faf2f01f-bdf1-4811-a48e-b3ec0fb126b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6313-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-00939-2016-3                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1, 6-7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos;priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 000 Eur neturtinės žalos.PaaiÅ¡kino, kad netinkamai ir žiauriomis sÄ lygomis buvo periodiÅ¡kai konvojuojamas iÅ¡ Kybartų pataisos namų į kitas įstaigas nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. sausio 14 d. etapavimo metu buvo žeminamas, iÅ¡gyveno moraliÅ¡kai, nes konvojavimo automobiliai neatitinka numatytų saugos normų.

Automobilyje turi bÅ«ti langas, atsarginis avarinis išėjimas, saugos diržai, turėjo bÅ«ti užtikrintas 1,3 m2 plotas, kad galėtų laisvai sėdėti, kaip tai numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Teisingumo ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymas Nr. 1R-240/1V-246 prieÅ¡tarauja Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. Kybartų pataisos namuose susidÅ«rė su žiauriu elgesiu, kankinimu. 2016 m. vasario 1 d. pareiÅ¡kėjÄ patalpino iÅ¡ paprastos grupės į drausmės grupės 126 kamerÄ .

PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 5,2 m2 plotas. PareiÅ¡kėjui nebuvo leista naudotis virtuve, žiÅ«rėti bendrÄ televizorių, neleido nueiti į koplyčiÄ . Tokiu bÅ«du iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta teisė į krikščioniÅ¡kÄ tikėjimÄ . Kybartų pataisos namuose buvo kankinamas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Dėl tokių žiaurių kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo bendravimas, buvo pažeistas jo orumas, negalėjo judėti kameroje, pablogėjo socialiniai ryÅ¡iai.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).Lietuvos valstybės atstovė VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 12-14) su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2016 m. sausio 14 d. konvojavo pareiÅ¡kėjÄ 14 kartų planinio konvojaus marÅ¡rutais:

Kaunas – Marijampolė – Kybartai – Kaunas, Vilnius – Kybartai – Vilnius. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Viešojo saugumo tarnyba pabrėžia, kad jos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims.VieÅ¡ojo saugumo tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrÄ asmenų pervežimÄ , tiek izoliacijÄ pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įraÅ¡Ä konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja daiktų pervežimo, jų 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam asmeniui. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas ir specialiÄ ja transporto priemone – VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje saugos diržai yra įrengti. PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiÅ¡kėjo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu.

Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus virÅ¡ininkas apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje. VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu. Nenustačius dviejų bÅ«tinų sÄ lygų civilinė atsakomybė negalima. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime (b. l. 110-112) su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad G. K. į Kybartų pataisos namus atvyko atlikti bausmę 2013 m. liepos 30 d. G. K. 2016 m. vasario 1 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į drausmės grupę (nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.). Bendras gyvenamųjų patalpų plotas tenkantis pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Kybartų pataisos namų, drausmės grupės sÄ lygomis, nebuvo per mažas, prieÅ¡ingai – mažiausias plotas, tenkantis pareiÅ¡kėjui, buvo 3,74 kv. m. t. y. didesnis 0,14 kv. m. nei numatyta.Pažymėjo, kad Kybartų pataisos namuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai yra iÅ¡pildyti ir vykdomi.

Kybartų pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai ir kiti įrengimai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrengimai yra įrengti tinkamai.Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpos yra įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus.

Jose yra bendras Å¡aldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. PareiÅ¡kėjas pageidavo dienos metu nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ jį laikyti užrakintÄ kameroje, t. y. savo noru apribojo sau galimybę naudotis bendru Å¡aldytuvu, televizoriumi bei elektrine virykle. Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir kiti teisės aktai nenumato galimybės drausmės grupės sÄ lygomis laikomiems nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose naudotis atskirais Å¡aldytuvais, televizoriais bei elektrinėmis viryklėmis, todėl nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti drausmės grupėje esantys nuteistieji Å¡ių buitinių prietaisų kamerose neturi.

PareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.Kybartų pataisos namų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.). S k u n d a s  a t m e s t i n a s. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų ir laikymo Kybartų pataisos namuose drausmės grupės sÄ lygomis nuo 2016-02-01 iki 2016-03-31.

D ė l  k o n v o j a v i m o s Ä l y g ų. PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos 5 000 Eur neturinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016-01-14. Todėl teismas spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ už šį laikÄ dėl konvojavimo sÄ lygų.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas teigia, kad konvojavimo automobiliai neatitinka numatytų saugos normų, nes automobiliuose nebuvo langų, atsarginio avarinio išėjimo, saugos diržų, automobiliuose turėjo bÅ«ti užtikrintas 1,3 m2, plotas vienam asmeniui, kad galima bÅ«tų laisvai sėdėti.Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali bÅ«ti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų izoliavimo reikalavimų (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ ir kt.Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis (b. l. 12-14) Tarnyba pareiÅ¡kėjÄ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016-01-14 keturiolika kartų konvojavo marÅ¡rutais Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas, Vilnius-Kybartai-Vilnius.

Jis buvo vežamas automobiliais VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19 sėdimų vietų, Mersedes Benz 918, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) po 29 sėdimas vietas, Iveco Eurocargo ML90E18/9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 sėdimų vietų (b. l. 67-102). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Tačiau byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo.

Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis, nei nustatyta sėdimų vietų, automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, juose įrengtos individualios sėdimos vietos su atloÅ¡u, automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai, automobiliams atliktos techninės apžiÅ«ros, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams, t. y. buvo tinkami konvojavimui vykdyti (b. l. 15-66).

Teismas pažymi, kad Konvojavimo taisyklės nenustato pareigos konvojaus metu transportuoti neribotÄ kiekį konvojuojamųjų asmenų bagažo, atsakovo atstovas atsakingas pirmiausia už asmenų, o ne jų daiktų konvojavimÄ , tačiau, kita vertus, atsakovo atstovo turimame specialiajame transporte yra įrengti saugos diržai, taip pat vietos ir bagažui. Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumÄ . PareiÅ¡kėjas konvojavimo metu jokių pretenzijų dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų nereiÅ¡kė, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad specialiojo transporto bÅ«klė prieÅ¡ iÅ¡vykstant į paskirties vietÄ bÅ«davo patikrinama.

Todėl teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl neįrengtų saugos diržų, atsarginio avarinio išėjimo, netinkamos temperatūros, vėdinimo, kaip abstrakčius ir neįrodytus. Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Konvojaus žurnalų, kelionės žiniaraščių įraÅ¡ai (b. l. 15-66) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų.

Esant galimiems pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimams pareiÅ¡kėjas turėjo teisę juos iÅ¡reikÅ¡ti. Å iuo atveju jokių įrašų nei apie pareiÅ¡kėjo nusiskundimus, nei pareiÅ¡kėjo skundų dėl pareigÅ«nų veiksmų atsakovo atstovo vadovybei ar kontroliuojančioms institucijoms į bylÄ nepateikta. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ jokių kitų duomenų, patvirtinančių netinkamÄ pareigÅ«nų elgesį. Todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio vykdant jo konvojavimÄ laiko neįrodytais.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sÄ lygų ar kitų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės, garbė, orumas bÅ«tų pažeisti. Nenustačius bÅ«tinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

D ė l  k a l i n i m o  s Ä l y g ų K y b a r t ų p a t a i s o s n a m u o s e. PareiÅ¡kėjas taip pat kelia ginÄÄ dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui 20 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas Kybartų pataisos namuose drausmės grupės sÄ lygomis nuo 2016-02-01 iki 2016-03-31. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2016-02-01 buvo patalpintas iÅ¡ paprastos grupės į drausmės grupės 126 kamerÄ , kurioje nebuvo užtikrintas 5,2 m2 plotas, nebuvo leista naudotis virtuve, žiÅ«rėti bendrÄ televizorių.  Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2010-04-30), 111 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) (111.1. p); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. p.).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas paskirtas nuobaudas už bausmės atlikimo režimo pažeidimus Kybartų PN ginčo laikotarpiu buvo laikomas drausmės grupės sÄ lygomis 126 kameroje (plotas 11,22 m2, 2 miegamosios vietos).

Įvertinus pateiktus įrodymus (b. l. 128), matyti, kad pareiškėjo buvimo Kybartų PN laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui teisės aktuose nustatytas plotas (ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir ne mažesnis nei 3,6 kv. m. kamerų tipo patalpose). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, kad kamerų tipo ir gyvenamosiose patalpose būtų laikoma daugiau asmenų, nei jose įrengta miegamųjų vietų, juolab tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė.

Įvertinus kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų plotus ir įrengtų lovų skaičių matyti, kad, net pilnai jas apgyvendinus, pareiškėjo teisės negalėjo būti pažeistos.Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015). Teismas laiko, kad Kybartų pataisos namuose higienos normos HN 134:2015 reikalavimai yra išpildyti ir vykdomi.

Kybartų pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai ir kiti įrengimai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrengimai yra įrengti tinkamai. Patalpose yra bendras Å¡aldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. PareiÅ¡kėjas pageidavo (b. l. 116) dienÄ Â nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ jį laikyti užrakintÄ kameroje, t. y. savo noru apribojo galimybę naudotis bendru Å¡aldytuvu, televizoriumi bei elektrine virykle.

Bausmių vykdymo kodeksas ir kiti teisės aktai nenumato galimybės drausmės grupės sÄ lygomis laikomiems nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose naudotis atskirais Å¡aldytuvais, televizoriais bei elektrinėmis viryklėmis, todėl nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti drausmės grupėje esantys nuteistieji Å¡ių buitinių prietaisų kamerose neturi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo leista nueiti į koplyčiÄ , todėl buvo atimta teisė į krikščioniÅ¡kÄ tikėjimÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis numato, jog minties, tikėjimo ir sÄ Å¾inės laisvė yra nevaržoma.

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kuriÄ religijÄ arba tikėjimÄ ir vienas ar su kitais, privačiai ar vieÅ¡ai jÄ iÅ¡pažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimÄ ir mokyti jo. Žmogaus laisvė iÅ¡pažinti ir skleisti religijÄ arba tikėjimÄ negali bÅ«ti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai bÅ«tina garantuoti visuomenės saugumÄ , vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmonių sveikatÄ ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.BVK 10 straipsnis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 15 straipsnis numato, kad nuteistiesiems garantuojama tikėjimo ir sÄ Å¾inės laisvė, Å¡ių laisvių realizavimo tvarkÄ nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.BVK 106 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali bÅ«ti pakviestas dvasininkas.

Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-09-01) (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 184–186 punktai numato, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi bÅ«ti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatÅ«rÄ .

Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai. Dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ar religinius įsitikinimus.

Å ias teises riboja tiek Konstitucijoje, tiek BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai (LVAT administracinėje byloje Nr. A-822-424-14).BVK 9 straipsnis įtvirtina teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principÄ , reiÅ¡kiantį, be kita ko, tai, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.BVK 142 straipsnyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos, tarp jų ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų bei pataisos namuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Vykdant Å¡ias nuobaudas, nuteistųjų laikymui taikomi papildomi apribojimai.Pagal BVK 145 straipsnį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis Å¡io Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sÄ lygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Remiantis BVK 86 straipsniu, tokie nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ ; vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 222 punktas numato, kad nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi bÅ«ti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 224 punktas numato, kad kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nuteistieji, besimokantys bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, iÅ¡ kamerų tipo patalpų į pamokas nevedami. Jiems sudaromos sÄ lygos mokytis savarankiÅ¡kai ir konsultuotis su mokytojais.Pagal BVK 146 straipsnį baudos izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, siųsti laiÅ¡kų, taip pat paskambinti telefonu.

Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Baudos izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , jiems leidžiama kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Pagal BVK 86 straipsnį nuteistieji, laikomi baudos izoliatoriuje, į darbÄ , bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas nevedami.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo bausmę pagal Kybartų PN direktoriaus nutarimÄ (b. l. 116-125), kuriuo jam buvo skirta nuobauda už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimus, jis buvo laikomas drausmės grupėje nuo 2016-02-01 iki 2016-03-31.IÅ¡ aptartų BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatų matyti, kad bausmės atlikimo drausmės grupėje laikomiems nuteistiesiems, be kita ko, yra taikomi griežtesni izoliavimo reikalavimai, jie nevedami į bendrojo ugdymo ir profesines mokyklas, nevedami ar ribotai vedami į darbÄ .

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Kybartų PN pareigÅ«no A. P. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 116) matyti, kad pareiÅ¡kėjas pageidavo dienÄ Â nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ jį laikyti užrakintÄ kameroje, t. y. pats nenorėjo eiti į koplyčiÄ , jokių praÅ¡ymų nereiÅ¡kė. Be to pareiÅ¡kėjo padaryti bausmės atlikimo režimo pažeidimai lėmė tai, kad jam bÅ«nant drausmės grupėje dėl nustatytų apribojimų ir griežtesnių izoliavimo reikalavimų, jis negalėjo bÅ«ti vedamas lankyti religinių apeigų, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamos paskirtų nuobaudų vykdymo sÄ lygos ir nepasiekti BVK nustatyti bausmių vykdymo tikslai.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis praÅ¡ymais kreipėsi į Kybartų PN direktorių, kad jam bÅ«tų sudarytos sÄ lygos lankyti pataisos namų koplytėlę ar lankytis pas kunigÄ , nes tokių praÅ¡ymų nėra registruota. Teismas pažymi, kad tai, jog dėl pareiÅ¡kėjui taikomų apribojimų, jis negalėjo nueiti į koplyčiÄ , nereiÅ¡kia, kad jam ginčo laikotarpiu buvo apribota jo teisė iÅ¡pažinti ar praktikuoti tikėjimÄ kitais bÅ«dais. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jam bÅ«nant bausmės grupėje Kybartų PN nesudarė sÄ lygų iÅ¡pažinti tikėjimÄ , nueiti į koplyčiÄ ar bendrauti su dvasininku.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad Kybartų PN administracija nebÅ«tų perdavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pabendrauti su dvasininku Kybartų PN esančiÄ koplyčiÄ lankančiam dvasininkui. Kita vertus, Kybartų PN administracija neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininkÄ lankyti nuteistuosius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalies, 27 straipsnio, BVK 10, 15, 86, 106, 145, 146 straipsnių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, negalima pripažinti, kad Kybartų PN pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir atitinkamai konstatuotina, kad nėra vienos iÅ¡ CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytų bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.Teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo pareiÅ¡kėjui fakto dėl skunde nurodytų aplinkybių.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad tokių žiaurių kalinimo sÄ lygų patyrė pažeminimÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo bendravimas, buvo pažeistas jo orumas, negalėjo judėti kameroje, pablogėjo socialiniai ryÅ¡iai, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo argumentų bei kitų byloje esančių įrodymų negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog Kybartų PN kokiu nors bÅ«du siekė pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ , neužtikrino jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-03-31, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės grupės patalpose. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas Kybartų PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatė, todėl nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sÄ lygas, skundas atmestinas.Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo G.

K. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                      Henrikas Sadauskas