdymu palikimÄ po O. P. mirties priėmė ne tik mirusios vyras V. P., bet ir sÅ«nus A. P., kuris (ne pareiÅ¡kėjai) priėmė palikimÄ ir po V. P. mirties. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡oma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 metais, mirus O. P., priėmimo faktÄ , todėl, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valiÄ turėjo iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir taip priėmė palikimÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po O. P. mirties palikimÄ priėmė, nurodė, kad po žmonos mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti, toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo statinius, namų valdÄ iÅ¡laikė, dirbo pasodybinį sklypÄ , mokėdamas mokesčius pareiÅ¡kėjų tėvas V. P.. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjų tėvas V.

P. iÅ¡laikė ir prižiÅ«rėjo sodybÄ po žmonos mirties tarp Å¡alių nėra, Å¡ias aplinkybes pripažįsta ir suinteresuoti asmenys Z. B. P., D. P. ir D. M., tačiau jų teigimu palikimÄ po O. P. mirties priėmė ir vienas iÅ¡ vaikų, t. y. A. P., gyvenęs kartu su tėvu, kartu padėjęs tvarkyti sodybÄ bei dirbti žemės sklypus. Kaip įrodymÄ pateikė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2019 m. birželio 10 d. pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad O. P. nuosavybės teise valdytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., po jos mirties naudojosi ir valdė A.

P. bei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymÄ , pagal kuriÄ 10,47 ha žemės sklypÄ 2002-2006 m. laikotarpiu bendrovė nuomojosi iÅ¡ A. P. Pateikta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad iÅ¡ A. P. buvo nuomojamas 10,47 ha žemės sklypas nuo 2002 m. iki 2006 m., tačiau neįrodo, kad A. P. yra priėmęs palikimÄ po motinos mirties. O. P. mirė 1995 m. lapkričio 11 d., todėl svarbu nustatyti, kokius veiksmus atliko A. P., siekdamas paveldėti turtÄ po motinos mirties.

Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį palikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti įpėdinis galėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad, mirus O. P., pareiÅ¡kėjų tėvas V. P. metus laiko sodyboje gyveno vienas, Å«kio darbus padėjo dirbti pareiÅ¡kėjai, kasdiene priežiÅ«ra rÅ«pinosi pareiÅ¡kėjas D. P.. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, suinteresuoti asmenys nepateikė, pripažindami, kad A.

P. Å¡eima kurį laikÄ gyveno atskirai nuo tėvų (Onos ir V. P.). Nustatytos aplinkybės, kad tėvas V. P. namų valdÄ testamentu paliko sÅ«nui A. P., kuris šį turtÄ 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , patvirtina, kad pats A. P. nepretendavo į dalį turto, likusio po motinos mirties, paveldėdamas šį turtÄ kaip tėvo V. P. nuosavybę. Tokiu bÅ«du pripažindamas, jog turto, likusio po motinos mirties, savininkas yra tėvas, t. y. kad jis (A.

P.) paveldėjimo santykiuose, atsiradusiuose po motinos mirties, nedalyvavo. Pateikta (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2019 m. birželio 10 d. pažyma, pagal kuriÄ O. P. nuosavybės teise valdytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., po jos mirties naudojosi A. P. vertintina kritiÅ¡kai dėl tos priežasties, kad nuosavybės teisės O. P. į pažymoje minimÄ 10,47 ha žemės sklypÄ atkurtos tik 2001 m. kovo 7 d. apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu, t. y. O. P. žemės sklypas nuosavybės teise iki jos mirties nepriklausė, todėl A.

P. žemės sklypais kaip O. P. nuosavybės objektais galėjo naudotis tik atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemės sklypus (po 2001 m. kovo 7 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . Minėtoje (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymoje nėra detalizuotas laikotarpis, kada A. P. O. P. žemės sklypus pradėjo valdyti ir naudotis, pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymÄ 10,47 ha žemės sklypÄ bendrovė iÅ¡ A.

P. nuomojosi 2002-2006 m. laikotarpiu. Ä®vertinus minėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimais nustatytas aplinkybes, kad visu likusiu palikimu po O. P. mirties kaip savininkas rÅ«pinosi V. P., padedant suaugusiems vaikams, darytina iÅ¡vada, kad A. P. disponavo O. P. priklausiusiais žemės sklypais kaip V. P. turto paveldėtojas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Suinteresuoto asmens Z. B. P. nurodomas aplinkybes, kad A. P. prižiÅ«rėjo sodybÄ , dirbo žemę po motinos mirties paneigė pareiÅ¡kėjai. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog sodyba buvo A. P. paveldėta kaip V. P. nuosavybė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad faktinis turto, likusio po O. P. mirties, valdytojas buvo V. P.. A. P. jokių aktyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų davęs suprasti, kad jis pageidauja perimti mirusiajai motinai priklausiusio turto dalį ar kitaip įgyvendinti savo teises į jam tenkančiÄ palikimo dalį, neatliko.

Suinteresuotas asmuo Z. B. P., praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad A. P. palikimÄ po O. P. mirties priėmė, kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų, susijusių su turto priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nepateikė. PareiÅ¡kėjų nurodomos aplinkybės, kad V. P. po žmonos mirties tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , dokumentais nustatytos aplinkybes, kad šį turtÄ testamentu paliko A. P., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

P. Å¡iuo turtu rÅ«pinosi ir disponavo kaip savininkas. Å ios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog faktiniu valdymu palikimÄ po O. P. mirties priėmė tik V. P., dėl ko nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimÄ po O. P. mirties priėmė V. P.. Suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimas dėl fakto, jog faktiniu valdymu palikimÄ po motinos mirties priėmė A. P. netenkinamas (CPK 178 straipsnis). PareiÅ¡kėjai taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jie po tėvo V.

P. mirties priėmė palikimÄ , pradėdami jį valdyti. CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti, – tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

PareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami nustatyti faktÄ , kad po tėvo V. P. mirties priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, kaip įrodymÄ pateikė 2009 m. sausio 10 d. 10,47 ha žemės sklypo nuomos sutartį. IÅ¡ pateiktos nuomos sutarties ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjai veiksmus, susijusius su O. P. priklausiusiu 10,47 ha žemės sklypu atliko 2007, 2008, 2009 metais, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams po tėvo V. P. mirties. Kad atliko kokius nors aktyvius veikumus per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, pareiÅ¡kėjai neįrodinėjo, pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymÄ 10,47 ha žemės sklypÄ bendrovė 2002-2006 m. laikotarpiu nuomojosi ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, bet iÅ¡ A.

P., kas patvirtina, jog palikimÄ sudarančiu turtu kaip įpėdinis rÅ«pinosi A. P., todėl pareiÅ¡kėjų A. S. ir N. L. veiksmai, iÅ¡nuomojant žemę 2007-2009 m. laikotarpiu, nėra pakankami, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai palikimÄ po tėvo mirties priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

Nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe. Pačių pareiÅ¡kėjų A. S., N. L. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad po tėvo mirties jie (iÅ¡skyrus trumpalaikį pareiÅ¡kėjo D. P. gyvenimÄ ) likusioje sodyboje neapsigyveno, nes turėjo kitÄ nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Mirus tėvui V. P., likusį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais paveldėjo pareiÅ¡kėjų brolis A. P., kuriam 2004 m. rugpjūčio 19 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Nors įpėdiniai gali palikimÄ priimti skirtingais bÅ«dais ir ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, nepaÅ¡alina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu bÅ«du priimti palikimo (jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtÄ valdyti, tai reiÅ¡kia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais bÅ«dais), byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjai ilgÄ laikÄ pretenzijų palikimu faktiÅ¡kai besinaudojančiam ir palikimÄ paveldėjusiam broliui A.

P. kaip įpėdiniui nereiÅ¡kė. Tokie pareiÅ¡kėjų veiksmai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai paveldėjimo klausimais nesirÅ«pino. Tai rodo, kad po tėvo mirties paveldėto turto savininku laikė brolį A. P., patys įgyti nuosavybės teisės į paveldimÄ turtÄ nesiekė, t. y. kaip įpėdiniai nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjai, aiÅ¡kindami tokio elgesio motyvus, nurodė, jog į notarų biurÄ nesikreipė, žinodami, kad nekilnojamasis turtas (pastatai) testamentu palikti broliui, o kito paveldimo turto nebuvo.

Tačiau už paveldėjimo objekto nustatymÄ yra atsakingi patys įpėdiniai, todėl turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimo priėmimo bÅ«dus ir Å¡ių teisines pasekmes. Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad po V. P. mirties palikimÄ paveldėjo A. P., laikytina, kad A. P. priėmė visÄ palikimÄ (tame tarpe ir testamente nenurodytas turtines teises į žemės sklypus). PareiÅ¡kėjai atsiliepime į Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl V.

P. 1998 m. birželio 22 d. sudaryto testamento ir 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, tačiau Å¡ių dokumentų neginčijo, dėl ko teismas pareiÅ¡kėjų argumentų, susijusių su minėtais dokumentais, neanalizuoja. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė, kad per įstatyme nustatytÄ laikotarpį palikimui priimti naudojosi po tėvo mirties atsiradusiu palikimÄ sudarančiu turtu kaip savu, todėl pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ po tėvo V.

P. mirties netenkinamas (CPK 178 straipsnis). PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kė vienÄ tapatų reikalavimÄ , t. y. nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po O. P. mirties palikimÄ priėmė V. P.. Nors toks faktas byloje nustatomas, tačiau, nenustačius fakto, kad pareiÅ¡kėjai po tėvo mirties palikimÄ priėmė, pareiÅ¡kėjams praÅ¡omo fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių nesukurs (CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, jog iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas nėra tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi. Byloje kilęs ginčas, dalyvaujančių asmenų interesai prieÅ¡ingi, suinteresuotam asmeniui Z. B. P. iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis bei iÅ¡laidos už archyvinių dokumentų gavimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 10 dalis).

IÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ atlyginimo suinteresuotas asmuo nepageidavo ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų neteikė, dėl ko teismas Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžia. PareiÅ¡kėjai, pateikdami pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 200 Eur. Žyminis mokestis turėjo bÅ«ti mokamas nepriklausomai nuo praÅ¡omų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų skaičiaus, pareiÅ¡kėjai privalėjo sumokėti tik 50 Eur (CPK 87 straipsnio 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pareiÅ¡kėjams permokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjų A. S., D. P., A. P., N. L. pareiÅ¡kimÄ atmesti, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.. Nustatyti, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirus O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimÄ priėmė V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Likusioje dalyje suinteresuoto asmens Z. B.

P. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ A. S., D. P., A. P., N. L. 59 Eur (penkiasdeÅ¡imt devynis Eur) lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidų Z. B. P. . GrÄ Å¾inti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-05-10 ir 2019-06-04. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡ra Volskytė