fb059803-2dd8-4e58-9cbe-ba003fd3a259 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-1138/2012                                                                                                   Proceso Nr. 2-56-3-00128-2011-1                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)  35.6.1; 42.11.3; 121.21; 126.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Brosa“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JotÅ«na“ ieÅ¡kinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brosa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė R.

S., civilinė byla Nr. 2-1837-264/2011. Teisėjų kolegija              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „JotÅ«na“ ieÅ¡kiniu prašė CK 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio, 6.66 straipsnio pagrindais pripažinti negaliojančiais 2009 m. birželio 10 d. UAB „JotÅ«na“ ir UAB „Brosa“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį ir negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , kurių pagrindu buvo parduotos ir UAB „Brosa“ perduotos nuosavybėn negyvenamosios patalpos - kavinė-baras, ir taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant Å¡alims tai, kÄ jos yra gavę pagal sutartį.

IeÅ¡kovas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä parduodamų negyvenamųjų patalpų vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimÄ 2009-06-08 buvo 1 574 000 Lt, pardavimo metu ginčo patalpų rinkos vertė pagal UAB „Kovertas“ Konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl turto vertės buvo 280 000 Lt. Ginčo patalpos Å¡alių susitarimu parduotos už 20 000 Lt. Ginčijamos sutarties 3 punkte nurodoma, kad UAB „JotÅ«na“, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, 2009-06-10 gavo 20 000 Lt iÅ¡ pirkėjo UAB „Brosa“, tačiau patikrinus UAB „JotÅ«na“ 2009 m. birželio mėnesio dokumentus, jokie pinigai į UAB „JotÅ«na“ kasÄ ar atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ nebuvo sumokėti.

GinčijamÄ sutartį 14 kartų mažesne kaina Å¡alys sudarė po to, kai 2009 m. gegužės 29 d. buvo pradėtas UAB „JotÅ«na“ teminis pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas bei praÅ¡ant mokestinio patikrinimo atlikimui paruoÅ¡ti buhalterinės apskaitos dokumentus ir suvestinius registrus. Å io patikrinimo metu buvo nustatyta 78 275 Lt mokestinė nepriemoka. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, ginčo sandoris sudarytas tam, kad UAB „JotÅ«na“ galėtų iÅ¡vengti mokestinės prievolės. Be to, sandoris prieÅ¡taravo UAB „JotÅ«na“ veiklos tikslams: vykdyti Å«kinę veiklÄ ir gauti pajamas.

Sudarius ginčijamÄ sandorį, UAB „JotÅ«na“ nutraukė veiklÄ , daugiau pajamų iÅ¡ kitos veiklos negavo ir 2010-05-05 įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes žinojo, kad sandoris pažeis UAB „JotÅ«na“ kreditorių teises, be to, sandorį tarpusavyje sudarė sutuoktiniai. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad už perkamas patalpas buvo atsiskaityta 2009-07-12, suraÅ¡ant Å¡alių tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ Nr.

1. Alytaus apskrities VMI patikrinimas buvo baigtas 2010-06-11, taigi, jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įtakos ginčijamo sandorio sudarymui neturėjo. Sprendžiant bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo klausimÄ teismas nustatė, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 126 109 Lt didesnė už pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, kurie sudarė 83 734 Lt, todėl ginčijamu sandoriu UAB „JotÅ«na“ kreditorių teisės pažeistos nebuvo. Be to, bÅ«tent nepardavus patalpų ir nenutraukus nuostolingos veiklos, bÅ«tų tikimybė pažeisti kreditorių interesus, nes bÅ«tų didinami nuostoliai, patiriami dėl nuostolingos veiklos.

UAB „Robinta“ Turto vertės nustatymo ataskaitoje ginčo negyvenamosios patalpos ginčo sandorio sudarymo dienai buvo įvertintos 28 000 Lt be įrangos. UAB „Brosa“ pagerino šias patalpas, investavusi apie 10 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                           Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas:

1) pripažino negaliojančiais 2009 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , kurių pagrindu UAB „JotÅ«na“ pardavė, o UAB „Brosa“ nupirko nuosavybėn kavinę-barÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esančius (duomenys nesklebtini), pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) taikė restitucijÄ : bankrutavusiai UAB „JotÅ«na“ iÅ¡Â UAB „Brosa“ priteisė nuosavybėn kavinę-barÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui UAB „Brosa“ - reikalavimo teisę į 20 000 Lt, 3) IÅ¡Â UAB „Brosa“ priteisė 600 Lt žyminį mokestį ir 27,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl negyvenamųjų patalpų rinkos vertės, sprendė, kad ginčijamu sandoriu perleisto turto pardavimo kaina aiÅ¡kiai neatitiko rinkos kainos, ginčijamas turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainÄ nei nurodyta VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e bei ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „Kovertas“ konsultacinėje iÅ¡vadoje, kuri, nors ir neatitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, tačiau yra pakankamas raÅ¡ytinis įrodymas, pagrindžiantis ieÅ¡kovo argumentus dėl kainos.

Teismas nurodė, jog atsakovo UAB „Brosa“ pateiktoje UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčijamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-06-10 dienai - 28 000 Lt, nustatyta lyginamosios vertės metodu, ženkliai skiriasi nuo ataskaitos 13 puslapyje palyginamųjų objektų Nr.1-3 pardavimo kainos, todėl teismui Å¡i iÅ¡vada kelia abejonių ir ja teismas nesiremia. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris buvo nuostolingas ieÅ¡kovui, sumažino ieÅ¡kovo mokumÄ , nes, kaip pažymėta Alytaus apskrities patikrinimo akte Nr. A4-24, 2010-03-01 balanso duomenyse, šį turtÄ pardavus, kito materialaus turto, iÅ¡skyrus dvi transporto priemones bei du kasos aparatus, bendrovė neturėjo.

UAB “JotÅ«na” direktoriaus ir abiejų sandorio Å¡alių vienintelio akcininko J. J. 2009-06-05 ir 2009-06-08 sprendimu sudarytas ir sutuoktinių J. J. ir E. J. pasiraÅ¡ytas sandoris aiÅ¡kiai mažesne nei rinkos kaina prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams, turto pardavimas ir skolos dengimas turtu nebuvo bÅ«tinas ir jo sudaryti UAB “JotÅ«na” neprivalėjo, sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad sandorio sudarymo metu UAB “JotÅ«na” skolos nevirÅ¡ijo turimo turto, nes bylos duomenys neįrodo įmonės mokumo.

Bankroto administratoriaus pateikti 2010-03-01 balanso duomenys patvirtina, kad per 2009 metus UAB „JotÅ«na“ patyrė 234 932 Lt nuostolio, Alytaus apskrities VMI akto Nr.A4-24 duomenys patvirtina, kad ginčijamas sandoris sudarytas po to, kai bendrovei 2009-05-29 iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie mokestinį patikrinimÄ , pareikalavus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau bendrovės direktorius pateikė ne visus reikalingus patikrinimui dokumentus. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto raÅ¡to, VÄ® registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „JotÅ«na“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008-2009 m.

Juridinių asmenų registrui nepateikti, buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad yra visos sÄ lygos nuginčyti sandorį CK 1.80 str., 1.82 str. 1 d., 6.66 str. pagrindais. Dėl restitucijos taikymo teismas sprendė, kad taikytina restitucija natÅ«ra, nes Å¡is bÅ«das nepažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad kavinės – baro patalpos pagerintos, atlikus jų remontÄ už 10 000 Lt, neįrodyta, nes atsakovo pateiktos statybos rangos sutartys, kasos iÅ¡laidų orderiai neinformatyvÅ«s, neaiÅ¡ku kokie statybos darbai, jų apimtys, kokiame pastate atlikti.

Atsakovo teigimu, kavinė-baras yra veikianti 16 metų, todėl tinkamai prižiÅ«rėti patalpas, jas remontuoti yra savininko pareiga ir eilinis remontas negali bÅ«ti laikomas pagerinimu. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pagal ginčijamÄ sandorį pinigai nesumokėti, o atliktas įskaitymas pagal 2009-07-12 tarpusavio įskaitymo aktÄ Nr.1, atsakovo teisė į įskaitymÄ nėra ginčijama. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Brosa“ praÅ¡o 2011 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Sandoris buvo sudarytas prieÅ¡ UAB „JotÅ«na“ finansinei padėčiai tampant sunkia. Kadangi teismas nurodė, jog įmonė per visus 2009 metus patyrė 234 932 Lt nuostolio, darytina iÅ¡vada, kad 2009 metų viduryje atsakovas galėjo bÅ«ti patyręs 117 466 Lt nuostolio, o 2010-11-03 buvo patvirtinti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai 171 537,35 Lt sumai, tuo tarpu 2010-05-01 įmonės debitoriniai reikalavimai sudarė 134 247,20 Lt.

Teismo iÅ¡vada, kad ginčo patalpos buvo parduotos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ yra nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai rėmėsi VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e ir ieÅ¡kovo pateiktoje UAB „Kovertas“ Konsultacinėje iÅ¡vadoje nurodytomis vertėmis. Teismas nevertino, kad Å¡iuose dokumentuose visos 1 398,98 kv.m bendro ploto negyvenamosios patalpos su rÅ«siu vertintos kaip kavinės patalpos, nors realiai kavinės patalpos užima tik 180 kv.m plotÄ . Be to, visa kavinės patalpų įranga ir apdailinės medžiagos nepriklausė UAB „JotÅ«na“, todėl ir tas 180 kv.m plotas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip paprastų nekomercinių patalpų plotas.

Å ios patalpos pagal savo vertę apytiksliai atitinka labai panaÅ¡ių patalpų, esančių AB „Alytaus tekstilė“ administraciniame 11 aukÅ¡tų pastate, vertę. 2011-09-13 internetiniame portale „DELFI“ vieÅ¡ai buvo patalpinta informacija, kad AB „Alytaus tekstilė“ administracinis 11 aukÅ¡tų pastatas buvo parduotas už 210 000 Lt. Dėl Å¡ių priežasčių UAB „Robinta“ nustatyta patalpų vertė atitinka realiÄ rinkos vertę. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB „JotÅ«na“ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas, įrodinėdamas savo sÄ Å¾iningumÄ , pateikia juridiÅ¡kai nepagrįstus argumentus. Å iuo atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Teismo proceso metu atsakovas pareiÅ¡kė, kad tai yra Å¡eimos verslas ir kad ginčijamo sandorio tikslas buvo iÅ¡saugoti turtÄ .2. Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateikta UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaita. UAB „Robinta“ savo ataskaitoje pateikia nenaudojamų patalpų foto fikcijÄ , 180 kv.m kavinės patalpų foto fikcijos nėra.

Akivaizdu, kad kavinės įrengtų patalpų 180 kv.m kainuoja žymiai daugiau nei 20 000 Lt. Negalima lyginti UAB „JotÅ«na“ ir BAB „Alytaus tekstilė“ turto pardavimo, nes BAB „Alytaus tekstilė“ turtui buvo taikomas priverstinis pardavimas, tuo tarpu UAB „JotÅ«na“ turto priverstinai pardavinėti nereikėjo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad teismas, pripažinęs negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktÄ negaliojančiais CK 1.80, 1.82 ir 6.66 str. pagrindais bei taikęs restitucijÄ natÅ«ra, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog sandorio vertė buvo mažesnė už rinkos kainÄ .

Sandorio pripažinimo negaliojančiu tiek CK 1.82 straipsnio pagrindu (sandoris, prieÅ¡taraujantis juridinio asmens veiklos tikslams), tiek CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana – kreditoriaus teises pažeidžiantis sandoris, kurio skolininkas sudaryti neprivalėjo), viena iÅ¡ sÄ lygų yra sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, t.y. Å¡iais teisiniais pagrindais sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai - žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams arba kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Pirmosios instancijos teismas sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ konstatavo, įvertinęs tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas aiÅ¡kiai mažesne negu rinkos kaina, tai prieÅ¡taravo UAB „JotÅ«na“ veiklos tikslams ir pažeidė Å¡ios įmonės kreditorių interesus, sandoris sudarytas tarp įmonių, kurių vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo – J. J. ir sandoris pasiraÅ¡ytas tarp sutuoktinių. Apeliantas argumentuoja, kad sandorio Å¡alys negalėtų bÅ«ti laikomos nesÄ Å¾iningomis, nes sudarytas sandoris neturėjo įtakos UAB “JotÅ«na” kreditorių interesams, kadangi sandorio sudarymo metu įmonės finansinė situacija buvo gera.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuos apelianto argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. UAB “Jotūna” 2010-03-01 balansas (b.l. 60), kuriame pateikti duomenys ir už praėjusius finansinius, t.y. 2009 metus, patvirtina, kad įmonės įsipareigojimai 2009 metais iš viso sudarė 126 109 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 83 734 Lt, tuo tarpu nuosavas kapitalas sudarė tik 42 375 Lt ir per 2009 metus įmonė patyrė 234 932 Lt nuostolių. 2010 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi UAB “JotÅ«na” buvo iÅ¡kelta bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumÄ . Å ie duomenys patvirtina, kad UAB „JotÅ«na“ finansinė situacija 2009 metais buvo prasta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Sprendžiant, ar ginčijamas sandoris prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams, pažymėtina, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«dų. Nagrinėjamu atveju sandorio prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams siejamas su sandorio nenaudingumu. Sprendžiant dėl sandorio nenaudingumo, Å¡alių nesÄ Å¾iningumo ir apskritai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80, 1.82, 6.66 straipsnių pagrindais, didelę reikÅ¡mę turi sandorio vertė, t.y. ar ji atitiko realiÄ rinkos kainÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, vadovavosi byloje esančia UAB „Kovertas“ konsultacine iÅ¡vada, kurioje ginčo turtas įvertintas 280 000 Lt. Apeliantas ginčija UAB „Kovertas“ konsultacinę iÅ¡vadÄ , teigdamas, kad joje nepagrįstai kaip kavinės patalpos buvo vertinamas visas plotas, nors kavinė iÅ¡ viso patalpų ploto užima tik 180 kv.m., be to ir tas 180 kv.m plotas, pasak apelianto, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip paprastų nekomercinių patalpų plotas.

Apelianto manymu, reikėtų vadovautis jo pateikta UAB „Robinta“ Turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kuriÄ ginčo turtas įvertintas 28 000 Lt, nes Å¡i vertė atitinka labai panaÅ¡ių patalpų, esančių AB „Alytaus tekstilė“ administraciniame 11 aukÅ¡tų pastate, vertę, visÄ 11 aukÅ¡tų pastatÄ pardavus už 210 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Visų pirma, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Kovertas“ pateiktoje konsultacinėje iÅ¡vadoje visas vertinamų patalpų plotas įvertintas kaip kavinės patalpos, tuo labiau, kad pačioje iÅ¡vadoje nurodyta, jog, nustatant turto vertę, be kitų duomenų buvo vadovautasi ir turto apžiÅ«rėjimo rezultatais, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad turto vertintojas įvertino visų patalpų bÅ«klę bei realiÄ jų naudojimo paskirtį.

Kita vertus, UAB „Robinta“ Turto vertės nustatymo ataskaitoje taip pat nėra iÅ¡skirta, kurį plotÄ užima kavinės patalpos, nurodant kad visų 1398,98 kv.m. bendro ploto patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – prekybos. Analizuojant UAB „Robinta“ Turto vertės nustatymo atskaitÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡i ataskaita vertintina kritiÅ¡kai, nes joje pateikta ginčo rinkos turto vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, lyginant ginčo turto ir trijų panaÅ¡ių objektų kainas, yra nepagrįstai maža.

Tai yra, lyginamųjų objektų 1 kv. m. kaina (560 Lt, 172 Lt ir 495 Lt) ženkliai skiriasi nuo ginčo turto 1 kv. m. kainos (20 Lt), šį skirtumÄ grindžiant abstrakčiais teiginiais, kad nustatant objekto vertę taikomos pataisos, atsižvelgiant į vietos dislokacijÄ , konstrukcijÄ ir medžiagų fizinę bÅ«klę, esamos inžinerinės įrangos, patalpų iÅ¡planavimo, apdailos, panaudojimo perspektyvos, kiekybinių ir kokybinių skirtumų, pateikimo į rinkÄ bÅ«dų, patalpų konfigÅ«racijos, privažiavimo galimybių, greta esančių pastatų gretimybės, nedetalizuojant, kokios konkrečiai lyginamųjų objektų savybės lėmė ženkliai didesnę jų vertę (vertinant 1 kv.m. kainÄ ).

Vieninteliu konkrečiu kriterijumi nurodyta aplinkybė, kad vertinamom patalpom reikalingas remontas (ataskaitos 14 psl), tačiau remonto reikalingumo kriterijus vertintinas kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į tai, kad vertinama buvo retrospektyviu vertinimu, o, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodikos 43.2. punktu, atliekant retrospektyvinį vertinimÄ , galima remtis tik tomis sÄ lygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto vertei, kurios buvo iki nurodytos turto vertės nustatymo dienos (praeityje).

Pažymėtina, kad vertinamo ir palyginamųjų objektų skirtumai, pateikti Turto vertės nustatymo ataskaitos lentelėje Nr. 4 (vertinamo objekto pastato sienos – betonas, blokai, Å¡lakblokai, palyginamųjų objektų – plytų mÅ«ras, dviejuose palyginamuosiuose objektuose nėra dujų, vertinamajame objekte – yra gamtinės dujos) nepagrindžia tokio didelio vertinamo ir palyginamųjų objektų verčių skirtumo. Dėl apelianto argumento, jog, nustatant ginčo turto vertę, reikia vadovautis AB „Alytaus tekstilė“ priklausiusio pastato pardavimo kaina, pažymėtina, kad AB „Alytaus tekstilė“ priklausęs pastatas buvo parduotas priverstinai (tai pripažino pats atsakovas 2011-05-17 parengiamojo teismo posėdžio metu ( b.l. 52)), o ginčijamas sandoris buvo (turėjo bÅ«ti) sudarytas laisvos rinkos sÄ lygomis, tad nėra pagrįsta lyginti Å¡iais sandoriais parduoto turto vertes.

Be to, sprendžiant dėl ginčo turto rinkos vertės, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (b.l. 9-10) nurodyta vidutinė rinkos vertė, nustatant jÄ 2009-06-08 masinio vertinimu bÅ«du, yra net 1 574 000 Lt. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo sandorio vertė – 20 000 Lt buvo ženkliai mažesnė už rinkos kainÄ , laikytina teisėta ir pagrįsta.

Dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo pažymėtina, kad sÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: vadovaujantis objektyviuoju kriterijumi sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis kriterijus nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp įmonių, kurių vieninteliu akcininku buvo J. J., Å¡ių įmonių vadovais buvo sutuoktiniai J. J. ir E. J.. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie asmenys žinojo (turėjo) žinoti apie prastÄ UAB „JotÅ«na“ finansinę situacijÄ , jie turėjo suprasti, kad turtas parduodamas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , nes ir pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje (3 p.) buvo nurodyta, kad parduodamų patalpų vidutinė rinkos vertė – 1 574 000 Lt.

ReikÅ¡minga aplinkybė yra ir tai, kad, kaip konstatuota Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. A4-24 (b.l. 11-16), šį turtÄ pardavus, kito materialaus turto, iÅ¡skyrus dvi transporto priemones bei du kasos aparatus, bendrovė neturėjo. Pardavus ginčo turtÄ , įmonė piniginių lėšų realiai negavo, buvo atliktas įskaitymas, sandorio suma mažinant UAB „JotÅ«na“ įsiskolinimÄ UAB „Brosa“, nors tuo metu UAB „JotÅ«na“ turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, o įmonės nemokumas, praėjus metams nuo ginčo sandorio, buvo konstatuotas įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad įmonė, parduodama savo turtÄ už gerokai mažesnę negu rinkos kainÄ , sumažino turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų buvę galima patenkinti kreditorių reikalavimus, vertę, taigi, buvo pažeistos kreditorių teisės. Be to, akivaizdu, kad privataus juridinio asmens turto pardavimas už gerokai mažesnę kainÄ nei rinkos mažina jo pelnÄ ir tai prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno. Sprendžiant dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, pažymėtina ir tai, kad CK 6.67 straipsnyje iÅ¡vardintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone, taikytinos CK 6.67 straipsnio 4 ir 7 punktuose įtvirtintos prezumpcijos. Tai yra, prievolinių teisinių santykių apyvartoje nesÄ Å¾iningumo prezumpcija galioja, kai įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 str. 4 p.) ir tais atvejais, kada skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.) (CK 6.67 str. 7 p.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, J. J. buvo abiejų įmonių – sandorio Å¡alių vieninteliu akcininku. O turtÄ pardavus už mažesnę negu rinkos kainÄ , t.y. UAB “JotÅ«na” perleidus UAB “Brosa” turtÄ , kurio reali rinkos vertė buvo 280 000 Lt, o UAB “Brosa” numačius pareigÄ už šį turtÄ sumokėti tik 20 000 Lt, sandoriu buvo nustatyta Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija. Å ios nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos byloje nenuneigtos. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ (CPK 329, 330 str.).

Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųApeliantas UAB „Brosa“ už paduotÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 600 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 107). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius skundus atleidžiami asmenys, dalyvaujantys byloje, kurioje dalyvauja įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla. Vadinasi, atsakovas įstatymu atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už Å¡ioje byloje paduotÄ apeliacinį skundÄ , todėl sumokėta už apeliacinį skundÄ Å¾yminio mokesčio suma grÄ Å¾intina apeliantui (CPK 87 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Brosa“ (į.k. 149653367, buveinė – Naujoji g. 124, Alytus) 600 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ (2011 m. spalio 28 d.

Swedbank AB Ä®mokos mokėjimo kvitas, operacijos archyvo kodas: 2011102800390130). Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija.             Teisėjai                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė Egidijus Žironas                                                                                                                                      Â