faf3c702-bc89-421f-9044-389952640bde · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-147-777/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07009-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

S. ieÅ¡kinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å ilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „S.“; nustatyti Å¡alių dukters U.

S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ dukrai U. S.; nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su dukra U. S. tvarkÄ ; padalinti Å¡alių santuokoje įgytÄ bendrÄ turtÄ ; pripažinti 52 848,23 Eur skolÄ AB „Swedbank“ Å¡alių solidaria prievole; priteisti iÅ¡ atsakovo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybei. 2. 2022 m. gruodžio 1 d. gautas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, kuriuo atsakovas praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti dukters U.

S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 842 Eur žyminio mokesčio už reiÅ¡kiamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai: 4.1. Nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis, jog sumokėjo 319 Eur žyminio mokesčio – 53 Eur už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir 266 Eur už turtinį reikalavimÄ . Teigė, kad nagrinėjamu atveju už atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus mokėtinas 1 161 Eur žyminis mokestis, t. y. 105 Eur už susijusius neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 1 056 Eur už turtinį reikalavimÄ dėl turto padalinimo. 4.2.

Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 11 822,68 Eur, tačiau atsakovas praÅ¡o natÅ«ra priteisti jam turto, kurio bendra rinkos vertė yra 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur), todėl laikė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio suma yra 55 410 Eur, o ne 11 822,68 Eur, ir žyminis mokestis mokėtinas nuo 55 410 Eur sumos. Akcentavo, kad atsakovo pateikti skaičiavimai dėl buto likutinės vertės yra aktualÅ«s sudarant sutuoktinių turto balansÄ ir sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų dydžio klausimÄ , tačiau ne žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o pripažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį, nepagrįsta ir jÄ panaikinti.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad prie pirmosios instancijos teismui pateikto atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio yra pateiktos 3 pažymos su praÅ¡omo padalinti turto vertėmis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sudėjęs prieÅ¡ieÅ¡kinio prieduose nurodomas turto vertes 3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur = 55 410 Eur, padarė aiÅ¡kiai klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl faktinės ieÅ¡kinio sumos, nes greičiausiai neatkreipė dėmesio į tokiÄ svarbiÄ aplinkybę, kad didesnioji buto vertės dalis Å¡iuo metu dar yra net neiÅ¡mokėta, kadangi skola kreditoriui Swedbank, už perkamÄ ginčo butÄ sudaro 31 764,65 Eur (atkreipia dėmesį, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra įsivėlusi raÅ¡ybos klaida, nurodant, kad negrÄ Å¾inta kredito dalis kreditoriui yra 34 620,01 Eur). 6.2.

Nurodė, kad neiÅ¡mokėta piniginio kredito dalį 31 764,65 Eur, reikia minusuoti iÅ¡ faktinės buto vertės 50 800 Eur, tuomet gautume iÅ¡situokiančiųjų faktiÅ¡kai įgytÄ ir tarp iÅ¡situokiančiųjų dalytinÄ turto dalį, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro – 23 645,35 Eur. Pažymi, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas padalijo pusiau, nes akivaizdu, kad 1/2 turto dalis priklauso ir ieÅ¡kovei, todėl faktinė prieÅ¡ieÅ¡kinio suma prieÅ¡ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti nurodoma 11 822,68 Eur ir bÅ«tent nuo tos sumos turėtų bÅ«ti sumokamas žyminis mokestis už turtinį reikalavimÄ .

Atkreipė dėmesį, jog teismas nutraukdamas santuokÄ tarp iÅ¡situokiančiųjų padalina faktiÅ¡kai santuokoje jau įgytÄ turtÄ , o atsakovai mano, kad teismas neturi ir negali padalinti ateityje vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu įgysimo turto, nes tas ateityje atsakovo vardu įgysimas turtas jo nuosavybe taps tik po to, kai kreditoriui Swedbank, už perkamÄ ginčo butÄ jis pilnai sumokės 31 764,65 Eur dydžio piniginį kreditÄ ir tik tuomet tas butas bus atsakovo nuosavybėje. Teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumui ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

10. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali bÅ«ti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali bÅ«ti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti bÅ«simam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali bÅ«ti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybÄ realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sÄ lygų.

11. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį. Å is procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendrus visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, iÅ¡dėstytus CPK 111, 114 ir 115 straipsniuose, tiek ir specialius CPK 135 straipsnyje iÅ¡dėstytus reikalavimus, keliamus ieÅ¡kinio turiniui ir formai. Pagal CPK iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, turi įvertinti, ar jis atitinka formalius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas Å¡ioje proceso stadijoje turi įvertinti, ar ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai ir suprantamai suformulavo savo pateikto ieÅ¡kinio dalykÄ ir jo faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), nurodė kitus pagal įstatymÄ procesiniuose dokumentuose privalomus nurodyti duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), tinkamai pasirašė pateiktÄ procesinį dokumentÄ (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas), sumokėjo atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ir pan.

Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, nustatyti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas reiÅ¡kia tiek neturtinio pobÅ«džio reikalavimus (nutraukti santuokÄ , nustatyti nepilnametės dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kt.), tiek turtinio pobÅ«džio reikalavimus (padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ).

13. Atskiruoju skundu apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria apelianto nuomone buvo netinkamai apskaičiuotas atsakovo pareikÅ¡to turtinio reikalavimo žyminio mokesčio dydis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiai klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl faktinės ieÅ¡kinio sumos, nes greičiausiai neatkreipė dėmesio į tokiÄ svarbiÄ aplinkybę, kad didesnioji buto vertės dalis Å¡iuo metu dar yra net neiÅ¡mokėta, kadangi skola kreditoriui Swedbank, už perkamÄ ginčo butÄ sudaro 31 764,65 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo skundo argumentu.

14. IÅ¡ pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio rezoliucinės dalies matyti, jog atsakovas, be kitų reikalavimų, teismo praÅ¡o santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti atsakovo nuosavybei paliekant 2005 metų laidos automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro – 3 000 Eur; 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.947 pagrindu įgytÄ 3.0000 ha ploto turintį žemės sklypÄ , kurio vidutinė rinkos vertė sudaro – 1 610 Eur; 3 kambarių butÄ , kurio vidutinė rinkos vertė sudaro – 50 800 Eur. Tai reiÅ¡kia, jog pagal apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinyje suformuluotÄ reikalavimÄ , atsakovas siekia įgyti turto iÅ¡ viso už 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur).

15. Nors apeliantas tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje tiek atskiruoju skundu nurodo, kad nustatant dalintino turto apimtį bÅ«tina įvertinti turimus įsipareigojimus (Å¡alių turimÄ paskolÄ AB Swedbank) bei atitinkamai Å¡ia suma mažinti turimo turto dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais skundo argumentais. Pažymėtina, kad nutraukiant santuokÄ ir dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , įvyksta atidalijimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, todėl turtinis ginčas yra apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminio mokesčio dydžiu.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi šiuo atveju nėra svarbu, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas.

16. Kaip minėta, apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jam santuokoje įgyto turto iÅ¡ viso už 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur), todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio suma laikytina 55 410 Eur, o ne 11 822,68 Eur. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo pateikti skaičiavimai dėl buto likutinės vertės (tai, kad Å¡alys turi finansinių įsipareigojimų) yra aktualÅ«s sudarant sutuoktinių turto balansÄ ir sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų dydžio klausimÄ , tačiau ne žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimÄ .

17. Ä®vertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su žyminio mokesčio skaičiavimu bei trūkumų šalinimo institutu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

19. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas atsakovo pateikto priešieškinio trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, todėl atsakovui nustatytinas naujas 10 dienų terminas, nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).

20. Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad paÅ¡alinus minėtÄ trÅ«kumÄ per teismo nustatytÄ terminÄ , procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju, prieÅ¡ieÅ¡kinis bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti atsakovui S. S. 10 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, primokėti 842 Eur žyminio mokesčio už reiÅ¡kiamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teisėja Jolanta Gailevičienė