2020-07-22 Nr. AB-13849-3-62-3-00919-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3166-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00919-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2 ir 3 sektoriuje. 2 sektoriaus 3 būrio 3 brigadoje pareiškėjui teko per mažai gyvenamojo ploto, kurį mažino šie faktoriai: pertekliniai baldai, daiktai, nebuvo laisvalaikio kambario, nebuvo patalpų rūbams džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje, patalpos (virtuvė) maisto produktams laikyti buvo nepakankamo dydžio, šaldytuvai buvo gyvenamojoje patalpoje. Nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma turėtų būti taikoma skaičiuojant laisvą grindų plotą. Miegamieji gultai buvo sustumti vienas šalia kito 10–15 cm atstumu, pareiškėjas jausdavo kito asmens alsavimą, todėl atsakovas taip sudarė sąlygas priekabiavimui.

2.2. 2 sektoriuje aplinka antisanitarinė, patalpose drėgna, buvo pelėsio. Buvo perteklinio inventoriaus (baldų, sanitarinio mazgo patalpa). 2 sektoriaus tualete ir prausykloje trūko sanitarinių įrenginių, susidarydavo grūstys, aplinka buvo nehigieniška. Tualeto ir prausyklos patalpos viena nuo kitos nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų, nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitarinis mazgas netinkamai vėdinimas, tvyrojo blogas kvapas.

2.3. Gyvenamųjų pastatų stogo dangose buvo asbesto, kuris visą laiką iro dėl atmosferos poveikio. 2016–2018 m. 3 sektoriuje vyko pastatų rekonstrukcija, kurios metu buvo šalinama stogo danga nenaudojant būtinų apsaugos priemonių. Asbesto dulkės lengvai nešiojamos vėjo, todėl pasklido po visą pataisos namų teritoriją. Atsakovas žinojo, kad stogo dangoje yra asbesto, tačiau nesiėmė jokių atsargumo priemonių, neatliko jokių tyrimų gyvenamojoje aplinkoje. Asbesto poveikis sveikatai pasireiškia po 20–50 metų, todėl identifikuoti ligos priežastį būna sudėtinga.

2.4. 1 būrys neturi evakuacinio išėjimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo pradėtas rakinti 3 būrys nuo 20.30 val. iki 6.30 val. Patalpoje nebuvo evakuacinių išėjimų, aliarmo skambučio. 3 sektoriuje nėra evakuacijos planų. Po rekonstrukcijos nebuvo sudaryti nauji evakuaciniai planai, nors 3 sektoriuje pasikeitė patalpų išdėstymas, įrengtos rakinamos kameros.

2.5. Nuo 2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas buvo laikomas 3 sektoriuje kamerų tipo patalpose, jį išleidžiant ne daugiau kaip 3 val. Pareiškėjas per tokį trumpą laiką nespėdavo atlikti buitinių darbų. Susitikimai su medicinos, mokymo, personalu, psichologu, parduotuvės darbuotojais vykdavo poilsio kambaryje ir dažnai net neišvedant iš kameros. Pareiškėjas atlieka bausmę paprastoje grupėje, todėl laikymas 21 val. per parą kameroje yra papildomas laisvės suvaržymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis Antrajame bendrame pranešime Nr. CPT/inf(92)3 išaiškinta, jog suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti už kameros ribų. Pagal EŽTT praktiką, pasivaikščiojimui vidutinis skirtas plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 8 kv. m.

2.6. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kankinimu ir nežmonišku elgesiu, orumo ir garbės pažeminimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 24 d. laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis, kadangi 2019 m. sausio 22 d. jam buvo paskirta nuobauda ir jis perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė paties nuteistojo valia ir elgesys.

3.2. Pareiškėjas, gyvendamas bendrabučio tipo patalpose, galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į turimus asignavimus.

3.3. 2 sektoriaus stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau 2 sektoriuje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkės. 3 sektoriaus nuteistųjų bendrabučiuose, kuriuose yra 9 ir 12 būriai, stogo dangoje nėra asbestinio šiferio.

3.4. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos pagal teisės aktų reikalavimus. 2 ir 3 sektoriaus būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, nes vietoje jų įrengtos virtuvėlės, atsižvelgiant į nuteistųjų prašymus, tačiau nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore. 2 ir 3 sektoriuje yra įrengtos skalbimo mašinos, galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus. Džiovinimo vietos įrengtos ir kiemuose. Virtuvėlės įrengtos visuose būriuose, jose yra spintelės, šaldytuvai, kuriuose galima laikyti maistą.

3.5. Privatumui užtikrinti tualetuose įrengtos kabinos, tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m. 3 sektoriaus 9 kameroje sanitarinis mazgas įrengtas atskiroje patalpoje, atskirtas sienomis ir durimis.2 ir 3 sektoriuose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, vėdinti galima ir per langus. Dėl blogos ventiliacijos pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją.

3.6. Įdiegus inžinerines-technines priemones nuteistųjų rakinimas 2 sektoriuje gyvenamosiose patalpose yra vykdomas atsižvelgiant į teisės aktus. Informacijos, nuo kada nuteistieji rakinami gyvenamosiose patalpose, duomenų atsakovo atstovas neturi. 3 sektoriuje nuteistųjų gyvenamosios patalpos užrakinamos po nuteistųjų vakarinio patikrinimo nuo 20.30 val. iki 20.45 val. ir atrakinamos 6.30 val.

3.7. Pataisos namuose laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, yra parengtas ir su kompetentinga institucija suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui, iškabinti evakuacijos planai, įrengtos priešgaisrinės kopėčios, apsirūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. 3 sektoriaus 12, 9 būrių, kamerų tipo patalpose, 2 sektoriaus 3 būrio patalpose pareigūnų iškvietimo mygtukai veikia, dėl jų neveikimo pareiškėjas į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 100 Eur neturinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018 pažymėta, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. teko 3,13 kv. m ploto (6 paras trūko 0,47 kv. m ploto) kamerų tipo patalpoje, taigi nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje.

6. Teismas nurodė, kad pagal LVAT praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete), inventoriaus ir kitų pažeidimų yra nustatyti laikotarpiu, kai buvo neužtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas pareiškėją laikant karantino patalpose.

7. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 punkte nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį. Teismas atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo džiovinti drabužius atskirose patalpose.

8. Teismas nurodė, kad dėl kambario maistui laikyti įrengimo atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl šis pažeidimas lieka nepaneigtas. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi į atsakovą, jog trūksta vietos susidėti maistą byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitarinių įrenginių 3 būryje kiekį ir ginčo laikotarpiu jame laikytų asmenų kiekį, nustatė, kad sanitariniame mazge bei prausykloje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Teismas pažymėjo, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis tualetu ir nėra prielaidų konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjui būnant 3 būryje privatumas buvo užtikrintas, kadangi iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, jog pertvaros buvo įrengtos tarp pisuarų bei kabinos tualetams.

11. Teismas nurodė, kad pagal LVAT praktiką pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Tačiau teismas pažymėjo, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo.

12. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

13. Teismas nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 22 d. atlikęs patikrinimą 3 sektoriaus 12 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje nustatė, jog gyvenamojoje patalpoje tualete santechniniai įrenginiai techniškai tvarkingi, sudaryta galimybė išvėdinti patalpas. Nustatyta, jog santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 p.). Taip pat duše buvo rastos pelėsio dėmės. Nustatyta, kad šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės, tačiau nebuvo išduoti valikliai. Kitų pažeidimų nebuvo nustatyta.

14. Nustatęs, kad ginčo laikotarpiu pataisos namuose nevyko stogo remonto darbai, kurių metu buvo ardomas šiferio stogas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl asbesto.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose. Duomenų apie tai, jog būriuose buvo įrengti iškvietimo mygtukai, atsakovas į bylą nepateikė, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos užrakinti pareiškėją būryje.

16. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis dėl pareiškėjui taikytos 3 sektoriaus nuteistųjų dienotvarkės, teismas nustatė, jog gyvenamosios patalpos rakinamos nuo 20.30 iki 8.40 val., todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog jis buvo rakinamas 21 val. per parą. Teismas nustatė, kad 12 būrio 11 gyvenamoji patalpa įrengta kaip drausmės grupės patalpa su sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjas, būdamas drausmės grupėje, galėjo būti rakinamas.

17. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose 6 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trūko 0,47 kv. m gyvenamojo ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (dėl aliarminių mygtukų nebuvimo, poilsio kambario nebuvimo ir kt.), todėl teismas konstatavo, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 100 Eur.

III. 18. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą ir priteisti jam 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad:

18.1. Teismas nepateikė racionalių argumentų dėl visų pareiškėjo nurodytų ginčo aplinkybių, pateikė šališkas išvadas arba visai jų nepateikė, paliko neįvertintas ir dviprasmiškas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo kompensacijos. Teismas be jokio pagrindo atsakovo pateiktus nekorektiškus duomenis laikė tinkamais duomenimis, nepareikalavo papildomų įrodymų prieštaravimams pašalinti, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę, ne visa apimtimi išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nepakankamai aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, nepasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

18.2. Atsakovas žinojo, kad gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra iš asbesto, todėl ištisinė plaušelių struktūra yra lengvai pažeidžiama pastoviai veikiant atmosferos krituliams, tačiau nesiėmė jokių apsaugos priemonių ir neatliko reikiamų tyrimų gyvenamojoje aplinkoje. Duomenų pateikimo pareiga tokio pobūdžio bylose tenka atsakovui. Pareiškėjas visą ginčo laikotarpį bausmę atliko toksiškoje aplinkoje, tačiau apie tai nebuvo įspėtas. Be to, atsakovas atliko kapitalinį remontą be jokių apsaugos priemonių, verčiant statybos darbus atlikti patiems nuteistiesiems.

18.3. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovo atstovui, visos kilusios abejonės vertinamos silpnesniosios šalies, t. y. asmens, siekiančio apginti savo pažeistas teises, naudai. Teismas neatsižvelgė į daiktų, kurių faktiškai neturėjo būti, jei atsakovo atstovas tinkamai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, įtaką gyvenamajam plotui. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 149.1.1 punktu, pareiškėjas teigia, jog gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika grindžiama grindų plotu, ne mažesniu kaip 4 kv. m, gyvenamasis plotas apskaičiuojamas pagal laisvą grindų plotą, neužimtą jokiais pašaliniais daiktais.

18.4. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl laisvalaikio, baldų ir drabužių džiovyklos patalpų nesuteikimo pareiškėjui. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. Pareiškėjas neturėjo tinkamos vietos laisvalaikiui leisti, džiovinami drabužiai miegamojoje patalpoje ne tik mažino gyvenamąjį plotą, bet žemino pareiškėjo orumą. Atsakovo atstovo nurodoma aplinkybė, jog buvo įrengta drabužių džiovinimo vieta lauke, vertintina kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų. Tai nėra uždara patalpa, ja galima naudotis tik saulėtą ir šiltą dieną ir tik daliai nuteistųjų, nes tokios džiovyklos plotas nedidelis. Batai buvo laikomi miegamojoje vietoje, dėl ko dažnai kildavo konfliktai tarp nuteistųjų dėl blogo kvapo. Poilsio kambario nebuvimas nei vienoje iš gyvenamųjų patalpų pareiškėjui sukėlė nepatogumus, ploto sumažėjimą paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, nes visi daiktai, skirti laisvalaikiui leisti, buvo perkelti į miegamąją patalpą. Pareiškėjas kentė perteklinius pašalinius garsus, nepakankama vėdinimą dėl per didelio skaičiaus asmenų, stokojo privatumo, papildomi daiktai mažino bendrą patalpos plotą.

18.5. Maisto produktams susidėti buvo skirta nepakankamo dydžio virtuvės patalpa. Pareiškėjas neturėjo galimybės laikyti maisto produktus atsakovo nurodytoje virtuvėje, todėl produktus laikė miegamojoje patalpoje. Joje buvo laikomas ir šaldytuvas. Tai taip pat reikšmingai mažino miegamos patalpos laisvą vietą.

18.6. Įrengta viena skalbykla negalėjo aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus.

18.7. Gyvenamojo ploto trūkumas ir neteisėtas laisvės suvaržymas, laikant mažose kameros tipo patalpose, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių ir patalpos plotą pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pareiškėjas patyrė antisanitarines sąlygas. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė nepataisomą psichologinę žalą, išsekimą, psichologinę įtampą, stresą, emocinį šoką, kompleksus, nepilnavertiškumo jausmą, žalą sveikatai. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai neatsiejamai susiję su kitais pažeidimais, tokiais kaip antisanitarinės sąlygos, pelėsis ant koridoriaus ir prausyklų sienų, viso būrio nuteistųjų batai skleidė blogą kvapą, dušo suteikimas tik vieną kartą per savaitę, prausyklos patalpoms buvo būtinas kapitalinis remontas, visose patalpose buvo netinkamas apšvietimas.

19. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas karantino patalpas nepagrįstai priskyrė kamerų tipo patalpoms, todėl nepagrįstai sprendė, kad joms taikomas 3,6 kv. m ploto reikalavimas. Pataisos namų kamerų tipo patalpos yra sąlyginai mažo ploto (nuo 5 iki 20 kv. m) ir turi nedaug miegamų vietų, o karantino patalpos, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, yra 40,69 kv. m. ploto ir turi 13 miegamų vietų. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, karantino patalpos tūrėtų būti priskiriamos bendrabučio tipo patalpoms ir joms tūrėtų būti taikomas 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimas.

19.2. Pareiga įrodyti, kad patirta tam tikra žala, taip pat priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, tenka pareiškėjui. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

20.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl asbesto poveikio žmogaus sveikatai motyvuojamas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimais, kurie yra tik bendrojo pobūdžio specialistų nuomonė, neturinti jokio ryšio su šioje konkrečioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Paminėti specialistai nevertino ginčo patalpų ir jose panaudoto asbestinio šiferio lokalizacijos, kiekio ir kitų aplinkybių.

20.2. Jokie teisės aktai nenustato, kad baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro gyvenamojo ploto.

20.3. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, susijusius su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu. Dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, nustatytu laiku gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, pasivaikščiojimo teritorijoje, koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje, masiniuose renginiuose ir kt. Santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai ir pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

20.4. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administracija, kitas institucijas, todėl atsakovo atsakomybė negalima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo patirtus išgyvenimus jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pat nurodė, kad nustatė ir kitus pareiškėjo teisių pažeidimus.

23. Pirmosios instancijos teismas prie išvados, kad pareiškėjui nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 30 d. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, priėjo nustatęs, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, kurios artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui ši gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta. Toks vertinimas atitinka LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią karantino patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas karantino patalpas nepagrįstai priskyrė kamerų tipo patalpoms.

24. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika grindžiama grindų plotu, ne mažesniu kaip 4 kv. m, kad gyvenamasis plotas apskaičiuojamas pagal laisvą grindų plotą, neužimtą jokiais pašaliniais daiktais. Vertinant pareiškėjo teisės į tinkamą gyvenamąjį plotą pažeidimą aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, ir 111.2 punktas, pagal kurį pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju kitu, nei nurodyta Nutarties 23 punkte, laikotarpiu, minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl likusių pareiškėjo nusiskundimų teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitinka proceso teisės reikalavimų, keliamų administracinio teismo sprendimui.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.

28. Pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai ir prieštaringai vienoje sprendimo vietoje nurodė, kad „pareiškėjo argumentai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete), inventoriaus ir kitų pažeidimų lieka nustatyti laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo karantino patalpose, kai buvo nustatyta, jog pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numato teisės aktai“, o pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų atskirai nurodė, kad „atsižvelgiant į pateiktus atsakovės duomenis apie būryje buvusius nuteistuosius bei į teisės aktuose nustatytas normas, teisės aktai nebuvo pažeisti ir sanitariniame mazge bei prausykloje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių“. Taigi, vienoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad pažeidimas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo yra nustatytas, o kitoje – kad nenustatytas. Be to, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad aptariamas pažeidimas nenustatytas, grindė atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie 2 sektoriaus 3 būryje, kuriame pareiškėjas bausmę atliko nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., laikytų nuteistųjų skaičių 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. (I t., b. l. 127). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas, teikdamas duomenis apie 2 sektoriaus 3 būryje laikytų asmenų skaičių, pateikė tik informaciją, kiek nuteistųjų buvo laikoma dvi dienas (2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d.). Tai reiškia, kad nors pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kiek 2 sektoriaus 3 būryje buvo kalinama asmenų visą laikotarpį, kai šiame būryje buvo apgyvendintas pareiškėjas, sprendė, kad minėtu laikotarpiu 2 būryje buvo nuo 31 iki 51 asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl sanitarinių įrenginių trūkumo yra aiškios ir argumentuotos, pagrįstos išsamiu, aiškiu ir visapusišku aplinkybių įvertinimu. Priešingai, teismas šiuo aspektu išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, be kita ko, nenustatė, kiek asmenų buvo laikoma 2 sektoriuje kartu su pareiškėju, todėl teismo išvados dėl paraiškėjo nusiskundimų, susijusių su sanitarinių įrenginių trūkumu, negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir tinkamai motyvuotomis.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, teismas nurodė, kad „pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pertvarų duše nebuvimas pats savaime negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti <...>. Tačiau pažymėtina, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo“. Teismas šiuo aspektu nepateikė daugiau jokių argumentų, taigi iš teismo sprendimo turinio neaišku, ar teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu pripažino pagrįstais, ar ne.

30. Be to, teismas pats sau prieštaraudamas, viena vertus, nurodė, kad „patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros patalpose. <...> byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė-sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų“, kita vertus, kitoje sprendimo pastraipoje nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2019 m. sausio 22 d. atlikęs patikrinimą 3 sektoriaus 12 būrio 11 gyvenamojoje patalpoje „nustatė, jog <...> santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų <...>.Taip pat duše buvo rasta pelėsio dėmės. Nustatyta, kad šiose patalpose gyvenantiems nuteistiesiems buvo išduotos valymo priemonės, tačiau nebuvo išduoti valikliai. Kitų pažeidimų nebuvo nustatyta.“ Aptaręs minėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo išvadas teismas nepateikė jokių motyvų, kaip teismas jas vertina nagrinėjamos bylos kontekste, taip pat nenurodė, ar pripažįsta pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su drėgme, pelėsiu, pagrįstais, ar juos atmeta.

31. Be to, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turininio neaišku, apie kokius konkrečiai pareiškėjo argumentus dėl „inventoriaus ir kitų pažeidimų“, kurie, teismo vertinimu, „lieka nustatyti laikotarpiu, kai nustatytas gyvenamojo ploto normos pažeidimas“ (Nutarties 6 p.), rašoma teismo sprendime. Šio neaiškumo nepašalina ir teismo sprendimo dalis, kurioje apibendrinamos teismo išvados, nurodant, kad „6 paras [pareiškėjas] buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kamerų tipo patalpose (trūko 0,47 kv. m gyvenamojo ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (dėl aliarminių mygtukų nebuvimo, poilsio kambario nebuvimo ir kt.)“, kadangi teismas nepateikė aiškaus ir baigtinio nustatytų pažeidimų sąrašo. Iš likusio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio taip pat nėra aiškus baigtinis nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų sąrašas, t. y., kokius konkrečiai (išskyrus gyvenamojo ploto pažeidimą 6 paras) pareiškėjo teisių pažeidimus teismas nustatė, o kokių – ne, ir kokia nustatytų pažeidimų trukmė.

32. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad 2 sektoriuje sanitarinio mazgo patalpos (prausykla ir tualetas) netinkamai vėdinamos, buvo stiprus nemalonus kvapas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo nusiskundimų sprendime nevertino ir dėl jų nepasisakė.

33. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo dalies priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

35. Nors konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi. Tačiau pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui yra privalomi apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai (ABTĮ 148 str. 2 d.). Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinių skundų argumentų detaliau nepasisako.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė naujų aplinkybių, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde (dėl to, kad nuteistieji buvo verčiami atlikti rekonstrukcijos darbus, kad viena skalbykla negalėjo aptarnauti tokio didelio nuteistųjų skaičiaus, dėl batų skleidžiamo kvapo, netinkamo apšvietimo, galimybės nusiprausti duše). Kadangi administracinė byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl pareiškėjo teisės tikslinti skundą.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, šį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė