2017-01-18 Nr. AB-1504-3-62-3-01397-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-19-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 20/07-705 ir 2016 m. birželio 15 d. raštą Nr. 20/07-903 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 2S-3576; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus ateityje šaltuoju metų laiku palaikyti tinkamą šildymą gyvenamosiose patalpose; 4) pasitikslinti 2016 m. balandžio mėn. vidutinę paros oro temperatūrą bei drėgmę.

Pareiškėjo skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. skundo trūkumams pašalinti.

2016 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautas (2016 m. rugpjūčio 8 d. išsiųstas paštu) pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016 m. gegužės 9 d. Nr. 20/07-705, 2016 m. birželio 15 d. Nr. 20/07-903 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 27 Nr. 2S-3576 raštus; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, 2016 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2016 m. rugsėjo 6 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėta teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį 30 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjui taip pat pasiūlyta pateikti teismui skundą, kuriame būtų išdėstyti ir skundo reikalavimai (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), ir aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), nes 2016 m. rugpjūčio 11 d. teisme gautame (2016 m. rugpjūčio 8 d. išsiųstas paštu) pareiškėjo patikslintame skunde minėti reikalavimai neįvykdyti, patikslinti atsakovus.

2016 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos administraciniame teisme (2016 m. rugsėjo 5 d. išsiųstas paštu) gautas pareiškėjo R. M. atskiras skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016 m. gegužės 9 d. Nr. 20/07-705, 2016 m. birželio 15 d. Nr. 20/07-903 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 27 Nr. 2S-3576 raštus; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti Marijampolės pataisos namus prieš atjungiant šilumą įsitikinti, ar nepažeidžiami įstatymai, t. y. tinkama šiluma gyvenamosiose patalpose.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą nusprendė laikyti nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartyse nurodytų trūkumų: nepatikslino atsakovų, nepateikė teismui žyminio mokesčio kvito arba kitokio dokumento, patvirtinančio 30 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo.

II. Pareiškėjas R. M. su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą priimti.

Nurodo, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai. Pažymi, kad skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. rugsėjo 6 d. ištaisyti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus, be kita ko, sumokėti žyminį mokestį, pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

Kaip numato ABTĮ 25 straipsnio 2 dalis, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje buvo nustatytas terminas pareiškėjui pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Taigi, nustatytas reikalavimas ne tik sumokėti žyminį mokestį, bet ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas žyminio mokesčio kvito teismui nepateikė. Taigi, pareiškėjas neištaisė Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo nustatytu terminu, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Marijampolės pataisos namų 2016 m. gegužės 9 d. raštą Nr. 20/07-705 ir 2016 m. birželio 15 d. raštą Nr. 20/07-903 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. 2S-3576 pagrįstai ir teisėtai nuspręsta laikyti nepaduota.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde buvo reiškiamas ne tik reikalavimas panaikinti aukščiau nurodytus Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento raštus, bet ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturinei žalai atlyginti. ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, teismas, vadovaudamasis vien ta aplinkybe, kad nesumokėtas žyminis mokestis, nepagrįstai atsisakė priimti skundą šioje dalyje.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu, sprendžia, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (higienos normų reikalavimų nesilaikymo). Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, kadangi sprendė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų – nesuformulavo skundo reikalavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas iš esmės atitinka minimalius ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kad teismas galėtų spręsti jo priėmimo klausimą, kadangi pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr. 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, suformulavo reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 300 Eur turtinei žalai atlyginti, aiškiai nurodė, iš ko kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip ji pasireiškė ir į ką yra nukreiptas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taigi pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino aptariamų skundo trūkumų, bei nepagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti laikė nepaduota.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti panaikinant nutarties dalį, kuria nutarta laikyti nepaduota pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė