faefacb3-2c10-44d2-accb-2ec97ab96136 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-4780-1047/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. Ž., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Raimondui KalverÅ¡ui (Raimondas KalverÅ¡), atsakovo atstovui Vincui Zaliauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Tomui Mozurai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : D. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) 2018 m. spalio 1 d. su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymÄ Nr. P-1313 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. D. Ž. skyrimo, jo iÅ¡leidimo į atsargÄ ir skyrimo atlikti tarnybÄ rezerve“ ir grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Å¡tabo S2 skyriaus virÅ¡ininko pareigas.

PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 26 d. su skundu (I t., b. l. 132–135) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡te Nr. 3IS-184 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡te Nr. 12-01-1471 iÅ¡dėstytÄ sprendimÄ , įpareigoti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinį inspektorių iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundÄ dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. TP-8. 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracines bylas Nr. eI-5138-208/2018 ir Nr. I-4780-1047/2018 sujungė į vienÄ administracinę bylÄ ir administracinei bylai suteikė Nr. I-4780-1047/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2018-2).

Pareiškėjas nurodė, kad neginčija tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų drausmės pažeidimo faktinių aplinkybių esmės, savo elgesio eilinio A. S. atžvilgiu neteisina ir labai gailisi, tačiau mano, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje perdėtai ir neteisingai teigiama, jog „šokdamas kūnu glaudžiausi“ prie eilinio A. S.. Paaiškino, kad, sužinojęs, jog nereikės daryti prezentacijos ir bus laiko kitoms užduotims, apsidžiaugė bei šių emocijų vedamas, juokaudamas atsitrenkė į eil.

A. S. sportiniu stiliumi, tačiau pastarasis sureagavo neadekvačiai – supyko, trinktelėjo plaÅ¡taka pareiÅ¡kėjui į petį, todėl pareiÅ¡kėjÄ apėmė spontaniÅ¡kas pyktis ir dėl to kilo konfliktas. Nors tolimesnio savo elgesio pareiÅ¡kėjas nepateisina, tačiau nemano, kad jo veiksmai akivaizdžiai sumenkino karo tarnybos autoritetÄ , diskreditavo kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas, sugriovė pasitikėjimÄ kraÅ¡to apsaugos sistema ar jÄ sukompromitavo. PareiÅ¡kėjo nuomone, ne kiekvienas dviejų karių konfliktas gali bÅ«ti vertinamas kaip Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 69 straipsnyje numatytos teisinės tvarkos pažeidimas.

Pabrėžė, jog tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje neatskleidžiama, kokių asmenų akyse (požiÅ«riu) galėjo bÅ«ti sumenkintas karo tarnybos autoritetas, diskredituotos kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos, sugriautas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema ar ji sukompromituota. Tokių pasekmių nenurodė nei nukentėjęs eil. A. S., nei kiti konfliktÄ matę asmenys. Platesniam visuomenės ratui Å¡is konfliktas nebuvo matomas ir žinomas, kadangi vyko tarnybinėse patalpose. Konfliktas kitiems asmenims nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, jokių sužalojimų, kitokios fizinio pobÅ«džio, ar turtinės žalos A.

S. nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad su A. S. susitaikė, atlygino jam žalÄ , buvo iÅ¡spręsti visi buvusio konflikto klausimai, taigi nėra jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiÅ¡kėjo veiksmais buvo (ar liko) sumenkintas karo tarnybos autoritetas, diskredituotos kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos, sugriautas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema ar ji sukompromituota. Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Lietuvos karių etikos kodeksÄ , pareiÅ¡kėjo veiksmai neatitiko kario statuso bei visuotinai priimtų moralės nuostatų, tačiau tai neatitinka Drausmės statuto 69 straipsnio dispozicijos, todėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras Å¡io drausminės atsakomybės pagrindo turėjo netaikyti.

Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTÄ®) 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iÅ¡ tarnybos kraÅ¡to apsaugos sistemoje pagrindÄ (jei tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardÄ Å¾eminančių teisės pažeidimų) nebuvo rekomenduota taikyti, Å¡ių normų dispozicijÄ sudarančios aplinkybės nebuvo atskirai įrodinėjamos, o ginčijamame įsakyme taip pat visiÅ¡kai nepagrįstas Å¡ios normos taikymas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Å¡iuo atveju taikyti KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nebuvo pagrindo. Pasak pareiÅ¡kėjo, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nutylėta svarbi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas su eil. A. S. susitaikė ir atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ ir Å¡ios Å¡iurkščios klaidos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras, spręsdamas drausminės atsakomybės klausimÄ , nepaÅ¡alino. Taip pat atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo rekomenduota taikyti tik Drausmės statuto 69 straipsnį, kuriame už jame nurodytÄ pažeidimÄ numatytos trys alternatyvios nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinamas, kario laipsnio pažeminimas, arba atleidimas iÅ¡ tarnybos.

Taigi, griežčiausia nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – nebÅ«tinai turi bÅ«ti taikoma net ir nustačius šį pažeidimÄ . Å ios griežčiausios nuobaudos taikymas turi bÅ«ti papildomai motyvuojamas, tačiau tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje ir ginčijamame įsakyme tokių motyvų nėra. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju neatsižvelgta, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat turėjo bÅ«ti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat neatsižvelgta į kaltės formÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nusižengimÄ padarė susijaudinęs dėl pakankamai familiaraus žemesnio pagal laipsnį kareivio elgesio.

Taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo asmenybę ir aplinkybes, jog Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1991 m. (su pertrauka 2010– 2016 m., kai buvau iÅ¡leistas į atsargÄ , tačiau vėl grįžo tęsti profesinę karo tarnybÄ ), prieÅ¡ tai (1990 m.) Lietuvos Respublikai atkÅ«rus nepriklausomybę saugojo svarbius valstybinius objektus, tarnybos metu buvo ne kartÄ skatintas, gaudavo teigiamus tarnybos vertinimus (gerai, labai gerai). Pasak pareiÅ¡kėjo, tarnyba Lietuvos kariuomenėje jam labai svarbi asmeniÅ¡kai ir sudaro jo gyvenimo pagrindÄ .

Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pasekmes (kurių iš esmės nebėra) ir pareiškėjo asmenines savybes, šiuo atveju neturėjo būti skiriama griežčiausia nuobauda. Be to, pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, o tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl ko tarnybinis patikrinimas ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nepagrįstai užsitęsė.

Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras privalėjo įvertinti tarnybinio patikrinimo trÅ«kumus ir dėl to nesivadovauti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytomis rekomendacijomis dėl drausminės nuobaudos skyrimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tas Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tas Nr. 12-01-1471 turi bÅ«ti panaikinti, nes 2018 m. rugsėjo 5 d. (skundo KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai padavimo dienÄ ) KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d.

įsakymas Nr. P-1313 dar nebuvo priimtas, todėl atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundÄ nebuvo pagrindo. Pagal KASOKTÄ® 48 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjo ginčas skundo padavimo dienÄ turėjo bÅ«ti nagrinėjamas ne teismo tvarka, o iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-39-1424/2008 aiÅ¡kino ir taikė Vidaus tarnybos statuto, o ne Drausmės statumo nuostatas, todėl LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovė, KAM) atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundus prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 103–107, 149–152). Nurodė, kad nustačius nusikalstamo veikos požymius tarnybinis patikrinimas dėl pareiÅ¡kėjo tarnybos metu naudotos fizinės jėgos prieÅ¡ kitÄ karį buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai Lietuvos kariuomenės Karo policijai (toliau – ir KP).

KP Ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyriui pateikus baudžiamosios bylos kopijÄ , tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas, todėl negalima sutikti su pareiÅ¡kėjo skundo motyvu, kad tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatų. Atsakovė pažymėjo, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Drausmės statuto 69 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra savarankiÅ¡kas, nes jo dispozicijoje yra iÅ¡vardinti veikos požymiai ir, kvalifikuojant pažeidimÄ pagal Drausmės statuto 69 straipsnį, nėra pagrindo remtis Å¡io statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo sÄ voka.

Drausmės statuto 69 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, iÅ¡dėstyta straipsnio dispozicijoje, o joje nurodytos pasekmės – „vardÄ Å¾eminanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema arba ji kompromituojama“, yra tik veikÄ apibÅ«dinantys požymiai.

Taigi pagal teismo Å¡ios teisės normos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , Å¡io pažeidimo atveju materialinės pasekmės Å¡iam pažeidimui, kaip veikÄ kvalifikuojantis požymis, nėra privalomos ir nėra įrodinėtinos. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados ir jos medžiagos matyti, kad yra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karininkas karo tarnyboje, varnautojo smurtÄ prieÅ¡ laipsniu žemesnį karį j. eil. A. S.. Tokie veiksmai, KAM nuomone, pagrįstai buvo pripažinti kaip kario vardo pažeminimas ir kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas ir tokie veiksmai negali bÅ«ti pateisinami pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis (kad konfliktas vyko tik tarp jo ir j. eil.

A. S., kitiems asmenims Å¡is konfliktas nesukėlė neigiamų pasekmių, sužalojimų ar turtinės žalos jam nebuvo padaryta, jog ikiteisminio tyrimo byloje jie susitaikė) ar kitomis kario asmeniniu vertinimu pateisinančiomis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėjo kaltės forma tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tiesiogiai nenurodyta, tačiau iÅ¡ nustatytų pažeidimo aplinkybių ir jo pobÅ«džio, matyti, kad kaltės forma – tyčia. Atsakovės vertinimu, tai negali bÅ«ti vertinama kaip esminis tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros pažeidimas, dėl kurio bÅ«tų pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , kadangi padarytas drausmės pažeidimas yra tyčinis, jo kvalifikavimas nekelia abejonių.

KAM nuomone, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir Drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytÄ drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų, nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kas jis baudžiamojoje byloje susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino žalÄ , nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra Å¡iurkÅ¡tus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai paskirta nuobauda atleidimas iÅ¡ tarnybos ir jos keisti nėra pagrindo.

PaaiÅ¡kino, kad nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iÅ¡ tarnybos vadovaujantis KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardÄ Å¾eminančių teisės pažeidimų. KASOKTÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, reikalaujanti specialių iÅ¡tikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių.

Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei, ar visuomenei, dėl kurios gynimo Å¡i sistema yra sukurta ir veikia, kas reiÅ¡kia, kad kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų. KAM įsitikinimu, pareiÅ¡kėjo padarytÄ drausmės pažeidimÄ vertinti ne kaip Å¡iurkÅ¡tų nėra pagrindo.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karininkas, įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ pavaldinį (žemiausio laipsnio karį), matant kitiems kariams, padarė reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ nustatytai karo tarnybos tvarkai, padarė ne vieno teisės akto normos pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡ esmės pažeista nustatyta tarnybos tvarka, taigi pareiÅ¡kėjo palikimas karo tarnyboje nėra galimas ir nėra suderinamas su karo tarnybos interesais, net ir įvertinus pareiÅ¡kėjo akcentuojamÄ aplinkybę – gailėjimÄ si dėl padaryto pažeidimo.

Dėl Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 12-01-1471 panaikinimo pasisakė, kad šioje dalyje byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams arba šis pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad skundžiamuose raštuose buvo vadovaujamasi KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalimi ir Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalimi. Be to, teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne tarnybinio patikrinimo išvada, o Krašto apsaugos ministro įsakymas dėl atleidimo iš darbo.

LVAT savo praktikoje taip pat laiko, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ros dalimi (LVAT 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4339-662/2016). Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose prašė pareiÅ¡kėjo skundus atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 51–54, 145–146). Pažymėjo, kad iÅ¡ tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas kitų karių akivaizdoje nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų, žemino kario vardÄ ir karininko (virÅ¡ininko) įvaizdį.

Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas sÄ moningai nesilaikė visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų, ciniÅ¡kai pažeidė teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, drausmės pažeidimÄ padarė aplinkoje, kurioje jis yra pripažįstamas kaip karininkas ir virÅ¡ininkas. PareiÅ¡kėjas asmeniniu elgesiu tarnybos metu pakenkė karininko vardui, kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijos įvaizdžiui bei sumenkino kario autoritetÄ , t. y. atliko pavojingÄ (nusikalstamÄ ) veikÄ , kuri akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, tarnybos interesais, Drausmės statuto normomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ karių.

Toks elgesys Lietuvos kariuomenėje yra netoleruojamas. PareiÅ¡kėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, todėl tiek tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu jam privalu laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų, savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims bei pavaldiniams, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį gali bÅ«ti sprendžiama apie visÄ kraÅ¡to apsaugos sistemÄ , elgtis tik taip, kad savo veika nežemintų kario vardo ir nediskredituotų kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų, bei privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir kario reputacija, bent jau tol, kol jį sieja ryÅ¡ys su kraÅ¡to apsaugos sistema.

Lietuvos kariuomenės nuomone, pareiÅ¡kėjo veikoje pagrįstai buvo nustatyti Å¡iurkÅ¡taus drausmės pažeidimo požymiai, jis tinkamai kvalifikuotas, ir skirta pažeidimui proporcinga, teisės aktais numatyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos. Lietuvos kariuomenės manymu, tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiÅ¡kėjo padarytÄ neteisėtÄ veikÄ kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų drausmės pažeidimÄ ir kodėl paskirta griežčiausia nuobauda.

Tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimÄ atliko ir nuobaudÄ paskyrė tam įgalioti pareigÅ«nai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimÄ ir skirdami pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedÅ«rų nepažeidė.

Atkreipė dėmesį, jog dėl pareiÅ¡kėjo elgesio KP ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėjo ikiteisminis tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių apylinkės teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl jam pateiktų kaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį prisipažino visiÅ¡kai ir su nukentėjusiuoju susitaikė. Teismas nutarė atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 250 Eur dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

KASOKTÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetencijÄ veikiantis kaip karinis pareigÅ«nas. Karininko vardas reiÅ¡kia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. PareiÅ¡kėjo veiksmai, kurie buvo pripažinti kaip nusikalstama veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis visuotinai priimtomis moralės normomis, nesuderinami su turimu kario statusu. Kario statusas įpareigoja asmenis saugoti savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo, su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiÅ¡kai, visose situacijose iÅ¡likti santÅ«riam ir taktiÅ¡kam, nevartoti necenzÅ«rinių žodžių.

PareiÅ¡kėjo veiksmai, kai konflikto metu panaudojamas fizinis smurtÄ prieÅ¡ kitÄ karį, neatitinka kario statusui, bÅ«do savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimÄ kariu kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiÅ«rį į bÅ«tinybę laikytis Å¡ių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiÅ«riu situacija, kai tokį nusižengimÄ padaro kraÅ¡to apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja.

Nors tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje tiesiogiai neįvardijama kaltės forma, iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios pakankamai aiÅ¡kiai atskleidžia drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 69 straipsnyje, kaltės formÄ . Be to, Å iaulių apylinkės teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai pagal kaltės formÄ vertinami kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas. Faktas apie tai, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karininku, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo pavaldinį, tapo žinomas vieÅ¡ai, kadangi konfliktÄ matė kiti du kariai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamojoje byloje priimta nutartis yra vieÅ¡ai prieinama, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiÅ«riu situacija, kai aptartÄ nusižengimÄ (fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį (pavaldinį)) padaro kraÅ¡to apsaugos sistemos atstovas (karininkas), kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja, todėl pareiÅ¡kėjo veiksmai Drausmės statuto 69 straipsnio taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip kario vardo pažeminimas, akivaizdžiai menkinantis kario autoritetÄ , žeminantis karo tarnybos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ kraÅ¡to apsaugos sistema.

Lietuvos kariuomenė taip pat pažymėjo, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas prisipažino ir gailisi padaręs drausmės pažeidimÄ bei susitaikė su A. S. ir atlygino jam žalÄ , nagrinėjamu atveju jo atsakomybei jokios reikÅ¡mės neturi, kadangi pareiÅ¡kėjo padarytas drausmės pažeidimas atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobÅ«dį, pasekmes yra iÅ¡ esmės pažeidžiantis kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinius principus, kuriais grindžiama kraÅ¡to apsaugos sistemos veikla, bei buvo padaryta esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemai, todėl pareiÅ¡kėjui paskirta atsakomybės priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui.

Kai Å¡ios sistemos dalyviai pradeda elgtis prieÅ¡ingai teisės aktų nuostatoms, demonstruoja nepaklusimÄ nustatytoms taisyklėms, tai rodo, kad tokie asmenys apskritai negali bÅ«ti tokios sistemos dalimi, nes jie kelia nepasitikėjimÄ visa kraÅ¡to apsaugos sistema, o visuomenės nariams gali susidaryti įspÅ«dis, kad kilus rimtai karinei grėsmei, Å¡ie asmenys nebus pasiruošę ginti ir negins valstybės ginklu. PareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai, panaudojant smurtÄ prieÅ¡ žemesnio laipsnio pavaldinį, teismo įvertinti kaip nusikalstama veika niekaip kitaip ir negalėjo bÅ«ti įvertinti, kaip tik atleidimu iÅ¡ tarnybos.

Dėl KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡to Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡to Nr. 12-01-1471 panaikinimo pasisakė, kad turi bÅ«ti sujungtos administracinės bylos (Nr. eI-5138-208/2018 ir Nr. I-4780-1047/2018) ir Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad skundžiami raÅ¡tai yra teisėti ir pagrįsti. Pagal teismų praktikÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada gali bÅ«ti skundo dalyku tik tuo atveju, jeigu, patvirtinus iÅ¡vadÄ , joks administracinis aktas nepriimamas, tačiau sukelia asmeniui tam tikras teisines pasekmes.

Kai remiantis tarnybinio patikrinimo išvada priimamas individualus administracinis teisės aktas, tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama kaip jo dalis, kuri asmeniui pati savaime nesukelia tiesioginių pasekmių (LVAT 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-764/2006, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-39-1424/2008). Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nesitrynė kūnu į A. S., nesutinka su tokiu jo veikos apibūdinimu tarnybinėje išvadoje.

Su A. S. susitaikė iÅ¡ karto po įvykio. Prašė skundÄ tenkinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pažymėjo, kad turi bÅ«ti vertinami tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, o ne atsakovo atsiliepime nurodyti faktai, aplinkybės ir argumentai. PareiÅ¡kėjo elgesiu jokia žala nepadaryta: buvo dviejų karių konfliktas, pareiÅ¡kėjas su A. S. susitaikė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo veikos visiÅ¡kai prisipažino, dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Padaryta žala yra esminė: karo tarnybos santykiams, karo tarnybos tvarkai ir subordinacijos principams. Pažymėjo, kad žalos nustatyti nereikia, bet ji nurodyta. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos kaip nuobauda parinkta, nes atlikta neteisėta veika, ji atlikta tarnybos metu tarnybinėse patalpose, pareiÅ¡kėjas buvo aukÅ¡tesnio laipsnio karys. Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad pareiÅ¡kėjas trynėsi į liudytojÄ .

Liudytojas pasijutęs nemaloniai, pasakė pasitraukti. PareiÅ¡kėjas pasakė, kad „jei tau nepatinka, tai galim bendrauti oficialiai“. Liudytojas buvo išėjęs į koridorių, grįžo į kabinetÄ , nes pareiÅ¡kėjas liepė grįžti. Tada prirėmė liudytojÄ prie lentos, trenkė vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę, kitÄ bandė į galvÄ , nuo kurio liudytojas apsigynė. Po to čiupo už uniformos, stÅ«mė, suko. Po kurio laiko pareiÅ¡kėjas atsiprašė: tai vyko tarp 10-12 valandos.

Po konflikto buvo dalinio budėtojo kabinete, kol atvažiavo karo policija. PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti „trynimasi“ parodė, kad pareiÅ¡kėjas pilvu palietė liudytojo pilvÄ , iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti negali, nes tai nėra malonu prisiminti, stengiasi pamirÅ¡ti. Mano, kad pareiÅ¡kėjas trynėsi, nes apsidžiaugė ir norėjo iÅ¡reikÅ¡ti džiaugsmÄ . Ä® klausimÄ , kaip vertinÄ smÅ«gių stiprumÄ liudytojas atsakė, kad pirmas smÅ«gis buvo stipresnis, po to jautė skausmÄ krÅ«tinės srityje.

Tiksliai visko neprisimena. PareiÅ¡kėjo nestÅ«mė, jam netrenkė, traukėsi nuo jo trynimosi. Nurodė, kad tokio pobÅ«džio konfliktas tarp jo ir pareiÅ¡kėjo buvo pirmasis. Nurodė, kad po Å¡io konflikto sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, gėda prieÅ¡ kitus, jautėsi nemaloniai. Dabar jaučiasi gerai. Pats nuoskaudos pareiÅ¡kėjui nelaiko. PaaiÅ¡kinimus tarnybinio patikrinimo metu davė laisva valia. Liudytojas įvykio metu nejautė pasitikėjimo pareiÅ¡kėju. Ä® klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo veiksmus suprato kaip patyčias, atsakė teigiamai.

Oficialiai susitaikė 2018 m. birželio 13 d. Teismo posėdyje liudytoja S. I. parodė, kad konflikto dienÄ iÅ¡girdo bildesį, nuėjo patikrinti. Prasidarė kabineto durys ir pamatė grumtynes. Tai reiÅ¡kia, kad nėra tvarkos, paklausė, kas čia vyksta. Visko tiksliai neprisimena. Bandė nuraminti abu. Nežino kodėl, bet susidarė įspÅ«dis, kad D. Ž. užpuolė A. S.. Po įvykio bendravo su pareiÅ¡kėju. Nusprendė praneÅ¡ti bataliono budėtojui ir pasitarti, kaip reikia reaguoti. Budėtojas sakė, kad tai verta tarnybinio praneÅ¡imo.

Žino, kad pareiÅ¡kėjas atsiprašė tÄ pačiÄ dienÄ , bet pati tame nedalyvavo. Po įvykio A. S. jai sakė, kad susistumdė su D. Ž., bet žinodama A. S. bÅ«dÄ Å¾inojo, kad jis ne tokio bÅ«do. K. M. jai sakė, kad čia ne pirmas kartas. Pačios požiÅ«rio į kariuomenę iÅ¡ esmės nepakeitė. PaaiÅ¡kinimus tarnybinio patikrinimo metu davė laisva valia. Ä® klausimÄ , ar buvo sutrikdyta tvarka, atsakė teigiamai. PareiÅ¡kėjÄ apibÅ«dino kaip susimÄ sčiusį, liÅ«dnÄ , jaunesni kolegos reiÅ¡kė daugiau motyvacijos tarnyboje.

Ä® klausimÄ , ar galėtų pasitikėti pareiÅ¡kėju, atsakė, kad priklausytų nuo situacijos. Teismo posėdyje liudytoja K. M. parodė, kad viename kabinete sėdėjo su pareiÅ¡kėju apie tris mėnesius. Konflikto metu pareiÅ¡kėjas pasielgė neetiÅ¡kai, A. S. pasakė „Tamsta, raminkitės“, pareiÅ¡kėjas supyko, pradėjo jį stumdyti, neiÅ¡leido iÅ¡ kabineto. Pati A. S. ir D. Ž. susitaikymo nematė, bet žino, kad jie susitaikė. Ä® klausimÄ , ar matė, kad pareiÅ¡kėjas prisispaudė prie A.

S. visu kÅ«nu, trynėsi, atsakė teigiamai. A. S. tiesiog vengė kontakto konflikto metu. Konflikto priežasčių nežino. Tokio lygio konfliktas tarp A. S. ir D. Ž. yra pirmas, iki tol buvo minimalÅ«s žodiniai. Batalione dirbo apie 3 mėnesius. Darbo vietÄ apibÅ«dino kaip ankÅ¡tÄ , nes viename konteineryje buvo du skyriai. IÅ¡ viso nuolat konteineryje dirbo 4 žmonės. Ä® kariuomenę požiÅ«rio nepakeitė. Buvo nemalonus įvykis, bet požiÅ«rio nepakeitė. PaaiÅ¡kinimus tarnybinio patikrinimo metu davė teisingus paaiÅ¡kinimus laisva valia.

Ä® klausimÄ , ar galėtų pasitikėti karininkais, kurie elgtųsi kaip pareiÅ¡kėjas, atsakė, kad tokiais ne. PareiÅ¡kėjas savo tarnyboje stengėsi atlikti visus darbus, kartais bÅ«davo emocionalus, kažko labai blogo pasakyti negali. Vienu metu jis buvo bataliono vadas, nebuvo spaudimo iÅ¡ jo kaip virÅ¡ininko. PaaiÅ¡kinimai batalionui buvo parengti pagal parodymus karo policijai. Pati parengė tuos paaiÅ¡kinimus, patikslinti, bet parengti pagal kitÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ . Teismo posėdyje liudytojas N. K. parodė, kad pareiÅ¡kėjas yra per daug nuolaidus, prisiimdavo daugiau darbų, kad iÅ¡vengtų konfliktų, mielas virÅ¡ininkas.

Ä® klausimÄ , ar charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ ypač teigiamai, atsakė teigiamai. Su pareiÅ¡kėju dirbo apie mėnesį, anksčiau nebuvo pažįstami. Ä® klausimÄ , ar girdėjo apie pareiÅ¡kėjo polinkį į nestatutinius santykius, atsakė, kad tokius dalykus pradėjo girdėti po minimo konflikto. Iki tol nieko tokio negirdėjo. Liudytojas parodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo geras virÅ¡ininkas, nepastebėjo pareiÅ¡kėjo nesusitvardymo, silpnumo. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-1313, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos, pareiÅ¡kėjas iÅ¡leistas į atsargÄ jam skirta atlikti tarnybÄ rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (I t., b. l.

17) Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I 105 mm ugnies baterijos I ugnies bÅ«rio II ugnies skyriaus vairuotojas j. eil. A. S. informavo Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadÄ apie nestatutinius santykius ir smurtÄ tarnybos metu. Nurodė, kad prieÅ¡ jį psichologinį spaudimÄ ir fizinį smurtÄ darbo metu naudojo skyriaus virÅ¡ininkas kpt. D. Ž., t. y. smaugė už gerklės, keletÄ kartų trenkė į krÅ«tinės sritį, tampė už lauko uniformos, bei vartojo žeminančius necenzÅ«rinius žodžius.

Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas, atsižvelgdamas į minėtÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ , 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-66 įsakė atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl D. Ž. galimai padaryto drausmės pažeidimo (I t., b. l. 16). Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad dėl tiriamų pareiÅ¡kėjo veiksmų prieÅ¡ A. S. KP ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyriuje vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, tarnybinis patikrinimas 2018 m. birželio 11 d. buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota KP (I t., b. l. 78–83).

KP ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyrius 2018 m. liepos 31 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui 2018 m. birželio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartį pareiÅ¡kėjo baudžiamojoje byloje (I t., b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-99 tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas (I t., b. l. 66). Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 74–76) patvirtino Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarimÄ atleisti D.

Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. S., ir ikiteisminį tyrimÄ nutraukė. Å iaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad D. Ž. dėl įteikto įtarimo pagal BK 284 straipsnį kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad Å¡okdamas glaudėsi prie A. S., buvo suėmęs jam už rÅ«bų ties krÅ«tine, spaudė jį prie lentos, neleisdamas iÅ¡eiti, smÅ«giavo keletÄ kartų, kaip nurodyta įtarime, iÅ¡einant jam iÅ¡ kabineto parsitempė jį atgal už rÅ«bų, spaudė jam kaklÄ , smaugdamas garsiai Å¡aukė, kalbėjo necenzÅ«rinius žodžius jo atžvilgiu, tai matė ir galėjo girdėti kiti kariai, buvę konteinerių patalpose. 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Å¡tabo S1 skyriaus virÅ¡ininkas kpt. R. B. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TP-8 (I t., b. l. 57–62), kurioje, atsižvelgdamas į D. Ž., K. M., A. S., S. I. tarnybiniuose praneÅ¡imuose ir Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. gegužės 10 d. savo veiksmais pažeidė j. eil.

A. S. asmeninę erdvę, matant eil. K. M. ir eil. S. I., Å¡okdamas kÅ«nu glaudėsi prie jo, pagriebęs už rÅ«bų tampė jį, neleisdamas iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto, po to, laikydamas kaire ranka j. eil. A. S. už rÅ«bų ties krÅ«tine, prispaudė prie kabinete esančios lentos ir deÅ¡iniu kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam į krÅ«tinės sritį bei vienÄ kartÄ smÅ«giavo į lentÄ Å¡alia jo galvos aukÅ¡tyje. Paleidęs j. eil. A. S. rÅ«bus, kaire ranka smÅ«giavo jam į veido sritį, o j. eil.

A. S. blokavus smÅ«gį, pataikė jam į deÅ¡inę rankÄ . Be to, j. eil. A. S. išėjus iÅ¡ kabineto į koridorių, kpt. D. Ž. liepė jam grįžti atgal. J. eil. A. S. grįžtant į kabinetÄ , kpt. D. Ž. eidamas už nugaros, j. eil. A. S. pagriebė už rÅ«bų ir pastÅ«mė į priekį, po to, suėmęs už priekinės Å¡varko dalies arti kaklo, sukdamas rÅ«bus užspaudė kaklÄ . Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad tokie pareiÅ¡kėjo prieÅ¡ingi teisei veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis visuotinai priimtomis moralės nuostatomis, nesuderinami su turimu kario statusu.

Kario statusas įpareigoja asmenis saugoti savo gerÄ vardÄ ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo, su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiÅ¡kai, visose situacijose iÅ¡likti santÅ«rus ir taktiÅ¡kas, nevartoti necenzÅ«rinių žodžių. IÅ¡vadoje rekomenduota už drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 69 straipsnyje, padarymÄ pareiÅ¡kėjui skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos. 2018 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kėjas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ apskundė KAM generaliniam inspektoriui.

Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 69 straipsniu, KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, ir atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TP-8, 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-1313 (b. l.

32) už Å¡iurkÅ¡tų karių drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Drausmės statuto 69 straipsnyje, skyrė pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, nutraukė su pareiÅ¡kėju sudarytÄ profesinės karo tarnybos sutartį ir iÅ¡leido pareiÅ¡kėja iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ , skirdamas atlikti tarnybÄ rezerve, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose. 2018 m. rugsėjo 11 d. KAM generalinis inspektorius raÅ¡tu Nr. 3IS-184 atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundÄ , nes ginčai dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos nagrinėjami administraciniame teisme, o tais atvejais, kai po tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados priimamas individualus administracinis aktas dėl atleidimo iÅ¡ darbo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada traktuojama kaip individualaus administracinio akto dalis, kuri asmeniui pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiÅ¡kėjas LR KAM ministrui apskundė 2018 m. rugsėjo 11 d.

KAM generalinis inspektorius raÅ¡tÄ Nr. 3IS-184. 2018 m. spalio 11 d. LR KAM raÅ¡tu Nr. 12-01-1471 atsisakė panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , nes skundžiamas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas: ginčai dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos nagrinėjami administraciniame teisme, o tais atvejais, kai po tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados priimamas individualus administracinis aktas dėl atleidimo iÅ¡ darbo tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada traktuojama kaip individualaus administracinio akto dalis, kuri asmeniui pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia.

I. Dėl reikalavimų panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1471 Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1471. Pagal KASOKTÄ® (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., t. y. galiojusi skundo LR KAM generaliniam inspektoriui ir LR kraÅ¡to apsaugos ministrui padavimo ir iÅ¡nagrinėjimo dienomis) 48 straipsnio 1 dalį ginčai dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma iÅ¡ankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pagal KASOKTÄ® (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.) 48 straipsnio 2 dalį ginčus dėl priėmimo į karo tarnybÄ , dėl atleidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl paÅ¡alinimo iÅ¡ karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LR KAM generaliniam inspektoriui skundė 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ .

Skundas paduotas 2018 m. rugsėjo 5 d., kol dar nebuvo priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tačiau skundo nagrinėjimo metu (2018 m. rugsėjo 10 d.) LR kraÅ¡to apsaugos ministras paskyrė tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, todėl ginčas tapo ginču dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos ir nagrinėtinu teisme. Taigi KAM generalinis inspektorius pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimÄ atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados teisėtumo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas (kad svarbus tik skundo KAM generaliniam inspektoriui padavimo momentas) iÅ¡kreiptų teisinio reguliavimo tikslus (ginčus dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos spręsti teisme), užvilkintų ginčo sprendimÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teisių gynimas nebuvo pažeistas, nes pareiÅ¡kėjas gina savo teises teisme, skųsdamas LR kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymÄ Nr. P-1313, kuriuo jis atleistas iÅ¡ tarnybos. Taigi teismas nustatė, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tas Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tas Nr. 12-01-1471 priimti vadovaujantis teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas atmeta atsakovo reikalavimÄ nutraukti administracinę bylÄ dėl reikalavimų panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1471. Pagal ABTÄ® 103 straipsnį teismas nutraukia bylÄ :

1) jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui;

2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) atsisakymÄ ar patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį;

3) jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo iÅ¡spręstas ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo Å¡alių taikos sutartį ir Å¡is sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytÄ terminÄ ;

4) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus;

5) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis;

6) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;

7) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;

8) jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ ;

9) jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo;

10) jeigu pareiÅ¡kėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Å ioje skundo dalyje pareiÅ¡kėjas kelia reikalavimÄ panaikinti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡tÄ Nr. 12-01-1471. Pagal Drausmės statuto 65 straipsnio 2 ir 3 dalis karys, nesutinkantis su kraÅ¡to apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimu, turi teisę apskųsti šį sprendimÄ kraÅ¡to apsaugos ministrui.

KraÅ¡to apsaugos ministro priimtas sprendimas gali bÅ«ti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar praneÅ¡imo apie jį dienos. Taigi pareiÅ¡kėjas kelia reikalavimus, kurie nagrinėti administraciniame teisme, todėl nutraukti Å¡iÄ bylos dalį nėra pagrindo. II. Dėl Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų PareiÅ¡kėjas skunde teismui (t. I, b. l.

5) teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatų. Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalis numato, kad kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, pažeidimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas, tai nuo prokuroro ar teismo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausmės pažeidimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų.

Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi bÅ«ti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (virÅ¡ininkas) ar kraÅ¡to apsaugos generalinis inspektorius raÅ¡ytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimÄ arba jį atnaujino, kai yra Å¡io straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp pareiÅ¡kėjo ir A. S. įvyko 2018 m. gegužės 10 d. (I t., b. l. 74). Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2018 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-66 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. TP-5 „Dėl nestatutinių santykių ir smurto tarnybos metu“ nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, tarnybinis patikrinimas sustabdytas ir medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai – Lietuvos kariuomenės karo policijai (I t., b. l. 78–83). Å iaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 74–76) patvirtino Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarimÄ atleisti D.

Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyrius 2018 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. ITVS-423 „Dėl teismo nutarties kopijos pateikimo“ batalionui pateikė 2018 m. birželio 26 d. baudžiamosios bylos Nr. 05-8-00004-18 kopijÄ . Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2018 m. liepos 31 d.

įsakymu Nr. V-99 „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ tarnybinis patikrinimas atnaujintas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Å¡tabo S1 skyriaus virÅ¡ininkas kpt. R. B. surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TP-8 (I t., b. l. 57–62). Taigi teismas nustatė, kad apie 2018 m. birželio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartį batalionui, atliekančiam tarnybinį patikrinimÄ , praneÅ¡ta tik 2018 m. liepos 31 d.

TÄ pačiÄ dienÄ priimtas sprendimas atnaujinti tarnybinį patikrinimÄ . Šį praneÅ¡imÄ pateikė Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Å iaulių ikiteisminio tyrimo skyrius. PareiÅ¡kėjas bÅ«damas sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas, siekdamas greičiau iÅ¡spręsti savo nuÅ¡alinimo nuo tarnybos ir tarnybinio patikrinimo klausimus, galėjo pats informuoti batalionÄ apie baudžiamojo proceso pabaigÄ , tačiau to nepadarė. Todėl batalionas apie 2018 m. birželio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartį sužinojo tik 2018 m. liepos 31 d.

Pažymėtina, kad batalionas nedelsiant (tÄ pačiÄ dienÄ ) ėmėsi aktyvių veiksmų, todėl teismas laiko, kad Drausmės statuto 28 straipsnio 1 ir 5 dalyje įtvirtinti terminai nebuvo pažeisti. III. Dėl padaryto drausmės pažeidimo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministras atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos už Å¡iurkÅ¡tų karių drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Drausmės statuto 69 straipsnyje. Drausmės statuto 69 straipsnyje nurodyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardÄ Å¾eminančiÄ veikÄ , kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas diskredituojančiÄ veikÄ , kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iÅ¡ tarnybos; kariÅ«nui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iÅ¡ pareigų, arba paÅ¡alinamas iÅ¡ karo mokymo įstaigos.

Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatyta, kad D. Ž. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , gailisi. Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatyta, kad D. Ž. 2018 m. gegužės 10 d. apie 10 val. vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais, nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono patalpose, tarnybiniame kabinete, pažeisdamas A. S. asmeninė erdvę, Å¡okdamas kÅ«nu glaudėsi prie jo, pagriebęs už rÅ«bų tampė jį, neleisdamas iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto. Po to, laikydamas kaire ranka A. S. už rÅ«bų ties krÅ«tine, prispaudė prie kabinete esančios lentos ir deÅ¡iniu kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jam į krÅ«tinės sritį bei vienÄ kartÄ smÅ«giavo į lentÄ Å¡alia jo galvos aukÅ¡tyje, paleidęs A.

S. rÅ«bus, kaire ranka smÅ«giavo jam į veido sritį, o A. S. blokavus smÅ«gį, pataikė jam į deÅ¡inę rankÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. S. išėjus iÅ¡ kabineto į koridorių, liepė grįžti, o grįžtant į kabinetÄ , eidamas jam už nugaros pagriebė už rÅ«bų ir pastÅ«mė jį į priekį. Po to suėmęs jį už priekinės Å¡varko dalies arti kaklo, sukdamas rÅ«bus užspaudė kaklÄ , taip sukėlė A. S. fizinį skausmÄ . Konflikto metu iÅ¡vadino A.

S. žmogaus orumÄ ir garbę žeminančiais žodžiais. Taip pat Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodyta, kad D. Ž. su A. S. susitaikė. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad faktinių aplinkybių esmės neginčija, dėl savo elgesio gailisi ir jo nepateisina (I t., b. l. 2). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatytas aplinkybes. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas laiko Å¡ias aplinkybes nustatytomis: tiek įsiteisėjusioje Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje, tiek tiesiogiai teismo posėdyje apklausus įvykio liudytojus.

PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teigiama, jog „šokdamas kÅ«nu glaudėsi“ prie eil. A. S.. PareiÅ¡kėjas teigia, kad į eil. A. S. atsitrenkė sportiniu stiliumi. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai buvo skirtingai įvardijami skirtingų asmenų. Ä®siteisėjusioje Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas įtariamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir vienas iÅ¡ veiksmų įvardijamas kaip „šokdamas kÅ«nu glaudėsi prie“ A.

S.. Å iaulių apylinkės teisme pareiÅ¡kėjas parodė, kad „stojosi, jį užkliudė, specialiai pilvu atsitrenkdamas į jį juoko forma“. Liudytojas A. S. parodė, kad pareiÅ¡kėjas „pilvu palietė liudytojo pilvÄ â€œ, įvykis nebuvo malonus. Liudytoja K. M. į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjas prisispaudė prie A. S. visu kÅ«nu, trynėsi, atsakė teigiamai. Taigi teismas laiko, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje teisingai nustatyta faktinė aplinkybė, o žodžių „trynėsi“, „palietė“, „atsitrenkė“ alternatyvus vartojimas Å¡ioje situacijoje nėra klaidinantis.

PareiÅ¡kėjo atliktus veiksmus galima įvardinti kaip trynimÄ si, kas ir buvo padaryta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės ar jos vertinimo nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad tiek Å iaulių apylinkės teisme, tiek skunde teismui (I t., b. l. 2), tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad kontaktas pilvu su A. S. buvo. Taip pat pareiÅ¡kėjas nesutinka, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudÄ , neatsižvelgė ir nenustatė pareiÅ¡kėjo atliktos neteisėtos veikos motyvų.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad neteisėtÄ veikÄ atliko, nes buvo vedamas emocijų (iÅ¡ pradžių džiaugsmo, nes sužinojo, kad nereikės rengti prezentacijos, o vėliau pykčio, nes, pareiÅ¡kėjo vertinimu, j. eil. A. S. neadekvačiai sureagavo į situacijÄ , buvo žemesnio rango ir jaunesnis karys). Teismas pažymi, kad Å¡ie motyvai niekaip nepateisina pareiÅ¡kėjo elgesio, nėra ir negali bÅ«ti lengvinančia aplinkybe / pareiÅ¡kėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančiÄ Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimÄ .

Pareiškėjas yra karys, o karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-390/2013 ir kt.). Taigi tiek pareiškėjo amžius, tiek jo aukštesnis laipsnis, tiek patirtis tarnaujant kariuomenėje reiškia, kad pareiškėjas turėjo elgtis teisėtai ir tinkamai. Nei aukštesnis laipsnis, nei amžius nesuteikia teisės reikalauti, kad jaunesni ar žemesnio rango kariai nereaguotų į neteisėtus ir / ar netinkamus pareiškėjo veiksmus.

PareiÅ¡kėjas tiek reikÅ¡damas džiaugsmÄ , tiek pyktį, turi elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad tai pareiÅ¡kėjas pats inicijavo incidentÄ su A. S.. Pasielgęs netinkamai pareiÅ¡kėjas supyko ir tęsė neteisėtÄ elgesį. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad jo elgesį iÅ¡provokavo tarnybos sÄ lygos, nes ankÅ¡toje patalpoje dirbo daug žmonių. Teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad patalpoje, kurioje dirbo pareiÅ¡kėjas, buvo ankÅ¡ta, joje dirbo ir / ar nuolat bÅ«davo daug žmonių.

Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje pareiÅ¡kėjo parodymuose taip pat užfiksuota, kad kabinetas yra mažas. Tačiau teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatė, kad tarnybos sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taip pat teismas nenustatė, kad dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilę kokių nors psichologinių problemų, tÄ neigia ir pats pareiÅ¡kėjas. Tik nurodo, kad tai buvo vienas iÅ¡ motyvų, kodėl taip pasielgė 2018 m. gegužės 10 d.

Teismas pažymi, kad Å¡ie motyvai niekaip nepateisina pareiÅ¡kėjo elgesio, nėra ir negali bÅ«ti lengvinančia aplinkybe / pareiÅ¡kėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančiÄ Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimÄ . Tarnybos metu pareiÅ¡kėjui kylančios problemos / sunkumai galimi, tačiau jie negali bÅ«ti sprendžiami neteisėtais bÅ«dais, taip pat negali pateisinti kitokio neteisėto pareiÅ¡kėjo elgesio. PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui teigia, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nepagrindžiamas Drausmės statuto 69 straipsnio taikymas.

Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad D. Ž. įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais, naudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ pavaldinį j. eil. A. S., tuo pažemindamas kario vardÄ ir įžeisdamas pavaldinį, padarė Drausmės statuto 69 straipsnyje numatytÄ drausmės pažeidimÄ . Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje aiÅ¡kindamas Drausmės statuto 69 straipsnį yra nurodęs, jog Drausmės statuto 69 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra savarankiÅ¡kas, nes jo dispozicijoje yra iÅ¡vardinti veikos požymiai ir, kvalifikuojant pažeidimÄ pagal Drausmės statuto 69 straipsnį, nėra pagrindo remtis Å¡io statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo sÄ voka.

Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, iÅ¡dėstyta straipsnio dispozicijoje, o joje nurodytos pasekmės – „vardÄ Å¾eminanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema arba ji kompromituojama“, yra tik veikÄ apibÅ«dinantys požymiai.

Materialinės pasekmės Å¡iam pažeidimui, kaip veikÄ kvalifikuojantis požymis, nėra privalomos ir nėra įrodinėtinos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017). Nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas karo tarnyboje, vartojo smurtÄ prieÅ¡ savo pavaldinį, tokie veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip kario vardo pažeminimas ir kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas ir tokie veiksmai negali bÅ«ti pateisinami džiaugsmu, pykčiu ar kitomis kario asmeniniu vertinimu pateisinančiomis aplinkybėmis.

Visos kario emocijos turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos teisėtu bÅ«du, nesutarimai ar konfliktai turi bÅ«ti sprendžiami tarnybos organizavimo nustatyta tvarka, vadovaujantis drausmės bei besÄ lyginio pavaldumo vadui pagrįstais principais. Atsakovas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija savo atsiliepime į skundÄ nurodė, kad nors pasekmių kilimo nagrinėjamo drausmės pažeidimo atveju nereikia nustatyti, jos kilo. Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovas nurodė, kad padaryta žala yra esminė: karo tarnybos santykiams, karo tarnybos tvarkai ir subordinacijos principams.

PareiÅ¡kėjas su tokiu teiginiu nesutinka. Teismas laiko, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pasekmės, nors ir nereikalingos pagal teisės normos dispozicijÄ , bet dėl neteisėtos pareiÅ¡kėjo veikos atsirado. Pirma, j. eil. A. S. tarnybos metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Liudytojas parodė, kad jautė ir psichologines įvykio pasekmes, tačiau jos jau praėjo. Antra, teismas laiko, kad tokiu savo elgesiu pareiÅ¡kėjas sukėlė žalÄ Lietuvos kariuomenei: įvykį matė kiti kariai, jis buvo plačiai aptarinėjamas tarnyboje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad liudytojų požiÅ«ris į Lietuvos kariuomenę nepasikeitė, pasitikėjimas nesumažėjo. Teismas laiko, kad toks liudytojų požiÅ«ris susiformavo dėl Lietuvos kariuomenės ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos veiksmų: smurtas tarnyboje buvo griežtai pasmerktas, už neteisėtÄ pareiÅ¡kėjo veikÄ skirta tarnybinė nuobauda. Asmens, padariusio pažeidimÄ , kaltės forma tarnybinio patikrinimo metu yra įrodinėta aplinkybė. Å iuo atveju Lietuvos kariuomenės 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TP-8 kaltės forma nėra nurodyta, tačiau įvertinus pažeidimo pobÅ«dį, tai nėra esminis tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros pažeidimas, dėl kurio bÅ«tų pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , kadangi padarytas drausmės pažeidimas yra tyčinis, jo kvalifikavimas nekelia abejonių ir pats pareiÅ¡kėjas kaltės formos nenurodymo nesieja su jo teisės į gynybÄ pažeidimu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo kaltės forma nurodyta 2018 m. birželio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartyje – tyčia. Tokių formalių pažeidimų pobÅ«dį ir jų nereikÅ¡mingumÄ sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017). PareiÅ¡kėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d.

Å iaulių apylinkės teismo nutartis pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį straipsnį neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 4 dalį nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, apraÅ¡omojoje dalyje nurodomos Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Jeigu nutraukiant baudžiamÄ jÄ bylÄ skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.

Nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta. Taigi teismas vadovaujasi 2018 m. birželio 26 d. Å iaulių apylinkės teismo nutartyje nustatytais faktais ir aplinkybėmis, nes baudžiamojoje byloje buvo nagrinėtas tas pats įvykis, dėl kurio pareiÅ¡kėjas buvo traukiamas tarnybinėn atsakomybės. Teismas vertina pareiÅ¡kėjo tarnybinę atsakomybę, o ne baudžiamÄ jÄ , bet remiasi baudžiamojoje byloje priimta nutartimi. Be to, tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek administracinėje byloje teismo posėdyje buvo iÅ¡tirti įvykiai ir aplinkybės, už kuriuos pareiÅ¡kėjas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdyje liudytojai patvirtino iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes.

Taigi Lietuvos kariuomenės 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. TP-8 pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas padarė Drausmės statuto 69 straipsnyje numatytÄ drausmės pažeidimÄ : nustatyta pareiÅ¡kėjo neteisėta veika ir kaltė. Be to, papildomai nustatytos ir kilusios neigiamos pasekmės. IV. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos parinkimo PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda nemotyvuotai, nenustačius ir / ar neatsižvelgus į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis gailisi, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo asmenybę, į ilgÄ ir nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje. Dėl neteisėtos veikos atlikimo motyvų (iÅ¡ džiaugsmo ir pykčio, dėl, pareiÅ¡kėjo manymu, netinkamų tarnybos sÄ lygų) vertinimo (tai nėra ir negali bÅ«ti lengvinančia aplinkybe / pareiÅ¡kėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančiÄ Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimÄ ) teismas jau pasisakė, todėl papildomai nekartoja.

Dėl pareiÅ¡kėjo tarnybos Lietuvos kariuomenėje nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad Lietuvos kariuomenėje pareiÅ¡kėjas tarnybÄ pradėjo 1991 m. spalio 14 d. Per tarnybos metus buvo skatintas 7 kartus, baustas 3 administracinėmis nuobaudomis. PareiÅ¡kėjo tarnyba 2007–2008 metais vertinta gerai, 2009 metais – labai gerai. 2016 m. rugpjūčio 4 d. priimtas į KASP rinktinę, vertintas gerai su siÅ«lymu priimti į profesinę karo tarnybÄ . 2017 m. rugsėjo 7 d. priimtas į profesinę karo tarnybÄ Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Å tabo S2 skyriaus virÅ¡ininko pareigas.

Taigi jau tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje buvo nustatyta ilgametė pareiÅ¡kėjo tarnyba ir jos įvertinimas Lietuvos kariuomenėje. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados rekomendacinėje dalyje nurodoma, kad atsižvelgta į visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Taigi į pareiÅ¡kėjo ilgametę tarnybÄ ir jos teigiamÄ vertinimÄ atsižvelgta. Su skundu teismui pareiÅ¡kėjas pateikė ypač teigiamas savo tarnybos Lietuvos kariuomenėje charakteristikas (I t., b. l. 37–38), kurios suraÅ¡ytos 2014 ir 2016 m., padėkas už darbÄ (I t., b. l. 33–35).

Dėl to ginčo byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo tarnybos nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. vertinimo. Teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 31 d. kpt. D. Ž. charakteristikoje, kuriÄ pasirašė Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. V. J. iÅ¡vardinta ilgametė pareiÅ¡kėjo tarnyba, jos vertinimas, taip pat nurodyta, kad tarnybos metu pavestas užduotis pareiÅ¡kėjas ne visada atlikdavo laiku ir kokybiÅ¡kai.

Kariui visoms užduotims atlikti reikalinga papildoma kontrolė, pareiÅ¡kėjas stengiasi laikytis etikos ir mandagumo taisyklių, bet ne visada pavyksta. PareiÅ¡kėjas yra uždaro bÅ«do, su kolegomis palaiko tik formalius darbinius santykius. Teismo posėdžio metu liudytoja S. I. pareiÅ¡kėjÄ apibÅ«dino kaip susimÄ sčiusį, liÅ«dnÄ , jos nuomone, jaunesni kolegos reiÅ¡kė daugiau motyvacijos tarnyboje. Liudytoja K. M. parodė, kad pareiÅ¡kėjas savo tarnyboje stengėsi atlikti visus darbus, kartais bÅ«davo emocionalus, „kažko labai blogo pasakyti negali“.

Liudytojas N. K. parodė, kad pareiÅ¡kėjas yra per daug nuolaidus, prisiimdavo daugiau darbų, kad iÅ¡vengtų konfliktų, mielas virÅ¡ininkas, nepastebėjo pareiÅ¡kėjo nesusitvardymo, silpnumo, pareiÅ¡kėjÄ charakterizavo ypač teigiamai. Teismas įvertinęs visus Å¡iuos apie pareiÅ¡kėjo darbÄ ir asmenybę surinktus įrodymus laiko, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo darbas buvo vertinamas prieÅ¡taringai: vieni asmenys nurodė tik jo darbo ir asmenybės teigiamas savybes, kiti – ir teigiamas, ir neigiamas.

Tačiau teismas pabrėžia, kad Å¡i teismo nustatyta aplinkybė neÅ¡alina pareiÅ¡kėjo atsakomybės ir nekeičia jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo. PareiÅ¡kėjo padaryta neteisėta veika buvo tokio pobÅ«džio ir netinkamumo, kad pareiÅ¡kėjo darbo vertinimas (ir teigiamas, ir kritiÅ¡kas) nekeičia pareiÅ¡kėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡ies. Taigi pareiÅ¡kėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytÄ drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų (1 p.), nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimÄ (2 p.).

PareiÅ¡kėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei pareiÅ¡kėjo karo tarnybos teigiami rezultatai, prieÅ¡taringi atsiliepimai apie pareiÅ¡kėjo darbÄ iÅ¡ kolegų, pareiÅ¡kėjo neteisėtos veikos motyvai nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra Å¡iurkÅ¡tus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog nuobauda paskirta teisinga ir jos keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogiÅ¡kai aplinkybes dėl teigiamo darbinės veiklos vertinimo ir gailėjimosi dėl neteisėtos veikos – smurto – vertina ir LVAT (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nenustatė skundžiamo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-1313 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. D. Ž. skyrimo, jo iÅ¡leidimo į atsargÄ ir skyrimo atlikti tarnybÄ rezerve“, KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡to Nr. 3IS-184 ir KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raÅ¡to Nr. 12-01-1471 panaikinimo pagrindų, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas juos panaikinti netenkinamas.

Atitinkamai atmetami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai – grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Å¡tabo S2 skyriaus virÅ¡ininko pareigas, įpareigoti KraÅ¡to apsaugos ministerijos Generalinį inspektorių iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundÄ dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. TP-8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo D. Ž. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė