faed3b2d-8c0e-450f-8ff2-240dc6afe17a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-654/2012Proceso Nr. 2-56-3-01618-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo GailiÅ«no ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr.2-1362-173/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Minivara“, uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Tarp Å¡alių kilo ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Paliauna pagrindu.Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Murena“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“. 2011 m. vasario 24 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.2010 m. spalio 21 d. bankroto administratorius bankrutuojančio ieÅ¡kovo vardu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo ir atsakovų UAB „Lietuvos“ sanatorija (dabar – UAB Grand SPA Lietuva“) bei UAB „Minivara“ 2009 m. vasario 3 d. sudarytÄ susitarimÄ Nr.31 negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Minivara“ 15 000 Lt ir 6 procentų procesines palÅ«kanas.

Ginčo susitarimu Å¡alys susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos: ieÅ¡kovas perleido atsakovui UAB „Minivara“ reikalavimo teisę į 15 000 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ skolÄ , kylančiÄ iÅ¡ 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Minivara“. IeÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Sudaryta sutartis turėjo įtakos UAB „Murena“ negalėjimui atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Skolos darbuotojams, mokesčių inspekcijai ir kitiems kreditoriams buvo atsiradę nuo 2008 m. spalio-lapkričio mėnesių. Ä®siskolinimai kreditoriams jau 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 18 979 112 Lt, o bendrovės balanse turto buvo apskaityta vos už    21 125 905 Lt. Jau nuo 2008 m. spalio mėnesio pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, su atsakovais sudarė sutartį, kuria sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimÄ , taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Minivara“, kuris yra trečios eilės kreditorius pagal iÅ¡ieÅ¡kojimų eiliÅ¡kumÄ , prieÅ¡ kitus kreditorius.

Aplinkybė, jog sudaryta sutartimi pažeidžiami kitų kreditorių interesai, ieÅ¡kovui buvo žinoma, nes jis buvo skolingas kitiems kreditoriams, jam buvo iÅ¡keltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo, žinojo, jog yra pradelsta atsiskaityti su darbuotojais, valstybe, turtui pritaikytas areÅ¡tas. Dokumentus iÅ¡ buvusio UAB „Murena“ vadovo bankroto administratorius perėmė 2009 m. gruodžio pabaigoje, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. CK 6.66 straipsnio 4 dalies, CK 6.145 straipsnio pagrindu pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, Å¡alys grÄ Å¾intinos į pradinę padėtį, tai yra UAB „Minivara“ turėtų grÄ Å¾inti atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ 15 000 Lt, o pastarasis Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui.

Pagal ginčo sandorį pinigus gavo atsakovas UAB „Minivara“. Taikant restitucijÄ ginčo sandoriu pervestos lėšos turi bÅ«ti priteistos UAB „Murena“ naudai, todėl iÅ¡ atsakovo UAB „Minivara“ ieÅ¡kovo naudai priteistina 15 000 Lt suma. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendė, kad ginčo atveju egzistuoja ne visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sÄ lygos. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovas UAB „Murena“ ir atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) sudarė statybos rangos sutartį Nr.AD3-08-06, kuria atsakovas (užsakovas) ieÅ¡kovui (rangovui) pavedė atlikti sanatorijos pastato 4D2P projektavimo ir rekonstrukcijos darbus.

IeÅ¡kovas UAB „Murena“ ir UAB „Minivara“ 2008 m. spalio 10 d. sudarė statybos rangos (subrangos) sutartį Nr. AD03-08-06-27. Sutarties objektas – UAB „Lietuvos“ sanatorija pastato 4D2P rekonstrukcija, orientacinė darbų kaina – 21 714, 36 Lt. IeÅ¡kovas skolingas atsakovui UAB „Minivara“ už atliktus darbus 22 892, 05 Lt. UAB „Lietuvos“ sanatorija, UAB „Murena“, UAB „Minivara“ 2009 m. vasario 3 d. sudarė susitarimÄ Nr. 31, kuriuo užsakovas UAB „Lietuvos“ sanatorija 2009 m. kovo 2 d. sumokėjo subrangovui UAB „Minivara“ 15 000 Lt.

Likusi atsakovui UAB „Minivara“ už darbus nesumokėta 7 892,05 Lt suma patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas UAB „Murena“ bankroto byloje. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu skolininkas UAB „Murena“ buvo skolingas tiek bendrovės darbuotojams, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Skolos susidarė nuo 2008 m. spalio mėnesio. UAB „Murena“ 2009 m. birželio 30 d. iÅ¡kelta bankroto byla. Tai reiÅ¡kia, jog kreditorius UAB „Minivara“ ir kiti kreditoriai skolininko atžvilgiu turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.

Teismas sprendė, kad ginčijamas Å¡alių atsiskaitymas už atliktus darbus nepažeidė kitų kreditorių teisių. Teismas nurodė, kad UAB „Lietuvos“ sanatorija su kreditoriumi UAB „Minivara“ atsiskaitė 2009 m. kovo 2 d., t.y. iki bankroto bylos UAB „Murena“ iÅ¡kėlimo. Kreditorių eilės sudaromos iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir teismo nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei. UAB „Murena“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo atsiskaityti su bet kuriuo kreditoriumi.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo įmonės administratoriui momento, t.y. nuo 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Teismas taikė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ , pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d., ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2010 m. spalio 21 d., todėl sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, o tai sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str. 1d.).

Teismas pažymėjo, kad Å¡alis siejo statybos rangos ir subrangos sutartys, kurių pagrindu UAB „Lietuvos“ sanatorija (užsakovas) už atliktus darbus buvo skolinga rangovui UAB „Murena“, o pastaroji - subrangovui UAB „Minivara“. Pagal ginčo susitarimÄ užsakovas sumokėjo subrangovui už atliktus darbus. Å iuo apmokėjimu iÅ¡ dalies padengta UAB „Murena“ skola subrangovui. Å alys privalo tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, todėl teismas sprendė, kad ginčo susitarimÄ sudaryti Å¡alys privalėjo.

Teismas nurodė, kad ginčijamo susitarimo metu UAB „Murena“ buvo nemoki, jos kreditoriniai įsiskolinimai virÅ¡ijo turimo turto vertę. Piniginis atsiskaitymas su UAB „Minivara“ nebuvo UAB „Murena“ nemokumo priežastis. Tokį atsiskaitymÄ su kreditoriumi teismas vertino kaip siekį sumažinti savo kreditorinius įsipareigojimus. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyti CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, todėl sprendė, jog sudarydamos ginčo susitarimÄ Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Murena“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimÄ Nr. 31, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Minivara“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiu nuo sudarymo momento, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Minivara“ 15 000 Lt, 6 procentų procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nepagrįstas teismo teiginys, kad Å¡alių atsiskaitymas už atliktus darbus nepažeidė kitų kreditorių teisių. Norint konstatuoti kreditorių teisių pažeidimÄ dėl pirmenybės vienam kreditoriui suteikimo, nereikia nustatyti, kad dėl piniginio atsiskaitymo skolininkas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos alternatyvios sÄ lygos ir kreditorių teisių pažeidimui nustatyti pakanka, kad egzistuotų viena iÅ¡ jų. Nagrinėjamuoju atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad skolininkui esant nemokiam buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Minivara“, todėl sudaryta sutartimi buvo pažeistos kreditorių teisės ir Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimu eilės tvarkos įstatymas.2.

Nemokumas nagrinėjamuoju atveju turi būti įrodinėjamas kaip actio Pauliana viena iš aplinkybių, o ne kaip nemokumas Įmonių bankroto įstatymo prasme. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai negalėtų būti ginčijami sandoriai, kuriuos įmonė sudarė būdama moki, tačiau dėl sudarytų sandorių įmonė netapo nemoki. Teismas sprendime konstatavo, kad 2009 m. vasario 3 d. sudaryto susitarimo Nr. 31 metu UAB „Murena“ buvo nemoki.3. Klaidingas teismo teiginys, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Murena“ galėjo atsiskaityti su bet kuriuo kreditoriumi.

Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009 yra pabrėžęs, kad, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, turi būti vadovaujamasi Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Taigi prieÅ¡ingai nei tvirtina teismas, UAB „Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi.4. Sandorio sudarymo metu UAB „Murena“ turtui galiojo laikinas areÅ¡tas. Turto areÅ¡to aktas buvo įregistruotas 2009 m. sausio 16 d., laikina bÅ«sena. Turto areÅ¡to akto pakeitimas įregistruotas tik 2009 m. vasario 6 d., t. y. jau po sandorio sudarymo. Turto areÅ¡to aktų registro 11 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai turto areÅ¡to akto priėmimo dienÄ nėra žinoma asmens, kurio turtas areÅ¡tuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto areÅ¡to akte nenurodyti visÄ areÅ¡tuojamÄ turtÄ ar jo dalį identifikuojantys duomenys, Å¡is aktas įregistruojamas turto areÅ¡to aktų registre laikinai, nenurodant iÅ¡samių duomenų apie visÄ ar dalį areÅ¡tuojamo turto.

Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Nagrinėjamuoju atveju teismas turėjo pripažinti, kad nebuvo galimas reikalavimo teisės perleidimas. Taigi laikino turto arešto galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu ir sudaryti susitarimo, kuriuo buvo perleista reikalavimo teisė.

Atsiskaitydama su vienu iÅ¡ kreditorių UAB „Murena“ pažeidė imperatyvias įstatymo normas bei kitų kreditorių teises. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas nutartyse iÅ¡aiÅ¡kino, kad sandoris pažeidžiantis privalomÄ antstolio patvarkymÄ yra niekinis, kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-75/2011).5. Teismas nemotyvuotai atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl senaties termino ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Teismas taikė senÄ Ä®monių bankroto įstatymo redakcijÄ , nors Å¡ios redakcijos įstatymo taikymui nebuvo jokio pagrindo. UAB „Murena“ bankroto byla iÅ¡kelta 2009 m. birželio 30 d., taigi teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti Ä®monių bankroto įstatymo redakcijÄ galiojusiÄ iki 2008 m. liepos 1 d. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo įmonių bankroto įstatymo redakcija, kurios 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Byloje UAB „Murena“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktai patvirtina, kad senaties terminas nebuvo praleistas, todėl teismas neturėjo teisės taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡ioje byloje.6. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skolÄ kreditoriui vertindamas kaip bÅ«tinybę sudaryti sandorį. Ä®statyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigÄ ) savaime nereiÅ¡kia asmens pareigos sudaryti sandorį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigiama, kad skola kitam kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 569/2001). UAB „Murena“ buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Grand Spa Lietuva“,o su UAB „Minivara“ – subrangos sutartį. UAB „Grand Spa Lietuva“ ir UAB „Minivara“ nesiejo sutartiniai santykiai. Nei rangos, nei subrangos sutartyse nebuvo numatyta, kad užsakovas gali tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu.

Teismui nėra pateikti įrodymai, kad sutartis bÅ«tų buvusi raÅ¡tiÅ¡kai pakeista.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡alys, sudarydamos susitarimÄ , buvo sÄ Å¾iningos, kadangi byloje nenustatyti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai. Nesant CK 6.67 straipsnyje nurodytų pagrindų, Å¡alys laikomos sÄ Å¾iningomis, kol neįrodyta kitaip. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo aplinkybes, patvirtinančias, kad Å¡alys negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis. Atsakovai nepateikia jų sÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų.

Atsakovai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais, nes nepasidomėjo, ar turto areÅ¡to aktų registre nėra įregistruoto areÅ¡to akto, ar BUAB „Murena“ turi teisę disponuoti turtu. Teismas Å¡ių įrodymų nevertino. Protingu ir apdairiu, t. y. sÄ Å¾iningu, gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija.8.

Teismas taip pat nevertino su ieÅ¡kiniu pateiktų įrodymų, kad vieÅ¡ai spaudoje ir internete jau buvo skelbiama apie tai, kad UAB „Murena“ turi finansinių problemų, neatsiskaito su darbuotojais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis domėjosi UAB „Murena“ finansine situacija, tikrino areÅ¡tų registrÄ , domėjosi, ar nėra inicijuojamos bankroto bylos.9. Nors ieÅ¡kovas pateikė atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtinančius įrodymus, o atsakovai jokių jų sÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismas konstatavo, kad UAB „Murena“ ir atsakovai sudarydami sandorį buvo sÄ Å¾iningi.

Nesant byloje atitinkamų įrodymų teismas, konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas ir restitucija netaikytina pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė CPK 270 straipsnį, kuriame numatyta, kad teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, įvertinami įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsakomi argumentai dėl kurių tam tikri įrodymai atmetami, nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi.Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad senaties terminas ieškinio pateikimui nėra praleistas.

Teismas taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teismo pareigÄ Ä¯vertinti įrodymus. Atsakovas UAB „Minivara“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti. Pripažinus, kad nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliacinis procesas pagal apelianto apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo panaikinimo nutrauktinas, kadangi nepateikti duomenys, kad apeliacinį skundÄ pateikė tinkamai įgaliotas asmuo.

Bankrutuojančios įmonės reiÅ¡kiami ieÅ¡kiniai nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles. Tai reiÅ¡kia, kad ir bankrutuojančios įmonėms atstovaujama pagal bendrÄ sias CPK nustatytas taisykles. Apelianto bankroto administratoriumi paskirtas juridinis asmuo UAB „Forum regis“. CPK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ar pareigas, o CPK 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų atstovais teisme gali bÅ«ti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose – turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ) arba advokatai ar advokatų padėjėjai.

Apeliacinį skundÄ apelianto vardu pasirašė Gražina Å estak. G. Å estak nėra UAB „Forum regis“ vadovė, taigi atstovavimo teisiniai santykiai pagal CPK 55 straipsnio 1 dalį neatsirado. G. Å estak taip pat nėra įraÅ¡yta į praktikuojančių advokatų ar į advokatų padėjėjų sÄ raÅ¡Ä . G. Å estak turėjo teisę paduoti apeliacinį skundÄ tik tuo atveju, jeigu vienu metu buvo abi CPK 55 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos: (i) G. Å estak buvo UAB „Forum regis“ darbuotoja; (ii) G.

Å estak turėjo aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ .

2. Apeliacinis skundas atmestinas, kadangi teismas pagrįstai atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl 2009 m. vasario 3 d. susitarimo Nr. 31 tarp apelianto ir atsakovų pripažinimo negaliojančiu ab initio, restitucijos taikymo ir kt. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, kadangi apeliantas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat todėl, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas iÅ¡ esmės.3. Ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. vasario 3 d., 15 000 Lt atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjo 2009 m. kovo 3 d.

Kauno apygardos teismo nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ BUAB „Murena“ įsiteisėjo 2009 m. spalio 1 d. Pagal CK 6.66 str. 3 d. bankroto administratorius actio Pauliana turi pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ . Nors apeliantas teigė, kad apie susitarimÄ Nr. 31 jis sužinojo tik 2009 m. gruodžio mėn., tokie pareiÅ¡kimai nepagrįsti. Apeliantas buvo susitarimo Nr. 31 Å¡alis, todėl vienas Å¡io susitarimo egzempliorius visÄ laikÄ buvo pas apeliantÄ ir apeliantui a priori buvo žinomas susitarimo Nr. 31 turinys.

Apeliantas nurodo, kad teismas taikė ne tÄ Ä®BÄ® redakcijÄ . Tačiau senaties terminÄ actio Pauliana reikÅ¡ti reglamentuoja ne Ä®BÄ®, bet CK normos, Å¡iuo atveju CK 6.63 straipsnio 3 dalis, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .4. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas buvo sÄ Å¾ininga Å¡alis, kadangi sudarydamas susitarimÄ Nr. 31 nežinojo ar neturėjo žinoti, jog sandoris galėtų pažeisti kitų kreditorių interesus.

Privatinėje teisėje sutarties Å¡alies sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai nepateikia jų sÄ Å¾iningumÄ patvirtinančių įrodymų, kadangi pagal CPK 178 straipsnį bÅ«tent apeliantas turėjo įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Ä®rodymų, paneigiančių atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , apeliantas nepateikė. Sudarant susitarimÄ atsakovas buvo apelianto kreditoriumi 22 892,05 Lt sumai, Å¡is reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti iÅ¡samios apelianto finansinės bÅ«klės ir kitų su ieÅ¡kovo mokumu susijusių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde teikiami samprotavimai, kad apie apelianto sunkumus buvo diskutuojama interneto forumuose, nėra aktualÅ«s ginčo iÅ¡sprendimui, kadangi sudarant sutartis, ypač palyginti tokiai nedidelei sumai, nėra laiko ir poreikio gausiose interneto forumuose skaityti apie kontrahentÄ Ä¯vairias, neretai nepatikrintas žinias ar gandus. Apelianto pateiktuose portalų www.delfi.lt ir www.vz.lt straipsniuose raÅ¡oma apie tai, kad apeliantas mažina veiklos apimtis, planuojama atleisti dalį darbuotojų ir pan., o ne apie apelianto nemokumÄ ar kitas aplinkybes, kurios neleistų sudaryti ginčijamo Susitarimo Nr. 31.5.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovų nesiejo tiesioginiai sutartinai santykiai, dėl ko esÄ nebuvo galima sudaryti susitarimo Nr. 31, tokie teiginiai nėra pagrįsti, kadangi atsakovus siejo sutartinai santykiai su apeliantu. Be to, prievolę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.).6. Apeliantas mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, tačiau bylų ratio decidendi skiriasi. Nurodytoje kasacinėje byloje nekilnojamasis turtas tos bylos atsakovui buvo parduotas už kainÄ , aiÅ¡kiai mažesnę negu tikroji daikto vertė.

Be to, tos bylos atsakovas nebuvo pripažintas sÄ Å¾iningu turto įgijėju ir todėl, kad kainos nustatymo metu pats dalyvavo pardavėjo įmonės valdymo organui priimant sprendimÄ parduoti turtÄ aiÅ¡kiai sumažinta kaina. Apeliantas dar mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11d. nutartį byloje Nr. 3K-3- 167/2011, tačiau Å¡ia kasacinio teismo nutartimi remtis taip pat negalima, kadangi nurodytoje kasacinėje byloje buvo pasisakyta dėl Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo, o nagrinėjamoje byloje sudarant SusitarimÄ Nr. 31 bankroto byla apeliantui nebuvo iÅ¡kelta ir atitinkamai jokie Ä®BÄ® nustatyti apribojimai nebuvo taikomi.

7. Apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, kadangi Susitarimas Nr. 31 buvo sudarytas areÅ¡tuoto apelianto turto atžvilgiu, yra nepagrįstas. Toks ieÅ¡kinio pagrindas nebuvo nurodytas ieÅ¡kinyje, atsakovai į tokį pagrindÄ neatsikirto, o teismas tokio pagrindo taip pat nenagrinėjo ir dėl jo iÅ¡samiau nepasisakė. Apeliantas reiÅ¡kė actio Pauliana ir teismas tokį ieÅ¡kinį iÅ¡nagrinėjo. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl Å¡io apeliacinio skundo pagrindo, kadangi civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalykÄ yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Turto areÅ¡to aktu Nr. 0609000179 buvo areÅ¡tuotas ne visas apelianto turtas, bet tik 46 500 Lt vertės turtas. Ginčijamas Susitarimas Nr. 31 neturėjo jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0609000179, kadangi 2009 m. vasario 6 d. buvo įregistruotas apelianto nekilnojamųjų daiktų – pastatų statinių, esančių Pramonės g. 17, Alytuje. Taigi laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu buvo visa apimti pritaikytos. Pagal kitus turto areÅ¡to aktus, kurie buvo registruoti ginčo Susitarimo Nr. 31 sudarymo dienÄ , taip pat buvo areÅ¡tuotas konkretus apelianto turtas – kilnojamieji daiktai ar piniginės lėšos, esančios antstolio depozitinėje sÄ skaitoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytus teisinis ir faktinis pagrindas.Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovais siejo sutartiniai statybos rangos ir statybos subrangos teisiniai santykiai; kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo mokėjimo prievolę ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas turėjo 22 892,05 Lt mokėjimo prievolę atsakovui UAB „Minivara“ (1 t., 15-47 b. l.). 2009 m. vasario 3 d. bylos Å¡alys sudarė ginčo susitarimÄ , kuriuo atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo savo prievolės ieÅ¡kovui dalį – 15 000 Lt sumokėti ieÅ¡kovo kreditoriui UAB „Minivara“ (1 t., 13 b. l.).

Susitarimas buvo įvykdytas 2009 m. kovo 3 d. (1 t., 14 b. l.). 2009 m. birželio 30 d. nutartimi pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ (2 t., 4-5 b. l.). Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančiam ieÅ¡kovui atstovaujantis bankroto administratorius ginčijo Å¡alių susitarimÄ Pauliano ieÅ¡kiniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo susitarimu skolininko atsiskaitymo su vienu kreditoriumi aplinkybes, nenustatė kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo, Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, pripažino ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ , todėl konstatavo visų bÅ«tinų sÄ lygų reikalavimui, pareikÅ¡tam actio Pauliana pagrindu, patenkinti nebuvimÄ ir ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovo, kvestionuojančio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinio skundo pagrindÄ sudaro netinkamas actio Pauliana instituto aiÅ¡kinimas ir taikymas, netinkamas įrodymų vertinimas, sandorio niekiniu ex officio nekonstatavimas. Dėl actio Pauliana pagrindu pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo              Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Å iame įstatyme nereglamentuojami savarankiÅ¡ki sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – prieÅ¡ingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administratorius, įgyvendindamas Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatytÄ pareigÄ ginti visų kreditorių interesus, prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir actio Pauliana instituto, reglamentuoto CK 6.66 straipsnyje, pagrindu.

             CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas - užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gausioje ir nuoseklioje praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“, Danske bank A/S, bylos 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „B. M.“ v.

UAB „Sigema“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamu atsiskaitymu nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi bÅ«ti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo ieÅ¡kovo (atsakovo UAB „Minivara“ skolininko) nemokumÄ ginčijamo susitarimo sudarymo metu.

Skolininko UAB „Murena“ nemokumas 2009 m. vasario 3 d. nustatytas ir kitose civilinėse bylose įsiteisėjusiais apeliacinės instancijos teismo sprendimais, dėl kurių teisėtumo sprendė ir kasacinis teismas, todėl nustatyta nemokumo aplinkybė sukelia teisinius padarinius ir nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos 3K-3-398/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v.

UAB „Meistrų artelė ir ko“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-508/2012).  Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo didelės sumos pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams – darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetams bei kitiems kontrahentams, kurių tuo metu galiojančios reikalavimo teisės yra teismo patvirtintos ieÅ¡kovo bankroto byloje. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes bÅ«damas faktiÅ¡kai nemokus ir turėdamas kitiems kreditoriams neįvykdytų įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas buvo suėjęs, ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kitų pagal LaikinÄ jį mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ pirmumo teisę turinčių kreditorių – darbuotojų, Socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ skolininko UAB „Grand SPA Lietuva“ gautinais atsiskaitymais.

Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , kolegija remiasi ir kasacinio teismo formuojama praktika, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „NatÅ«ralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

Teismo argumentas, kad atsiskaitymas su kreditoriumi pagal ginčo susitarimÄ sumažino ieÅ¡kovo įsipareigojimus, nepaneigia kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo tuo aspektu, kad atsakovui UAB „Minivara“ buvo suteikta privilegija savo reikalavimo patenkinimÄ gauti ankščiau už pirmumo teisę turinčius kreditorius, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti ir nei iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, nei ieÅ¡kovo bankroto procese nėra patenkinti. Tai liudija bylos duomenys (t. 1, 60-76, 190-195 b. l.).

Ä®statymas nedraudžia statybos sutarties atveju Å¡alims nusistatyti tokiÄ atsiskaitymo tvarkÄ , kad už subrangovų atliktÄ darbÄ su jais tiesiogiai atsiskaitytų užsakovas, o ne generalinis rangovas. Nagrinėjamu atveju ginčijamu triÅ¡aliu susitarimu Å¡alys susitarė nebesilaikyti sudarytų statybos rangos ir statybos subrangos sutarčių nuostatų ir už subrangovo UAB „Minivara“ atliktus darbus atsiskaitys užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“. Tačiau sudarant tokį susitarimÄ svarbu yra tai, kad juo nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės – Å¡iuo atveju susitarimÄ sudariusio generalinio rangovo (subrangovo kreditoriaus) kitų kreditorių teisės. Atsakovo UAB „Minivara“ vadovas teisme pripažino, kad aptariamas atsiskaitymo bÅ«das tarp Å¡alių ankščiau nebuvo naudojamas, o tokio atsiskaitymo imtasi tuomet, kai ieÅ¡kovas pats negalėjo vykdyti įsipareigojimų subrangovui (1 t., 165 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovo kreditorių teisių ginčo susitarimu nepažeidimÄ , neįvertino visų Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, nepagrįstai suabsoliutino dalinį ieÅ¡kovo atsiskaitymÄ su vienu kreditoriumi, kuriam buvo suteiktas prioritetas.Ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iÅ¡ imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo neiÅ¡vengiamos pareigos sudaryti ginčo susitarimÄ ir pagal jį atsiskaityti su vienu kreditoriumi ankščiau už neįvykdytus pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams buvimÄ .

Aplinkybė, kad ginčo susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovas privalėjo atsiskaityti su subrangovu UAB „Minivara“ už atliktus darbus, nepripažintina tuo imperatyvu, kuris lėmė ieÅ¡kovui neiÅ¡vengiamÄ teisinę pareigÄ sudaryti susitarimÄ . Konstatuodamas ieÅ¡kovo pareigÄ sudaryti ginčo susitarimÄ , pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino susitarimo sudarymo aplinkybes ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 str. 1 d.).

Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimÄ sandorio Å¡aliai domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A.

S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; ir kt.). Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Murena“, sudarydamas ginčo susitarimÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai kitų savo kreditorių atžvilgiu ginčo byloje nėra. Turėdamas pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams bei Å«kio subjektams ir pažeisdamas įstatymu reglamentuotÄ mokėjimų eiliÅ¡kumÄ bei turto areÅ¡to draudimus, ieÅ¡kovas atsiskaitė su atsakovu.

Toks ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu kreditorių, kuriems įsipareigojimų vykdymo terminai buvo pasibaigę, atžvilgiu. Imperatyvo elgtis sÄ Å¾iningai pažeidimo nepaneigia tai, kad ginčo sandoriu ieÅ¡kovas siekė atsiskaityti su subrangovu ir taip sumažinti skolų naÅ¡tÄ . Å alių susitarimas, lėmęs ieÅ¡kovo reikalavimo teisės į skolininkÄ praradimÄ ir atsiskaitymÄ su kreditoriumi, yra atlygintinis sandoris, todėl kreditorių interesais Pauliano ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas turi įrodyti prievolės įvykdymÄ atlikusio ir jį gavusio atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ (CPK 178 str.).

Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

SÄ Å¾iningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai ir įstatymas. Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su sandorį sudarančia kita Å¡alimi arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , motyvuodamas jų pareigos pasidomėti ieÅ¡kovo kreditoriais ir vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį, turto areÅ¡tus nevykdymu.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir konstatuodamas atsakovų sÄ Å¾iningumÄ apsiribojo duomenų apie CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos nebuvimu. Nurodytos aplinkybės lemia iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir CPK 185, 265 straipsnių nuostatas. Atsakovas UAB „Minivara“ pripažino, kad aptariamas atsiskaitymo bÅ«das ankščiau nebuvo taikomas, o jo buvo imtasi ieÅ¡kovui negalint įvykdyti savo prievolės, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas mokėjimo bÅ«das buvo pagrindas atsakovams, kaip sÄ Å¾iningiems verslininkams, pasidomėti, ar generaliniam rangovui (ieÅ¡kovui) turinčio mokėjimo prievolę užsakovo atsiskaitymas su subrangovu nepažeis ieÅ¡kovo kreditorių interesų ir atitiks įstatymo reikalavimus.

VieÅ¡ai prieinami duomenys – 2007 metų ieÅ¡kovo finansinė atskaitomybė, pagal ieÅ¡kovo kreditorių inicijuotas civilines bylas taikyti ieÅ¡kovo turto areÅ¡tai, vieÅ¡ai skelbiama informacija apie ieÅ¡kovo neatsiskaitymÄ su darbuotojais bei planuojamÄ jų skaičiaus mažinimÄ dėl mažėjančios apyvartos (1 t., 108-132, 133-135, 180-189 b. l.) bÅ«tų leidę atsakovams nustatyti, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turi didelių finansinių sunkumų ir ginčo susitarimas gali bÅ«ti neteisėtas.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovai įvykdė sÄ Å¾iningo verslininko pareigÄ pasidomėti aplinkybėmis, susijusiomis su kontrahento turtine padėtimi ir kreditoriais, siekiant iÅ¡vengti jų teisių bei įstatymo pažeidimo. PrieÅ¡ingai, atsakovas UAB „Minivara“ pripažino nesidomėjęs ieÅ¡kovo turtine padėtimi ir jo kreditoriais. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad atsakovams buvo žinoma apie ieÅ¡kovo sunkiÄ turtinę padėtį, kuri ir lėmė ginčo susitarimÄ .

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo susitarimÄ atsakovai nebuvo sÄ Å¾iningi, todėl yra pagrindas konstatuoti ir Å¡ios Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygos egzistavimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie termino Pauliano ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti praleidimÄ yra nepagrįstos. Apeliantas teisus, kad spręsdamas dėl Å¡ios aplinkybės teismas netinkamai taikė Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas. Nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustatė, kad apie prieÅ¡ingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) turėjusius įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, sandorius administratorius laikomas sužinojusiu nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

Bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta galiojant Å¡iai Ä®BÄ® redakcijai. Bylos duomenys liudija, kad įmonės dokumentus bankroto administratoriui buvę ieÅ¡kovo valdymo organai perdavė 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. (1 t., 171-179 b. l.). IeÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas 2010 m. spalio 21 d. Taigi, nuo dokumentų apie ginčo sandorio sudarymÄ administratoriaus gavimo iki actio Pauliana ieÅ¡kinio pateikimo teismui nebuvo praėję vieneri metai, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia teismo iÅ¡vadų ir atsakovo UAB „Minivara“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ samprotavimų Å¡iuo aspektu teisingumÄ .IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 str.). Ginčijamo susitarimo Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos ir neprivalėjo jo sudaryti, susitarimo įvykdymas pažeidė ieÅ¡kovo pirmesnių eilių kreditorių teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiÅ¡kino bei taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutÄ (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.), todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ .

Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamo sprendimo panaikinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu bÅ«du sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Pripažinus sandorį negaliojančiu turi bÅ«ti taikoma restitucija, kai viena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (CK 6.145 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija, pagal kuriÄ pinigai grÄ Å¾inami bankrutuojančiai įmonei į bendrÄ turto masę atsiskaityti su visais kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokį restitucijos, kaip Pauliano ieÅ¡kinio pasekmės, taikymÄ , kai skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, formuoja kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005, ir kt.) Aplinkybių, lemiančių restitucijos bÅ«do pakeitimÄ ar jos netaikymÄ , nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Tokiu atveju, atsakovas UAB „Minivara“, grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui pagal nuginčytÄ susitarimÄ gautus pinigus, įgyja viso įsiskolinimo reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybę ieÅ¡kovo bankroto byloje.             Dėl teismo pareigos ginčo sandorį pripažinti niekiniu Ginčo sandorio neatitikimas imperatyvioms įstatymo normoms nebuvo ieÅ¡kinio pagrindas. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir teismo taikytų turto areÅ¡to draudimų pažeidimu ieÅ¡kovas įrodinėjo pareikÅ¡to Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lygų – kreditorių teisių pažeidimo ir ginčo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, egzistavimÄ .

Byloje nebuvo pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių teismas ex officio privalėjo pripažinti ginčo sandorį niekiniu ir spręsti dėl jo negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir nevertina, nes ginčo sandoris teisėjų kolegijos pripažintas negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ Pauliano ieÅ¡kinį, į kurį atsakovams buvo sudarytos galimybės atsikirsti ir Å¡ia teise vienas iÅ¡ jų pasinaudojo.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į jau minėtÄ faktÄ , kad kasacinis teismas yra iÅ¡nagrinėjęs kasacine tvarka dvi civilines bylas, kuriose buvo tas pats užsakovas ir generalinis rangovas, tik kiti subrangovai. Å ių civilinių bylų ratio decidenti iÅ¡ esmės yra tapačios nagrinėjamai bylai ir jose kasacinis teismas abiem atvejais dėl bylos esmės ir iÅ¡nagrinėtų reikalavimų padarė analogiÅ¡kas iÅ¡vadas, kurios padarytos ir nagrinėjamoje byloje. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra tikslinga pagal esamus bylos duomenis papildomai teismui ex officio vertinti ginčo sandorio atitiktį imperatyvui ir spręsti dėl jo negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu. Dėl palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.), Å¡ios procesinėmis vadinamos palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę.

Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo, o priteista suma gali bÅ«ti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu. Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti.

Kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, toks jo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). Civilinės bylos iÅ¡kėlimo momentas yra ieÅ¡kinio priėmimas, kuris įforminamas teismo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio priėmimo, teismas nepriėmė rezoliucijos (1 t., 5 b. l.), tačiau 2010 m. spalio 25 d. teismo praneÅ¡imas atsakovams atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti ( 1 t., 137 b. l.) liudija ieÅ¡kinio priėmimo faktÄ ir nuo Å¡ios datos yra pagrindas skaičiuoti procesines palÅ«kanas.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo Atsakovo UAB „Minivara“ atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti, motyvuodamas CPK reikalavimų neatitinkančiu apelianto atstovavimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡io praÅ¡ymo patenkinimui nėra pagrindo. IeÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios valdymo organai nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo netenka įgaliojimų ir jÄ valdo teismo paskirtas bankroto administratorius (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 1 p., 11 str. 3 d.).

UAB „Murena“ bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Forum regis“, kurios įgaliotu asmeniu vykdyti UAB „Murena“ bankroto procedūras buvo G. Šestak, turinti teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas (1 t., 10 b. l.; 2 t., 24 b. l.). Teismui prieinamais SODROS duomenimis, kuriais pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudotis, procesinių veiksmų atlikimo (ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimo) metu G. Šestak buvo teismo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ darbuotoja.

Duomenų apie G. Å estak iÅ¡silavinimÄ teismas neturi, tačiau bankroto administratoriaus kvalifikacinio pažymėjimo turėjimas leidžia preziumuoti, kad jos iÅ¡silavinimas atitinka bankroto administratoriui keliamÄ iÅ¡silavinimo reikalavimÄ .Pagrindinis bankroto administratoriaus veiklos tikslas vykdyti bankroto procedÅ«ras ir pasiekti bankroto bylos tikslus. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratoriumi gali bÅ«ti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir Å¡iÄ teisę įgijęs Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal procesinių veiksmų atlikimo metu ir Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ fiziniam asmeniui, siekiančiam gauti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas be kitų reikalavimų yra keliamas aukÅ¡tojo universitetinio ar jam prilyginto socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties iÅ¡silavinimo reikalavimas (Ä®BÄ® 112 str. 1 d. 2 p.). Teisė teikti bankroto administravimo paslaugas juridiniam asmeniui suteikiama, jeigu Å¡is juridinis asmuo turi darbuotojų, įgijusių bankroto administratoriaus kvalifikacijÄ .

Ä®monės bankroto administratoriumi paskyrus juridinį asmenį, jo vadovas paskiria bankroto administratoriaus įgaliotÄ asmenį, turintį teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, vykdyti administratoriaus funkcijas konkrečios įmonės bankroto byloje. Ä®statymas suteikia administratoriui teisę atstovauti arba įgalioti kitÄ asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 9 p.). IÅ¡dėstytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad fizinis asmuo, vykdantis bankroto procedÅ«ras, turi teisę atstovauti administruojamai bankrutuojančiai įmonei teisme, nepaisant jo baigtų studijų (teisės ar ekonomikos) krypties.

Tokiu atveju, kolegijos nuomone, fiziniam asmeniui, turinčiam teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir įmonės bankroto administratoriumi teismo paskirto juridinio asmens įgaliotam vykdyti bankroto procedÅ«ras toje įmonėje, atstovaujančiam bankrutuojančiai įmonei teisme netaikomas juridinio asmens atstovui – darbuotojui, CPK 56 straipsnio 2 dalyje (nagrinėjamu atveju galiojusio CPK 55 straipsnio 2 dalyje) nustatytas aukÅ¡tojo universitetinio teisinio iÅ¡silavinimo reikalavimas. PrieÅ¡ingu atveju, dėl administravimo iÅ¡laidų atstovavimui padidėjimo bÅ«tų suvaržyta galimybė teismui skirti bankroto administratoriumi ekonominį iÅ¡silavinimÄ turintį fizinį asmenį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimÄ , Nr. 31, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos“ sanatorija (dabar – uždaroji akcinė bendrovė Grand SPA Lietuva“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Minivara“, negaliojančiu nuo sudarymo momento.Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minivara“ ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ naudai 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų) ir 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2010 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teisėjai                                                                                                                   Algirdas Gailiūnas                                                                                                                                 Danutė Gasiūnienė Alvydas Poškus