faf958cf-e487-4ec4-91c6-40de29a74528 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-33-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00530-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.3; 3.1.2.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K.

L. ieÅ¡kinį atsakovei I. K., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2021 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieÅ¡kovo K. L. ieÅ¡kinys atsakovei I. K.. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma laikinai apriboti I. K. motinos valdžiÄ nepilnamečių vaikų M.

L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti vaikų M. L. ir C. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu K. L.; priteisti iÅ¡ I. K. iÅ¡laikymÄ vaikams M. L. ir C. L. periodinėmis iÅ¡mokomis po 230,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Periodines iÅ¡mokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšomis uzufrukto teise paskirti disponuoti vaikų tėvÄ K. L.. IeÅ¡kinys priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi perdavė civilinę bylÄ Nr. e2-5507-418/2021 (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00530-2021-7) pagal ieÅ¡kovo K.

L. ieškinį atsakovei I. K. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.

3. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė K. L. ieškinį atsakovei I. K..

4. IeÅ¡kovas K. L. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. pareiÅ¡kė pagal atsakovės paskutinę žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.

5. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VTAT) (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. spalio 15 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad I. K. su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

6. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad atsakovė I. K. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).

7. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra pagrindas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų civilinę bylÄ Nr. e2-5507-418/2021 perduoti nagrinėti pagal teritorinį teismingumÄ , nes tokiu atveju byla operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bus iÅ¡nagrinėta pagal atsakovės buvimo vietÄ , nepažeidžiant teismingumo taisyklių.

8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo veiklos teritorija apima (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys teismingas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mams. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas K. L. paÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Perduodamas civilinę bylÄ nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mams teismas pažeidė procesinės teisės principus, nurodytus CPK 6 straipsnyje (asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ); CPK 7 straipsnyje (proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ ); CPK 17 straipsnyje (procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ ). 1.2. CPK 30 straipsnio 4 dalyje nustatytas teismingumas pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ : ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų yra priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, todėl net ir pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 1.3. CPK 401 straipsnis nustato teismingumÄ ginče dėl tėvų valdžios ribojimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė laikydamasis teismingumo taisyklių. IeÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), bei C. L., (duomenys neskelbtini), faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat vaikų gimimo, taip pat ir ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę įrodo pažymose apie vaikų deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodytas vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Vaikai tik laikinai, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas pagal melagingÄ vaikų motinos praneÅ¡imÄ dėl (duomenys neskelbtini) ir iki bus sureguliuota vaikų gyvenamoji bei bendravimo su tėvais tvarka, apsigyveno atsakovės tėvų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). 1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl byla kitam teismui perduodama remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Vien aplinkybė, kad atsakovė pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , nepatvirtina CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo dėl bylos perdavimo kitam teismui egzistavimo. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato pagrindo perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui dėl kitų priežasčių, iÅ¡skyrus bylos perdavimÄ pagal daugumos įrodymų buvimo vietÄ , siekiant užtikrinti bylos iÅ¡nagrinėjimo operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ . Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra iÅ¡imtinio pobÅ«džio, todėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos taikymas yra galimas tais atvejais, kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iÅ¡ esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

Teismas nenurodė kokie dar duomenys turėtų bÅ«ti surinkti į bylÄ ir dėl kokių aplinkybių bylos nagrinėjimas Alytaus apylinkės teisme užtruktų ilgiau, nei bylÄ nagrinėjant (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neprašė bylos perduoti nagrinėti kitam teismui. Atsakovas prieÅ¡tarauja bylos perdavimui. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal teismingumÄ ir teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, neturi teisinio pagrindo formaliais pagrindais perduoti bylos nagrinėjimÄ kitam teismui. 1.5.

Atsakovės melagingas praneÅ¡imas apie nusikaltimÄ ir ryÅ¡ium su Å¡ia aplinkybe vaikų laikinas apgyvendinimas skyrium nuo asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas arba vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Aplinkybė, kad atsakovė niekam nesakiusi pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant teismingumo klausimÄ . 1.6. Teismas pažeidė CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.

Priimant ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byla neteisminga Alytaus apylinkės teismui. 1.7. Teismas be pagrindo sprendė, kad byla bus operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau iÅ¡nagrinėta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«muose (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Å ia įstatymo nuostata galima vadovautis, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, papraÅ¡o perduoti bylÄ jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rÅ«mams. Nagrinėjamu atveju atsakovės praÅ¡ymas nėra pateiktas.

Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta buvo nežinoma. 1.8. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta. Ten ji gyvena tik apie mėnesį, vaikai faktiÅ¡kai ikimokyklinių įstaigų nelanko, nėra duomenų apie atsakovės darbo vietÄ . 1.9. EkonomiÅ¡kiau ir operatyviau byla bus iÅ¡nagrinėta ne laikinoje atsakovės gyvenamojoje vietoje, kuri greitu laiku gali pasikeisti, o ieÅ¡kovo ir jo vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje yra įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , kurioje yra liudytojų gyvenamoji vieta, specialistų, kurių iÅ¡vadomis teismas gali remtis, darbo vieta.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliantas klaidingai aiÅ¡kina CPK 30 straipsnio 4 dalį. Pagal Å¡iÄ teisinę nuostatÄ ieÅ¡kovui suteikiama teisė pateikti ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo priteisimo savo pasirinktam (ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos) teismui tik tuo atveju, jeigu su juo faktiÅ¡kai gyvena nepilnamečiai vaikai.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove. 2.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo ir ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ buvo namuose, kuriuose yra ir ieÅ¡kovo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta. Nei ieÅ¡kovė, nei Å¡alių nepilnamečiai vaikai iki (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos ieÅ¡kovo namuose. Net ir Å¡alims gyvenant kartu, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovė ir nepilnamečiai vaikai buvo deklaruoti kaimyno namuose (duomenys neskelbtini).

Faktiškai atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyveno ieškovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pakaitomis iki (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiuose namuose šalims gimė sūnus. Sūnus atsakovo namuose gyveno nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini). Vėliau nuo (duomenys neskelbtini) iki spalio mėnesio atsakovė su sūnumi, o (duomenys neskelbtini) gimus dukrai ir su ja, gyveno atsakovės tėvų namuose – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys susitaikė ir bandė išsaugoti santykius, todėl vėl apsigyveno kartu.

Å alių santykiai galutinai iÅ¡iro ir jie pradėjo gyventi skyrium (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo laikotarpiu atsakovė su nepilnamečiais vaikais (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) gyveno savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) vidurio iki (duomenys neskelbtini) mėnesio gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė gavo darbo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) veikiančio darbdavio, todėl persikėlė gyventi į kitÄ vietÄ .

NaujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ atsakovė deklaravo (duomenys neskelbtini). 2.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad prie ieÅ¡kinio yra pridėtos ne Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, o informacija, jog ieÅ¡kinio parengimo dienÄ nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruojama (duomenys neskelbtini). Šį deklaravimÄ atliko pats apeliantas be atsakovės žinios. Jeigu atsakovė 2021 m. spalio 18 d. nebÅ«tų gavusi ieÅ¡kinio ir jo priedų kopijų, ji nebÅ«tų žinojusi apie pakeitimus, bÅ«tų praradusi teisę iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės gauti iÅ¡mokas vaikams. 2.4.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog Alytaus apylinkės teismo teritorijoje yra dauguma įrodymų. Atsakovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi bÅ«stÄ , čia vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atsakovė turi darbo vietÄ . Su nepilnamečiais vaikais susiję duomenys gali bÅ«ti surinkti tik jų gyvenamojoje vietoje arba internetu. 2.5. Apeliantas nepagrįstai reikalauja, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį Alytaus apylinkės teismas priimtÄ bylÄ nagrinėtų iÅ¡ esmės toliau.

Nepagrįstas apelianto teiginys, jog perdavimo klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas tik atsakovei papraÅ¡ius. Nurodo, kad atsakovė ketino pateikti praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumÄ CPK 29 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant CPK 30 straipsnyje numatytų iÅ¡imčių. Kad bÅ«tų galima taikyti 34 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinys turi bÅ«ti priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles (pateiktas ne pagal atsakovės faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant pagrindo taikyti iÅ¡imtinį teismingumÄ ).

Be to, Alytaus apylinkės teismas turėtų teisę nagrinėti bylÄ tik tuo atveju, jeigu teismingumas bylos iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo metu skirtųsi. Nagrinėjamu atveju jis nesikeitė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylÄ toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 13. Å alys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylÄ teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį, kuriam bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡tyrimo, t. y. bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios Å¡alies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigÄ rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ . Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ , K. L. (duomenys neskelbtini) elektroninį laiÅ¡kÄ specialistams dėl pagalbos plano nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimÄ , teismas nevertina ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, neatlieka su reikalavimais susijusių įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės. VisÄ tai atliks bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta teismas nepriima apelianto pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė pateikė VÄ® Registrų centras gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis, patalpų nuomos sutartį, ikimokyklinio ugdymo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiÅ¡kai bÅ«tų įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sÄ sajumÄ su nagrinėjama byla, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo, kuriuo praÅ¡oma prie atskirojo skundo prijungti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį; antstolio 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ; ieÅ¡kovo 2021 m. lapkričio 24 d. praÅ¡ymÄ dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ ; vaikų gimimo liudijimų kopijas, VieÅ¡osios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) konsultacinę iÅ¡vadÄ ;

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. praneÅ¡imÄ . Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, bei atsižvelgdamas į tai, kad spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimÄ , teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nepriima apelianto pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas byloje atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesÄ reglamentuojančios teisės normos, taigi ir Å¡alių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai – tai, kad Å¡alis turi sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas.

IÅ¡ praÅ¡omų prijungti raÅ¡ytinų įrodymų datų matyti, kad jie apeliacinės instancijos teismui galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog Å¡alis pateikusi praÅ¡ymÄ dėl papildomų dokumentų prijungimo dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį, pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintÄ proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ . Dėl atskirojo skundo argumentų 16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ ir užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iÅ¡ teismingumo rÅ«Å¡ių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrÄ jį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), iÅ¡imtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumÄ (CPK 33 straipsnis). CPK 34 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada jau priimtÄ nagrinėti kaip teismingÄ tam teismui bylÄ , teismas gali perduoti nagrinėti kitam teismui.

18. CPK 29 straipsnis nustato bendrÄ taisyklę, jog ieÅ¡kiniai yra pareiÅ¡kiami teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Remiantis CPK 401 straipsniu, bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžiÄ siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos teismas (CPK 401 straipsnio 1 dalis), arba vieno iÅ¡ vaiko tėvų ar globėjo (rÅ«pintojo), su kuriuo gyvena vaikai, ieÅ¡kinys gali bÅ«ti paduotas ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 401 straipsnio 2 dalis).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje iÅ¡vardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Teisme 2021 m. spalio 15 d. buvo gautas VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog I. K. kartu su mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes apie atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi bylÄ nagrinėti perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mams.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nurodo, jog nebuvo pagrindo bylÄ perduoti kitam apylinkės teismui, nes ieÅ¡kovo ir nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), bei C. L., (duomenys neskelbtini), faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat vaikų gimimo, taip pat ir ieÅ¡kinio pateikimo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvenamÄ jÄ vietÄ pakeitė ieÅ¡kovui nepraneÅ¡usi. Nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta.

Be to, byla ekonomiškiau ir operatyviau bus išnagrinėta ne laikinoje atsakovės gyvenamojoje vietoje, kuri greitu laiku gali pasikeisti, o ieškovo ir jo vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

21. IeÅ¡kovas K. L. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. pareiÅ¡kė pagal atsakovės paskutinę žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d. Byloje 2021 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ (reg. Nr. DOK-32987) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su praÅ¡ymu ieÅ¡kovas pateikė VTAT 2021 m rugsėjo 21 d. atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į jo 2021 m. rugsėjo 17 d. skundÄ . Minėtame atsakyme nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. gavus K.

L. skundÄ dėl nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo ir skyriaus darbuotojams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) paaiÅ¡kėjo, jog vaikų motina I. K. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). K. L. informuotas, jog jo skundas perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, pagal vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teisme 2021 m. spalio 15 d. gautas VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog I.

K. kartu su mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad jos gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktos 2021 m. rugpjūčio 31 d. ikimokyklinio ugdymo sutartys, patvirtinančios, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai yra priimti į (duomenys neskelbtini) vaikų lopÅ¡elį-darželį.

IeÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) nuomojasi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartis). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (iÅ¡raÅ¡as apie asmens darbovietę, gautas iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Be to, iÅ¡ 2021 m. lapkričio 4 d. byloje pateikto VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepilnamečių M.

L. ir C. L.“ (reg. Nr. DOK- 36849) matyti, kad motinai I. K. nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) paramos Å¡eimai centre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis duomenimis darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio pateikimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovės faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, nėra. Kartu su atsakove gyvena Å¡alių nepilnamečiai vaikai. Atskirojo skundo argumentai apie Å¡alių nepilnamečių vaikų deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ neįrodo, jog Å¡alių nepilnamečiai vaikai faktiÅ¡kai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

22. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, bei į tai, jog ieÅ¡kovas K. L. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. pareiÅ¡kė pagal atsakovės paskutinę žinomÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), o iÅ¡kėlus civilinę bylÄ Alytaus apylinkės teisme paaiÅ¡kėjo, kad faktinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), byla pagrįstai perduota (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

23. Alytaus apylinkės teismo skundžiama 2021 m. spalio 19 d. nutartimi byla perduota nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. teismui konstatavus, kad byla operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bus iÅ¡nagrinėta kitame teisme pagal atsakovės buvimo vietÄ . Pažymėtina, kad CPK 401 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta specialioji teismingumo taisyklė, pagal kuriÄ ieÅ¡kiniai dėl tėvų valdžios apribojimo pareiÅ¡kiami arba pagal vieno (abiejų tėvų), kurių valdžiÄ siekiama apriboti, arba pagal vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kurios faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog byla iÅ¡kelta pažeidžiant teismingumo taisykles, netaikytinos CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nėra pradėtas, todėl bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui nepažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principų.

24. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų yra priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, todėl, net ir pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 4 dalis).

25. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. nurodyti atvejai, kai ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų teismų. Å ios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieÅ¡kovui teisę pasirinkti konkretų teismÄ , kad jis galėtų ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Alternatyvųjį teritorinį teismingumÄ lemia pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia laikinai apriboti motinos valdžiÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu, Å¡alių gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu, todėl reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu. Tik iÅ¡nagrinėjus klausimus dėl pagrindinių reikalavimų bus galima iÅ¡spręsti iÅ¡vestinį reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tai, netaikytinos CPK 30 straipsnio 4 dalies normos.

26. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

27. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iÅ¡ CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sÄ lygų – teismo sprendimas, priimtas Å¡alies naudai.

Pagal Å¡iÄ teisės normÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ turi teisę tik ta proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) Å¡alies naudai, ir Å¡iuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas).

Ji paaiÅ¡kėja teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir priėmus (priimant) sprendimÄ dėl ginčo esmės. Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas byloje galutinį sprendimÄ atsižvelgdamas į principÄ â€žpralaimėjęs moka“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė