fafbee2a-56b7-46d1-9d02-cb4d6b67fd35 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3809-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-02411-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, n u s t a t ė :A.

Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–3, 10).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, kad nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. birželio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K blogomis sÄ lygomis. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trÅ«ko vienam žmogui priklausančio gyvenamo ploto, be to, kamerose buvo drėgna, Å¡alta, nebuvo lentynėlių, kur bÅ«tų galima susidėti asmenines higienos priemones.

Taip pat nurodo, kad pavėluotai suteikiama pirmoji medicininė pagalba. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad kamerose trÅ«ksta oro, pasivaikščioti iÅ¡veda tik kartÄ per parÄ 1 valandai, 1 kartÄ per savaitę veda į sporto salę, į kompiuterių kursus neveda, kameroje pilna kenkėjų, buvo nustipusi žiurkė.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 17–22).

Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. (pareiÅ¡kėjo atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K diena) iki 2014 m. gegužės 20 d. (skundo pateikimo teismui diena). PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K administracija negali to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Tačiau taip pat nurodo, kad yra siekiama, jog suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodo, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys ten esantys, reikalingas inventorius iÅ¡duodamas. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (langai pritaikyti vėdinimui) ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų (dėl minimalaus ploto trÅ«kumo) nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tai pareiÅ¡kėjui turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių reikėtų atlyginti neturtinę žalÄ . Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų.Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas atmestinas.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011 ir kt.). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, trÅ«ko vienam asmeniui priklausančio gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjo nurodomas ginčo laikotarpis yra nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. birželio 20 d. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko ne 2013 m. rugsėjo 20 d., o 2013 m. rugsėjo 30 d. PareiÅ¡kėjui atsiliepimas įteiktas 2014 m. liepos 3 d., pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę su juo susipažinti, tačiau nei iki teismo posėdžio, nei teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas Å¡ios LukiÅ¡kių TI-K nurodomos faktinės aplinkybės neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ sprendžia už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. gegužės 20 d. (t. y. iki patikslinto skundo pateikimo dienos). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jam padaryta neturtinė žala, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr. EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi ir nesant tokio tikslo, įmanomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimas. Pastebėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kita vertus, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime lemia iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje V. prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas detaliai nenurodė, kokiose kamerose buvo laikomas, todėl, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo apsunkintÄ padėtį dėl įrodymų rinkimo, įrodymai buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ nurodė, kokiomis dienomis, kokio ploto kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (b. l. 17–19). Atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis, byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį. 2013 m. spalio 1–3 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas yra 7,68 m2, 2013 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,56 m2, 2013 m. spalio 6 d. ir 2014 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,38 m2, 2013 m. spalio 8–9 d. ir 2014 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas – 7,69 m2, 2013 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,82 m2, dalį 2013 m. spalio 11 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,8 m2, 2013 m. spalio 12 d., 2014 m. vasario 8 d. ir 2014 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 7,38 m2, 7,65 m2, 7,92 m2, dalį 2013 m. spalio 14 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 8,1 m2, 2013 m. spalio 15–16 d., nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d., nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. sausio 24–25 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,25 m2, nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 1–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas 6,94 m2, nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 2 d. ir 2014 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 8,22 m2, nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. kovo 9 d., 2014 m. kovo 18–30 d., 2014 m. balandžio 8–9, 19–21 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,94 m2, 2014 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 1–2 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 7,34 m2 ir 7,45 m2, 2014 m. gegužės 13 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,35 m2, o 2014 m. gegužės 15–20 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,72 m2.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iais laikotarpiais, t. y. 144 paras (beveik 5 iÅ¡ 8 mėnesių) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (žr.

LVAT administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.). Konstatuotina, kad Lukiškių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo pakabinamų lentynėlių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nenustatyta, kad kameroje turi būti atskira lentyna asmens higienos priemonėms susidėti.

Minėtoje normoje nustatyta, kad kameroje turi būti arba viena lentyna, arba viena maisto produktų spintelė. Reikalavimo, kad kameroje būtų lentyna higienos reikmenims susidėti, nėra ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. HN 76:2010 21 punkte, nustatančiame sanitarinio mazgo reikalavimus, nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Tačiau šios higienos normos reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš Lukiškių TI-K pateiktos pažymos (b. l.

36) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, Å¡io reikalavimo buvo laikomasi (t. y. buvo po vienÄ lentynÄ ). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuoti.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo Å¡alta, drėgna, o teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad kamerose buvo juntamas oro stygius. Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«rÄ , santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato HN 76:2010 26 punktas, pagal kurį Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra patalpose turi bÅ«ti 18–22 °C, o Å¡iltuoju – 18–28 °C.

Minėtos higienos normos 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose mechaninio vėdinimo sistemos nėra, t. y. gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, kurie yra pritaikyti vėdinimui. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad kamerose atliekami Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl gyvenimo sÄ lygų atitikties higienos normoms (b. l. 37–49).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 16 d. atlikto patikrinimo metu, nustatyta, kad kameroje Nr. 278, kurioje pareiÅ¡kėjas praleido dalį 2013 m. spalio 12 dienos, vietomis buvo nubyrėję sienų, lubų dažai (b. l. 45). Tas pats buvo nustatyta ir 2013 m. gruodžio 11 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 280 (b. l. 47, 49), kurioje pareiÅ¡kėjas buvo 2013 m. spalio 10 d., t. y. vienÄ dienÄ , dviem mėnesiams iki nustatyto higienos normos pažeidimo. Kitų higienos normų pažeidimų (dėl oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo ir kitų sÄ lygų) kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nagrinėjamu laikotarpiu, nenustatyta.

Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų raÅ¡tu (ar žodžiu) kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ administracija žinojo ir ėmėsi veiksmų, kad jie bÅ«tų paÅ¡alinti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pavėluotai teikiama medicininė pagalba. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai, ne laiku suteikta medicininė pagalba.

Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. patvirtino, jog problemos dėl sveikatos yra išspręstos ir pretenzijų medicinos darbuotojams neturi (b. l. 80). 2014 m. gegužės 5 d., t. y. nagrinėjamo ginčo laikotarpio pabaigoje, asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiškėjas skundų dėl sveikatos neturi (b. l. 69). Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė dėl kamerose esančių kenkėjų, taip pat, kad jo netenkina išvedimo pasivaikščioti, vedimo į sporto salę tvarka, kad nevedė jo į kompiuterių kursus.

Apie Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nurodė tik teismo posėdyje, nors teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė patikslinti skundÄ . Todėl dėl Å¡ių aplinkybių į bylÄ atsakovas neteikė jokių įrodymų. Kita vertus, tokie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodė, kokiems teisės aktų reikalavimams prieÅ¡tarauja nustatyta vedimo pasivaikščioti ar į sporto salę tvarka. PareiÅ¡kėjas neteigė, kad dėl to kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , prašė leisti lankyti kompiuterių kursus ar pan.

Dėl kenkėjų kamerose buvimo pareiÅ¡kėjas taip pat nekonkretizavo, kada, kurioje kameroje buvo nustipusi žiurkė, kad pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į administracijÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija teikė su buitinius kenkėjus naikinančia institucija sudarytas sutartis (b. l. 26–35). Tai rodo, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi priemonių buitiniams kenkėjams naikinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ), teismui kyla pagrindas svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjo laikymas perpildytose kamerose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, o buvo tęstinis, periodiÅ¡kai sudaro iÅ¡ viso 144 paras, kartais tenkantis pareiÅ¡kėjui plotas kamerose buvo labai mažas ir siekė vos 1,74 m2.

Kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, taigi iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo mažas. Be to, pastebėtina ir tai, kad nurodytų aplinkybių vertinimui svarbi ir pareiÅ¡kėjo galimybė laisvai judėti bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, tačiau Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K pagrįstų argumentų nepateikė. PareiÅ¡kėjas pirminiame skunde, kuris teismo nebuvo priimtas, nurodė, kad blogas apÅ¡vietimas pakenkė jo regėjimui. IÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 50–74) negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos sutrikimų dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. sausio 30 d. skundėsi blogu regėjimu deÅ¡ine akimi, o 2014 m. sausio 31 d. konsultacijos pas gydytojÄ metu nurodė, kad deÅ¡ine akimi blogai mato nuo vaikystės (b. l. 64). Byloje taip pat nustatyta, kad 2013 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kėjas konsultavosi su psichiatru dėl miego sutrikimų ir dirglumo. Gydytojas diagnozavo neramių sapnų sutrikimÄ ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjui psichozės ar depresijos reiÅ¡kinių nėra (b. l. 58). 2014 m. gegužės 5 d., t. y. nagrinėjamo ginčo laikotarpio pabaigoje, asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas skundų dėl sveikatos neturi (b. l. 69).

Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju dėl laikymo pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir gana ilgÄ minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas buvo pakankamai intensyvus, todėl laikytinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Dėl pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos dydžio.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje praÅ¡o priteisti 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Tai, kad, pareiÅ¡kėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti nerimÄ , jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (ne iÅ¡tisai, o periodiÅ¡kai iÅ¡ viso 144 paras), konstatuotus neteisėtus veiksmus, susijusius su tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimu, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai, tačiau virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į tai, kad buvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), tai, kad nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsakovas ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sÄ lygos, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, į tai, kad pažeidimai nesukėlė realaus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo ir dėl Å¡ių aplinkybių buvimo byloje duomenų nėra pateikta, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuriai kompensuoti priteistina 800 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo A.

Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė