fb0673e6-b240-4d36-b098-6c4e3791c56d · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Pranešėja R. A. Gutauskienė                                                 Civilinė byla Nr. 2A-614-71/2012Teisėjas R.

Antanavičius                                    Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02586-2011-1                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 35.4.;121.21.                                                                                                                                                (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 12 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „GrÅ«stė“ apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „GrÅ«stė“ dėl skolos priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                   I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Samsonas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo UAB „GrÅ«stė“ priteisti už nesuteiktas marketingo atsakovei sumokėtus 88 240,93 Lt, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 1-6 b. l.). IeÅ¡kovas nurodė, kad jau eilę metų tiekia prekes (mėsos produktus) atsakovui pagal tarpusavyje sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis.

Specifinės pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos, tokios kaip atsakovui suteikiamos prekybinės ir/ar marketinginės nuolaidos, atsakovo įsipareigojimas ieÅ¡kovo gaminiams suteikti pozicijas jo prekybos tinkle ir tokių pozicijų suteikimo kaina bei apmokėjimo tvarka, buvo aptariamos pirkimo – pardavimo sutarčių prieduose Nr.

2. Iki 2008 m. sudarytose sutartyse ir jų prieduose, t.y. 2006 m. birželio mėn. 1 dienos sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2006/007/192 priede Nr. 2, punkte 1.1., Å¡alys buvo susitarusios dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, ieÅ¡kovo suteikiamos atsakovui nuo per kalendorinį mėnesį atsakovo nupirktų prekių kiekio (be PVM) pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, Å¡alims suderinus prekių pardavimo apimtis, atsakovas apskaičiuodavo prekybinės nuolaidos sumÄ ir už Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡ydavo kreditinę PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , o ieÅ¡kovas, tiekdamas prekes, į PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Ä¯raÅ¡ydavo pilnÄ prekės kainÄ be jokios nuolaidos. 2008 m. gegužės mėn. 31 dienÄ Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties Nr. TJ-08/055/237 priede Nr. 2 iki tol buvusi nuolaidų suteikimo tvarka pakito.

Å alys susitarė dėl tokios pačios kaip iki tol ieÅ¡kovo teikiamos 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, tačiau Å¡i nuolaida turėjo bÅ«ti suteikiama iÅ¡ karto, t.y. prekių pardavimo momentu nuolaidÄ Ä¯traukiant į iÅ¡raÅ¡omÄ už prekes PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , o ne atsakovui mėnesio pabaigoje iÅ¡raÅ¡ant kreditinę PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . MinėtÄ sutartį Å¡alys realiai pradėjo vykdyti nuo 2008 m. liepos mėnesio ir nuo Å¡io laiko ieÅ¡kovas atsakovui taikė 25 procentų dydžio prekybinę nuolaidÄ , jÄ Ä¯raÅ¡ydamas į iÅ¡raÅ¡omas už prekes PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras ir, atitinkamai, tokia procentine iÅ¡raiÅ¡ka sumažindamas mokėtinas sumas.

Minėtu priedu, kaip ir eilę metų prieÅ¡ tai, Å¡alys taip pat buvo susitarusios ir dėl atsakovo ieÅ¡kovui teikiamų marketingo paslaugų: privalomų produkcijos pozicijų pagal parduotuvių lygius. Už Å¡ias atsakovo suteiktas marketingo paslaugas ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti atsakovui fiksuotÄ 1200,00 Lt + PVM, viso 1400,00 Lt atlygį. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui už Å¡iÄ sumÄ atsakovas pateikdavo ieÅ¡kovui kreditinę PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ ir Å¡alys atlikdavo tarpusavio įsiskolinimų užskaitÄ , Å¡iomis sumomis sumažindamos atsakovo ieÅ¡kovui mokėtinas sumas.

AnalogiÅ¡kas susitarimas buvo padarytas Å¡alims pasiraÅ¡ant 2010 m. gegužės mėn. 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. TJ-10/084/344 bei jos PriedÄ Nr. 1, tačiau atliekant ieÅ¡kovo vidines patikros procedÅ«ras ieÅ¡kovo įmonėje, buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008 m. liepos mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio pabaigos, atsakovas ieÅ¡kovui pateikdavo kreditines PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras ne tik už privalomÄ sias prekių pozicijas pagal parduotuvių lygius, sutinkamai su sutarties priedo Nr. 2 punktu Nr. 1.1, bet ir už marketingo paslaugas, dėl kurių teikimo Å¡alys nesusitarė, t.y. 25 procentų dydžio nuo praėjusį kalendorinį mėnesį nupirktų prekių kiekio ir už Å¡iÄ sumÄ taip pat buvo atliekamos tarpusavio įsiskolinimų užskaitos.

Tokiu bÅ«du dėl žmogiÅ¡kojo faktoriaus nulemtos klaidos, neatsižvelgus į 2008 m. pirkimo - pardavimo sutarties priedo Nr. 2 pasikeitimus, buvo taikoma ir senoji, ir naujoji tvarka, t.y. ieÅ¡kovas taikė atsakovui 25 procentų prekybinę nuolaidÄ , o atsakovas dar papildomai iÅ¡raÅ¡ydavo kreditines sÄ skaitas 25 procentų dydžio nuolaidai nuo pasiektos prekių apyvartos per kalendorinį mėnesį, tokiu bÅ«du sutartyje ir jos priede sulygtas nuolaidas (jų sumas) sudvigubinant. 2011 m. gegužės mėn. 20 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas permokėtas sumas grÄ Å¾inti, tačiau 2011 m. birželio mėn. 1 d. atsakovas pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , grÄ Å¾indamas koreguojančias sÄ skaitas ir nurodydamas, kad teikė marketingo paslaugas sutinkamai su žodine sutartimi ir Å¡ių paslaugų apmokėjimui pateikdavo ieÅ¡kovui kreditines sÄ skaitas 25 procentų dydžio nuo per praėjusį mėnesį nupirkto ieÅ¡kovo prekių kiekio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka atlygiui.

Nesutikdamas su tokiu atsakovo teiginiu dėl žodinio susitarimo, ieÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, rengdamas sutarties, tekstÄ pats eliminavo galimybę sudaryti, bet kokius žodinius susitarimus, 2008 m. gegužės mėn. 31 dienos sutarties Nr. TJ-08/055/237 punkte 12.5. įtvirtindamas iÅ¡ankstinį sutarties Å¡alių susitarimÄ visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raÅ¡tu pasiraÅ¡ant abiem sutarties Å¡alims, todėl ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovas ieÅ¡kovui marketingo paslaugų, neaptartų minėtų sutarčių prieduose, jai neteikė, jokių žodinių susitarimų dėl tokių paslaugų teikimo ieÅ¡kovas su atsakovu nesudaė.         Atsakovas UAB „GrÅ«stė“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., 128-130 b. l.).

Nurodė, kad jau eilę metų tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo žodinis susitarimas dėl marketingo paslaugų. Kiekvienais metais vykstant šalių atstovų deryboms dėl naujos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo aptariamos ir su marketingo paslaugų teikimu susijusios detalės. Atsakovas pažymėjo, kad informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iš ieškovo gaudavo atsakovas, yra komercinė paslaptis, todėl siekiant, kad jos nesužinotų didieji prekybos tinklai, tokie kaip MAXIMA, IKI, NORFA ir RIMI, kuriems ieškovas neabejotinai taip pat skiria tam tikro dydžio nuolaidas marketingui, dėl marketingo paslaugų ir apmokėjimo už jas kiekvienais metais buvo susitariama tik žodžiu.

Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad už suteiktas marketingo paslaugas 2008 m. liepos mėnesio – 2011 m. kovo mėnesio laikotarpyje ieÅ¡kovo jai iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras pripažino, jas priėmė ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitÄ , o tai, atsakovo nuomone, patvirtina, jog tarp Å¡alių iÅ¡ tiesų buvo sudarytas susitarimas dėl marketingo paslaugų. PaaiÅ¡kino, kad pagal 2008-05-31 sutarties priedo Nr. 2 4 puntÄ ir 2010-05-01 sutarties 4.2. punkto sÄ lygas tarp Å¡alių buvo tik susitarimas dėl prekių pozicijų tam tikrose atsakovo parduotuvėse ir apmokėjimo bÅ«tent už tai, o marketingo paslaugos, kurias ieÅ¡kovas atsakovui atliko, buvo ieÅ¡kovo produktų priežiÅ«ra prekių lentynose, juos reklamuojančių reklaminių akcijų, degustacijų bei pristatymų darymas atsakovo prekybos tinklo parduotuvėse ar kitoks ieÅ¡kovo produktų reklamavimas ar pristatymas pirkėjui. 2011 m. balandžio mėnesį, vedant derybas su ieÅ¡kovu, dėl naujos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, Å¡is atsisakė toliau apmokėti už marketingines paslaugas, reikalaudamas jas atlikti be jokio užmokesčio, atsakovui atsisakius tai daryti.

Aplinkybei apie ieÅ¡kovui teiktas marketingo paslaugas patvirtinti atsakovas pateikė teismui pažymÄ bei kai kurių ieÅ¡kovo produkcijos reklaminių plakatų kopijas.                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „GrÅ«stė“ ieÅ¡kovui UAB „Samsonas“: - 88240,93 Lt skolos, 6% metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-10-11) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė 2647,28 Lt žyminio mokesčio (2 t., 64-69 b. l.).Teismas iÅ¡analizavęs Å¡alių pateiktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , liudytojų bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, konstatavo, jog ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ ir atsakovo UAB „GrÅ«stė“ komerciniai santykiai atsirasdavo ir pasibaigdavo raÅ¡ytinių sutarčių pagrindu, kurias parengdavo iÅ¡skirtinai atsakovas UAB „GrÅ«stė“.

Minėtos pirkimo – pardavimo bei reklamos paslaugų sutartys patvirtina ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ nurodytÄ aplinkybę, jog net ir dėl konkrečiu laikotarpiu teikiamos trumpalaikės paslaugos tarp Å¡alių buvo sudaromos raÅ¡ytinės sutartys. Teismas pažymėjo, kad atsakovui UAB „GrÅ«stė“, ruoÅ¡usiai 2008 m. gegužės 31 dienos Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TJ-08/055/237, turėjo bÅ«ti gerai žinoma Å¡ios sutarties 12.5. punkte nurodyta nuostata, jog „Šios sutarties pakeitimai ir/ar papildymai turi bÅ«ti įforminami raÅ¡tu ir pasiraÅ¡omi abiejų Å¡alių“.

Teismas sprendė, kad Å¡ios nuostatos nesilaikymas, sudarant galimai egzistavusius žodinius susitarimus, negalėtų sukelti neigiamų pasekmių tinkamai sutarties sÄ lygas vykdžiusiai sutarties Å¡aliai, t.y. ieÅ¡kovui UAB „Samsonas“, todėl teismas tai vertino netinkamai vykdžiusios sutarties Å¡alies, t.y. atsakovo UAB „GrÅ«stė“ nenaudai, ir pripažino veikimu savo rizika.Atsakovo UAB „GrÅ«stė“ paaiÅ¡kinimÄ , neva žodinis susitarimas dėl teiktinų marketingo paslaugų tarp Å¡alių buvo sudarytas siekiant iÅ¡vengti informacijos nutekėjimo apie iÅ¡ ieÅ¡kovo gaunamų nuolaidų dydžius, teismas vertintino kritiÅ¡kai, kadangi pasiraÅ¡ant minėtas pirkimo – pardavimo sutartis, Å¡alys susitarė, jog jose esanti informacija yra konfidenciali ir sutarties Å¡alys įsipareigoja neskelbti Å¡ios informacijos tretiesiems asmenims, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Atsakovo UAB „GrÅ«stė“ aplinkybė, jog informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ gaudavo atsakovas UAB „GrÅ«stė“, yra bendrovės komercinė paslaptis, teismas laikė nepagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Duomenų apie tai, kad atsakovas UAB „GrÅ«stė“ bÅ«tų parengęs teisės aktus ir su jais supažindinęs savo darbuotojus byloje nėra, o nesant lokalinių teisės aktų, nurodančių, kas bÅ«tent bendrovėje pripažįstama komercine paslaptimi, atsakovo UAB „GrÅ«stė“ teiginys, jog žodinis susitarimas dėl marketingo paslaugų teikimo buvo sudarytas žodžiu, siekiant iÅ¡saugoti bendrovės komercinę paslaptį, teismo atmestas kaip nepagrįstas.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡alys, dar iki ieÅ¡kinio padavimo teismui, bandė šį ginÄÄ spręsti pačios ir UAB „GrÅ«stė“ iÅ¡ pradžių sutiko su UAB „Samsonas“ pretenzijomis, tačiau su jų pasiÅ«lytomis sÄ lygomis, pagal kurias atsiskaitymas su UAB Samsonas“ truktų daugiau nei 20 metų, ieÅ¡kovas nesutiko.

Be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu Å¡alys abipusių nuolaidų bÅ«du bandė rasti kompromisÄ , tačiau joms tai padaryti vis dėl to nepavyko. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas UAB „Samsonas“ pagrįstai, remiantis tarpusavio su atsakovu pasiraÅ¡ytomis raÅ¡ytinėmis sutartimis, reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „GrÅ«stė“ 88 240,93 Lt, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkintino visiÅ¡kai.               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu UAB „GrÅ«stė“ praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 72-79 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nenurodė jokio nei faktinio, nei juridinio ieÅ¡kinio tenkinimo pagrindo, iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino tik vienu pa­grindu, t.y. remdamasis bendraisiais prievolių atsiradimo pagrindais, dėl kito ieÅ¡kovo nurodytojo reikalavimo tenkinimo pagrindo, sutartinės civilinės atsakomybės pagrindų, net nepasisakė. Laiko, kad ieÅ¡kovo reikalavimas turėjo bÅ«ti grindžiamas arba CK X skyriaus normomis (CK 6.145 - 6.153 str. str.), reguliuojančiomis restitucijos taikymÄ , arba CK XX skyriaus normomis (CK 6.237 -6.242 str. str.), reglamentuojančiomis kitais pagrindais atsirandančias prievoles, t.y.

Å¡iuo atveju – nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto gavimÄ . Teismas nesprendė materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimo bei netaikė tų materialinės teisės normų, kurias duotu atveju privalėjo taikyti, to pasė­koje byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai;2. Teismas sprendime nepasisakė bÅ«tent dėl to, kad ieÅ¡kovas, priimdamas iÅ¡ at­sakovo ginčo PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, jas užskaitydamas, įtraukdamas į savo buhalterinę ap­skaitÄ ir apmokėdamas, be to, dėl jų pagrįstumo neprieÅ¡taraudamas ir kas pusę metų tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytuose skolų suderinimo aktuose, iÅ¡ es­mės atliko ne kÄ kitÄ , kaip Å¡alių žodinės prievolės dėl marketingo paslaugų pripažinimÄ bei Å¡ios prievolės įvykdymo patvirtinimÄ ;3.

Byloje pažeisti tiek rungimosi ir dispozity­vumo principai, numatyti LR CPK 12 ir 13 straipsniuose, tiek teismo pareiga kiekvienu atveju priimti teisė­tÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ bei jame pasisakyti dėl visų Å¡alių byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl teismui pažeidus Å¡ias procesinės teisės normas, byla iÅ¡spręsta neteisingai, neatskleista bylos esmė, o skundžiamas teismo sprendimas tuo pagrindu turi bÅ«ti panaikintas;4. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat kaip ir visiÅ¡kai nepagrįs­tas pasisakymas sprendime apie tai, kad informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas esÄ buvo ne ieÅ¡kovo, bet atsakovo bendrovės komercinė pa­slaptis, rodo tai, jog Å¡iuo atveju teismas tyrė ir vertino, nors ir nepagrįstai, tik iÅ¡imtinai ieÅ¡ko­vo pateiktus įrodymus.

Apeliantas teigia, kad pagal faktinę padėtį ieÅ¡kovas atsakovui už marketingo paslaugas mokėjo net nuo 2006 m., taip pat įvertinant ir patį ginčo PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų pateikimo ieÅ¡kovui apmokėti ir apmokėjimo mechanizmÄ , tai, kad visÄ apmokėjimo procesÄ ieÅ¡kovo bendrovėje vykdė ir kontro­liavo kvalifikuoti ieÅ¡kovo darbuotojai – specialistai, tai, kad ieÅ¡kovas yra didelė verslo įmonė su taip pat didele ir dalyvavimo versle bei sutarčių sudarymo ir vykdymo patirtimi, teismui tikrai neturėjo kilti jokių abejonių, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra neteisėtas bei jį tenkinti nebuvo jokio pagrindo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAB „Samsonas“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t., 126-133 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp Å¡alių neva buvo sudaryta žodinė sutartis, kadangi atsakovas, rengdamas sutarties tekstÄ pats eliminavo galimybę sudaryti bet kokius žodinius susitarimus: sutarties Nr. TJ-08/055/237 punktas 12.5. įtvirtina iÅ¡ankstinį sutarties Å¡alių susitarimÄ visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raÅ¡tu, pasiraÅ¡ant abiems sutarties Å¡alims. Jokių kitų atliktų marketingo veiksmų objektyvaus patvirtinimo per visÄ teismo procesÄ atsakovas nepateikė.

Teisme apklaustų liudytojų parodymai yra bendro pobÅ«džio parodymai, nesudarantys teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimus. Teismas tiek raÅ¡ytinius, tiek žodinius duomenis vertino kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų įrodomÄ jÄ vertę, kartu su kitais nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais, todėl tinkamai ir pagrįstai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei darė atitinkamas pagrįstas iÅ¡vadas;2. Ä®statymas nustato tik esminius reikalavimus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui, tačiau jo neapriboja nei lapų skaičiumi, nei sudedamųjų dalių apimtimi.

Teismas nebÅ«tinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno ginčo Å¡alių argumento ar įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, teismas vertina įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas.          3. Atsakovo teiginiai apie neva žodžiu sudarytÄ slaptÄ papildomų marketingo paslaugų teikimo sutartį yra ne kas kitÄ , kaip reikalavimas pripažinti sutartinės atsakomybės proporcijų keitimÄ , kartu pripažįstant ir vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¡alių sudarytos sutarties keitimÄ , pažeidžiant LR CK 6.223 straipsnio nuostatas;          4.

Pareiga teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme atsakovo buvo įgyvendinama nesÄ Å¾iningai – nebuvo siekiama laiku pateikti visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų, todėl atsakovo pateikti dokumentai apeliaciniame procese turėtų bÅ«ti vertinami kaip nauji įrodymai ir atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Dėl materialinių teisinių santykių kvalifikavimo, tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų ir ginčo santykio aiÅ¡kinimo Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Samsonas“ ir atsakovas UAB „GrÅ«stė“ 2006 m. birželio 1 d. pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2006/007/192, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti.

Prie minėtos sutarties, Å¡alys pasiraÅ¡ydamos priedÄ Nr. 2, susitarė, kad ieÅ¡kovas UAB „Samsonas“ teiks atsakovui UAB „GrÅ«stė“ 25% prekybinę nuolaidÄ nuo per kalendorinį mėnesį nupirkto prekių kiekio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka (be PVM mokesčio). Å i nuolaida bus suteikiama pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, suderinus prekių pardavimus – pirkimus, iÅ¡raÅ¡ant kreditinę PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ . Minėtos sutarties priedu Nr. 2 nustatyta nuolaidų tvarka buvo pakeista 2008 m. gegužės 31 dienÄ Å¡alims pasiraÅ¡ius pirkimo – pardavimo sutartį Nr. TJ-08/055/237 ir jos priedÄ Nr. 2, kuriuo Å¡alys susitarė, jog ieÅ¡kovo gaminamai produkcijai parduodant jÄ atsakovui bus taikoma 25% fiksuota nuolaida.

Å alys, pasiraÅ¡ydamos 2010 m. gegužės 1 dienÄ pirkimo pardavimo sutartį Nr. TJ-10/084/344 ir jos priedÄ Nr. 1, susitarė dėl fiksuotos 30% nuolaidos ieÅ¡kovo gaminamiems mėsos gaminiams parduodamiems atsakovui. Per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 31 dienos iki 2011 m. kovo 31 dienos atsakovas UAB „GrÅ«stė“ pateikė ieÅ¡kovui UAB „Samsonas“ apmokėti 33 PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras, už kas mėnesį suteiktas marketingo paslaugas, kurių bendra suma 88240,93 Lt. Per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 31 dienos iki 2011 m. balandžio 30 dienos atsakovas UAB „GrÅ«stė“ taip pat pateikė ieÅ¡kovui UAB „Samsonas“ apmokėti 33 PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už suteiktas prekių pozicijas ieÅ¡kovo parduotuvėse pagal 2008 m. gegužės 31 dienos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TJ-08/055 priedÄ Nr. 2.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ ieÅ¡kinį tenkino.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų bÅ«ti naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad Å¡iuo aspektu naujų apylinkės teisme neiÅ¡dėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesprendė materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimo bei netaikė tų materialinės teisės normų, kurias privalėjo taikyti, ko pasė­koje byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisingai ir netinkamai.PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžia ieÅ¡kinio ribas.

Taigi asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieÅ¡kinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindÄ ) bei pasirenka teisių gynimo bÅ«dÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). IeÅ¡kinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieÅ¡kovo įrodytos ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kuriÄ teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus.

Teismas iÅ¡tyręs ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimÄ , kvalifikuoja ginčo santykius, aiÅ¡kina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį pagrindÄ ir dalykÄ bei Å¡iuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus.

Å ios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, kokiu pagrindu atsakovas atliko marketingo paslaugas ir, ar ieÅ¡kovas privalo sumokėti atsakovui už nesuteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , pagrįstai rėmėsi bendraisiais prievolių atsiradimo ir sutartinės atsakomybės pagrindais.Apelianto argumentas, kad teismas netinkamai pritaikė ar nesivadovavo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, todėl nenustatė tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų, laikytinas nepagrįstu.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „GrÅ«stė“, sudarydamas ir pasiraÅ¡ydamas sutartį, ne tik, kad sutiko su visomis jos sÄ lygomis, tačiau ir pats jÄ parengė, t.y. savo iniciatyva į sutartį įtraukė sÄ lygÄ dėl draudimo daryti bet kokius sutarties pakeitimus be raÅ¡tiÅ¡ko Å¡alių susitarimo, taigi ir bet kokias žodines sutartis. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas sutarties sÄ lygas bÅ«tų ginčijęs, bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ keisti sutarties sÄ lygas.

Teismo pagrįstai pastebėta, kad net ir dėl konkrečiu laikotarpiu teikiamos trumpalaikės paslaugos tarp Å¡alių buvo sudaromos tik raÅ¡ytinės sutartys, todėl atsakovas, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti sutarčių turinį ir ribas. Atsakovo ginčijama sutarties sÄ lyga nenumato jokių iÅ¡imčių, nes Å¡alys susitarė, jog visos ir bet kokios prekių pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik sutarties Å¡alims dėl to raÅ¡tu susitarus, todėl Å¡i iÅ¡lyga taikytina visiems be iÅ¡imties sutarties pakeitimams.

Tai, kad atsakovas pats ruošė sutartis, numatydamas privalomÄ jÄ sutarties keitimo sÄ lygų raÅ¡tu procedÅ«rÄ , jį ne tik įpareigoja tinkamai vykdyti savo iÅ¡keltas sutartines sÄ lygas, bet ir suponuoja pareigÄ visus sutarties pakeitimus įforminti raÅ¡tu, tuo užsitikrinant savo teisėtų interesų ir teisių realizavimÄ .Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys tarpusavio santykius grindžia sudaromomis raÅ¡ytinėmis pirkimo – pardavimo sutartimis, parengtomis paties atsakovo, kuriose detalizuojamos prekių įsigijimo sÄ lygos, o sutarties prieduose įvardijamos papildomos specifinės sÄ lygos, apimančios nuolaidų sistemÄ , teikiamas paslaugas bei jų apmokėjimo tvarkÄ .

Minėtų sutarčių prieduose Å¡alys raÅ¡tu susitarė dėl visų viena kitai teikiamų nuolaidų ir/ar paslaugų: 1.1. punktu susitarė dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, o numatytÄ galimai taikytinÄ marketingo nuolaidÄ (punktas 1.2.) pažymėjo kaip netaikomÄ bei nustatė ieÅ¡kovo mokėtinÄ mokestį atsakovui už suteikiamas produkcijos pozicijas (punktas 4), o taip pat aptarė pagal šį susitarimÄ taikomos nuolaidos ir mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarkÄ . Minėtas priedas nedviprasmiÅ¡kai reglamentuoja baigtinį paslaugų ir nuolaidų sÄ raÅ¡Ä , nes atsakovas rengdamas sutarties tekstÄ pats eliminavo galimybę sudaryti, bet kokius žodinius susitarimus: sutarties Nr. TJ-08/055/237 punktas 12.5.,įtvirtina iÅ¡ankstinį sutarties Å¡alių susitarimÄ visus sutarties pakeitimus ir/ar papildymus privalomai įforminti raÅ¡tu pasiraÅ¡ant abiems sutarties Å¡alims.

Dėl teisino sprendimo motyvuojamosios dalies pakankamumo Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas privalo savo sprendime atsakyti į visus šalių reikalavimus bei atsikirtimus ir dėl kiekvieno iš jų pasisakyti, kadangi priešingu atveju, tai turėtų būti laikoma imperatyvių procesinių teisės normų pažeidimu.LR CPK 270 straipsnis numato teismo sprendimo turinį, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymas nustato tik esminius reikalavimus sprendimo motyvuojamosios dalies turiniui, tačiau neapriboja nei lapų skaičiumi, nei sudedamųjų dalių apimtimi.

Pažymima, kad teismas nebÅ«tinai turi įvertinti ir pasisakyti dėl kiekvieno ginčo Å¡alių argumento ar įrodymo įrodomosios reikÅ¡mės, teismas vertina įrodymų visetÄ ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daro iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt).

IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 dienos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių iÅ¡kilusį ginÄÄ , analizavo ieÅ¡kovo įrodinėjamų sutartinių santykių aplinkybes, atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus ir priimtame sprendime iÅ¡dėstė jų teisinį vertinimÄ bei kvalifikavo Å¡alių ginčo santykius pagal teisės normas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, pažeisdamas LR CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas priėmė nepakankamai motyvuotÄ sprendimÄ .

Dėl įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų ir įrodymų vertinimo Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimÄ , kadangi iÅ¡imtinai vertino tik ieÅ¡ko­vo pateiktus įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo, vertinant įrodymus, padarytus teisės normų pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas neįrodė aplinkybių patvirtinančių apie Å¡alių žodinių susitarimų dėl marketingo paslaugų egzistavimÄ apskritai. Byloje atsakovas neįrodė, jog informacija apie su marketingo paslaugomis susijusias konkrečias procentines nuolaidas, kurias iÅ¡ ieÅ¡kovo gaudavo atsakovas, yra atsakovo komercinė paslaptis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais yra ir atsakovo 2011-10-26 pažyma „Dėl marketingo paslaugų“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo UAB „Grūstė“ teismui pateiktoje 2011-10-26 pažymoje „Dėl marketingo paslaugų“ Nr. S-2910, išdėstytos ieškovui UAB „Samsonas“ teiktos marketingo paslaugos, nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais, galinčiais pagrįsti pažymoje nurodytas aplinkybes apie TAUPYK ženklu pažymėtos akcijos reklamas vietiniame Mažeikių laikraštyje „Santarvė“ bei vietiniame Akmenės laikraštyje „Vienybė“, akcijų ir degustacijų pristatymų reklamas vietinėje radijo stotyje „Mažeikių aidas“, išlaidas specialiems lauko bei vidaus reklamai skirtiems plakatams ir pan.

Byloje esantis įrodymas „Pirkėjo operacijos“ paneigia buvus žodiniam susitarimui dėl ieÅ¡kovui UAB „Samsonas“ teiktų marketingo paslaugų, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtoje lentelėje prekių apyvarta ženkliai padidėjo, ne kai neva pagal žodinį susitarimÄ Ä¯vairias reklamos paslaugas ieÅ¡kovui teikė atsakovo UAB „GrÅ«stė“ darbuotojai, o bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas UAB „Samsonas“ sudarinėjo atskiras raÅ¡ytines reklamos paslaugų sutartis su „AVS prekyba“ bei atsakovu UAB „GrÅ«stė“.

Teismas tik akcentavo galimus ekonominio sunkmečio nuosmukio padarinius. Dėl naujų įrodymų pateikimo Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atsižvelgia į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimÄ (LR CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, o pagal LR CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė, neva jau ankščiau egzistavusias žodines sutartis dėl marketingo paslaugų teikimo, įrodančias 2006 m. ir 2007 m. PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras „Už marketingo paslaugas“ (2 t., 81-122 b. l.). Apeliantas nepateikė jokių argumentų dėl bÅ«tinybės minėtus įrodymus pateikti tik apeliacijoje. Apelianto pateikti dokumentai tik patvirtina aplinkybę, kad pats atsakovas netinkamai vykdė savo funkcijas, apskaitos dokumentus pildė neatsakingai. Pateiktų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų analizė leidžia teigti, kad minėtos sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, per tÄ praėjusį mėnesį gautų prekybinių nuolaidų (25 proc. nuo prekių apyvartos per mėnesį) vertinei iÅ¡raiÅ¡kai.

Taigi, Å¡ios sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos sutinkamai su to laikotarpio pirkimo pardavimo sutarčių sÄ lygomis, kaip antai 2006 m. birželio mėn. 01 dienÄ sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2006/007/192 priede Nr.2, punktu 1.1., kuriuo Å¡alys buvo susitarusios dėl 25 procentų dydžio prekybinės nuolaidos, ieÅ¡kovo suteikiamos atsakovui nuo per kalendorinį mėnesį atsakovo nupirktų prekių kiekio (be PVM) pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, atsakovas turėjo apskaičiuoti prekybinės nuolaidos sumÄ ir Å¡iai sumai ieÅ¡kovui iÅ¡raÅ¡yti kreditinę PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , įvardindamas jÄ kaip prekybinę nuolaidÄ , koreguojančiÄ už prekes mokėtinÄ sumÄ , o ne kaip suteiktas marketingo paslaugas.

Toks įraÅ¡as apskaitos dokumente tik įrodo ne suteiktos paslaugos faktÄ , o atsakovo nepakankamÄ kompetencijÄ , didesnę dalį atliekamų veiksmų įvardijant vienu, esmės neatitinkančiu, pavadinimu, ir taip laisvai, pagal savo poreikius, interpretuojant tarp Å¡alių sudarytÄ raÅ¡ytinę sutartį.Teisėjų kolegija pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ , kad pakankamai ilgai tarp Å¡alių UAB „Samsonas“ ir UAB „GrÅ«stė“ egzistuojant komerciniams santykiams, kurie nuo 2006 metų buvo grindžiami raÅ¡ytinėmis pirkimo pardavimo sutartimis bei jų priedais, Å¡alims 2008 m. gegužės 31 dienÄ ir 2010 m. gegužės 1 dienÄ , pasiraÅ¡ius naujas pirkimo pardavimo sutartis bei jų priedus ir pakeitus iki tol galiojusiÄ nuolaidų taikymo tvarkÄ , nors senosioms sutartims nebegaliojant, tačiau atsakovui UAB „GrÅ«stė“ kartu su naujÄ ja nuolaidų tvarka tebetaikant ir senÄ jÄ tvarkÄ , UAB „GrÅ«stė“ iÅ¡ UAB „Samsonas“ nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. birželio mėn. gavo ne 25%, kaip numatyta 2008 m. gegužės 31 dienos pirkimo pardavimo sutarties priede Nr. 2, o nepagrįstai gavo 50% prekybinę nuolaidÄ , o nuo 2010 m. birželio mėn. gavo ne 30%, kaip numatyta 2010 m. gegužės 1 dienos pirkimo pardavimo sutarties priede Nr. 2, o nepagrįstai gavo 55% prekybinę nuolaidÄ , laiko teisėta, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo tenkintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 dienos nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 dienos nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 dienos nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų, liečiančių šį aspektÄ , teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiÅ¡kai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje           Byloje nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovo UAB „Samsonas“ turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jos nepriteistinos. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 dienos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                       Regina Agota Gutauskienė Teisėjai                                                                                     Rasa Bartašienė                                                                                                           Egidijus Mockevičius