2019-05-08 Nr. AB-10744-3-61-3-07480-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-53-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07480-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Petroleum“) dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lukoil Baltija“ (šiuo metu pavadinimas – UAB „AMIC Lietuva“, toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 2S-2/2014 „Dėl UAB „Lukoil Baltija“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimams“ 1–4 punktus; 2) panaikinti Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 3S-63; 3) UAB „Lukoil Baltija“ prašymą išspręsti iš esmės, įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti papildomą tyrimą ir sustabdyti veiksmų atlikimą Konkurencijos tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-3479-142/2013; 4) panaikinti Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 3S-65; 5) UAB „Lukoil Baltija“ prašymą išspręsti iš esmės ir įpareigoti Konkurencijos tarybą leisti UAB „Lukoil Baltija“ susipažinti su 2001 metų Konkurencijos tarybos tyrime „Dėl leidimo UAB „Lukoil Baltija“ vykdyti koncentraciją, UAB „Lukoil Baltija“ ir akcinei bendrovei Vilniaus bankas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią įgyta 37 procentų balsavimo teisės akcinės bendrovės „Lietuvos kuras“ kreditorių susirinkime“ pateikta išvada – pažyma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ‒ panaikino Konkurencijos tarybos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 2S-2/2014 rezoliucinės dalies 1.2 ir 2.2 punktus, kuriais UAB „Lukoil Baltija“ pripažintas pažeidęs Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir už tai jam paskirta 124 942,07 eurų (431 400 Lt) bauda, taip pat 4 punkto dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas per 5 dienas pranešti Tarybai apie 2.2 punkte nustatytos baudos sumokėjimą. Teismas nutraukė bylos dalį, kurioje buvo prašoma panaikinti Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 3S-63 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą atlikti papildomą tyrimą bei sustabdyti veiksmų atlikimą Konkurencijos tarybos byloje Nr. 12/xx/1/1/06/23/048 iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3479-142/2013, bei bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 3S-65 ir įpareigoti Konkurencijos tarybą leisti UAB „Lukoil Baltija“ susipažinti su 2001 metų Konkurencijos tarybos pateikta Pažyma; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas UAB „AMIC Lietuva“ 2019 m. balandžio 23 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017, kuriuo prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį). Pareiškėjas savo argumentus dėl esminio materialiosios teisės normų pažeidimo sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019 pateiktu teisės aiškinimu ir taikymu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2017 m. balandžio 18 d. ir įsiteisėjo tą pačią dieną (ABTĮ 148 str. 1 d.), o pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2019 m. balandžio 23 d., t. y. daugiau nei po dvejų metų. Kaip minėta, pareiškėjas atnaujinti procesą prašo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, nes, pareiškėjo manymu, buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009; 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

Nors pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-94-629/2019, pažymėtina, kad naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-29-662/2018). Todėl šiuo atveju sužinojimas apie pareiškėjo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį nėra aktualus tikrinant, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo (turėjo sužinoti) nuo galutinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017 priėmimo, t. y. 2017 m. balandžio 18 d., todėl šiuo atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo galutinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo (įsiteisėjimo) dienos.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį byloje Nr. P-39-XX/2018). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atsisakoma priimti (ABTĮ 159 str. 1–2 d., 161 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-899-858/2017 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „AMIC Lietuva“ 30 Eur (trisdešimt eurų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė