2022-11-16 Nr. AB-27698-3-61-3-03470-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-704-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03470-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PhosAgro Baltic“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti FNTT išbraukti UAB „PhosAgro Baltic“ iš jos interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamo „Informacija apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos“ sąrašo. Taip pat skunde keliami procesinio pobūdžio prašymai dėl kreipimosi į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Teisingumo Teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, įrodymų išreikalavimo, bylos nagrinėjimo uždaruose posėdžiuose ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo UAB „PhosAgro Baltic“ skundą atsisakė priimti bei grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Iš Įsakymo preambulės teismas nustatė, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.2 papunkčiu. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymėjo, jog Apraše yra aiškiai pasisakyta, kad tokio pobūdžio aktas yra norminis teisės aktas, jo įgyvendinamas išskiriamas kaip skirtingas etapas. Iš Įsakymo turinio taip pat matyti, kad jis yra abstraktaus turinio, nustatantis bendro pobūdžio taisyklę, juo konkretūs apribojimai pareiškėjui nėra taikomi.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad, formaliai laikant Įsakymą norminiu aktu, būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėtų ginčyti teisme konkrečius sprendimus, kuriais nustatomi tam tikri apribojimai. Be to, FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ (toliau – ir FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymas) 12 punkte nustatyta, kad: subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal Bendrąją poziciją 2001/931/CFSP (su paskutiniais atnaujinimais), turi teisę: kreiptis į Europos Sąjungos Tarybą su prašymu persvarstyti jų atvejį, remiantis prašymą pagrindžiančiais dokumentais; apskųsti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą Europos Sąjungos pirmosios instancijos teismui – Europos bendrajam teismui (12.2 p.); kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą dėl įšaldymo nutraukimo, pridėdami prašymą pagrindžiančius dokumentus (12.3 p). Nurodymų 9 punkte ir 12.3 papunktyje nurodytu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sprendimą dėl ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimties ar lėšų įšaldymo nutraukimo subjekto atžvilgiu Lietuvos Respublikoje priima per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo (13 p.). Nurodymų 13 punkte nurodyti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (14 p.).

Teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, jam yra nustatyta speciali apskundimo procedūra, pagal kurią skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Reikalavimas įpareigoti išbraukti pareiškėją iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl taip pat negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

III. Pareiškėjas UAB „PhosAgro Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti uždaruose teismo posėdžiuose bei priteisti pareiškėjo naudai visas bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis ir pagrindžiantys dokumentai bus pateikti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir nemotyvuotai sprendė, kad Įsakymas yra norminis teisės aktas. Pareiškėjas pažymi, kad Įsakymas yra aktas, kuriame nurodyti subjektai įtraukiami į viešai skelbiamą FNTT sąrašą, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aktai, kuriais asmenys yra įtraukiami į sąrašus arba iš jų pašalinami, nėra laikomi norminiais teisės aktais. Įsakyme nėra formuluojamos jokios elgesio taisyklės, o Įsakymas yra skirtas ir galioja konkrečiai ir individualizuotai asmenų grupei. Įsakymas neatitinka norminiams administraciniams aktams būdingo visuotinio privalomumo kriterijaus. FNTT direktorius, kaip ir FNTT, neturi įgaliojimų vykdyti administracinį reglamentavimą dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo (nustatyti, keisti ir naikinti elgesio taisykles), todėl Įsakymas neatitinka būtino norminio administracinio akto požymio. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesiremti Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi bei remtis žemesnės galios Aprašo 15 punktu. Vien Įsakymo paskelbimas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, nėra pagrindas laikyti, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas. Juolab, kad Įsakymas neatitinka nei vieno kito Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje numatyto norminio administracinio akto požymio. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Įsakymas atitinka individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymius, jis pareiškėjui sukėlė ir tebesukelia materialiąsias teisines pasekmes, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. V-273 „Dėl tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ ir juo patvirtintinais Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymais. Pareiškėjas pažymi, kad FNTT nėra suteikti įgaliojimai ir kompetencija priimti norminius teisės aktus. Net jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikytų, kad FNTT turėjo teisę 2016 m. spalio 20 d. įsakymu priimti FNTT nurodymus ir kitus norminius teisės aktus, FNTT nebeturi teisės priimti norminius teisės aktus nuo 2022 m. gegužės 28 d., kuomet neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1679 „Dėl Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ („Senasis Aprašas“).

Pasak pareiškėjo, nutartyje nurodyti pareiškėjo teisių gynimo būdai neegzistuoja. Pareiškėjas pažymi, kad jis jau kreipėsi į ES Tarybą, kuri patvirtino, kad ji nėra priėmusi jokių sankcijų dėl pareiškėjo. Pareiškėjas nėra 2014 m. kovo 17 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi sankcionuotų asmenų sąraše, todėl neturi jokio pagrindo kreiptis į ES institucijas. ES Bendrasis Teismas atsisakytų priimti analogišką pareiškėjo skundą (ieškinį), kadangi skundžiami ne ES institucijų aktai, bet savavališki valstybės narės viešo administravimo institucijos – FNTT, sprendimai ir veiksmai dėl ES sankcijų vykdymo, įgyvendinimo. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, FNTT priima nacionalinius administracinius aktus dėl sankcijų taikymo Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims dėl teisės aktais numatytų, FNTT ištirtų, įrodytų ir nustatytų nuosavybės ar kontrolės sąsajų su ES Tarybos sankcionuotais asmenimis. Teisės normos neįgalina FNTT priimti tokius sprendimus, kurie būtų skundžiami ES Bendrajam Teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, konstatavus, jog ginčijamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019; kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, be kita ko, juridinio asmens kodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes yra skirtas Įsakyme nurodytiems konkretiems subjektams, t. y. apibrėžtam subjektų ratui. Pažymėtina, kad toks aiškinimas pateiktas ir kitoje administracinėje byloje, kurioje tas pats FNTT Įsakymas ginčijamas kito pareiškėjo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-629/2022).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, grindžiama Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje. Tačiau, kaip minėta, ginčijamo Įsakymo turinys (Įsakymu patvirtintas konkrečių subjektų (tarp jų yra ir pareiškėjas) sąrašas) lemia, kad Įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Įsakymą nepagrįstai vertino kaip norminį administracinį aktą ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, tačiau pagal ABTĮ nuostatas teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodyti pirmosios instancijos teismo pirmininkui koks būtent teisėjas turi nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šia nutartimi byla nėra išsprendžiama iš esmės, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė