faecb4aa-c4ee-49f9-839e-fdd2fdad433c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. D., jos atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Rimvydui Valatkai vieÅ¡ame teismo posėdyje, vaizdo konferencijos bÅ«du per interneto platformÄ â€žZoom“ žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

D. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jai 26 949 Eur turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės. Nurodo, kad ieÅ¡kove G. B. (iki santuokos R.) buvo vienturtė D. R. duktė. D. R. buvo vienturtis R. R. sÅ«nus. IeÅ¡koves G. B. tėvas D. R. mirė dar (duomenys neskelbtini), senelis – (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties, norėdama priimti palikimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno 12 notarų biuro notarę.

PaaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovės senelis nebuvo priėmęs palikimo po savo motinos mirties, o pastarajai mirties dienÄ priklausė 2 butai Kaune: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio mėn. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl praÅ¡ymo pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jos senelis priėmė palikimÄ po savo motinos mirties, tuo pačiu praÅ¡ydama pripažinti A. Č. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu. Jos praÅ¡ymu pritaikytas butų areÅ¡tas. 2014 m. lapkričio 24 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu jos ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir jos ieÅ¡kinį atmetė, tuo pačiu panaikino ir butų areÅ¡tÄ . 2015 m. gegužės 6 d. A. Č. pardavė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) už 30 140 Eur. 2015 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė pateikė kasacinį skundÄ , praÅ¡ydama uždėti areÅ¡tÄ likusiam neparduotam butui, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos kasacinį skundÄ tenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Pasak sprendimo, turtÄ po motinos mirties turėjo paveldėti lygiomis dalimis ieÅ¡kovės senelis bei A. Č.. 2016 m. sausio 8 d. A. Č. už 22 000 Eur pardavė antrÄ jį butÄ . IeÅ¡kovei kreipusis į antstolį paaiÅ¡kėjo, kad ji neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o sÄ skaitoje esančios lėšos susijusios su senatvės pensija. Kauno apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos uždėtÄ areÅ¡tÄ suteikė galimybę trečiajam asmeniui perleisti turtÄ , taip ieÅ¡kovei užkirstas kelias paveldėti ir disponuoti paveldėtu turtu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad atsakomybė už galutinės instancijos teismo veiksmus kyla tik ypatingais atvejais. Be to, Kauno apygardos teismo sprendimo panaikinimas be Å¡iukščių ir akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, negali bÅ«ti laikomi kaltės įrodymu. 2015 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė motyvus dėl kurių atsisakė taikyti turto areÅ¡tÄ .

Be to, nėra pagrindo priteisti iÅ¡ neturtinės žalos, nes neįrodytos ne tik civilinės atsakomybės sÄ lygos, bet ir patirti nepatogumai ir neigiami iÅ¡gyvenimai. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais motyvais. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d. A. Č. pardavė butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) už 30 140 Eur. 2016 m. sausio 8 d.

A. Č. už 22 000 Eur pardavė antrÄ jį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir panaikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – butų areÅ¡tÄ . 2015 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymÄ sustabdė. 2015 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 nutartimi paliko galioti 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , kad ieÅ¡kovės senelis R.

R. priėmė palikimÄ , po motinos mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl 2013 m. spalio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ pripažino negaliojančiu, nustatant, kad R. R. taip pat paveldėjo 1/2 dalį palikėjos turto. IeÅ¡kovės teigimu jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kadangi ginčo nagrinėjimo metu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių A. Č. pardavė paveldėtus butus, o ½ dalį gautų piniginių lėšų iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡koti nėra galimybės (ji nuosavybės teise nevaldo nekilnojamojo turto, vienintelės gaunamos pajamos – senatvės pensija), o butų pirkėjai laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais, todėl į jų įsigytÄ turtÄ taip pat nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo.

CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai. Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu padaryti pažeidimai, kuriuos padarė atitinkami teisėjai ar kiti teismo pareigÅ«nai, o pagrindas žalai atlyginti yra dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

IeÅ¡kovės nuomone, neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, taip sudarydamas galimybę trečiajam asmeniui parduoti butÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priėmus sprendimÄ , sudarė galimybes parduoti trečiajam asmeniui ir antrÄ jį butÄ , taip atėmus galimybę ieÅ¡kovei gauti palikimÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

Be to, Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti, ir kitas aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra Å¡alinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektyvios savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Naudojimasis instancine teismų sistema, kaip teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, sudaro galimybę iÅ¡vengti teismo klaidos ir, atitinkamai, iÅ¡vengti žalos kilimo galimybės. IÅ¡ tiesų, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti, Lietuvos A.

T. panaikinus prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padariusio Kauno apygardos teismo sprendimÄ . Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padaryta iÅ¡vada, jog Kauno apygardos teismo sprendimo vykdymo stabdymas yra iÅ¡ esmės tapati priemonė taikomam turtui areÅ¡tui, kurio užteks galimo bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui, faktiÅ¡kai paneigta A. Č. veiksmais. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir buvo bÅ«tent užkirsti galimam nesÄ Å¾iningam turto perleidimui, kas buvo padaryta.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

Teismas iÅ¡ tiesų sutinka su ieÅ¡kovės ir jos atstovės pozicija, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) netaikymo, arba nepadarę įraÅ¡o apie turto perleidimo draudimÄ , suteikė galimybę trečiajam elgtis nesÄ Å¾iningai ir atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę disponuoti priimtu palikimu (kuris buvo bylos nagrinėjimo metu ir po galutinio teismo sprendimo priėmimo perleistas). Atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryÅ¡io.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. P. prieÅ¡ D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).

BylÄ nagrinėjusių teismų (teisėjų) veiksmai padarę esminę klaidÄ , netaikydami turto areÅ¡to ar kitų analogiÅ¡kų apsaugos priemonių, kurie nebÅ«tų leidę nesÄ Å¾iningai trečiajam asmeniui perleisti turtÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovės teisė paveldėti palikimÄ buvo nepagrįstai atimta, ypač, kai iÅ¡ trečiojo asmens nėra jokios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti ½ vertės palikimo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.). Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Nors akivaizdu, kad trečiasis asmuo elgėsi nesÄ Å¾iningai, tačiau bÅ«tent teismų priimti procesiniai sprendimai leido šį nesÄ Å¾iningÄ elgesį realizuoti, padarant žalÄ ieÅ¡kovei. Atskirai pažymėtina, jog nors atsakovo atstovas bandė įrodyti, kad butų pardavimo sandorius tvirtinę notarai elgėsi neapdairiai, tačiau teismas su tokiais paaiÅ¡kinimais nesutinka. Butų pardavimų metu nebuvo apribotos trečiojo asmens nuosavybės teisės, nebuvo uždėti teismų draudimai turtÄ perleisti, todėl notarai neturėjo jokio teisinio pagrindo sandorių netvirtinti.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė neteisėtus (nepagrįstus) teisėjų veiksmus. IeÅ¡kovė turtinę žalÄ Ä¯vertino 26 949 Eur suma, o neturtinę žalÄ â€“ 5 000 eurų suma. Žala - tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad ieškovės paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Å iuo atveju ieÅ¡kovė turtinę žalÄ vertina 26 949 eurų suma.

Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro pusė neteisėtai parduotų butų kaina. Teismas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus, kurie įrodyti pridėtomis butų perleidimo sutartimis, daro iÅ¡vadÄ , kad turtinė žala yra pagrįsta, o nustačius nepagrįstus teisėjų (teismo) veiksmus, pastarosios iÅ¡ valstybės yra priteisiamos ieÅ¡kovės naudai. IeÅ¡kovė, be kita ko, teismo praÅ¡o atlyginti 5 000 eurų neturtinę žalÄ . Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgiant į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , ačiau atsižvelgiant į tai, kad priteisus turtinę žalÄ jai turtinė skriauda iÅ¡ esmės nepadaryta, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti ieÅ¡kinyje nurodyta suma, tuo labiau, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ valstybės priteista visa negauta suma už paveldėtÄ , tačiau neteisėtai perleistÄ palikimÄ .

Kita vertus, pažeidus ieÅ¡kovės Konstitucines nuosavybės teises, dėl užtrukusių bylinėjimųsi ieÅ¡kovė galėjo patirti dvasinius iÅ¡gyvenimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad butai buvo perleisti ginčo nagrinėjimo metu, o visuose teisminiuose procesuose ieÅ¡kovė aktyviai naudojosi savo teisėmis, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, norėdama užkirsti keliÄ galimam nesÄ Å¾iningam kitų asmenų elgesiui ir neteisėtam turto perleidimui. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė aiÅ¡kių nedviprasmiÅ¡kų įrodymų, jog bÅ«tent dėl Å¡ių veiksmų galimai nukentėjo jos studijos universitete.

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, į ieÅ¡kovės ne tokius iÅ¡samius argumentus bei įrodymų nepakankamumÄ , teismas sprendžia, kad 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų pagrįsta, teisėta ir tinkama. Todėl toks teismo nustatytas žalos dydis laikytinas adekvačiu pažeistai teisei apginti. Å ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimÄ mokamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo už priteistÄ Å¾alÄ yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (86 proc.). Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 430 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobÅ«dį, tiek į reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iÅ¡ atsakovo pilna apimtimi proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t.y. 1229,80 Eur teisinei pagalbai atlyginti (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

Atsakovas nepraÅ¡o atlyginti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies atmetus, atsakovui pastarosios nėra iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

IÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nurodytos sumos (atsižvelgiant į atmestÄ jos ieÅ¡kinio dalį) (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis ). Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės G.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 26 949 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni eurai) turtinei žalai atlyginti, 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 27 494 Eur žalÄ nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1229,80 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai dvideÅ¡imt devyni eurai) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Å alys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Gintaras Seikalis