faec07dc-9c15-4cc0-8581-4597ef0846e1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2527/2013Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „BABILONAS LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2418-510/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „BABILONAS LT“ ieÅ¡kinį dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo pripažinimo atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei ŪKIO BANKAS, tretieji asmenys F.

K. , akcinė bendrovė Å iaulių bankas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „BABILONAS LT“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti ieÅ¡kovo atliktÄ vienarÅ«Å¡ių prieprieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , t.y. pripažinti atsakovui AB ŪKIO BANKAS mokėtinÄ 269000 EUR sumÄ pagal 2011 m. gruodžio 4 d. kaupiamojo indėlio sutartį Nr. D021_2895131, sudarytÄ tarp atsakovo ir trečiojo asmens F.

K. , įskaitytÄ Ä¯ ieÅ¡kovo mokėtinas sumas pagal 2010 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. KR17-AKF-278/10, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, taip pat prašė pripažinti ieÅ¡kovo prievoles pagal paskolos sutartį Nr. KR17-AKF-278/10 užbaigtomis ir įpareigoti atsakovÄ panaikinti hipotekÄ pagal 2012 m. liepos 31 d. sutartinį įkeitimÄ Nr. 4985 ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartinį įkeitimÄ Nr. 5552. IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - sustabdyti 2010 m. spalio 29 d. paskolos sutarties Nr. KR17-AKF-278/10 vykdymÄ ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius su minėtos paskolos sutarties vykdymu susijusius priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenustatė pagrindų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ laikė nesusijusiu su ieÅ¡kinio dalyku, taip pat teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi veiksmų priverstiniam paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimui.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimo, jog laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieÅ¡kinio dalyku. IeÅ¡kovui palankus teismo sprendimo vykdymas reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pripažintas neteisėtu atsakovo atsisakymas pripažinti ieÅ¡kovo atlikt vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , t.y. bÅ«tų pripažinta, jog ieÅ¡kovas pilnai įvykdė prievolę atsakovui pagal paskolos sutartį.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , ieÅ¡kovas nepagrįstai prarastų neesama prievole sumokėtas pinigų sumas, kurių susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo nebÅ«tų galimybės, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė.

2. Teismas nesivadovavo skundžiamojoje nutartyje minimais proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principais. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas neturi finansinių galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ bei sumokėti palÅ«kanas, todėl atsakovas gali imtis veiksmų ir pradėti priverstinės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi veiksmų priverstiniam paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovui įkeisto turto. IeÅ¡kovas ne kartÄ yra gavęs iÅ¡ atsakovo raÅ¡tus, kurie patvirtino atsakovo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovo atliktas vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas nėra pripažintas ir kad atsakovas reikalauja sumokėti delspinigius bei bus imtasi priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to, tam, kad teismas taikytų laikinÄ sias apsaugos priemones, jas taikyti praÅ¡antis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – bÅ«simo teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡sprendžiamas tarp Å¡alių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant iÅ¡vengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiÅ¡kai neįvykdomu.Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o sustabdyti 2010 m. spalio 29 d. paskolos sutarties Nr. KR17-AKF-278/10 vykdymÄ ir uždrausti atsakovui atlikti bet kokius su minėtos paskolos sutarties vykdymu susijusius priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Apeliantas nurodo, jog priėmus palankų sprendimÄ apelianto atžvilgiu, pastarasis prarastų galimybę susigrÄ Å¾inti sumokėtas įmokas, nes atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Tokie apelianto argumentai yra neapgrįsti. Teismui priėmus apeliantui palankų sprendimÄ ir pripažinus apelianto atliktÄ vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , apeliantas įgytų teisę Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl sumokėtų įmokų susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakovo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, apie sunkiÄ apelianto finansinę padėtį, todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl sunkios pastarojo finansinės padėties laiko nepagrįstais. Be to, iÅ¡ byloje esančių 2013 m. liepos 17 d. praneÅ¡imo Nr. 110-165-3318 (69 l.) ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. praneÅ¡imo Nr. 110-192-3616 (67 l.) matyti, jog apeliantas buvo tik įspėtas apie prievolės nevykdymo pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas ėmėsi veiksmų priverstiniam paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ atsakovui įkeisto turto.Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ir garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, taip pat nepateikė įrodymų, turinčių įtakos sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisingumo principais, atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui.

Dėl kitų atskirtajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                               Konstantinas Gurinas   Vytas Milius   Marytė Mitkuvienė