2018-02-20 Nr. ANB-166-4-68-3-12624-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-2-693/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12624-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.; 2.7.4.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. ir jo atstovo advokato Aleksanderio Višnevski (Aleksander Višnevski) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarčių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos, už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,27 % (įvertinus paklaidą) girtumas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas T. M. prašymas dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. ir jo atstovo advokato A. Višnevski prašymas priimtas ir T. M. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis ir priimti naują nutarimą sutrumpinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu T. M. paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pareiškėjai prašyme nurodo:

5.1. Abiejų instancijų teismai pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises į tinkamą teisinį procesą, materialiosios ir proceso teisės normas ir teisingumo principo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-12-2015, 2AT-97-942/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-44-976/2016). Teismai netinkamai aiškino ir taikė įstatyme įtvirtintus specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles, nes pareiškėjo pateiktų įrodymų viseto neįvertino pagrįstu, išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip proceso metu buvo neužtikrintas teisinio reguliavimo tikrumas ir stabilumas, neapsaugotos teisinių santykių subjektų teisės, negerbiami asmens teisėti interesai ir lūkesčiai.

5.2. Viso proceso metu T. M. nuosekliai nurodė, kad jis labai gailisi ir nuoširdžiai atsiprašė dėl savo poelgio, pateikė duomenis, apibūdinančius jo asmenybę ir šeimines aplinkybes (charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi vaikų), padarytas teisės pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam) buvo vienkartinio atsitiktinio pobūdžio, anksčiau už tai niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn (kiti pažeidimai yra kitokio pobūdžio), daugiau nėra linkęs pažeisti įstatymų, nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, paskirtą piniginę baudą iš karto sumokėjo, jis pasitaisė, supranta ir gerbia įstatymus, visuomenės interesus ir vertybes. Be to, visiškai atsisakė alkoholio ir jo nevartoja. Pareiškėjas savo elgesį vertina itin kritiškai, pasekmių dėl padaryto pažeidimo nebandė išvengti, teisminio proceso nevilkino, savo veiksmų galimas pasekmes suprato, jas yra tinkamai įvertinęs, po nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė. Kartu tai reiškia, kad jis suprato savo elgesio neleistinumą ir pakankamai patyrė nepatogumų bei suvaržymų. Tačiau teismai netinkamai įvertino šias aplinkybes, nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtu 2016 m. spalio 6 d. nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda jau turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį ir sukėlė itin sunkias pasekmes (jis neteko darbo, jam yra itin apsunkintos naujo darbo paieškos bei galimybės įsidarbinti pagal profesiją). Be to, teismai padarė nepagrįstą, neišsamią, nemotyvuotą ir paviršutinišką išvadą, kad jis nepatyrė pakankamai nepatogumų ir suvaržymų, administracinių nuobaudų paskirtis dar nėra įgyvendinta ir tikslai dar nėra pasiekti. Taip teismai pažeidė sąžiningumo ir teisingumo principus bei ATPK 329 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų sutrumpinti pareiškėjui paskirto specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju įstatymo tikslas – pažeidėjo nubaudimu siekiama nepriekaištingo teisės aktų laikymosi – tikrai įgyvendintas.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo šį prašymą atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, kad, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo, privalu remtis tokiomis pačiomis taisyklėmis ir principais, kaip ir taikant ATPK 301 straipsnį, kuris yra taikytinas kaip išimtis, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę. Sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N1-1571/2007, P756-91/2008).

6.2. Atsiliepime pažymima, kad T. M. yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus: nuolat darė pažeidimus, susijusius su leistino greičio viršijimu; padaręs byloje nagrinėjamą pažeidimą, nekeitė savo įpročių, nenustojo pažeidinėti įstatymų ir iki skundžiamo nutarimo priėmimo du kartus pažeidė įstatymą (viršijo leistiną greitį). Priešingai nei teigia pareiškėjai, šie duomenys neigiamai apibūdina T. M. asmenybę ir patvirtina, kad jam nėra pirmenybė įstatymų reikalavimų laikymasis ir pagarba kitiems eismo dalyviams.

6.3. Be to, nagrinėjamoje byloje 2017 m. spalio 6 d. suėjo pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ir jis (T. M.), 2017 m. spalio 31 d. atlikęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus teisei vairuoti atgauti ir atsiėmęs iš policijos vairuotojo pažymėjimą, administracinę nuobaudą įvykdė.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. ir jo atstovo advokato A. Višnevski prašymas netenkintinas.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant atnaujintą bylą

8. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ANK nenumatytas administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimas, kaip tai buvo nustatyta ATPK 329 straipsnyje, o tai reiškia, kad ANK yra griežtesnis negu ATPK ir laikytinas, kaip įstatymas, sunkinantis asmens teisinę padėtį ir dėl to pagal ANK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas neturintis grįžtamosios galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-511/2017). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.

Dėl administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino ir ATPK 329 straipsnio taikymo

9. Pareiškėjai prašo sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonę) atėmimo terminą pagal ATPK 329 straipsnio nuostatas, nurodydami, kad T. M. turi šeimą, yra charakterizuojamas teigiamai, paskyrus minėtą nuobaudą, jis neteko darbo, t. y. jau patyrė pakankamai nepatogumų ir suvaržymų. Pareiškėjų manymu, abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino minėtus byloje esančius duomenis ir ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai bei paskirtis būtų pasiekti sutrumpinus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šie pareiškėjų argumentai atmetami.

10. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

11. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-7-14-303/2017).

12. Be to, vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). ATPK 256, 257 straipsniai, reglamentuojantys įrodinėjimą administracinių teisės pažeidimų bylose, reikalauja, kad aiškinantis, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo dėl to kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodymų tyrimas ir vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų – tiek teisinančių, tiek kaltinančių – bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-693/2016).

13. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusiame ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, kai minėta teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarimu T. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda (289 Eur) su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu vieneriems metams.

15. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino T. M. prašymo taikyti minėtas ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti aptariamos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo apeliacinio skundo dėl tokios pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties ir šis sprendimas paliktas nepakeistas.

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi priimtus ir pareiškėjų skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis), materialiosios ir proceso normų ar / ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutarčių turinio matyti, kad visi duomenys, beje, kurie akcentuojami ir pareiškėjų prašyme ir kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamas nutartis, buvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą juos vertindamas, motyvuotai pasisakė, kad, T. M. pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai ir neatitiks jos paskirties (ATPK 20 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad prašyme akcentuojami duomenys apie pareiškėjo teigiamą asmenybę ir jo prisipažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą jau buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teisme tiek nustatant T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tiek skiriant administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą su specialiosios teisės atėmimu minimaliam terminui. Kartu kolegija pažymi, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Be to, ATPK 329 straipsnyje nustatyta atitinkamo organo (pareigūno) teisė ir kompetencija, bet ne pareiga taikyti šio įstatymo nuostatas ir priimti pareiškėjų pageidaujamą sprendimą. Priešingai nei teigia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą sutrumpinti pagal ATPK 329 straipsnio nuostatas specialiosios teisės atėmimo terminą, ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas tokį sprendimą nepakeistą, aptariamo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad teismai netinkamai taikė šias ATPK nuostatas, reglamentuojančias specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus bei tvarką, ir paskirtoji administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų bei yra per griežta, neturi teisinio pagrindo.

17. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagal bylos duomenis bei pareiškėjų prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismų išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu ir kad buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir / ar proceso normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto T. M. ir jo atstovo advokato Aleksanderio Višnevski prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Vytautas Masiokas