faeb6307-7931-4eac-b8cc-eea66dd9c731 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-274/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.; 40.2.; 44.2.4.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Reginai PaliÅ¡kienei, atsakovui R. S. , jo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, civilinėje byloje Nr. 2-1797-262/2009 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eliptica“ ieÅ¡kinį atsakovui R. S. dėl

tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir skolos su palūkanomis

priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

 BUAB „Eliptica“ ieÅ¡kiniu prašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ pripažinti negaliojančiu, priteisti jam iÅ¡ atsakovo R. S. 18 459,42 Lt skolÄ , 500,68 Lt palÅ«kanų ir 5 % palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b. l. 2-3). IeÅ¡kinyje ir dublike (b. l. 24) nurodė, kad 2008 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovas, atstovaujamas direktoriaus R. S. , iÅ¡rašė atsakovui R. S. , kaip fiziniam asmeniui, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ELI Nr.04 per 5 darbo dienas sumokėti 18 459,42 Lt už parduotas prekes: 13 komplektų automatinės atidarymo įrangos, 8 vnt. specialaus profilio 9050, 6 vnt. specialaus profilio 9060, l komplektÄ vartų automatikos, 6 metrų vartų komplektuojančių dalių (b. l. 6).

UAB „Eliptica“, atstovaujama direktoriaus R. S. , ir atsakovas R. S. 2007 m. kovo 31 d. pasirašė tarpusavio

įsiskolinimų užskaitymo aktÄ Nr. 2008.01 (b. l. 5), pagal kurį įskaitė tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus už sumÄ , lygiÄ 18 459,42 Lt. IeÅ¡kovo manymu, ginčijamo sandorio data nurodyta klaidingai ir turėtų bÅ«ti ne 2007 metų, o 2008 m. kovo 31 d. Prekės atsakovui buvo parduotos Vilniaus apygardos teismui

priėmus to paties asmens UAB „Eliptica“ direktoriaus R. S. ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Eliptica“

iÅ¡kėlimo, o tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. 2008.01 suraÅ¡ytas jau priėmus nutartį iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . Tiek prekių pardavimas, tiek ir įsiskolinimo užskaitymas įvykdyti atsakovui žinant, kad ieÅ¡kovas nemokus. Atsakovas netinkamai vykdė juridinio asmens (ieÅ¡kovo) vadovo pareigas ir turi atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Atsakovas pinigų įskaitymo atlikti neprivalėjo, įskaitymas pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises ir apie tai atsakovas žinojo. Atsakovo nesÄ Å¾iningumas sudarant aktÄ preziumuojamas, nes jis sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kuriam vadovavo, ir nuosavybės teise valdė 67 % ieÅ¡kovo akcijų (b. l. 61-62).

Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškinį (b. l. 18) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo akto data nėra suklastota – aktas sudarytas 2007 m. kovo

31 d. Įmonė seniai turėjo finansinių sunkumų, atsakovas paskolino jai apie 18

000 Lt įneÅ¡damas nurodytÄ pinigų sumÄ Ä¯ įmonės kasÄ . Kadangi ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui 18 000 Lt, pastarasis 2008 m. kovo 4 d. skolÄ atsiėmė žaliavomis, prekėmis ir 2007 m. kovo 31 d. pasirašė ginčijamÄ sandorį.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino 2007 m. kovo 31 d. data datuotÄ (praktiÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ 2008 m. kovo 31 d.) Tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ Nr. 2008 01 negaliojančiu, priteisė iÅ¡ atsakovo R.

S. ieškovui BUAB „Eliptica“ 18 459,42 Lt skolos, 500,68 Lt palūkanų,

5 procentų metines palūkanas už priteistus 18 960,10 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, į valstybės pajamas 569 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 68-70). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neužilgo iki atsakovo inicijuotos bankroto bylos ieškovui UAB „Eliptica“ iškėlimo ieškovas savo akcininkui ir administracijos vadovui atsakovui R. S. pardavė įvairios įmonės produkcijos ir žaliavų už 18 459,42 Lt, sandorį įforminant 2008 m. kovo

3 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra; iÅ¡kėlus ieÅ¡kovui bankroto bylÄ Å¡alys 2008 m. kovo 31 d., neteisingai nurodydamos 2007 metus, pasirašė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ , kuriuo įskaitė atsakovo 18 459,42 Lt įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, tokiu bÅ«du mažinant ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ atsakovui įskaitoma suma. Nustatydamas akto pasiraÅ¡ymo metus, teismas rėmėsi prekių pirkimo laiku ir atsakovo paaiÅ¡kinimais teisme. Teismas  konstatavo, kad byloje esanti ieÅ¡kovo 2007 m. kasos knyga nerodo  ieÅ¡kovo 18 459,42 Lt skolos atsakovui 2007 m. kovo 31 d. Remdamasis tokiais bylos duomenimis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo aktu buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl sprendė, kad aktas pažeidžia atsakovo skolininko (ieÅ¡kovo) kreditorių teises, nes ieÅ¡kovas, bÅ«damas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, kurio reikalavimas grindžiamas be pagrindo sudarytu įskaitymo aktu. Nustatęs visas actio Pauliana sÄ lygas, teismas ginčo aktÄ pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ preziumavo CK 6.67 straipsnio 3 punkte numatyta aplinkybe. Remdamasis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, ir konstatavęs kreditorių interesų gynimÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, teismas priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 18 459,42 Lt skolÄ su palÅ«kanomis už įsigytas prekes. Â

Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 81-84). Apeliacinį skundÄ motyvuoja neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas pradėjo vadovauti ieÅ¡kovui 2007 m. pradžioje. Tuo metu įmonė turėjo skolinių įsipareigojimų, ypač stokojo apyvartinių lėšų, todėl atsakovas nuolat skolino ieÅ¡kovui įvairias pinigų sumas, kÄ Ä¯rodo ieÅ¡kovo 2007 m. kasos knyga, kurios duomenis teismas netinkamai įvertino. Dalį skolos 2007 metais įmonė atsakovui grÄ Å¾ino, bet liko skolinga apie 19 000 Lt. Padengti skolas produkcija ieÅ¡kovo vadovas siÅ«lė daugeliui ieÅ¡kovo kreditorių, bet Å¡ie atsisakė. Ä®monės skolos atsakovui padengimas žaliavomis įvyko 2008 m. kovo 3 d. dar iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. Ginčijamas aktas, kaip skolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinantis dokumentas, buvo suraÅ¡ytas tuomet, kai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir reikėjo paruoÅ¡ti bankroto administratoriui perduodamus buhalterinius dokumentus. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas tebuvo buhalterinis dokumentas, patvirtinantis įmonės skolos atsakovui padengimÄ , įmonės finansinėje bÅ«klėje jis nieko iÅ¡ esmės nepakeitė, nesukÅ«rė pirkimo-pardavimo teisinių santykių, nes faktinis įsiskolinimų įskaitymas įvyko dar 2008 m. kovo

3 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ teismas nepagrįstai įvertino kaip atskirÄ sandorį, kuriuo neva buvo padidintas įmonės nemokumo laipsnis, pažeisti įmonės ir kitų jos kreditorių interesai. Teismas be pagrindo pripažino tarp Å¡alių buvus pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nes atsakovas priėmė ieÅ¡kovo skolos padengimÄ Ä¯monės gaminamos produkcijos žaliavomis, o ne pirko prekes, kuriomis įmonė niekada neprekiavo. Atsakovui gavus skolos padengimÄ sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytais daiktais, buvo padengtas įmonės įsiskolinimas atsakovui, todėl atsakovas netapo ieÅ¡kovo skolininku, o tik buvo sumažinta įmonės skola atsakovui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾inti prekes ir įtraukti atsakovÄ Ä¯ įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tačiau pirmosios instancijos teismas tokios galimybės nesvarstė ir dėl jos nepasisakė. Gautų prekių grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui nesudarytų papildomų jam iÅ¡laidų. Atsakovo manymu, skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo principus.

IeÅ¡kovas BUAB „Eliptica“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 90) skundÄ laiko nepagrįstu ir praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 329 str.).

Bankrutuojančio ieÅ¡kovo administratorius, gindamas kreditorių interesus, ginčijo tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktÄ Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 18 459,42 Lt skolÄ už pagal 2008 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. ELI Nr. 04 nupirktas prekes. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl bylos Å¡alis siejusių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu. Byloje kilo ginčo dėl Å¡alių prievolės atsiradimo, jos dydžio ir dėl prievolės įskaitymo. Atsakovo teigimu, ginčijamu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu buvo atliktas tik tarpusavio skolų suderinimas, nes ieÅ¡kovo skola atsakovui buvo padengta įmonės turtu 2007 m. kovo 3 d. IeÅ¡kovas tai neigia. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinai klausimai, ar Å¡alis siejo vienarūšės prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės, ar ginčijamu aktu buvo atliktas įskaitymas, ar toks įskaitymas nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir ar atsakovas turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui skolÄ už prekes.

Nagrinėjamos bylos duomenimis – UAB „Eliptica“ 2007 metų kasos knyga, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiais, nustatyta, kad atsakovas R. S. , bÅ«damas ieÅ¡kovo UAB „Eliptica“ akcininkas ir administracijos vadovas, 2007 m. rugsėjo 6 d. įnešė į ieÅ¡kovo kasÄ 15 370,80 Lt paskolÄ padengti įmonės apyvartinių lėšų trÅ«kumÄ (t. 1, b. l. 48-49; t. 2, b. l. 52); 2007 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo iÅ¡mokėti 700,03 Lt grÄ Å¾inant paskolos dalį (t. 1, b. l. 45; t. 2, b. l. 63). IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2008 m. vasario 15 d. atsakovas inicijavo ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , kuri Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ (t. 1, b. l. 4). Bankroto bylos nagrinėjimo metu 2008 m. kovo 3 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. ELI Nr. 04 buvo įformintas automatinės atidarymo įrangos, dviejų rÅ«Å¡ių spec. profilių, vartų automatikos komplekto ir vartų komplektuojančių dalių pirkimas-pardavimas, kuriuo Å¡ias prekes ieÅ¡kovas atsakovui pardavė už  18

459,42 Lt (t. 1, b. l. 6). Ieškovas UAB „Eliptica“, atstovaujamas direktoriaus R. S. , ir atsakovas R. S. pasirašė tarpusavio

įsiskolinimų užskaitymo aktÄ Nr. 2008 01, kuriuo Å¡alys įskaitė atsakovo 18 459,42 Lt įsiskolinimÄ bendrovei „Eliptica“, mažinant bendrovės „Eliptica“ įsiskolinimÄ akcininkui R. S. 18 459,42 Lt suma (t. 1, b. l. 5). Apeliacinės instancijos teisme nėra ginčo, kad Å¡is aktas pasiraÅ¡ytas 2008 m. (o ne 2007 m., kaip nurodyta akte) kovo 31 d.

Vienas iÅ¡ civiliniame kodekse nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . CK 6.131 straipsnio 1 dalis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai.

Tai reiÅ¡kia, kad įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriam užtenka vienos Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuota kita Å¡alis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.130 straipsnyje reglamentuoto įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymo, ne kartÄ yra nurodęs, kad įskaitymui bÅ«tinos įstatyme numatytos Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pvz., Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos įmonę „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group Ltd v. UAB „Autostartas, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010).

Minėta, kad įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, tačiau kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ . Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už prekes, bÅ«tina nustatyti, ar ginčijamame akte esantis pareiÅ¡kimas apie įskaitymÄ atitiko įstatymo nustatytas sÄ lygas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teigia, kad ginčo aktu nebuvo atliktas vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymas, nes ieÅ¡kovo piniginė prievolė atsakovui pasibaigė skolos padengimu 2008 m. kovo 3 d., todėl atsakovas ieÅ¡kovui piniginės prievolės neturėjo. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad 15 370,80 Lt paskolÄ atsakovas ieÅ¡kovui suteikė 2007 m. rugsėjo 6 d., ginčo akto pasiraÅ¡ymo dienÄ â€“ 2008 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui 14 670,77 Lt (15 370,80 Lt - 700,03 Lt) negrÄ Å¾intos paskolos. Ä®rodymų, kad atsakovas buvo suteikęs ieÅ¡kovui didesnę paskolÄ ir akto pasiraÅ¡ymo dienÄ negrÄ Å¾intos paskolos suma buvo didesnė, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), taip pat neginčijo teismo reikalavimu ieÅ¡kovo pateiktų į bylÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų, kuriais remiantis yra nustatyta ieÅ¡kovo skolos atsakovui suma. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad 2007 m. kovo 31 dienÄ UAB „Eliptica“ nebuvo skolinga atsakovui 18 459,42 Lt. Duomenų apie tokiÄ ieÅ¡kovo skolos atsakovui sumÄ kitu laikotarpiu byloje taip pat nėra. Atsakovas teigia, kad 2008 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovo gaminamos produkcijos ir žaliavų, kurių kaina 18 459,42 Lt, atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nepirko, o sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytomis prekėmis buvo padengta ieÅ¡kovo skola atsakovui. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir tokiÄ iÅ¡vadÄ grindžia Å¡iais motyvais. Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys buvo sudarusios raÅ¡ytinę paskolos sutartį. Tačiau aptarti bylos duomenys liudija, kad paskola įmonei buvo suteikta, todėl ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti atsakovui gautÄ paskolos sumÄ ir Å¡i pareiga turėjo bÅ«ti įvykdyta pagal CK 6.870 ir 6.873 straipsnių nuostatas, t. y. atsakovui turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti paskolinti pinigai. Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas prievolės įvykdymo bÅ«dÄ , numatė galimybę skolininkui prievolę įvykdyti kitokiu nei sutartyje ar įstatyme aptartu bÅ«du tik kreditoriui sutikus (CK 6.39 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.436 straipsnio

1 dalis numato, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtÄ , kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitÄ turtinę skolÄ . Skolos padengimo sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės (CK 6.436 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad 2008 m. kovo 3 d. įvykęs prekių pirkimas-pardavimas buvo ieÅ¡kovo skolos atsakovui padengimo sandoris, nes šį pirkimÄ Ä¯forminusioje sÄ skaitoje-faktÅ«roje yra nurodytas apmokėjimo už prekes terminas (t. 1, b. l. 6), per kurį prievolės sumokėti

18 459,42 Lt už prekes neįvykdęs, atsakovas sudarė su ieÅ¡kovu ginčo aktÄ , taip pripažindamas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų buvimÄ ir iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ prievolę pabaigti įskaitymu. Akto turinys leidžia spręsti apie Å¡alių valios padaryti įskaitymÄ buvimÄ , todėl apelianto argumentai, kad ginčo aktu tik buvo siekiama sutikslinti įmonės buhalterinę apskaitÄ , laikytini nepagrįstais. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad ginčo akto sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo galiojančiÄ teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėti

18 459,42 Lt už prekes, o atsakovas turėjo galiojančiÄ teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti 14 670,77 Lt paskolÄ , todėl atlikti įskaitymÄ buvo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos.

Vienarūšių

priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį ieškovas ginčijo actio Pauliana, reglamentuotu CK 6.66

straipsnyje, pagrindu. Pagal įmonių bankroto procesÄ reglamentuojančio Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių

nuginčijimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankui“Hansa-LTB“, UAB „Gamatonas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009).

Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sÄ lygoms: pirmiausia kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas Å¡io sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes žino ar turi žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; penkta, ieÅ¡kinys dėl sandorio negaliojimo pareiÅ¡kiamas per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; Å¡eÅ¡ta, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; septinta, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.

Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas actio Pauliana  instituto pagrindu, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinį nesant visų CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygų.

Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali bÅ«ti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės,

turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas, kuriuo

įmonė neteko reikalautinų iÅ¡ atsakovo pinigų, buvo sudarytas tuomet, kai atsakovo inicijuotoje byloje buvo priimta teismo nutartis iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ , buvo nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai, konstatuotas įmonės nemokumas, todėl ginčo sandoris neabejotinai pažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teises, nes bÅ«damas nemokus ieÅ¡kovas suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui ir sumažino kreditorių galimybę gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimÄ .Â

Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių

sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip

vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas ir atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčo akto. Ši teismo išvada apeliaciniu skundu neginčijama.

Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis. Trečiasis asmuo pripažįstamas nesÄ Å¾iningu, jeigu įrodoma, kad, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK

6.66 straipsnio 2 dalis). Atlygintinis ginčo sandoris buvo sudarytas su

juridinio asmens dalyviu – ieÅ¡kovo UAB „Eliptica“  kontrolinį akcijų paketÄ turinčiu akcininku ir

administracijos vadovu R. S. , o tokiais atvejais preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.67 straipsnio 3 ir 6 punktai). Teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika neapsiriboja vien tik CK 6.67 straipsnio taikymu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar trečiasis asmuo buvo apdairus bei atidus ir pasidomėjo, ar kita sandorio Å¡alis neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sÄ lygomis sudarytas sandoris. CK 6.67 straipsnyje nustatytos atsakovo R. S. nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos nepaneigia jo teiginiai, kad skolindamas įmonei pinigus, kurių Å¡i negrÄ Å¾ino, siekė atkurti jos veiklÄ , patenkinti kreditorių, kuriems taip pat buvo siÅ«lomi kitokie prievolių įvykdymo bÅ«dai, reikalavimus. Pagal įmonėje užimamÄ padėtį atsakovui buvo žinoma apie sandorio, kuriuo jis savo prievolę įmonei baigė įskaitymu, neigiamus padarinius nemokios įmonės kreditoriams. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas

neturėjo pagrindo pripažinti jį nesÄ Å¾iningu. NesÄ Å¾iningumas nagrinėjamu atveju konstatuojamas dėl ginčo sandorio

sudarymo, o ne dėl įmonės valdymo.

Dėl fakto, kad skolininkas UAB „Eliptica“, sudarydamas ginčo sandorį, elgėsi nesÄ Å¾iningai kreditorių atžvilgiu, ir dėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytos ieÅ¡kinio senaties apeliantas jokių argumentų neteikia, bylos duomenys

skolininko sÄ Å¾iningumo nepatvirtina. Bylos duomenys taip pat nerodo netinkamo actio Pauliana instituto teisinių

padarinių kartu su Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatomis taikymo. Apeliantas neteisus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo aktÄ negaliojančiu ir spręsdamas dėl actio Pauliana instituto teisinių padarinių, turėjo svarstyti atsakovo nupirktų iÅ¡ ieÅ¡kovo prekių grÄ Å¾inimo pardavėjui klausimÄ . Ginčo aktu buvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės, nes ieÅ¡kovas neteko 18 459,42 Lt, kuriuos atsakovas privalėjo sumokėti už nupirktas prekes. Nuginčijus Å¡ios skolos įskaitymo teisėtumÄ , atsakovas įgyja teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kovui kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje ir jam tenka pareiga sumokėti ieÅ¡kovui skolÄ už prekes, o ne grÄ Å¾inti nupirktas prekes, nes jų įsigijimo sandorio ieÅ¡kovas neginčijo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodytos nupirktų prekių buvimo vietos aplinkybės leidžia spręsti, kad jis jomis nebedisponuoja, todėl jeigu bÅ«tų buvęs ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris, pirktų daiktų grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui nebÅ«tų galimas ir pagal CK 6.146 straipsnį.

Be to, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įskaitymas pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ yra draudžiamas, todėl ginčo aktas yra niekinis ir negalioja ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamus santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atsakovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo nėra atleistas. Todėl pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , 96 straipsnį iÅ¡ apelianto priteistinos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios iÅ¡laidos valstybei (t. 1, b. l. 92).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo R. S. 2,70 Lt (du litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai                                                                                                      Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                  Kazys Kailiūnas

                                                                                                                  Danutė

Milašienė