fafa5758-48e5-4c07-bf6d-8689faa5cb5f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. eI-9021-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03639-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. K., atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Olgai Kilkinovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R.

K. skundÄ atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. TE-157 R.

K., ėjusi FNTT Teisės ir personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos, pripažinus, kad ji savo elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (toliau – ir VAAT) dėl sprendimo panaikinimo, kuris 2013 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2923-168/2013 panaikino FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymÄ Nr. TE-157 ir grÄ Å¾ino jÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-941/2014 paliko nepakeistÄ VAAT 2013 m. spalio 25 d. sprendimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pareiÅ¡kėja pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-487/2014 pareiÅ¡kėjÄ pripažino kalta padarius tyčines nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas). FNTT direktorius 2014 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. TE-140 pareiÅ¡kėjÄ atleido iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2014 m. gegužės 23 d., kadangi įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už jos padarytÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ .PareiÅ¡kėja R. K. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į VAAT su skundu, praÅ¡ydama panaikinti FNTT direktoriaus 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. TE-140 dalį dėl jos atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2014 m. gegužės 23 d. (toliau – ir skundžiamas įsakymas), grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ Ä¯ FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, iÅ¡ FNTT priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

VAAT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėja R. K. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame prašė panaikinti VAAT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai patenkinti jos skundÄ . LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos R. K. apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė VAAT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ . LVAT pakeitė FNTT direktoriaus 2014 m. birželio 23 d.

įsakymo Nr. TE-140 1 punktÄ ir nustatė, kad vidaus tarnybos majorė R. K. atleista iÅ¡ vidaus tarnybos 2014 m. birželio 23 d. BylÄ dėl R. K. piniginių reikalavimų, susijusių su atleidimu iÅ¡ FNTT priteisimo, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. KitÄ VAAT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį paliko nepakeistÄ .LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatė, kad Å¡ioje byloje ginčijamu įsakymu pareiÅ¡kėja iÅ¡ tarnybos atleista, remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

PareiÅ¡kėjos atleidimo metu, 2014 m. birželio 23 d., buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-487/2014, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl pareiÅ¡kėjos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį. LVAT konstatavo, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2015 m. sausio 27 d. nutartimi minėtoje baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjÄ atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ji yra teismo pripažinta kalta padariusi tyčinį nusikaltimÄ , todėl, esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovė turėjo pagrindÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos, remdamasi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

LVAT konstatavo, kad atsakovė, 2014 m. birželio 23 d. įsakymu atleisdama pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos nuo 2014 m. gegužės 23 d., pažeidė Statuto 56 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kadangi įsakymÄ dėl atleidimo priėmė 2014 m. birželio 23 d. ir perkėlė atleidimo datÄ Ä¯ 2014 m. gegužės 23 d. Nutarė, kad Å¡is pažeidimas turi bÅ«ti iÅ¡taisytas ir atleidimo data, nurodyta FNTT direktoriaus 2014 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. TE-140 1 punkte, turi bÅ«ti perkelta į 2014 m. birželio 23 d.

Pažymėjo, kad LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas VAAT 2013 m. spalio 25 d. sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ . Tokiu bÅ«du po minėtos LVAT nutarties VAAT sprendimas įsiteisėjo ir pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į tarnybÄ . LVAT konstatavo, kad atsakovė, remdamasi Statuto 59 straipsnio 2 dalimi, privalėjo, teismui grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ tarnybÄ , tai įforminti įsakymu, tačiau tokio įsakymo nepriėmimas negali paneigti teismo sprendimo ir pareiÅ¡kėjos teisės užimti ankstesnes arba lygiavertes pareigas, nes teismo sprendimu faktiÅ¡kai yra atkurti tarnybiniai santykiai, buvę iki neteisėto atleidimo.

Esant tokiai situacijai, atsakovė, atsiradus kitam atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindui, galėjo atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos. LVAT atsakovės neveikimÄ , pasireiÅ¡kusį įsakymo dėl pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimo į tarnybÄ nepriėmimu, vertino kaip pareiÅ¡kėjos teisės pažeidimÄ , kuriam apginti VAAT 2013 m. spalio 25 d. sprendimu yra priteistas atlyginimas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 23 d., todėl konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos teisė yra apginta.

LVAT nusprendė, kad priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos nėra pagrindo, kadangi nuo Å¡ios datos pareiÅ¡kėjos atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra teisėtas ir pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis nepriklauso. LVAT atkreipė dėmesį, kad, pareiÅ¡kėjÄ atleidus iÅ¡ tarnybos, 2014 m. birželio 23 d. su ja nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta, t. y. nebuvo priteista kompensacija už atostogas. Pažymėjo, kad Å¡io reikalavimo pareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui nereiÅ¡kė ir teismas jo nenagrinėjo, todėl bylÄ dėl piniginių reikalavimų, kylančių dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

VAAT, vadovaudamasis LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ir ABTÄ® 10 straipsniu, 2015 m. gegužės 26 d. raÅ¡tu, vadovaudamasis, iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai teisę pateikti teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame bÅ«tų suformuluoti piniginiai reikalavimai, susiję su atleidimu iÅ¡ FNTT. PareiÅ¡kėja R. K. elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už 73 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už dėl atsakovės kaltės uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti nuo 2014-06-23 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė nevykdė pareigos grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pareigas vidaus tarnyboje ir su ja neatsiskaitė atleidimo dienÄ (2014 m. birželio 23 d.). Atkreipė dėmesį, kad LVAT nutartimi atleidimo dienÄ perkėlė iÅ¡ 2014-05-23 į 2014-06-23. Už šį laikotarpį atsakovė atsiskaitė tik 2015 m. gegužės mėn. Pažymėjo, kad atsakovė taip pat neapskaičiavo kompensacijos už kasmetines atostogas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d., t. y. nuo panaikinto įsakymo Nr. TE-157 priėmimo dienos, iki 2014 m. birželio 23 d.

PaaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kasmetinių atostogų trukmė 35 kalendorinės dienos, todėl dėl atsakovės kaltės delsiama iÅ¡mokėti kompensacijÄ už 73 nepanaudotas kasmetines atostogų dienas. Pažymi, kad Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ , o Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustato garantijos dėl darbdavio uždelsimo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu tarnautoju ir sankcijos darbdaviams skyrimu, nagrinėjamu atveju taikytinos darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančios DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos.Atsakovė FNTT atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad FNTT kaltės konstatavimas dėl uždelsto atsiskaitymo yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ nepriteistinas. Nagrinėjamu atveju egzistavo DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kai atsiskaitymas su atleidžiama iÅ¡ vidaus tarnybos pareiÅ¡kėja vyko ne jos atleidimo dienÄ , o pagal įstatymų nustatytÄ tvarkÄ ir procedÅ«ras, nustatančias kitokiÄ atsiskaitymo tvarkÄ , t. y. vykdant teismų procesinius sprendimus. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad 11 mėnesių uždelsė atsiskaityti už papildomÄ mėnesį (nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d.).

Faktas, kad FNTT direktoriaus 2014 m. birželio 23 d. įsakyme Nr. TE-140 neteisingai nurodyta pareiÅ¡kėjos atleidimo data, buvo konstatuotas tik LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1392-261/2015, kurios rezoliucinę dalį FNTT įvykdė laiku, t. y. priėmė 2015 m gegužės 24 d. įsakymÄ Nr. TE-147, kurio pagrindu pakeitė pareiÅ¡kėjos atleidimo datÄ ir pavedė FNTT Finansų skyriui iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014-05-24 iki 2014-06-23, kuris yra įvykdytas 2015 metų gegužės mėn. Todėl ir už šį laikotarpį su pareiÅ¡kėja atsiskaitė laiku.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatytas (neįrodytas) neatsiskaitymo su pareiÅ¡kėja laiku faktas, mano, kad nėra teisinio pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ sankcijÄ â€“ vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimÄ už dėl FNTT kaltės uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti.Pažymi, kad pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2014 m. birželio 23 d. nedirbo, todėl nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas per šį laikotarpį atostogas. 2013 m. spalio 25 d.

VAAT ir 2014 m. birželio 9 d. LVAT priimti sprendimai dėl FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. TE-157, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos, panaikinimo, savaime nereiškia, kad turi būti taikomos teisinės pasekmės visose teisinių santykių, tarp jų ir darbo, srityse. Atsakovės teigimu, ši situacija galėtų būti įvertinta ir kitu aspektu, išanalizuojant 2015 m. gegužės 18 d. LVAT nutartyje nurodytus argumentus dėl pareiškėjos atžvilgiu priimtų trijų ir tarpusavyje susijusių FNTT direktoriaus įsakymų.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pareiÅ¡kėjai pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančiÄ , jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ , ir kompensacijos už 73 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.Dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimoStatuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ .

Statute nėra nuostatų, kurios nustatytų garantijas statutiniams valstybės tarnautojams ir sankcijas vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, kurios neįvykdo ar netinkamai įvykdo Statuto 58 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu visiÅ¡kai atsiskaityti jo atleidimo dienÄ . LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ visiÅ¡kai atsiskaityti atleidimo iÅ¡ tarnybos dienÄ yra ginama taikant DK 141 straipsnio 3 dalį (LVAT 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1296/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2010 ir kt.).DK 141 straipsnyje, kuris reglamentuoja teisinius santykius dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, be kita ko, nurodyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis), darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (2 dalis).

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (3 dalis). LVAT ir LAT yra konstatavę, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiÅ¡kia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008, 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009, 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013, LVAT 2010 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-877/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1779/2012 ir kt.).

Taigi, DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta (darbdavio) pareiga sumokėti (jau atleistam) darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį pirmiausia yra siejama su uždelsimu (iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai) atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Antra vertus, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai dėl paminėto uždelsimo nėra darbuotojo kaltės. Å ios aplinkybės DK 141 straipsnio taikymo prasme yra bÅ«tinos sÄ lygos vidutinio darbo užmokesčio priteisimui. Byloje nustatyta, kad VAAT 2013 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2923-168/2013 panaikino FNTT direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d.

įsakymo Nr. TE-157 dalį, kuriuo pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos, grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ vidaus tarnybÄ ir priteisė iÅ¡ FNTT vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. spalio 25 d. 85 861 Lt ir nuo 2013 m. spalio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos vidutinį darbo užmokestį po 240,51 Lt skaičiuojant už kiekvienÄ darbo dienÄ esant penkių darbo dienų savaitei. Sprendimas įsigaliojo 2014 m. birželio 9 d., LVAT priėmus galutinę ir neskundžiamÄ nutartį administracinėje byloje Nr. A143-941/2014, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

FNTT nutartį gavo 2014 m. birželio 10 d. PareiÅ¡kėja pasiraÅ¡ytinai 2014-06-10 raÅ¡tu buvo informuota apie tai, kad, vadovaujantis ABTÄ® 97 str., sprendimas dėl LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A143-941/2014 įvykdymo bus priimtas per 15 dienų. FNTT, atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. gegužės 23 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-487/2014 dėl pareiÅ¡kėjos nuteisimo pagal BK 228 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d., manydama, kad, įvykdžius VAAT sprendimÄ , bÅ«tų pažeistos Statuto 11 str. 1 d. 2 p. ir 53 str. 1 d. 8 p. nuostatos, taip pat dėl lėšų trÅ«kumo įvykdyti teismų sprendimus 2014 m. birželio 11 d. kreipėsi į LVAT su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-2923-168/2013. 2014 m. birželio 17 d. atsakovė su praÅ¡ymu kreipėsi ir į VAAT, kuris 2014 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2923-168/2013 pareiÅ¡kėjai priteistos neiÅ¡mokėtos sumos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstė dalimis iki 2015 m. vasario 1 d.

FNTT direktorius, vykdydamas 2014­ m. birželio 9 d. įsiteisėjusį 2013 m. spalio 25 d. VAAT sprendimÄ , atsižvelgdamas į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-487/2014 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 str. 3 d., vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 8 p., 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. TE-140 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2014 m. gegužės 23 d. ir pavedė FNTT Finansų skyriui iÅ¡mokėti priteistÄ darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį pagal 2014 m. birželio 20 d.

VAAT nutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus.Byloje nustatyta, kad atsakovė neiÅ¡mokėtÄ sumÄ už laikotarpį nuo 2012 gegužės 25 d. teismo sprendimo įvykdymo dienos pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo pagal 2014 m. birželio 20 d. VAAT nutartyje nustatytÄ mokėjimų vykdymo iÅ¡dėstymÄ iki 2015 m. vasario 1 d. Ginčo dėl to byloje nėra.Ginčas Å¡ioje byloje kyla dėl to, ar atsakovė uždelsė atsiskaityti su pareiÅ¡kėja už vienÄ mėnesį, t. y. nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d.

Tai, kad pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ vidaus tarnybos ne 2014 m. gegužės 23 d., o 2014 m. birželio 23 d., iÅ¡aiÅ¡kėjo LVAT priėmus 2015 m. gegužės 18 d. nutartį. Už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d. su pareiÅ¡kėja buvo atsiskaityta 2015 m. gegužės mėn. pagal FNTT direktoriaus 2015 m. gegužės 25 d. įsakymÄ Nr. TE-147.              Teismas, iÅ¡analizavęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir jų aiÅ¡kinimu teismų praktikoje, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su pareiÅ¡kėja už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d.             LAT yra konstatavęs, kad, jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo Å¡alių ginčas dėl tam tikros iÅ¡mokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007, 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Taigi, tai, kad tik LVAT nutartimi buvo pripažinta, kad atsakovė neteisingai nustatė pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ , nesudaro pagrindo vertinti susiklosčiusios situacijos kitaip.Tačiau teismas, vadovaudamasis LAT praktika, pažymi, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį bÅ«tina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieÅ¡kovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (LAT 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012, 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ už dėl atsakovės kaltės uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, t. y. iki 2015 m. gegužės mėn. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas DK nuostatas ir jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , taip pat į nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y.

į tai, kad uždelstos iÅ¡mokėti iÅ¡mokos faktas buvo nustatytas tik LVAT priėmus 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, atsakovė iki Å¡ios nutarties priėmimo nežinojo apie neatsiskaitymo su pareiÅ¡kėja faktÄ , atsakovė, gavusi LVAT nutartį, nedelsdama atsiskaitė su pareiÅ¡kėja, uždelsta iÅ¡mokėti iÅ¡moka yra tik už vienÄ kalendorinį darbo mėnesį, konstatuoja, kad vidutinio darbo užmokesčio po 5 050,70 Lt (1 462,78 Eur) per mėnesį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat neatitiktų proporcingumo principo.

Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2014 m. birželio 23 d. iki visiÅ¡ko atsiskaitymo tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteisiant 1 500 Eur už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (DK 2, 35 straipsnis, 141 straipsnio 3 dalis).Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimoPareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už 73 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų.

DK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminÄ . Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiÅ¡kai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.Kaip minėta, LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas VAAT 2013 m. spalio 25 d. sprendimas dėl pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimo į vidaus tarnybÄ , todėl po minėtos LVAT nutarties, įsiteisėjus VAAT sprendimui, atsakovė turėjo pareigÄ pareiÅ¡kėjÄ nuo 2014 m. birželio 10 d. grÄ Å¾inti į vidaus tarnybÄ , o jeigu tokių pareigų nėra arba pareigÅ«nas atsisako eiti pasiÅ«lytas pareigas, atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įsakymu įformino pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tarnybÄ , Å¡ios aplinkybės neneigia ir atsakovė. Sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, iÅ¡skirtini du laikotarpiai: pirmas – nuo 2012 m. gegužės 25 d. (priverstinės pravaikÅ¡tos laiko pradžia) iki 2013 spalio 25 d. VAAT sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012 m. gegužės 25 d., įvykdymo dienos pagal 2014 m. birželio 20 d.

VAAT nutartyje nustatytus terminus), antras – nuo 2014 m. birželio 10 d., kai pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į vidaus tarnybÄ , iki 2014 m. birželio 23 d., kai pareiÅ¡kėja buvo atleista iÅ¡ vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 25 d. VAAT sprendimu priteisė pareiÅ¡kėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 23 d. atsakovė darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo LVAT priėmus 2014 m. birželio 9 d. nutartį.

Teismas Å¡iame sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai priteistina 1 500 Eur suma už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Nagrinėjant klausimÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, aktualus ir DK 300 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Pažymėtina, kad minėtose Darbo kodekso nuostatose nėra numatyta galimybė priteisti darbuotojui kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl tenkinti tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 25 d. (priverstinės pravaikÅ¡tos laiko pradžia) iki 2014 m. birželio 10 d. (pareiÅ¡kėja turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į vidaus tarnybÄ ) nėra teisinio pagrindo. Tokios pozicijos aiÅ¡kinant Darbo kodekso nuostatas laikosi ir LVAT (2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1524/2009, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A391-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja turėjo buvo priimta į darbÄ Ä¯siteisėjus LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutarčiai, tačiau jos grÄ Å¾inimas į tarnybÄ nebuvo įformintas, o vėliau priimta LVAT 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ vidaus tarnybos atleista nuo 2014 m. birželio 23 d. Teismo vertinimu, laikotarpis nuo 2014 m. birželio 10 d., kai pareiÅ¡kėjo turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta į tarnybÄ , iki 2014 m. birželio 23 d., kai ji buvo atleista iÅ¡ tarnybos, įskaitytinas į jos vidaus tarnybos laikÄ ir už šį laikotarpį pareiÅ¡kėja pagal DK 177 straipsnio 2 dalį turi teisę į piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjai piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 23 d. Kadangi byloje nėra pateikta piniginės kompensacijos dydžio paskaičiavimų už teismo nurodytÄ laikotarpį, atsakovė įpareigotina apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 23 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. ir 129 str. teisėja              nusprendžia: pareiÅ¡kėjos R. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjai R. K. priteisti iÅ¡ atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ir piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 23 d.Ä®pareigoti atsakovę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai piniginę kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 23 d.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                       Rasa Ragulskytė-Markovienė