faf4deb0-fac0-4124-b8a6-c844f2030a7e · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-333-606/2015Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00745-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.2.10.3.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjams advokatams Mindaugui Repšui, Robertui Skėriui,nukentėjusiajam R.

J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeK. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 245 straipsnyje, 167 straipsnio 1 dalyje, irS. S. (S. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:- 2010 m. birželio 11 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir n u s t a t ė: K. A. kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo.K. A. kaltinamas tuo, jog, laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d., Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaule užvaldyti didelės vertės svetimÄ turtÄ ir žinodamas, kad dėl jau turimų finansinių įsipareigojimų juridiniams asmenims – nuo 2006 m. birželio 9 d.

AB SEB bankui – 51.503,38 Eur ( 177.686,66 Lt), nuo 2008 m. vasario 7 d. AB „DnB Nord“ bankui – 57.924.00 Eur ( 199.837,80 Lt), ir žinodamas, kad neturės galimybės grÄ Å¾inti paskolų, pagal pasiraÅ¡omus vekselius, pasiraÅ¡ydamas tris vekselius: 2008 m. kovo 26 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 41.000,00 Lt (11.874,42 Eur) sumai, 2008 m. birželio 28 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį 20.500,00 Lt (5.937,21 Eur) sumai ir 2008 m. rugsėjo 17 d. paprastÄ jį vekselį 12.360,00 Lt (3.579,70 Eur) sumai, iÅ¡ R.

J. pasiskolino bendrÄ 73.860,00 Lt (21.391,33 Eur) sumÄ su įsipareigojimu laiku neatsiskaičius mokėti 3% mėnesines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos, tačiau iki 2014 m. gruodžio 12 d. dalies paskolos negrÄ Å¾ino, dalies palÅ«kanų nesumokėjo, tokiu bÅ«du apgaule užvaldė svetimÄ R. J. priklausantį turtÄ Â - 49.214,11 Lt (14.253,39 Eur).K. A. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame notarų biure, esančiame adresu Liepų g. 18-1/J. Karoso g. 3-1, Klaipėda, turėdamas iÅ¡ankstinę tyčiÄ iÅ¡vengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R.

J., veikdamas kartu su S. S., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintÄ Paskolos sutartį (2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia), kurioje savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K. A. gavo 20.270,00 Eur paskolÄ be palÅ«kanų iki 2009 m. birželio 9 d., tačiau realiai pinigai skolinti nebuvo.

Po ko, K. A., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d., 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutarties pagrindu, įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : pastatÄ -prekybos patalpas dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 0,0063 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tokiu bÅ«du apsunkino galimybes ginti savo pažeistas turtines teises nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R.

J.. Tokiu bÅ«du, K. A. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su S. S., iÅ¡vengė didelės vertės – 14.253,39 Eur (49.214,11 Lt) turtinės prievolės.Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.K. A. kaltinamas tuo, jog nuo 2011 m. balandžio 7 d. tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme - žinodamas apie 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1825-6-618/2010, kuriuo teismas priteisė iÅ¡ jo ieÅ¡kovui R.

J. 36.500,00 Lt (10.571,13 Eur) skolos, 760,50 Lt (220,26 Eur) delspinigių, 14.600,00 Lt (4.228,45 Eur) baudos, 5 procentus metinių palÅ«kanų ir 914,65 Lt (264,90 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., nuo 2014 m. spalio 22 d. registruotas darbo biržoje ir darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, R. J. tyčia nesumokėjo 49.214,00 Lt (14.253,36 Eur), tuo nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Be to, K. A. kaltinamas tuo, jog neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ .K.

A. kaltinamas tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės, 2012 m. gruodžio 19 d. dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ ir 2012 m. gruodžio 18 d. dienraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“, patalpindamas skelbimus „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panaÅ¡ių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir dėl to laikančius save nukentėjusiaisiais. Kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini). KonfidencialumÄ garantuojame.“, siekdamas kerÅ¡tauti, rinko informacijÄ apie R.

J. privatų gyvenimÄ . S. S. kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrÄ dokumentÄ , jį panaudojo ir padėjo apgaule iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės.S. S. kaltinamas tuo, jog 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-jame notarų biure, esančiame adresu Liepų g. 18-1/J. Karoso g. 3-1, Klaipėda, veikdamas bendrininkų grupėje su K. A., turėdami iÅ¡ankstinį sumanymÄ K. A. iÅ¡vengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R.

J., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintÄ Paskolos sutartį (2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia), kurioje savo paraÅ¡ais įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K. A. gavo 20.270,00 Eur paskolÄ be palÅ«kanų iki 2009 m. birželio 9 d., tačiau realiai pinigai skolinti nebuvo. Po ko, S. S. su K.

A., tęsdami nusikalstamus veiksmus, 2009 m. vasario 10 d., K. A., 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutarties pagrindu, įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : pastatÄ -prekybos patalpas dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 0,0063 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tokiu bÅ«du apsunkino galimybes ginti savo pažeistas turtines teises, nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R.

J.. Tokiu bÅ«du S. S. padėjo apgaule K. A. iÅ¡vengti didelės vertės – 14.253,39 Eur (49 214,11 Lt) turtinės prievolės. K. A. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2008 m. su nukentėjusiuoju R. J. susipažino per savo merginos tėvo A. S., kuris yra advokatas, gimtadienį. Gimtadienio metu, R. J. užsiminė, jog jis turi savo verslÄ , dirba nekilnojamojo turto agentÅ«roje, tarpininkauja tarp klientų nekilnojamojo turto srityje ir nori pasiskolinti pinigų. Jo pajamos priklausė nuo sandorių skaičiaus.

R. J. susidomėjęs jo veikla, jam pasakė, kad intensyviai investuoja į nekilnojamÄ jį turtÄ ir skolina pinigus už palÅ«kanas. R. J. buvo suinteresuotas pažintimi su juo ir pasiÅ«lė po gimtadienio susitikti. Susitikus po kelių dienų, R. J. papasakojo kaip asmenims skolina pinigus ir, kad yra suinteresuotas, jog jis jam surastų klientų, už tai pasiÅ«lė jam atlyginimÄ . Kadangi jo darbas buvo ieÅ¡koti klientų, tai su R. J. pradėjo bendradarbiauti. Jis R. J. pradėjo siÅ«lyti savo klientus, kuriems reikėjo pinigų.

Apie 6-7 jo klientai buvo paskolinę pinigų iÅ¡ R. J.. Toks bendradarbiavimas truko gal pusmetį. K. A. parodė, jog su R. J. dažnai susiskambindavo dėl klientų, dėl pasiÅ«lymų, dėl įvairių konsultacijų. R. J. jam patardavo, kaip geriau paruoÅ¡ti paskolos sutarties sÄ lygas, kuomet skolindamas pinigus esi kreditorius. Mano, jog R. J. domina klientai, kurie neturi jokio turto ar darbo, kurie negali gauti paskolos ir sutinka skolintis, pasiraÅ¡ydami vekselį, todėl, kad už vekselius buvo mokamos žymiai didesnės palÅ«kanos.

Å ios paskolos buvo rizikingesnes, bet gaunamos palÅ«kanos didesnės. Kalbant su R. J., pastarasis jam paaiÅ¡kino, jog turi daug pažįstamų teisinėje srityje, prokurorų, antstolių, advokatų, notarų, bankininkų, jeigu kas nors jam negrÄ Å¾ins pinigų, turėdamas didelę įtakÄ ir pakankamai daug pažįstamų yra garantuotas, kad atsiims bet kokiÄ paskolÄ . R. J. jam minėjo, kad skolindamas pinigus nebijo prisiimti rizikos dėl turimų ryÅ¡ių ir jam siÅ«lė, kilus teisinėms problemoms, kreiptis į jį, tuomet už tam tikrÄ pinigų sumÄ , viskÄ galės sutvarkyti.

Praėjus 2 mėnesiams, jis gavo pasiÅ«lymÄ per varžytines nusipirkti prekybines patalpas ir dengtÄ pavėsinę, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kaina buvo siÅ«loma mažesnė, nei rinkos kaina, pradinė kaina buvo apie 90.000,00 Lt. Kadangi minėtų patalpų reali kaina buvo apie 130.000,00 Lt nusprendė varžytinėse dalyvauti. Dalį pinigų buvo susitaupęs, apie 40.000,00 Lt dalies trÅ«ko. Tuomet dėl dalies paskolos nusprendė kreiptis į R. J.. Paskambinęs R. J. ir paaiÅ¡kinęs situacijÄ , paprašė paskolinti pinigų, pastarasis sutiko.

Kadangi jis norėjo mažesnių palÅ«kanų, jis R. J. pasiÅ«lė, nusipirkęs prekybines patalpas jam įkeisti, tačiau R. J. Å¡iuo pasiÅ«lymu nebuvo suinteresuotas. R. J. sutiko pinigus skolinti pasiraÅ¡ant vekselį ir užsiminė, kad norėtų 2,5 proc. mėnesinių palÅ«kanų. Priėmęs R. J. pasiÅ«lymÄ , nuvažiavo į pastarojo kontorÄ . R. J. liepė vekselį užpildyti savo ranka ir nurodyti jo terminÄ vienam mėnesiui. K. A. paaiÅ¡kino, jog R. J. pasitikėjo, todėl sutiko su visomis jo sÄ lygomis.

Užpildžius vekselį, R. J. liepė sumokėti 1.000,00 Lt palÅ«kanų avansu, tačiau jis tokios pinigų sumos neturėjo. Tuomet R. J. pasakė, jog tÄ pinigų sumÄ iÅ¡skaičiuos. IÅ¡ R. J. jis skolinosi 40.000,00 Lt, R. J. jam davė 39.000,00 Lt ir vekselį iÅ¡rašė 41.000,00 Lt sumai. R. J. į vekselį įtraukė dar vienÄ sÄ lygÄ , kurioje nustatė mėnesines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos. Jam pasiraÅ¡ius vekselį, R. J. jį įsisegė į segtuvÄ , kuriame buvo daug kitų vekselių.

R. J. jam parodė, kokias sumas yra paskolinęs kitiems asmenims, vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti skirtingų asmenų vardais. Paklausus R. J., kodėl kitų asmenų vardais iÅ¡raÅ¡yti vekseliai, pastarasis jam paaiÅ¡kino, tam, kad nemokėti mokesčių, dėl to, kad jis užsiima skolinimosi veikla. Po to, R. J. jam davė 39.000,00 Lt ir tuomet jie iÅ¡siskirstė. R. J. neklausė apie jo esamas dvi paskolas bankui. Pagal tuometinę situacijÄ jis uždirbo tiek, kad galėdavo susimokėti paskolas, jis neprisiimdavo tiek paskolų, kad negalėtų jų susimokėti.

K. A. paaiÅ¡kino, jog sudalyvavus varžytinėse jis jas laimėjo. Ä®gytas prekybines patalpas planavo iÅ¡nuomoti arba parduoti, bet susidÅ«rė su problema, minėtose patalpose buvo buvę Å¡ių patalpų savininkai, kurie atsisakė iÅ¡sikraustyti. Ko pasėkoje, jam reikėjo kreiptis į teismÄ , kad juos iÅ¡keldinti. IÅ¡keldinimo procesas užsitęsė ilgÄ laiko tarpÄ . Ä® minėtas patalpas negalėjo patekti, bet vis tiek mokėjo mokesčius, R. J. palÅ«kanas už paskolintus pinigus. Po trijų mėnesių jam vėl prireikė apyvartinių lėšų.

Tada vėl nutarė kreiptis į R. J.. Pastarajam paaiÅ¡kinus situacijÄ , jis sutiko dar kartÄ paskolinti pinigų. Tam, kad galėtų gauti paskolÄ su mažesnėmis palÅ«kanomis, R. J. pasiÅ«lė savo turimas patalpas įkeisti. Tačiau R. J. paaiÅ¡kino, kad toks sandoris jo nedomina. Po ko, jis iÅ¡ R. J. pasiskolino dar 20.000,00 Lt. Nustatytos palÅ«kanos buvo tos pačios - 2,5 proc. R. J. paprašė, kad pasiraÅ¡ytų naujÄ vekselį sumai 20.500,00 Lt su palÅ«kanomis. Dėl prekybinių patalpų situacija nesikeitė, kadangi jis dar negalėjo patalpų savininkų iÅ¡kraustyti.

Tuo metu pradėjo blogėti ne tik jo finansinė padėtis, bet ir visame pasaulyje. Mažėjo sandorių skaičius agentÅ«roje, krito pardavimai. Ir jam vėl tada pritrÅ«ko pinigų. Praėjus apie trims mėnesiams, jis vėl nusprendė kreiptis į R. J.. PaaiÅ¡kinus R. J. visÄ situacijÄ , pastarasis sutiko trečiÄ kartÄ paskolinti pinigų. Šį kartÄ taipogi bandė įkeisti savo turtÄ , bet R. J. Å¡i sÄ lyga netiko. R. J. sutiko paskolinti pinigų jau nebe už 2,5 proc., o už 3 proc. Tuomet jis paprašė R.

J. paskolinti 12.000,00 Lt, vekselį išrašė 12.360,00 Lt su palūkanomis, ir vėl mėnesiui į priekį. R. J. dar paminėjo, kad nori savo automobilį parduoti ir pasiūlė jį jam. Tačiau šio pasiūlymo jis atsisakė, R. J. pasakydamas, kad šiuo metu sunki jo finansinė padėtis. Tuomet R. J. pasiūlė automobilį perrašyti be pinigų, bet už tai turėtų mokėti palūkanas. Jis minėto automobilio atsisakė. Pradėjo su R. J. mažiau bendrauti, kadangi nepatiko, jog R.

J. matydamas jo sunkiÄ finansinę padėtį siÅ«lo dar automobilį. Nuo tada, R. J. jis nebesiÅ«lė naujų klientų. Finansinė padėtis prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirmÄ jį vekselį buvo nebloga, nors tuo metu turėjo paskolų, t. y. „SEB“ banke turėjo 200.000,00 Lt paskolÄ , turėjo sklypÄ su antstole V. D., bet savo dalį buvo įkeitęs bankui irgi už 200.000,00 Lt. Jo įsipareigojimai per mėnesį viso sudarė apie 2.000,00-3.000,00 Lt per mėnesį. Praėjus keliems mėnesiams, iÅ¡ prekybinių patalpų keldinimo procesas ėjo į pabaigÄ .

Jis nusprendė patalpas nuomoti ir už gautus pinigus bandyti padengti turimas skolas. Per mėnesį R. J. reikėjo mokėti apie 2.100 Lt palūkanų. Atgautos prekybinės patalpos buvo apleistos, joms reikėjo remonto. Senieji patalpų savininkai metus laiko tose patalpose gyveno. Tam, kad gauti pinigų minėtų patalpų remontui, sugalvojo patalpas įkeisti. Tuo metu, jis pažinojo nemažai kreditorių, tarp jų ir S. S.. Paskambinus S. S. ir pasiūlus jam įkeisti prekybines patalpas bei pasakius, kad nuomos pinigus dalinsis per pusę, pastarasis su pasiūlymu sutiko.

S. S. buvo nuvažiavęs apžiÅ«rėti prekybinių patalpų. S. S. už prekybines patalpas sutiko jam paskolinti 20.000,00 Eur. Su S. S. sutarė sudaryti paskolos sutartį ir jÄ patvirtinti pas notarę V. K., adresu Liepų gatvėje. Jis notarei V. K. nuvežė visus reikiamus dokumentus, o su S. S. susitarė, jog grynus pinigus jis jam paduos pas notarę pasiraÅ¡ant sutartį. Jam atvykus pas notarę V. K., notaro asistentė jam atspausdino sutartį, jÄ perskaičius visos sutarties sÄ lygos tiko. Tuomet pas notarę atvyko ir S. S. su draugu A.

O.. Jis ir S. S. notaro asistentei padavė asmens dokumentus tam, kad padarytų jų kopijas. Tuo tarpu jie nuėjo į atskirÄ kambariukÄ , kuriame jis, S. S. ir A. O. perskaičiavo pinigus. Dalis pinigų buvo litais, dalis eurais. Po to, visi trys nuėjo pas notarę pasiraÅ¡yti paskolos sutarties. Notarė V. K. perskaitė paskolos sutartį ir jiems sutikus su paskolos sutarties sÄ lygomis, liepė pasiraÅ¡yti. Notarė V. K. jo paklausė, ar jis gavo pinigus. Pastarajai jis patvirtino, jog gavo. S. S. notarės V.

K. dar paklausė apie hipotekos lakÅ¡to įregistravimÄ , t. y. ar pinigai gali bÅ«ti perduodami prieÅ¡ sandorį. Notarė V. K. pasakė, kad taip, nes yra pasiraÅ¡omas pakvitavimas, kad asmuo pinigus gavo. Tada S. S. iÅ¡važiavo užregistruoti hipotekos lakÅ¡tÄ . Jis S. S. dėl kitų paskolų nesakė, tačiau ir pats S. S. jo neklausė. Pusę gautų pinigų iÅ¡ S. S., buvo investuota į prekybinių patalpų remontÄ . Buvo padaryta pastato stogo renovacija, suremontuota santechnika, nupirkti boileriai ir kriauklės, nudažyti langai, perdažytas pastatas.

Kvitų neturi, nes ieÅ¡kojo, kas pigiau atliks darbus. Viso remontui skyrė apie 30.000,00-40.000,00 Lt. Jis darbininkams mokėjo pinigus, o pastarieji viskÄ pirko. Minėtas patalpas jis iÅ¡nuomojo, per mėnesį už nuomÄ gaudavo 1.000,00 Lt.K. A. parodė, jog vienÄ dienÄ , birželio mėnesį, iÅ¡ R. J. sulaukė skambučio. Pastarasis pasakė, kad jam reikalingi pinigai, kuriuos buvo paskolinęs, t. y. apie 73.000,00 Lt. Jis jam pasakė, kad pinigus gražins, tačiau jam reikia poros mėnesių, kad galėtų surinkti tokiÄ pinigų sumÄ , kadangi iÅ¡ S. S. gautus pinigus iÅ¡leido ant prekybinių patalpų remonto, sumokėjo bankui ir R.

J. už paskolos palÅ«kanas. R. J. nedraugiÅ¡kai kalbėdamas jam pasakė, jog pinigų reikia Å¡iandien arba rytoj, ir paminėjo, jog jeigu neatveÅ¡ visų pinigų, jis kreipsis į antstolį ir iÅ¡ieÅ¡kos priverstiniu bÅ«du. R. J. taipogi paminėjo, kad labai gerai pažįsta antstolius. Jis nepagalvojęs R. J. pasakė, kad S. S. pinigų jam neskolino, sutartis tarp jo ir S. S. buvusi apsimestinė. Jis nenutuokė, kad Å¡is pasakymas sudarys tokias teisines pasekmes. Tuo metu, R. J. jis galėjo surinkti tik keletÄ tÅ«kstančių litų.

KitÄ rytÄ paskambino R. J. ir viskÄ paaiÅ¡kino, tuomet R. J. nenorėjo klausytis. R. J. jam pasakė, kad jeigu negrÄ Å¾ins pinigų, jis praras pelningÄ sandorį ir jei jo neteks, bus jo kaltė, todėl liepė laukti nemalonumų ir padėjo ragelį. Po kelių dienų jam paskambino pats R. J.. TÄ dienÄ , t. y. palÅ«kanų mokėjimo dienÄ , jis nuvažiavo pas R. J. ir pastarajam padavė pinigus už palÅ«kanas, po ko R. J. jam pasiÅ«lė, vietoj trijų vekselių pasiraÅ¡yti vienÄ vekselį. Jis su R.

J. pasiÅ«lymu sutiko ir užpildė vienÄ vekselį 73.000,00 Lt sumai. Jis sėdėdamas R. J. padavė naujÄ vekselį, o pastarasis tris pirmesnius vekselius turėjo jam grÄ Å¾inti. Tačiau, jų negrÄ Å¾ino, čiupęs juos nuo stalo įsidėjo į savo seifÄ . R. J. jam pasakė, kad dabar iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kos visÄ sumÄ , tai yra 140.000,00 Lt. Jis bandė iÅ¡ R. J. atimti seifo raktÄ , tam, kad atiduotų senuosius vekselius, po ko jie susigrÅ«mė. K. A. paaiÅ¡kino, jog tuomet iÅ¡sitraukė mobilųjį telefonÄ ir pradėjo viskÄ filmuoti.

R. J. iÅ¡kvietė policijÄ . Tuo metu, kontoroje, buvo ir R. J. sutuoktinė. Atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad reikės vykti į policijos komisariatÄ . Nuvažiavus į policijos komisariatÄ R. J. sutuoktinė pradėjo jį ir R. J. taikyti, ieÅ¡kojo kompromiso. Jis pasakė, kad nori keiptis į finansinių nusikaltimų skyrių. Tai iÅ¡girdusi R. J. sutuoktinė norėjo viskÄ iÅ¡spręsti draugiÅ¡kai. Galiausiai buvo sutarta dėl esamos skolos 75.000,00 Lt, iÅ¡raÅ¡yti 50.000,00 Lt skolÄ .

R. J. sakė, kad nedovanos 20.000,00 Lt. Tačiau vėliau pasitaręs, R. J. pasakė, kad sutinka dėl 50.000,00 Lt dydžio skolos, tačiau Å¡iÄ sumÄ jis jam turės grÄ Å¾inti per mėnesį ir Å¡i paskolos sutartis turės bÅ«ti patvirtinta notaro. Grįžus į R. J. ofisÄ ir R. J. suplėšius senuosius vekselius, jis ir R. J. pasirašė paskolos sutartį. Jis nenuvyko į notaro biurÄ patvirtinti minėtos sutarties, todėl, kad buvo ant R. J. supykęs. Tačiau jis R. J. pasakė, kad tuos pinigus grÄ Å¾ins.

Po mėnesio R. J. kreipdamasis į teismÄ prisiteisė iÅ¡ jo 50.000,00 Lt skolÄ , nors iÅ¡ tos sumos jis yra R. J. atidavęs 14.000,00 Lt sumÄ . Po teismo sprendimo jis keletÄ kartų buvo įnešęs pinigus į R. J. sÄ skaitÄ . Å iuo metu prekybinių patalpų administratorius yra R. J. ir jis gauna pinigus už minėtų patalpų nuomÄ . K. A. parodė, jog kuomet draugavo su R. S., t. y. advokato A. S. dukra, automobilį „Audi“ pirko lizingu, kuris buvo paimtas D. S. vardu. Automobilis priklausė jo draugei.

Å iuo metu jis turi turto, kuris bus parduotas varžytinėse ir skola bus grÄ Å¾inta R. J.. Taipogi yra inicijavęs savo vardu iÅ¡kelti bankroto bylÄ , kurioje yra 29 kreditoriai. KartÄ jis iÅ¡ A. O. pasiskolino 30.000,00 Lt, jis pasirašė vekselį. Ten buvo susitarimas dėl paskolos, dalinio užtikrinimo, t. y. dėl 20.000 Eur paskolos. Tačiau pagal 2011 m. lapkričio 15 d. vekselį 30.000,00 Lt jis iÅ¡ A. O. negavo. A. O. norėjo, kad bÅ«tų pilnai sumai iÅ¡raÅ¡ytas 20.270,00 Eur, bet jis nesutiko.

K. A. parodė, jog kuomet prasidėjo teisminiai procesai su R. J. susitikdavo teismo posėdžiuose, iÅ¡ pastarojo sulaukdavo grasinimų, sakydavo, jog jis su juo susidoros, kadangi pats buvęs prokuroras, turi daug pažįstamų. 2008 m. bandydamas kažkaip apsiginti ir turėdamas visus įraÅ¡us, kuriuos buvo užfiksavęs dėl grumtinių, surašė praÅ¡ymÄ ir nusiuntė generalinei prokuratÅ«rai, kad iÅ¡tirtų R. J. veiksmus, kad skolina pinigus savo ir ne savo vardu, kad apgaudinėja klientus. Kreipėsi ir į advokatÅ«rÄ .

Tačiau jo praÅ¡ymai buvo atmesti. Kadangi pats pažinojo keletÄ Å¾monių, kuriuos R. J. apgavo, teisininkas jam patarė, įdėti skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį su tekstu, jog asmenys, nukentėję nuo advokato R. J., atsilieptų. Siekdamas apsiginti ir teisininkui paraÅ¡ius skelbimo turinį, jis patalpino skelbimÄ laikraÅ¡tyje, kuris buvo informatyvus, neįžeidžiantis asmens. K. A. paaiÅ¡kino, jog iki konflikto R. J. kontoroje, jis mokėjo visas skolas laiku, be pradelsimų, finansinė situacija pablogėjo, kai R.

J. kreipės į teismÄ dėl 50.000,00 Lt priteisimo, jam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko antstolis areÅ¡tavo jo sÄ skaitas, jo įmonės akcijas, visÄ jo turtÄ , po ko ir prasidėjo jo finansiniai sunkumai. Ne kartÄ jis su R. J. bandė kalbėti ir tartis dėl paskolos grÄ Å¾inimo, tačiau iÅ¡ jo pusės nebuvo jokio dialogo, jis su jokiom sÄ lygom nesutiko, nors ne kartÄ siÅ«lė parduoti prekybines patalpas. Tyčinių veiksmų iÅ¡ anksto suplanavęs apgaule užvaldyti didelės vertės R.

J. turtÄ neturėjo, prašė iÅ¡teisinti.S. S. dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, jog K. A. pažįsta apie metus laiko, susipažino nekilnojamojo turto agentÅ«roje, pirmÄ kartÄ susitikę kalbėjo apie investicijas į komercinį turtÄ . 2009 m. Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure, pas notarę V. K., su K. A. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ S. S. K. A. paskolino 20.270,00 Eur, o K. A. S. S. įkeitė prekybines patalpas, esančias prie „Eglės“ turgavietės, stotelės dalyje.

Sudarant sutartį dalyvavo jis, notarė V. K., notarės padėjėja A. L., K. A. ir jo draugas A. O.. Jis A. O. į notaro biurÄ pasikvietė todėl, kad pastarasis žinojo apie paskolos sutarties sudarymo procedÅ«ras. Be to, ir pats A. O. rekomendavo jam notarę V. K., kadangi prieÅ¡ tai ne kartÄ pas jÄ yra sudaręs sutartis. Paskolos sutartyje buvo sutarta, kad sutartis sudaroma 3-4 mėnesiams, prekybinės patalpos bus nuomojamos, gauti pinigai už patalpų nuomÄ , t. y. apie 1000,00-1.500,00 Lt, bus dalinami per pusę, kurio dalis atiteks K.

A., kita dalis jam. Sutartyje palÅ«kanų už paskolintus pinigus nustatytų nebuvo. Jis K. A. pinigus perdavė grynaisiais, dalį litais ir dalį eurais, nors paskolos sutartyje buvo įraÅ¡yta eurais. Pinigų perdavimas buvo įformintas pakvitavimu. Apie kitas K. A. skolas, jis nesidomėjo. K. A. jam sakė, jog turi finansinių sunkumų, dalį gautų pinigų investuos į prekybinių patalpų remontÄ . Vėliau jis buvo nuvažiavęs apžiÅ«rėti prekybines patalpas, matė, jog buvo sutvarkyta, nudažyta.

K. A. tris kartus buvo sumokėjęs jam pinigų sumÄ už minėtas patalpas. Tai, kad K. A. turi įsipareigojimų advokatui R. J., jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ tyrėjo. S. S. parodė, jog K. A. paskolinti pinigai jo finansinės padėties neapsunkino ir paaiÅ¡kino, jog 2007 m. dirbo direktoriaus pavaduotoju transporto įmonėje. PrieÅ¡ tai ketverius metus dirbo jÅ«reiviu, gaudavo gerÄ atlyginimÄ . Darbas jÅ«roje trukdavo 4-7 mėnesius, 2001-2004 m. jo atlyginimas sudarė 4000,00 Eur. Nuo tada kai pradėjo dirbti, į jo asmeninę banko sÄ skaitÄ buvo pervesta apie 200.000,00 Lt, tai ne visas užmokestis, kadangi dirbo su užsienio kompanijomis, daug pinigų perduodavo grynais.

Uždirbtus pinigus laikė namuose. Jis 50.000,00 Lt gavo už palėpės pardavimÄ , prieÅ¡ tai turėjo automobilį su kuria pateko į avarijÄ , dėl to gavo dar 20.000,00 Lt. Nedidelėmis sumomis kitiems asmenims suteikdavo paskolas, t. y. 10.000,00 Lt, 20.000,00 Lt, 30.000,00 Lt. KartÄ , gal apie 2009-2010 metais, buvo suteikęs apie 100.000,00 Lt paskolÄ su nekilnojamojo turto užstatu, Å¡i paskola buvo grÄ Å¾inta. Kuomet skolino pinigus K. A. jis gyveno bute, kurio vertė buvo 970.000,00 Lt. Å iai dienai buto vertė 750.000,00-800.000,00 Lt.

Važinėjosi automobiliu „Alfa Romeo“, „Mersedes“, buvo iÅ¡sinuomojęs automobilį „Audi 8“. Jo sutuoktinė pajamų turėjo nuo 2003 m. 2010 m. pabaigoje iÅ¡važiavo į RusijÄ , ten buvo nuteistas už narkotikų laikymÄ ir paskirta bausmė apie 2,5 metus laisvės atėmimas. Kalėjime sėdėjo keletÄ mėnesių. S. S. parodė, jog kuomet vyko teisminiai procesai dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, jo Lietuvoje nebuvo. Dėl priimto teismo sprendimo buvo padavęs apeliacinį skundÄ , tačiau jis buvo atmestas, Taipogi kreipėsi ir į Europos žmogaus teisių teismÄ .

Teisminiai procesai jam sudarė apie 10.000,00 Eur iÅ¡laidų. K. A. prie Å¡ių iÅ¡laidų neprisidėjo. Jam svarbu, jog K. A. gautÄ paskolÄ pripažįsta ir kai galės, jÄ grÄ Å¾ins jam. S. S. prašė iÅ¡teisinti.Nukentėjusysis R. J. parodė, jog su K. A. susipažino per A. S.. Pastarasis ateidavo pas A. S. su įvairiomis problemomis. Jam apie K. A. finansinę padėtį papasakojo pats A. S.. Nuo įvykių praėjo apie 7 metai, tikslių datų, nepamena. K. A. jam nebuvo draugas, jei ne A. S., jis K.

A. pinigų nebūtų skolinęs. Nukentėjusysis parodė, jog jo finansinė padėtis yra gera, 2002 m. jis Vilniaus senamiestyje nusipirko viešbutį. Turi objektų Kauno, Klaipėdos miestuose. Jo sandoriai yra pakankamai dideli, t. y. apie 1 mln. Lt. Nukentėjusysis paaiškino, jog 2008 m. kovo 28 d., K. A. nusipirko prekybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šias patalpas K. A. įregistravo tik po 7 mėnesių, t. y. 2008 m. spalio 8 d. Per šį laikotarpį K. A. pasirašė tris vekselius, kurie buvo skirti prekybinių patalpų apmokėjimui.

K. A. pirmasis vekselis buvo pasiraÅ¡ytas 2008 m. kovo 26 d. Skolinant K. A. pinigus, buvo numatytos 3 proc. palÅ«kanos. Pirmojo vekselio pasiraÅ¡ymo metu, K. A. žadėjo iki 2008 m. galo grÄ Å¾inti jam pinigus. Trečiasis vekselis 12.360,00 Lt sumai, vieno mėnesio terminui, buvo pasiraÅ¡ytas 2008 m. rugsėjo 17 d. K. A. vekselyje nustatytas palÅ«kanas mokėjo, tačiau ne laiku, gautus pinigus už palÅ«kanas niekur nefiksavo. Ne kartÄ K. A. su S. S. atvažiuodavo į jo biurÄ . K. A. sakė, jog skolÄ jam grÄ Å¾ins, kai įregistruos prekybines patalpas, sakydavo jog minėtas patalpas įkeis.

Kuomet įsiteisėjo teismo spendimas, K. A. pavyko iÅ¡keldinti minėtų patalpų buvusius savininkus. Vėliau, t. y. 2009 m. kovo ar balandžio mėnesį, sužinojo, jog K. A. įkeitė prekybines patalpas, pastarasis jam apie tai nieko nesakė. Tada jis K. A. griežtai pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , kadangi jis pirko prekybines patalpas Kauno mieste, tačiau K. A. jų negrÄ Å¾ino. KartÄ K. A. atvežė jam pinigus, tačiau ne visus. K. A. jam pasakė, jog paskolos sutartį su S. S. pasirašė fiktyviai, tačiau jis neturėjo jokio įraÅ¡o užfiksuoti Å¡iuos žodžius.

Tikėjosi, jog K. A. skolÄ Â grÄ Å¾ins. Jis K. A. siÅ«lė, jog skolÄ pagal tris vekselius perraÅ¡ytų į vienÄ vekselį, tačiau K. A. atsisakė. Dėl to, tarp jų kilo ginčas. IÅ¡kvietus policijÄ ir nuvykus į policijos komisariatÄ , su K. A. sutarė trijų vekselių pagrindu pasiraÅ¡yti preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ , per vienÄ mėnesį, K. A. turės grÄ Å¾inti jam 50.000,00 Lt. Å iÄ preliminariÄ jÄ sutartį su K. A. jis pasirašė 2009 m. birželio 8 d. Tačiau praėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, K.

A. skolos negrÄ Å¾ino. Jis dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismÄ . Pagal preliminariÄ jÄ sutartį teismo prašė iÅ¡ K. A. priteisti 50.000,00 Lt skolos ir 20.000,00 Lt baudos. Iki teismo sprendimo priėmimo K. A. jam grÄ Å¾ino 13.500,00 Lt skolos, t. y. 2009 m. liepos 2 d. grÄ Å¾ino 9.000,00 Lt, 2010 m. kovo 23 d. grÄ Å¾ino 4.500,00 Lt. K. A. grÄ Å¾inta 9.000,00 Lt suma iÅ¡ praÅ¡omų priteisti 50.000,00 Lt buvo iÅ¡skaičiuota, teismo sprendimu iÅ¡ K. A. buvo priteista 36.500,00 Lt skola ir 14.000,00 Lt bauda, iÅ¡ viso 50.000,00 Lt.

Po to, pradėjo per antstolius iÅ¡ K. A. iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ . Per dvejų metų laikotarpį K. A. iÅ¡ kitų asmenų pasiskolino dar pinigų, tačiau kitiems kreditoriams suteikė pirmenybės teisę. Mano, kad K. A. automobilį „Mersedes Benz“ G klasės buvo nusipirkęs savo vardu, tačiau jį įregistravo tėvo vardu. Jo žiniomis, K. A. tėvas mėgo iÅ¡gerti, neturėjo teisių, todėl K. A. tėvui, automobilis priklausyti negalėjo. Pagal skelbimus K. A. pardavinėjo automobilį už 45.000,00 Lt.

Parduoti turėjo už 40.000,00 Lt, taigi K. A. turėjo galimybę jam grÄ Å¾inti skolÄ , bet negrÄ Å¾ino. K. A. tyčia nevykdė savo įsipareigojimų. Ir jo paskolintus pinigus, pastarasis perskolino kitiems asmenims. K. A., Å¡iai dienai, taipogi tyčia nevykdo 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo. Nukentėjusys parodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi jį paskyrė prekybinių patalpų administratoriumi. Tuo metu, prekybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) vykdė veiklÄ , po jų (duomenys neskelbtini).

Vėliau (duomenys neskelbtini) patalpų nebenuomojo, kadangi pastariesiems verslas nesisekė. Nuomininkų prekybinėms patalpoms ieÅ¡kojo dvejus metus. Å iai dienai, minėtas patalpas nuomojasi (duomenys neskelbtini) ir už patalpų nuomÄ jam moka po 200,00 Lt. K. A. paskola yra 50.000,00 Lt, Å¡iai dienai palÅ«kanos sudaro apie 10.000 Lt. Pajamos gautos už prekybinių patalpų nuomÄ , neatperka palÅ«kanų. Å iai dienai K. A. skolos dalį yra sumokėjęs. Skola buvo mokama dalimis.Nukentėjusysis praÅ¡o iÅ¡ K.

A. ir S. S. solidariai priteisti 19.000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10.000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, jog jis, kaip advokatas, dirba sau, pats rašė ieÅ¡kinius, prieÅ¡ieÅ¡kinius. Tai realios jo iÅ¡laidos. Nurodė, jog Å¡ie įvykiai pakenkė jo reputacijai, buvo pergyvenimų, be to, neteisėtai buvo renkama informacija apie jo asmeninį gyvenimÄ . Liudytoja V. D. parodė, jog 2006-2007 m., kuomet buvo aktyvus pirkimas-pardavimas, kartu su K. A. įsigijo žemės sklypÄ , ji už visÄ Å¾emės sklypo dalį sumokėjo 400.000,00 Lt, vėliau 200.000,00 Lt jai grÄ Å¾ino.

Jos žemės sklypo dalies vertė 200.000 Lt. K. A. už savo žemės sklypo dalį sumokėjo pasiėmęs paskolÄ . 2008-2009 m. tam tikru laikotarpiu K. A. nevykdė prievolės bankui, tačiau vėliau, prievolė vėl buvo vykdoma. Pasunkėjus finansinei padėčiai bankas priėjo prie iÅ¡vados dėl vykdomo raÅ¡to vykdymo išėmimo. Ji kaip antstolė nenorėjo, jog bÅ«tų vieÅ¡inama jos pavardė, apie tai, kad pardavinėjamas antstolės turtas. Tada, ji su K. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir savo dalį perleido K.

A.. IÅ¡ pastarojo už perleistÄ Å¾emės sklypo dalį gavo apie 19.000,00 Lt. Ar pinigus gavo asmeniÅ¡kai iÅ¡ K. A. ar iÅ¡ jo draugo, nepamena. Taipogi nepamena ir K. A. draugo vardo. Pardavus savo žemės sklypo dalį, sulaukė pretenzijų iÅ¡ advokato R. J., kad ji jam skolinga. Jos turto atžvilgiu buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau vėliau taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Liudytojas T. K. parodė, jog K. A. pažįsta. 2007-2008 m. iÅ¡ K.

A. buvo pasiskolinęs apie 10.000,00 Lt, todėl, kad tuo metu statė namÄ . Ar su K. A. buvo sudaryta paskolos sutartis ir nustatytos palÅ«kanos, nepamena. Pas notarÄ dėl paskolos sutarties tvirtinimo nėjo. Pinigus skolinosi dvejų ar trijų mėnesių laikotarpiui. Vėliau visus pinigus grÄ Å¾ino K. A.. IÅ¡ viso iÅ¡ K. A. skolinosi du kartus. SkolÄ grÄ Å¾indavo pavedimu per bankÄ Ä¯ K. A. asmeninę banko sÄ skaitÄ .Liudytoja N. P. parodė, jog dirbo pas K. A.. IÅ¡ pastarojo buvo pasiskolinusi 7.000,00 Lt.

Tuo metu ji pasirašė vekselį, palÅ«kanų nustatytų nebuvo, skolos grÄ Å¾inimo laikotarpis buvo nustatytas trims mėnesiams. Buvo sutarta skolÄ grÄ Å¾inti dalimis. K. A. ji grÄ Å¾ino 4.500,00 Lt. Vėliau K. A. pradėjo iÅ¡ jos praÅ¡yti pinigų, tačiau ji jų neturėjo, buvo areÅ¡tuotas jos turtas. Å iai dienai K. A. ji skolinga 3.000,00 Lt. Tačiau Å¡i pinigų suma jau iÅ¡ieÅ¡kota, jos butas parduotas ir skola turėtų bÅ«ti atiduota. Ar K. A. turėjo įsiskolinimų, nežino.

Liudytoja D. S. parodė, jos dukra R. S. apie 5-6 metus draugavo su K. A.. Tuo metu, ji savo vardu buvo paėmusi apie 8.000,00 Lt paskolÄ automobilio „Audi“ pirkimui. Ar pinigai buvo pervesti į R. S. ar į K. A. asmeninę banko sÄ skaitÄ , nepamena. K. A. finansine padėtimi ji nesidomėjo. Kartais K. A., kartais R. S. pervesdavo pinigus už paskolÄ . Visa paskola buvo apmokėta. Automobilis atiteko K. A.. Jau 2-3 metai jos dukra R. S. su K. A. nebebendrauja. Liudytojas A. O. parodė, jog S. S. ir K. A. pažįsta, S. S. yra jo geras draugas, ne kartÄ teko skolintis iÅ¡ jo pinigų.

Liudytojas paaiÅ¡kino, jog su S. S. norėjo kažkur investuoti pinigus. Buvo susitikę su K. A. ir pastarajam iÅ¡dėstyti jų norai. K. A. pasitikėjo, kadangi pastarasis jam parodė gerÄ Ä¯spÅ«dį, važinėjo prabangiu „Mersedes“ G klasės automobiliu. Vėliau prasidėjo pasaulinė krizė, todėl nusprendė nieko nepirkti ir planavo skolinti pinigus su nekilnojamo turto užstatu. Tada jam paskambino S. S. ir papasakojo apie prekybines patalpas, esančias prie „Eglės“ turgavietės. Pastarasis paklausė jo patarimo, S. S. pasiÅ«lė važiuoti pas notarę V.

K., esančiÄ Liepų gatvėje. Po to, jie kartu nuvažiavo pas minėtÄ notarę. Notarė V. K. jiems viskÄ paaiÅ¡kino, t. y. ar galima grynais, ar pavedimu atsiskaityti, ar atsiskaityti prieÅ¡ sudarant sutartį, ar po, bei tai, jog jie turės patikrinti, ar K. A. neturi skolų. Kuomet S. S. su K. A. važiavo pas notarę V. K. sudaryti 20.000,00 Eur paskolos sutartį, pastarasis jo paprašė važiuoti kartu. Notarei V. K. pasakius, kad bus atsiskaitoma grynais pinigais, jiems buvo nurodyta nueiti į atskirÄ kambariukÄ , kuriame galima persiskaičiuoti pinigus.

Po ko, visi trys, t. y. jis, S. S. ir K. A. nuėjo į minėtÄ kambariukÄ . Dalis K. A. perduodamų pinigų buvo litais, dalis eurais. Ä® kambariukÄ niekas kitas užėjęs nebuvo. K. A. patvirtino V. K., kad pinigus gavo bei pasirašė pakvitavimÄ . Paskolos sutartyje nustatytų palÅ«kanų nebuvo. Po to, nuvažiavo įregistruoti hipotekos lakÅ¡tÄ .Liudytojas parodė, jog apie teisminius procesus dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, žinojo. Jis taipogi kreipėsi į advokatÄ Å½.

B., atstovaujantį S. S., tačiau pastarasis jam pasakė, jog yra pakvitavimas, pinigai perduoti ir visa tai yra įrodymai, jam dalyvavimas teismo procese nebÅ«tinas. Advokatas Ž. B. buvo įsitikinęs, jog paskolos sutartis nebus pripažinta negaliojančia. Apie tai, jog S. S. dėl paskolos sutarties ėmėsi visų priemonių ir netgi kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismÄ , žinojo.Liudytoja V. K. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure notare. K. A. iÅ¡ matymo pažįsta, jis lankydavosi jos biure.

K. A. dirbo tarpininku parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , tarpininkavo fiziniams asmenims, sudarant sutartis. K. A. ir S. S. paskolos sutarties sudarymo tikslios datos nepamena. Apie Å¡iÄ paskolos sutartį ji buvo apklausta civilinėje byloje. Tai buvo paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, t. y. tarp K. A. ir S. S.. Minėti asmenys atvyko į jos kontorÄ , kurioje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad jeigu sutarties Å¡alys atsiskaito pas notarÄ , tai tuo atveju eina į notarų biure esantį atskirÄ kambarį, kuriame sutarties Å¡alys tarpusavyje atsiskaito.

Jeigu sutarties Å¡alys nori atsiskaityti per notarÄ , tam yra notaro depozitinė sÄ skaita ir į jÄ gali įneÅ¡ti pinigus. Jeigu sutarties Å¡alys to nenori, tai joms yra suteikiama galimybė atsiskaityti patalpoje. Tačiau ji, niekada nedalyvauja kuomet Å¡alys atsiskaito, pinigų neskaičiuoja ir jų netikrina. Kartais dėl to iÅ¡ agentų sulaukia priekaiÅ¡tų. Å iuo atveju taip ir buvo, K. A., S. S. ir A. O. užėjo į atskirÄ kambariukÄ ir jame atsiskaitė. Kiek žino, pastariesiems bÅ«nant atskirame kambariuke, buvo suraÅ¡ytas pakvitavimas, kurio forma buvo atspausdinta notarų biure.

Å iÄ formÄ asmenys galėdavo pasiimti pas sekretorę. Ji asmenų paklausdavo, ar pinigai perduoti, ar pasirašė pakvitavimÄ . Pagal tarp K. A. ir S. S. sudarytÄ paskolos sutartį, S. S. K. A. pinigus turėjo perduoti po hipotekos lakÅ¡to įregistravimo. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog hipotekos sandoris įsigaliodavo nuo jo įregistravimo hipotekos registre dienos. Å iai dienai jis įsigalioja po Å¡alių pasiraÅ¡ymo dienos. Tačiau Å¡alys ne visada to klauso, jos elgiasi kaip joms greičiau ir patogiau. Ar K.

A. buvo užduotas klausimas apie tai, ar pastarasis gavo iÅ¡ S. S. pinigus, neprisimena. Už Å¡ios paskolos sutarties patvirtinimÄ , jai buvo sumokėta 270,00 Lt bei 56,00 Lt už projekto parengimÄ . Kas mokėjo už paskolos sutarties patvirtinimÄ , nežino, nors sutartyje paraÅ¡yta, kad moka paskolos gavėjas. Ar minėti asmenys prieÅ¡ sudarant paskolos sutartį buvo atvažiavę pas jÄ Ä¯ biurÄ , neprisimena. Sandorio tarp K. A. ir R. J., neprisimena.Liudytoja A. L. parodė, jog ji dirba Klaipėdos miesto 11-ajame notarės biure, notarės V.

K. padėjėja. K. A. atpažįsta iÅ¡ pavardės. KitÄ kaltinamÄ jį, t. y. S. S., pažįstÄ tik iÅ¡ matymo. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog K. A. ir S. S. sudarė paskolos sutartį. Ar ji dalyvavo pasiraÅ¡ant paskolos sutartį ir kas minėtÄ sutartį rengė, nepamena. Sutartis buvo tipinė. Notarų biure yra atskiras kabinetas, kuriame asmenys yra įleidžiami ir gali jame atsiskaityti grynaisiais pinigais, skaičiuotuvo, pinigų tikrinimo aparato ir filmavimo kameros jame nėra. BÅ«na atvejų, kad asmenys prieÅ¡ užeinant pas notarę jau bÅ«na perdavę pinigus, bÅ«na, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo eina į minėtÄ kabinetÄ atsiskaityti.

Kiek asmenų įėjo į atskirÄ kabinetÄ , kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis tarp K. A. ir S. S., nepamena.Liudytojas V. M. parodė, jog K. A. pažįsta apie 10 metų. Tai, jog K. A. užsiima nekilnojamuoju turtu, žinojo. 2008 m. jis keletÄ kartų K. A. paskolino pinigus. Per visus kartus, skolintų pinigų suma nesudarė daugiau kaip 10.000,00 Lt. Pinigus pervedė į asmeninę K. A. banko sÄ skaitÄ . K. A. jam visus pinigus grÄ Å¾ino, dėl skolos grÄ Å¾inimo problemų nekilo. Kokiam tikslui skolinosi K.

A., nesidomėjo.Liudytoja M. Å . parodė, jog ji yra S. S. sutuoktinė, dirba transporto vadybininke. Ji kartu su vyru S. S. 2007 m. už 100.000,00 Eur nusipirko butÄ , esantį adresu Tiltų g. 2-5, Klaipėda. Dalis pinigų buvo sumokėta, dalis buvo paimta paskola iÅ¡ „Swedbank“ banko, t. y. 70.000,00 Eur paskola. Taipogi turėjo ir santaupų, apie 30.000,00 Eur. Ruošėsi atidaryti transporto įmonę, tačiau dėl prasidėjusios pasaulinės krizės nutarė kartu su S. S. pinigus investuoti.

Dėl S. S. ir K. A. sudarytos sutarties, ji žino, tam davė sutikimÄ . K. A. ji nepažinojo. S. S., vasario mėnesį, K. A. paskolino pinigų. TÄ dienÄ , iki pietų laiko, tikslaus laiko nepamena, ji su S. S. važiavo kartu pas notarę V. K., esančiÄ Liepų gatvėje, tačiau ji pas notarę nėjo, liko automobilyje. S. S. su draugu A. O. nuėjo pas notarę. A. O. buvo atvažiavęs atskirai su savo automobiliu. Pastarasis atvažiavo todėl, kad jis supranta gerai lietuvių kalbÄ ir galėtų padėti pasiraÅ¡ant paskolos sutartį.

Ar A. O. dalyvavo perduodant pinigus, ji nežino. Jos vyras S. S. K. A. pinigus perdavė notarės V. K. biure. Kokiomis kupÅ«riomis ir kokia valiuta S. S. ėmė pinigus iÅ¡ namų, nepamena, kadangi turėjo ir litais, ir eurais. Tai, jog teismo sprendimu Å¡i paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, ji žino. Jai svarbu tai, jog K. A. pripažino, jog yra jai ir jos vyrui S. S. skolingas ir kai galės, jiems grÄ Å¾ins skolÄ dalimis. Ji ir S. S. už įkeistas prekybines patalpas turėjo gauti dalį nuomos pinigų.

Po minėto sandorio prekybinės patalpos buvo įkeistos jos vyrui S. S.. Kokios vertės buvo prekybinės patalpos, nežino.Liudytoja parodė, jog kuomet buvo nagrinėjama civilinė byla dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ji ir jos vyras S. S., su advokatu Ž. B. buvo pasirašę sutartį. Vėliau advokatas apskundė priimtÄ teismo sprendimÄ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuo metu S. S. Lietuvoje nebuvo, jai padėjo S. S. draugas A. O.. Teismo sprendimas buvo apskųstas kelis kartus.

Buvo kreiptasi ir į kitas institucijas, esančias ne Lietuvoje. Finansines iÅ¡laidas apmokėjo jos Å¡eima, tikslios sumos iÅ¡laidų, įvardinti negali. Daug advokatų atsisakė jiems padėti, sakė kreiptis į kitų miestų advokatus, kadangi R. J. turi daug ryÅ¡ių.Liudytojas advokatas Ž. B. parodė, jog civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ieÅ¡kovas R. J. ginčijo tarp atsakovų S. S. ir K. A. sudarytÄ paskolos sutartį. S. S. teismo procese nedalyvavo, kadangi atliko bausmę įkalinimo įstaigoje.

A. O. civiliniame procese apklaustas kaip liudytojas taipogi nebuvo. K. S. jam sakė, jog su A. O. ir K. A. buvo pas notarę V. K. ir jie visi trys nuėjo į atskirÄ kambariukÄ , esantį notarės biure. Atskirame kambariuke K. A. iÅ¡ S. S. gavo pinigus, o A. O. pinigų perdavimo faktÄ matė. Å iuo atveju pinigai buvo perduoti, pasiraÅ¡ant pakvitavimÄ , kuris yra pagrindinis pinigų perdavimo įrodymas. Jis A. O. pasakė, jog jo dalyvavimas teismo procese nebÅ«tinas. Už advokato paslaugas jam buvo sumokėta 5.000,00-7.000,00 Lt, pinigus sumokėjo M.

Å .. 2013 m. liepos 11 d. R. J. pareiÅ¡kimu nustatyta, jog R. J. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Klaipėdos AVPK ENT skyriaus virÅ¡ininkÄ . Nustatyta, jog R. J. pareiÅ¡kime nurodo, jog K. A. nevykdo 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, renka duomenis apie jo privatų gyvenimÄ ir per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ir pažeminti, bei veikdamas grupėje su S. S., J. F., siekdamas apgaule iÅ¡vengti skolos gražinimo, suklastojo 2009 m. vasario 9 d. notarinę paskolos sutartį, 2009 m. vasario 3 d. pakvitavimÄ , hipotekos lakÅ¡tÄ Nr. 03120090001080, sutartinio įkeitimo lakÅ¡tÄ Nr. 03220090001081, 2012 m. birželio 7 d. sutartį ir tokiu bÅ«du tyčia nevykdo teismo sprendimo, todėl jų veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, 300 straipsnyje, 245 straipsnyje.

Nustatyta, jog R. J. praÅ¡o K. A. ir S. S. atžvilgiu atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10-12).2008 m. kovo 26 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2008 m. balandžio 26 d. privalo sumokėti R. J. 41.000,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R. J. mokėti 3 proc. palÅ«kanų nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 13).2008 m. birželio 28 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu nustatyta, jog K.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2008 m. liepos 28 d. privalo sumokėti R. J. 20.500,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R. J. mokėti 3 proc. delspinigių nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 14).2008 m. rugsėjo 17 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki 2008 m. spalio 17 d. privalo sumokėti R. J. 12.360,00 Lt. Nustatyta, jog laiku neatsiskaičius K. A. įsipareigojo R.

J. mokėti 3 proc. mėnesinių palÅ«kanų nuo negražintos sumos (1 t., b. l. 15).2008 m. kovo 28 d. varžytinių aktu Nr. 1 nustatyta, jog R. P., vadovaudamasis 2008 m. kovo 20 d. įvykusių varžytinių rezultatais, perdavė K. A. nuosavybėn prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę, kurios paskirtis prekyba ((duomenys neskelbtini)). Nustatyta, jog K. A. už prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę sumokėjo 91.000,00 Lt. Nustatyta, jog K. A. visÄ sumÄ už nupirktÄ turtÄ sumokėjo 2008 m. kovo 27 d. (1 t., b. l. 16).2008 m. kovo 20 d. varžytinių protokolu nustatyta, jog 2008 m. kovo 20 d.

įvyko prekybos patalpų ir dengtos pavėsinės, kurios paskirtis prekyba ((duomenys neskelbtini)) varžytinės. Nustatyta, jog varžytinių laimėtojas K. A., kuris prieÅ¡ varžytines sumokėjo 5.100,00 Lt varžytinių dalyvio mokestį. Nustatyta, jog varžytinių laimėtojas iki 2008 m. kovo 30 d. privalo sumokėti likusiÄ sumÄ â€“ 85.900,00 Lt (1 t., b. l. 18).2009 m. birželio 8 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog R. J. ir K. A. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ K. A. įsipareigojo R.

J. iki 2009 m. birželio 26 d. sumokėti 50.000,00 Lt skolÄ . Nustatyta, jog K. A. nesumokėjus nustatytu laikotarpiu R. J. skolos, jis įsipareigojo R. J. sumokėti 20.000,00 Lt dydžio vienkartinę baudÄ ir 0,05 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Nustatyta, jog R. J. ir K. A. įsipareigojo iki 2009 m. birželio 9 d. nueiti į Klaipėdos miesto 4-ajį notarų biurÄ , esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sudaryti pagrindinę paskolos sutartį (1 t., b. l. 19).2010 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. iÅ¡ K. A. priteista 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatyta, jog bylos dalis dėl 4.500,00 Lt skolos priteisimo nutraukta (1 t., b. l. 20-24).2011 m. balandžio 19 d. vykdomuoju raÅ¡tu Nr. 2-1825-618/2010 nustatyta, jog pagal 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas.

Nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas įsigaliojo 2011 m. balandžio 7 d. (1 t., b. l. 25-26).2012 m. rugsėjo 12 d. antstolio A. S. raÅ¡tu Nr. S1-158070 nustatyta, jog vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ K. A., pagal 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. Nr. 2-1825-618/2010, ir kitus antstolio žinioje esančius vykdomuosius dokumentus, turto areÅ¡to aktais areÅ¡tuota: K. A. nuosavybes teise priklausanti prekybos patalpa ir dengta pavėsinė, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda (Å¡is turtas apsunkintas hipoteka (hipotekos kreditorius – S. S.) bei kitų antstolių areÅ¡tais), ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (Å¡is turtas apsunkintas hipoteka (hipotekos kreditorius – AB DNB bankas) bei kitų antstolių areÅ¡tais), 30/100 dalių žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) ir AB SEB, AB „Citadele“, AB Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus, AB „Snoras“, AB DNB, AB „Swedbank“ bankuose esančios asmeninės sÄ skaitos.

Nustatyta, jog piniginės lėšos, pardavus 30/100 dalių žvejybinio laivo, buvo iÅ¡mokėtos VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai. Nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ K. A. iÅ¡ieÅ¡kota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur) (1 t., b. l. 27).2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartimi nustatyta, jog S. S. ir K. A. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ iki 2009 m. birželio 9 d. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolÄ , o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatÄ -prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nustatyta, jog palÅ«kanos pagal sutartį nemokamos, nustatytu terminu nesumokėjus skolos K. A. S. S. moka 0,08 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (1 t., 28-30).2009 m. vasario 9 d. pakvitavimu nustatyta, jog K. A. patvirtino, kad pagal paskolos sutartį patvirtintÄ Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. iÅ¡ S. S. gavo 20270,00 Eur (1 t., b. l. 31).2009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu nustatyta, jog K. A. S. S. įkeitė prekybos paskirties pastatÄ â€“ prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas – 258.000,00 Lt.

Nustatyta, jog sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais bei papildymais, patvirtinta Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K., prievolės dydis 20.270,00 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2009 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 32-34).2009 m. vasario 9 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu nustatyta, jog K. A. S. S. įkeitė nuomos teises į 0,0063 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) prie naujos turgavietės autobusų sustojimo aikÅ¡telės ((duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2016 m. gruodžio 18 d.), bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas Å¡alių susitarimu – 1,00 Lt.

Nustatyta, jog sutartine hipoteka užtikrinta prievolė – 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais bei papildymais, patvirtinta Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K., prievolės dydis 20.270,00 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2009 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 35-37).2010 m. gegužės 21 d. S. S. informacijos pateikimo raÅ¡tu nustatyta, jog S. S. informavo antstolį A. S., jog K. A., pagal 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartį, iÅ¡ jo pasiskolino 20.270,00 Eur, skola negrÄ Å¾inta (1 t., b. l. 38).2012 m. birželio 7 d. preliminaria sutartimi nustatyta, jog K.

A. ir J. F. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 1 d. nekilnojamojo daikto, t. y. prekybos paskirties pastato – prekybos patalpų ir dengtos pavėsinės ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, perleidimui sudaryti kitÄ , pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinamÄ notaro arba Å¡io daikto nuosavybės teisės perėjimas iÅ¡ pardavėjo pirkėjui bus įformintas atitinkamu antstolio aktu/patvarkymu, tuo atveju, jei daiktas bus parduodamas įstatyme nustatyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto nekilnojamojo daikto tvarka.

Nustatyta, jog parduodamas nekilnojamasis daiktas. Nustatyta, jog Å¡alių sutarta kaina už turtÄ â€“ 90.000,00 Lt (1 t., b. l. 39-40).2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis sudaryta tarp K. A. ir S. S. pripažinta negaliojanti (1 t., b. l. 41-45).2012 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laiÅ¡ku nustatyta, jog K. A. elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė skelbimo tekstÄ Ä¯ „Skelbimai LT“ elektorininę paÅ¡to dėžutę. Nustatyta, jog siųsto skelbimo tekstas „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panaÅ¡ių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R.

J. ir to pasėkoje laikančius save nukentėjusiais. Kreiptis tel. (duomenys neskelbtini). KonfidencialumÄ garantuojame“ (1 t., b. l. 46).2012 m. gruodžio 18 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ ir 2012 m. gruodžio 19 d. dienraščiu „Klaipėda“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panaÅ¡ių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir to pasėkoje laikančius save nukentėjusiais.

Kreiptis tel. (duomenys neskelbtini). KonfidencialumÄ garantuojame“ (1 t., b. l. 47, 48).2009 m. sausio 13 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda 1 kambario butÄ bendrabutyje (duomenys neskelbtini)., 34 kv. m, vonia, tualetas viduje, geras remontas, pl.l., (108.000). Tel. (duomenys neskelbtini).“ (1 t., b. l. 49-50).2009 m. rugpjūčio 19 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda 2 kambarių su holu butÄ (duomenys neskelbtini) (9/III a., 55 kv. m., 2 balkonai, bendrija, 135 000).

Tel. (duomenys neskelbtini).“ (1 t., b. l. 51-52).2009 m. rugsėjo 15 d. dienraščiu „Vakarų ekspresas“ nustatyta, jog publikuojamas skelbimas tekstu „Savininkas parduoda ar keičia 2 kambarių su holu butÄ (duomenys neskelbtini) (9/III a., 55 kv. m, 2 balkonai, bendrija, neremontuotas, saulėtas). Tel. (duomenys neskelbtini).“ (1 t., b. l. 53-54).Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius K. A., įmonė įregistruota 2006 m. birželio 27 d. (1 t., b. l. 55-56).2013 m. liepos 18 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog K.

A. nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos patalpos ir dengta pavėsinė ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nustatyta, jog minėtÄ K. A. priklausantį turtÄ areÅ¡tavo 18 kreditorių (1 t., b. l. 62).2011 m. gruodžio 29 d. susitarimu nustatyta, jog V. D. ir K. A. sudarė susitarimÄ , pagal kurį V. D. perleidžia K. A. jai nuosavybės teise priklausantį 1/2 dalį 1,0300 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Nustatyta, jog K.

A. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 1 d. V. D. nupirkti tokio pat dydžio (50 arų), panaÅ¡ioje vietoje ir su atliktu detaliuoju planu kaip jam perleidžiamas žemės sklypas, sklypÄ . Nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 21 d. paprastasis vekselis netenka galios po K. A. įsipareigojimo, kuris buvo duotas 2011 m. gruodžio 29 d. susitarimu, įvykdymo, bei įvykdžius įsipareigojimÄ , Å¡alys viena kitai neturi jokių kitų pretenzijų (2 t., b. l. 75)2011 m. gruodžio 21 d. paprastuoju vekseliu nustatyta, jog K.

A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iki vekselio pateikimo apmokėjimui privalo sumokėti V. D. 200.000,00 Lt (2 t., b. l. 74).2014 m. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi atmetė R. J. apeliacinį skundÄ ir paliko nepakeistÄ 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Nustatyta, jog 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas R. J. ieÅ¡kinys, kuriuo R. J. prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. vasario 28 d.

žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M-869, sudarytÄ tarp K. A. ir V. D., taikyti restitucijÄ priteisiant V. D. iÅ¡ K. A. ½ dalį žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendavrio sen., Klaipėdos raj. (2 t., b. l. 75-79).2008 m. vasario 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. K-2415-2008-10 nustatyta, jog „DnB Nord“ bankas K. A. suteikė 57.924,00 Eur kreditÄ (4 t., b. l. 18-26).2010 m. liepos 3 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog AB SEB bankas K.

A. suteikė 51.503,38 Eur (177.830,87 Lt) (4 t., b. l. 105).Sodros duomenimis nustatyta, jog K. A. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. niekur nedirba (4 t., b. l. 190). Dėl sukčiavimo, dokumento klastojimo ir jo panaudojimo Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek K. A., tiek ir S. S. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. K. A. kategoriÅ¡kai neigė ne tik apgaule įgijęs didelės vertės svetimÄ R. J. priklausantį turtÄ , bet ir turėjęs tokį tikslÄ , suklastojęs tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojęs. S. S. taipogi kategoriÅ¡kai neigė suklastojęs tikrÄ dokumentÄ , jį panaudojęs ir padėjęs tokiu bÅ«du K.

A. apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę.

Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

Tokiu bÅ«du, formuojama teismų praktika sukčiavimo bylose suponuoja jog, jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Pabrėžtina ir tai, jog kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus.

Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Tokiu būdu, bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2013).K. A. ir S. S. pozicija neigiant jiems pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir visos baudžiamosios bylos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvus nuosekli ir pastovi.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, K. A. ir S. S. parodymai buvę visiÅ¡kai identiÅ¡ki, aplinkybių dėstymas buvęs visiÅ¡kai vieningas, patvirtinantis vienas kito parodymus, jų apimtį, bei, svarbiausia, esmę. Vertinant baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, jog K. A. ir S. S. parodymai, ginčijant jiems pareikÅ¡tus kaltinimus ir dėstant bylos aspektu reikÅ¡mingas aplinkybes, ne tik nebuvo paneigti, bet dargi prieÅ¡ingai, patvirtinti tiek liudytojų parodymais, tiek raÅ¡ytine bylos medžiaga, taigi, patvirtinti faktinių nustatytų bylos aplinkybių įrodymų visuma.K.

A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, kad jis apgaulės bÅ«du užvaldė svetimÄ R. J. priklausantį turtÄ â€“ 49.214,11 Lt. K. A. reiÅ¡kiami kaltinimai grindžiami tuo, kad jis, turėdamas finansinius įsipareigojimus juridiniams asmenims – AB SEB bankui ir „DnB Nord“ bankui, iÅ¡rašė - 2008 m. kovo 26 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, 2008 m. birželio 28 d. paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, 2008 m. rugsėjo 17 d. paprastÄ jį vekselį, t. y. tris vekselius, pagal kuriuos jis R.

J. iki 2008 m. balandžio 26 d. įsipareigojo grÄ Å¾inti 41.000,00 Lt, iki 2008 m. liepos 28 d. įsipareigojo grÄ Å¾inti 20.500,00 Lt, o iki 2008 m. spalio 17 d. įsipareigojo grÄ Å¾inti 12.360,00 Lt, viso iÅ¡ R. J. pasiskolino 73.860,00 Lt sumÄ su įsipareigojimu laiku neatsiskaičius mokėti 3 proc. mėnesines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos sumos, tačiau iki 2014 m. gruodžio 12 d. dalies paskolos negrÄ Å¾ino, dalies palÅ«kanų nesumokėjo.Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog tarp K.

A. ir R. J. 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. rugsėjo 7 d. buvo pasiraÅ¡yti paprasti vekseliai, kurių pagrindu, tai yra, pasiraÅ¡ydamas vekselius, K. A. patvirtino, kad yra skolingas R. J. 73.860,00 Lt (21.391,33 Eur) sumÄ ir įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti bei laiku neatsiskaičius mokėti R. J. 3 proc. mėnesinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos sumos. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog 2008 m. kovo 26 d., 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. rugsėjo 7 d. vekselių pagrindu tarp K.

A. ir R. J. 2009 m. birželio 8 d. buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kuriÄ K. A. įsipareigojo R. J. iki 2009 m. birželio 26 d. sumokėti 50.000,00 Lt skolÄ . Aplinkybės, kad R. J. yra skolingas Å¡iÄ sumÄ K. A. neginčijo. Vadovaujantis formuojama teismų praktika, sprendžiant ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iÅ¡ sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar Å¡i veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis.

Traktuojama, jog sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiais, neketina vykdyti iÅ¡ sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Baudžiamosios atsakomybės kilimo kontekste paprastasis vekselis gali bÅ«ti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad suraÅ¡ant vekselį jo gavėjo (kaltininko) tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o paprastasis vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-301/2011).

Vertinant Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagÄ , kaltinimo prasme, nėra jokių duomenų, galinčių bÅ«ti vienareikÅ¡miai vertinamais, traktuojamais kaip įrodymai, jog pasiraÅ¡ant vekselius K. A. turėjęs tikslÄ apgaule, ir dargi nukreiptÄ Ä¯ nukentėjusįjį, užvaldyti pastarajam priklausantį turtÄ . Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog K. A., nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 26 d., buvo (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklÄ nekilnojamojo turto srityje, direktoriumi, tarpininkavo klientams perkant ar parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, kaip nustatyta pats, kaip fizinis asmuo, skolino pinigus kitiems asmenims.

Tai, jog K. A. skolindavo pinigus kitiems asmenims, patvirtino liudytojai T. K. ir N. P.. Šios aplinkybės logiškai suponuoja, jog K. A., užsiimdamas, ir, kaip galima teigti, aktyviai, verslu nekilnojamojo turto srityje, turėjo pastovias ir realias pajamas, ir to pasėkoje, logiška, buvo finansiškai ne tik stabilus, bet ir pajėgus. Tai, kad 2008 metais, vekselių pasirašymo metu K. A. buvo finansiškai pajėgus, ir jo ekonominės finansinės galimybės nekėlė abejonių, pripažino ir R. J.. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog K.

A., pasirašydamas vekselius, ir tokiu būdu prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, tikėjosi, ir, kaip konstatuota, pagrįstai tikėjosi, sėkmingo verslo vystymo. Tai, jog K. A. veiksmai, skolinantis pinigus iš R. J., buvę nukreipti būtent verslo vystymo, o ne turto užvaldymo, juolab apgaule, linkme pagrindžia objektyviai konstatuotos aplinkybės. 2008 m. kovo 20 d. K. A. laimėjo varžytines ir po 2008 m. kovo 26 d. vekselio pasirašymo, gautus pinigus 2008 m. kovo 27 d. panaudojo, varžytinėse laimėtų, prekybinių patalpų apmokėjimui.

Aplinkybę, jog K. A. iÅ¡ varžytinių įsigijo prekybines patalpas, R. J., kaip nustatyta, neabejotinai žinojo. Ä®sigijęs prekybines patalpas, K. A. vėl kreipėsi į R. J. paskolos. Po ko, R. J., pažymėtina, dar du kartus, 2008 m. birželio 28 d. ir 2008 m. rugsėjo 7 d., K. A., pasiraÅ¡ant paprastuosius vekselius, paskolino pinigus, t. y. pagal 2008 m. birželio 28 d. vekselį R. J. K. A. paskolino 20.500,00 Lt (5.937,21 Eur) sumÄ , pagal 2008 m. rugsėjo 7 d. vekselį – 12.360,00 Lt (3.579,70 Eur) sumÄ .

Kreiptinas dėmesys, jog paskesnės paskolos buvo suteiktos, suėjus pirmojo vekselio mokėjimo terminui, tačiau neįvykdžius prievolės grÄ Å¾inti pinigų. Nustatyta, kad neįvykdžius pagal pirmÄ jį vekselį prievolės, nukentėjusysis į antstolius nesikreipė. Maža to, net tris kartus skolindamas pinigus ir pakankamai dideles sumas K. A., R. J. nė vienu atveju iÅ¡ K. A. neprašė nekilnojamo turto įkeitimo, kaip sutarties užstato ar garanto. Å ių aplinkybių visuma, jų seka, eiga, paskolų kiekis (suteiktos trys paskolos), jų suteikimo terminai (nuo kovo mėn. iki rugsėjo mėn.), galiausiai paskolų dydis, objektyviai ir pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

J., paprastųjų vekselių pagrindu K. A. skolino pinigus nesuklaidintas, neįtakotas kokių nors jam nežinomų aplinkybių, o, logiÅ¡ka, siekdamas finansinės ekonominės naudos – palÅ«kanų, kurios tam tikrÄ laikÄ ir buvo mokamos. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir R. J. teisminio nagrinėjimo metu pripažinta aplinkybė, jog tuometinėmis ekonominėmis sÄ lygomis, tuometiniu K. A. finansiniu pajėgumu, K. A. verslas turėjęs perspektyvos. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma logiÅ¡kai suponuoja ir kitÄ , esminę iÅ¡vadÄ , jog R.

J. pasitikėjimas K. A., suteikiant paskolas, nebuvo įtakotas apgaulės. Juolab, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. A., tris kartus imant paskolas iš R. J., pateikė pastarajam žinomai melagingas žinias, savo asmens, ar savo aplinkos atžvilgiu, kurios būtų esminiai klaidinančiai lėmusios nukentėjusiojo apsisprendimui sudaryti nenaudingus sandorius su K. A.. Aplinkybė, kad K. A. iš R. J. skolinosi jau turėdamas finansinių įsipareigojimų juridiniams asmenims – AB SEB ir „DnB Nord“ bankams, K.

A. finansinės padėties nemenkina, ir juolab, Å¡ios bylos aspektu, nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės kilimo.Pažymėtina, kad pats K. A., savo iniciatyva, ir ne kartÄ siÅ«lė R. J. įkeisti įgytas prekybines patalpas ir dengtÄ pavėsinę, tačiau pats R. J. nesutiko. Tai vėlgi logiÅ¡kai suponuoja, kad R. J. nebuvo suinteresuotas turto įkeitimu jo naudai. R. J. tikslas ir interesai buvę nukreipti, ir pažymėtina nukreipti sÄ moningai kita linkme – gauti didesnes palÅ«kanas. Å ios bylos kontekste, pažymėtina, jog R.

J., bÅ«damas skolintoju, ir juolab turėdamas teisinį iÅ¡silavinimÄ , pats turėdamas verslo interesų nekilnojamo turto srityje, privalėjo įvertinti, ir neabejotinai įvertino tokio sandorio rizikÄ , todėl paskolos davėjui nebuvus pakankamai atidžiam ir rÅ«pestingam, savaime nereiÅ¡kia apgaulės prieÅ¡ kontrahentÄ Ä¯rodymo. Aplinkybė, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti negali bÅ«ti vienareikÅ¡miai traktuotini kaip nusikalstama sukčiavimo veika. Analizuojant baudžiamojoje byloje asmenims pareikÅ¡tus kaltinimus, matyti, kad K.

A. ir S. S. buvo kaltinami ir tuo, kad turėdami iÅ¡ankstinę tyčiÄ iÅ¡vengti K. A. turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas teises 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R. J., įtvirtino tikrovės neatitinkantį juridinį faktÄ , 2009 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto 11-ajame notarų biure, esančiame Liepų g. 148-1/K. K. g. 3-1, Klaipėdoje, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. vasario 9 d. notarės V. K. patvirtintÄ paskolos sutartį, kurioje savo paraÅ¡u įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad paskolos davėjas S. S. suteikė, o paskolos gavėjas K.

A. gavo 20.270,00 Eur paskolÄ be palÅ«kanų iki 2009 m. birželio 9 d., po ko, tęsiant nusikalstamus veiksmus, K. A., minėtos paskolos sutarties pagrindu, 2009 m. vasario 10 d. įkeitė S. S., K. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : pastatÄ -prekybos patalpas dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir 0,0063 ha žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir tokiu bÅ«du K. A. iÅ¡vengė didelės vertės 14.253,39 Eur turtinės prievolės, nuo 2008 m. kovo 26 d. kreditoriumi tapusiam R.

J.. IÅ¡ pačios kaltinimo formuluotės seka, jog K. A. ir S. S. inkriminuojami kaltinimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, vienas kito įtakoti ir apjungti vieningo inkriminuojamo sumanymo, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo – K. A. iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ iki 2009 m. birželio 9 d. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolÄ , o K. A. S. S. įkeitė K.

A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatÄ -prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta ir tai, jog 2009 m. vasario 9 d. tarp K. A. ir S. S. sudaryta paskolos sutartis 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia. Kaltinimo formuluotė suponuoja, kad turint iÅ¡ankstinę tyčiÄ iÅ¡vengti, ar padėti iÅ¡vengti, turtinės prievolės, ir apsunkinti galimybes ginti pažeistas turtines teises, K.

A. su S. S. pasirašė paskolos sutartį, kuri vėliau teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia ir sudaryta kaip apsimestinis sandoris. Vienok, Å¡ioje dalyje K. A. ir S. S. pareikÅ¡ti kaltinimai taipogi atmestini kaip nepagrįsti objektyviais ir neginčytinais įrodymais. Pažymėtina, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ civilinio proceso tvarka nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos iÅ¡vados neturi prejudicinės (iÅ¡ankstinės) galios baudžiamajame procese. Sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiai negali bÅ«ti prilyginami ar tapatinami su sandorio, sudaryto dėl apgaulės, požymiais, nors iÅ¡oriÅ¡kai apgaulės veiksmai savo turiniu ir vienu, ir kitu atveju yra panaÅ¡Å«s, tačiau baudžiamajame procese ypatingÄ reikÅ¡mę Å¡ios veikos kvalifikavimui turi subjektyviosios pusės elementai, tyčios susiformavimo momentas, apibrėžtumas, sukčiavimo veiksmais padarytos žalos dydis, kuris Å¡iuo atveju negali bÅ«ti prilyginamas dėl sandorio negaliojimo atsiradusios žalos dydžiui, o turi bÅ«ti apskaičiuojamas remiantis anksčiau iÅ¡vardytais kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-401/2001, Nr. 2K-187/2004, Nr. 2K-7-544/2005).

Be to, pabrėžtina, jog civiliniame procese svaresnę įrodomÄ jÄ galiÄ turi raÅ¡ytiniai įrodymai, tuo tarpu baudžiamajame procese visi įrodymai laikomi lygiaverčiais, vertinami kiekvienas atskirai ir visa jų visuma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalis). Formuojamos praktikos kontekste, pažymėtina, kad tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek liudytojų V. K. ir A. L. parodymais, taigi įrodymų visuma, objektyviai nustatyta, jog 2009 m. vasario 9 d. paskolos sutartis patvirtinta notarės V.

K.. Taigi, sutartis sudaryta notarine tvarka, nors tokių sandorių sudarymui notarinė tvarka nebuvo privaloma. Å i aplinkybė logiÅ¡kai ir objektyviai pagrindžia tiek realius Å¡alių ketinimus dėl sandorio sudarymo, tiek paties sandorio realumÄ . Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad aplinkybę, jog S. S. pinigus kaip paskolÄ K. A. perdavė, taigi sandoris realiai įvyko, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik asmenys, kuriems pareikÅ¡ti kaltinimai, taigi, kurie nėra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės - S. S. ir K.

A., bet ir betarpiÅ¡kai, ne tik notaro biure, bet ir sandorio metu betarpiÅ¡kai kartu buvęs, taigi, Å¡ios bylos kontekste reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes betarpiÅ¡kai stebėjęs, paskolos sutartimi jokiais saitais nesaistomas, taigi neÅ¡aliÅ¡kas, liudytojas A. O.. Aplinkybę, jog paskolos sandorio sudarymo metu, atskirame notarų biuro kambaryje, kuriame paprastai, pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ ( ir pažymėtina pagal ne tik Å¡iame notarų biure susiklosčiusiÄ praktikÄ ), perduodami pinigai, be S. S. ir K.

A., buvo ir trečias asmuo, tai yra A. O., teisminio nagrinėjimo metu patvirtino tiek liudytoja V. K., tiek liudytoja A. L.. Aplinkybę, jog A. O. sandorio sudarymo metu, kuomet S. S. perdavė pinigus K. A., iÅ¡ tiesų buvo, pagrindžia ir itin detalÅ«s, nuoseklÅ«s paties A. O. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, dėstant sandorio sudarymo aplinkybes 2009 m. vasario 9 d. LogiÅ¡ka, jog betarpiÅ¡kai, fiziÅ¡kai nesant sandorio sudarymo aplinkoje, toks parodymų detalumas, turint omeny praėjusį laiko tarpÄ (sandoris sudarytas prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus), parodymų davimo aplinkÄ (teisme), laikytinas neįmanomu.

Å iame kontekste paminėtini ir liudytojos notarės V. K. parodymai, jog, nors pačiame pinigų perdavimo procese ji nedalyvavo, tačiau jai abejonių, jog pinigai buvę perduoti, nekilo. Galiausiai paskolos pasiraÅ¡ymo realumÄ taipogi logiÅ¡kai ir objektyviai patvirtina K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. pasiraÅ¡ytas pakvitavimas.Bylos medžiaga nustatyta, jog civilinio proceso metu (civilinė byla Nr. 2-632-639/2012) nei S. S., nei A. O., tai yra asmenys, betarpiÅ¡kai dalyvavę paskolos sutarties sudaryme ir pinigų perdavime, apklausti nebuvo.

Taigi, šios bylos aspektu reikšmingos aplinkybės, civilinio proceso metu nebuvo tiriamos. Šiuo aspektu paminėtini ir liudytojo advokato Ž. B. parodymai, logiškai paaiškinantys, kodėl civilio proceso metu (dėl susiklosčiusios civilinio proceso praktikos vadovautis rašytiniais įrodymais), jis nepateikė teismui prašymo liudytojais apklausti nei S. S. (kurio, beje, tuo metu net nebuvo Lietuvoje), nei A. O.. 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu 2009 m. vasario 9 d. tarp K.

A. ir S. S. sudarytÄ Â paskolos sutartį pripažįstant negaliojančia, akcentuoti K. A. civilinio proceso metu duoti parodymai, jog paskolos sutartis, sudaryta su S. S., buvus fiktyvi. Vienok, imtini domėn ir Å¡ios baudžiamosios bylos aspektu vertintini, atkreiptina nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoseklÅ«s, ir, turint omeny asmenų pozicijas teisinėje aplinkoje, logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami K. A. argumentai, jog parodymus, kad sutartis buvus fiktyvi, jis davęs tik siekdamas iÅ¡vengti didesnio advokato statusÄ turinčio nukentėjusiojo spaudimo.

Å iuo atveju imtini domėn, ir gynybos argumentai, jog K. A. parodymai dėl sutarties fiktyvumo civiliniame procese, iÅ¡sakyti nesuvokiant galimų neigiamų jo atžvilgiu pasekmių, nei civiliniame procese, nei juolab baudžiamajame. Paskolos realumÄ , nors ir netiesiogiai, bet iÅ¡dėstytų įrodymų kontekste, įrodo ir konstatuota aplinkybė, jog S. S. 2012 m. spalio 26 d. priimtÄ teismo sprendimÄ skundė ne tik, apeliacine, ir kasacine tvarka, bet kreipėsi ir į Europos žmogaus teisių teismÄ . Laikytina, jog paskolos sutarčiai iÅ¡ tiesų esant apsimestinei, tokie S. S. veiksmai, tiek laiko, tiek juolab finansine prasme, bÅ«tų ne tik logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami, bet ir neprotingi.

Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, vertinant ne tik K. A. ir S. S. parodymus, bet ir liudytojų A. O., M. Å ., A. L., bei V. K. parodymus, kurie, pažymėtina, parodymus davė bÅ«dami prisiekę ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , konstatuotina, jog K. A. ir S. S. 2009 m. vasario 9 d. buvo sudarę paskolos sutartį, pagal kuriÄ , S. S. K. A. suteikė 20.270,00 Eur paskolÄ , o K. A. S. S. įkeitė K. A. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį prekybos pastatÄ -prekybos patalpas ir dengtÄ pavėsinę ((duomenys neskelbtini)), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Nustatyta, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių ir patvirtinančių įrodymų, kad tarp K. A. ir S. S. buvo iÅ¡ankstinis susitarimas sudaryti paskolos sutartį, taip siekiant K. A. iÅ¡vengti turtinės prievolės ir apsunkinti galimybes ginti savo pažeistas turtines teises kreditoriumi tapusiam R. J.. S. S. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir kategoriÅ¡kai patvirtino, jog nežinojo apie K. A. įsipareigojimus R. J.. Å iÄ aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu vienareikÅ¡miai patvirtino ir pats K.

A.. Vekselis savo turiniu yra privatus asmens skolinį įsipareigojimÄ liudijantis dokumentas, kuris neregistruojamas vieÅ¡ajame registre, vieÅ¡os vekselių apskaitos nėra. Tokiu bÅ«du, jei pats K. A. neinformavo S. S. apie savo įsipareigojimus R. J., S. S. neturėjo jokių galimybių sužinoti apie K. A. esamas skolas. Tai, jog S. S., suteikdamas paskolÄ K. A., užsitikrino prievolės įvykdymÄ , parodo S. S., kaip atidaus ir atsargaus kreditoriaus, sÄ Å¾iningumÄ . Tuo tarpu, R. J., turėdamas visas galimybes ir sÄ lygas taipogi užsitikrinti prievolės įvykdymÄ , taipogi galėjo K.

A. pareikalauti įkeisti K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau to ne tik nepadarė, bet, dargi, atvirkščiai – esant paties K. A. siÅ«lymui, iniciatyvai, prievolės užtikrinimo atsisakė. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek K. A., tiek S. S. nurodė anksčiau vienas kito nepažinoję. Netikėti Å¡iais asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas neturi pagrindo netikėti ir S. S. iÅ¡sakytais argumentais, jog anksčiau jis nepažinojo ir nukentėjusiojo R.

J., ir su pastaruoju jokių santykių, nei dalykinių, nei asmeninių, neturėjo. R. J. parodymai, jog S. S. kartu su K. A. keletÄ kartų buvo jo kontoroje, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad iki paskolos sutarties sudarymo jokių ryÅ¡ių tarp K. A. ir S. S. nebuvę, juolab nebuvę jokio ryÅ¡io tarp S. S. ir R. J.. Visa tai logiÅ¡kai eliminuoja K. A. ir S. S. iÅ¡ankstinio susitarimo, veikimo bendrai ne tik faktÄ , bet ir galimybę.Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje apgaulės galimybei ir turiniui atskleisti kaltininko ir nukentėjusiojo specialiųjų požymių buvimas Å¡iuo atveju ypač svarbus.

Baudžiamosios atsakomybės ultima ratio pobÅ«dis akcentuotinas: sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumÄ tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ ir nemokumÄ , vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino R. J. reikalavimÄ , t. y. priteisė iÅ¡ K. A. 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tokia aplinkybė pirmiausiai objektyviai liudija bÅ«tent civilinių, o ne baudžiamųjų teisinių santykių egzistavimÄ . Pažymėtina ir tai, jog R. J. ne tik turėjo galimybę atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, bet jomis ir pasinaudojo, R.

J. yra K. A. nekilnojamojo turto - prekybinių patalpų ir dengtos pavėsinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sukčiavimo bylose yra nurodęs, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2A-7-9/2013).Analizuojant, vertinant baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris objektyviai ir neginčytinai patvirtintų, kad K.

A. tyčia susiformavo iki tariamos apgaulės panaudojimo momento, tuo tarpu kai bÅ«tent Å¡i aplinkybė svarbi atskleidžiant tiesioginės tyčios bei jos kryptingumo turinį. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas nesudaro Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinojo apgaulės požymio ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų visetÄ , vienareikÅ¡miai konstatuotina, jog tarp K.

A. ir R. J., trijų vekselių pagrindu 2009 m. birželio 8 d. sudaryta preliminariÄ ja sutartimi, susiklostė iÅ¡imtinai tik civiliniai teisiniai santykiai. Nustatyta, jog R. J. piniginis reikalavimas yra patvirtintas 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Be kita ko, kreiptinas dėmesys, jog dar Å¡ios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje, 2013 m. liepos 30 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrėjo nutarimais Å¡is ikiteisminis tyrimas tris kartus buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių K.

A. kaltę dėl nusikalstamų, veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymo. Paminėtina, kad iÅ¡ esmės ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas ir tolimesnis jo vykdymas (ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas patenkinus R. J. skundÄ ) buvo atliekamas bÅ«tent R. J. iniciatyva, kuris Å¡iuose, kaip konstatuota iÅ¡imtinai civiliniuose teisiniuose santykiuose, bÅ«damas advokatu, logiÅ¡kai laikytina stipresne proceso Å¡alimi teisine prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, ar pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).Å ios praktikos konktekste, esant ikiteisminio tyrimo metu pateiktų įrodymų apimčiai, objektyviai konstatuoti, K.

A. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, ir S. S. veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių, nėra pagrindo. Dėl teismo sprendimo nevykdymo K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog tyčia nuo 2011 m. balandžio 7 d. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – žinodamas apie 2010 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1825-6-618/2010, kuriuo teismas priteisė iÅ¡ jo ieÅ¡kovui R. J. 36.500,00 Lt (10.571,13 Eur) skolos, 760,50 Lt (220,26 Eur) delspinigių, 14.600,00 Lt (4.228,45 Eur) baudos, 5 procentus metinių palÅ«kanų ir 914,65 Lt (264,90 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., nuo 2014 m. spalio 22 d. registruotas darbo biržoje ir darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, R. J. tyčia nesumokėjo 49.214,00 Lt (14.253,36 Eur).

Å ioje dalyje K. A. pareikÅ¡tas kaltinimas taipogi traktuotinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Ä®siteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis).AiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ pažodžiui, galima bÅ«tų teigti, kad esÄ kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiÅ¡kia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ .

Toks formalus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas neatitiktų kriminalinės bausmės, kaip griežčiausios, kraÅ¡tutinės teisinio poveikio priemonės, paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačiÄ baudžiamosios teisės esmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 ir 12 straipsnius tiek nusikaltimu, tiek baudžiamuoju nusižengimu yra pripažįstamos pavojingos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos (veikimas, neveikimas).

Taigi padaryta veika, kad ji bÅ«tų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir bÅ«ti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iÅ¡ esmės turi bÅ«ti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi bÅ«ti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika. Formuojamojoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014).Å ios baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iÅ¡ esminių kriterijų, į kurį atsižvelgtina sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimÄ Ä¯vykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne.

Pažymėtina, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. iš K. A. priteista 36.500,00 Lt skolos, 760,00 Lt baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 51.860,50 Lt sumos nuo 2009 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 914,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Baudžiamosios bylos medžiaga taipogi objektyviai nustatyta, jog pagal 2010 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ , 2011 m. balandžio 19 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-1825-618. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog antstolis A. S. vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ K. A., pagal 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. Nr. 2-1825-618/2010, ir kitus antstolio žinioje esančius vykdomuosius dokumentus, turto areÅ¡to aktais areÅ¡tavo K.

A. nuosavybes teise priklausančiÄ prekybos patalpÄ ir dengtÄ pavėsinę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ½ žemės sklypo, 30/100 dalių žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) ir AB SEB, AB „Citadele“, AB Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus, AB „Snoras“, AB DNB, AB „Swedbank“ bankuose esančias asmenines sÄ skaitas. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, jog 2012 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡ K. A. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur).

Kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad K. A., turėdamas objektyviÄ galimybę bent iÅ¡ dalies sumokėti teismų sprendimu priteistÄ piniginę sumÄ , tyčia to nedarė, t. y. dirbdamas nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d. ir nuo 2014 m. spalio 22 d. bÅ«damas registruotas darbo biržoje bei darbingu laikotarpiu gaudamas pajamas, tyčia nemokėjo priteistų piniginių sumų nukentėjusiajam. Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog 2010 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo vykdomas, iÅ¡ K. A. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 5.359,71 Lt (1.552,28 Eur) piniginė suma. Pats R. J. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog K. A. dalį skolos grÄ Å¾ino bei jam administruojant prekybines patalpas, už jų nuomÄ gavo pajamų. Matyti, jog K. A. ne tik ketino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet juos ir vykdė. Tai, jog K. A. nuo 2012 m. gruodžio 7 d. niekur nedirbo, registruojasi darbo biržoje, savaime, nereiÅ¡kia, jog taip buvo siekiama užkirsti keliÄ minėtų teismų sprendimų įgyvendinimui.

Laikytina, jog K. A. teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl savo blogos finansinės padėties, jo turtas buvo areÅ¡tuotas antstolių, jis negalėjo parduoti turto ir atsiskaityti su kreditoriais. Å iuo aspektu pažymėtina, jog 2015 m. liepos 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi K. A. iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , remdamasis tuo, jog K. A., net ir turėdamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, disponavimas kuriuo, pradėjus priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , yra suvaržytas ir gaudamas nedideles pajamas, neturi pakankamai lėšų padengti susidariusius skolinius įsipareigojimus, o Å¡ių įsipareigojimų suma didesnė nei 7500 Eur, t. y. jo skolinio įsipareigojimo suma, kurios K.

A. negali įvykdyti, akivaizdžiai virÅ¡ija 25 MMA – pareiÅ¡kėjas yra nemokus. Å ių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja, jog K. A. veiksmuose tyčios nevykdant teismo sprendimo nėra. Å ios baudžiamosios bylos aspektu, baudžiamosios atsakomybės taikymas visiÅ¡kai neadekvati priemonė, nes tikslo (dėl skolos grÄ Å¾inimo nukentėjusiajam) gali bÅ«ti siekiama ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytus priverstinio teismo sprendimo įvykdymo bÅ«dus, ir maža to, jie yra taikomi.

Dėl neteisėtos informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimÄ K. A. buvo kaltinamas ir tuo, jog neturėdamas įstatymo suteiktos teisės, 2012 m. gruodžio 19 d. dienraÅ¡tyje „Klaipėda“ ir 2012 m. gruodžio 18 d. dienraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“, patalpindamas skelbimus „Raginame atsiliepti asmenis, turėjusius verslo ar kitokių panaÅ¡ių santykių su Klaipėdoje dirbančiu advokatu (buvusiu prokuroru) R. J. ir dėl to laikančius save nukentėjusiaisiais. Kreiptis telefonu (duomenys neskelbtini).

KonfidencialumÄ garantuojame.“ siekdamas kerÅ¡tauti, rinko informacijÄ apie R. J. privatų gyvenimÄ .Baudžiamosios teisės teorijoje teigiama, jog teisė į privataus gyvenimo gerbimÄ reiÅ¡kia, kad niekas negali be žmogaus sutikimo rinkti ir skelbti informacijÄ apie jo Å¡eimos santykius, seksualinį, dvasinį, religinį gyvenimÄ , skonį, įpročius ir pomėgius, sveikatÄ , laisvalaikį ir pan. Privataus gyvenimo sritis neapima informacijos, kuri charakterizuoja žmogų kaip visuomenės narį: gimimo data, lytis, santuoka, iÅ¡silavinimas, profesija, darbovietė, nuosavybėje esantis turtas ir pan.Ä®statymų leidėjas numato, kad už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje numatytÄ veikÄ atsako asmuo, kuris supranta, kad neteisėtai renka informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , ir nori taip veikti.Analizuojant Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagÄ , matyti, jog kaltinimo prasme, baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamai svarių įrodymų, kad K.

A. neteisėtai rinko informacijÄ apie R. J. bÅ«tent privatų gyvenimÄ , tuo labiau draudžiamÄ rinkti informacijÄ , norėjo taip veikti arba taip veikė klysdamas, jog turi teisę tokiÄ informacijÄ rinkti. PrieÅ¡ingai, skelbimo turinio analizė suponuoja, kad skelbimas, ir tokiu bÅ«du tam tikro pobÅ«džio informacijos gavimas, nukreiptas, atkreiptina į darbinę R. J., kaip advokato, veiklÄ . Skelbimo turinys logiÅ¡kai pagrindžia ir tai, jog, pateikiant skelbimÄ , tikslas buvęs nukreiptas ne tiesiogiai į konkretų asmenį, Å¡iuo atveju – R.

J., juolab jo privatų gyvenimÄ , privačiÄ aplinkÄ , o nukreiptas į su nukentėjusiuoju verslo ar teisinėje aplinkoje bendravusiais asmenimis. Å io kaltinimo aspektu kreiptinas dėmesys ir į gynybos argumentÄ , jog skelbimo pateikimas žiniasklaidos priemonėje, iÅ¡ K. A. pusės turėjęs ir tam tikrų gynybinio pobÅ«džio požymių – skelbimas žiniasklaidos priemonėje paskelbtas tik buvus spaudimui, kaip teigia K. A., iÅ¡ R. J. pusės, ir įvykus tarpusavio konfliktui, kurio viena pusė akivaizdžiai stipresnė.

VienareikÅ¡miai konstatuotina, jog tokia gynimosi pozicija nėra pateisinama, juolab, turint omeny, jog K. A. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , taigi pasinaudojo teisinėmis priemonėmis, kuriomis ir privalu naudotis ginant savo (pažeistas, ar tariamai pažeistas) teises ir interesus. Vienok, baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio prasme tokio skelbimo pateikimas, paskelbimas žiniasklaidos priemonėje, neužtraukia. Atkreiptinas Å¡iuo atveju ir gynybos argumentas, jog nukentėjusįjį iÅ¡ esmės žeidžia pats skelbimo pateikimo faktas ir jo turinys.Pažymėtina ir tai, jog K.

A. veiksmai buvę vienkartinio pobÅ«džio. Tokiu bÅ«du, logiÅ¡ka, jog informacijos rinkimo mastas ir trukmė buvę minimalÅ«s. Tuo tarpu, informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas nevienkartinis veiksmas (...). Vadovaujantis formuojama praktika, vienkartinis sužinojimas nėra pakankamas vertinti veiksmus kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ir neliečiamumÄ pažeidimÄ .” (Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis 2014 m. balandžio 28 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-339/2014).Konstatuotina, jog K. A. veiksmais nepadaryta veika, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje.Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, prašė solidariai iÅ¡ kaltinamųjų K. A. ir S. S. R. J. naudai priteisti 19.249,00 Eur (15.032,00 Eur skolÄ ir 4.262,00 Eur nuostolių) turtinę žalÄ ir 10.000,00 Eur neturtinę žalÄ (5 t., b. l. 108-110).

Kadangi kaltinamieji K. A. ir S. S. išteisintini nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo R. J. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K.

A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).S. S. (S. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).R.

J. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ K. A. - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę, paskirtÄ S. S. (S. S.) – 15.000,00 Eur užstatÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir Å¡iÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti užstato davėjai M. Å ..Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                              Edita Lapinskienė