2021-06-23 Nr. AB-13453-3-61-3-03260-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1515-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03260-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „LT Development Fund“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą, priimtą 2019 m. gegužės 10 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma 2019 m. gegužės 5 d.) rašte Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472) (toliau – ir 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. Inspekcija priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-561 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Vilniaus departamentas) įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių panaikinti ar pakeisti Sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijos planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 27 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas negali būti nagrinėjamas ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, nes vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2824-918/2019) tuo pačiu klausimu, turintys esminės įtakos sprendimo dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo priėmimui.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad detaliojo plano keitimo planavimo sąlygos yra išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnio 4 dalyje, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 272 punkte ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka. Aprašo 9 punktas nustato atvejus, kada planavimo sąlygos yra neišduodamos, t. y. jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų) uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Tokiu atveju planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomą veiklą, taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje išduotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sąlygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad sprendime atsisakant išduoti planavimo sąlygas turi būti nurodytos konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019 nėra sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, Sprendimu atsisakydamas išduoti Administracijai teritorijų planavimo sąlygas, nenurodė, kad teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Taigi, Sprendimas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja Aprašo 9 punkto nuostatoms, pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl turėtų būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Administracijos 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą iš naujo.

5. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas per nustatytą terminą neįvykdė Privalomojo nurodymo (tą patvirtina ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-792-541/2020 pagal pareiškėjo Tarnybos skundą atsakovui Inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LT Development Fund“ (toliau – ir Bendrovė), Administracijai dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo), todėl Inspekcija, vykdydama funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 4 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

7. Atsakovas nurodė, kad jis apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2018. Inspekcija, priimdama Privalomąjį nurodymą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tarp Bendrovės ir Tarnybos yra kilęs teisminis ginčas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (toliau – ir LAP). Atsakovo vertinimu, Privalomasis nurodymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes jame turi būti nurodytos ne tik teisės aktų nuostatos, bet ir faktinės aplinkybės, kurios aktualios konkrečiau atveju. Taigi Privalomasis nurodymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad privalomųjų sąlygų išdavimas yra ne kas kita kaip realizuojama teisė į naują statybą, tačiau šiuo atveju toks veiksmas prieštarautų LAP turiniui.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą prašė dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo spręsti pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir atsiliepime išdėstytą poziciją.

9. Administracija teigė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 49SDŽ-527-(14.49.22.) nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš kurių matyti, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kurį Bendrovė nuomojasi pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1156 (su vėlesniais pakeitimais) ir pagal 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. M01/2006-1155 (su vėlesniais pakeitimais), nėra registruotų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti minėtas žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas (anksčiau buvę statiniai ir įrenginiai nugriauti, o kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė ir tvora – laikytini laikinais arba neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo statiniais, todėl jiems žemės sklypas eksploatuoti nenuomojamas), todėl Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu. Vėliau Tarnyba priėmė skundžiamą Sprendimą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-73969/19(2.15.1.21-MP2) kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti teritorijų planavimo projektus, todėl dar kartą papildomai kreipėsi su prašymu išduoti sąlygas minėto detaliojo plano keitimui. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 49SDŽ-520-(14.49.2.) atsakė, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyrius negali spręsti klausimo dėl teritorijų planavimo sąlygų teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu išdavimo, kadangi šiuo metu vyksta teisminiai procesai tuo pačiu klausimu, turintys esminės įtakos teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo sprendimo priėmimui.

10. Administracija pažymėjo, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prioritetinės konversijos teritorijos zonoje. Vilniaus miesto bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.6.3 dalyje nurodyta, kad konversija – tai taršios ir neefektyvios pramonės, komunalinių įmonių, kitų neefektyviai panaudotų užstatytų teritorijų naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai. Šiose teritorijose skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, naujai panaudojant teritorijas tiek gyvenamajai funkcijai, tiek naujoms modernios ekonomikos darbo vietoms sukurti. Šiuo metu minėtas sklypas nėra tvarkomas, nes atsakovas prieštarauja detaliojo plano rengimui ir neišduoda planavimo sąlygų. Tokiu būdu sudaromos kliūtys darniam miesto vystymuisi, centrinėje miesto dalyje lieka netvarkomos ir apleistos teritorijos, o nauji gyvenamieji rajonai statomi miesto pakraščiuose, jų aptarnavimui savivaldybė turi skirti vis daugiau biudžeto lėšų.

11. Administracija akcentavo, kad teritorijų planavimo procesas turi viešojo intereso elementų, t. y. juo tenkinamas ne tik privatus, tačiau ir viešasis interesas – užtikrinamas tam tikros teritorijos vystymo tvarumas, vientisumas, nustatomi urbanistiniai teritorijos naudojimo reglamentai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte ir 102 straipsnyje nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra teritorijų planavimas, kuris vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Savivaldybės turi valstybės laiduotą savivaldos teisę ir veikia savarankiškai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, todėl kiekviena savivaldybė turi diskrecijos teisę veikti įstatymo pagrindu, šiuo atveju Vietos savivaldos įstatymo minėtomis nuostatomis, teritorijų planavimo srityje. Vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 6 dalimi, vienas iš detaliojo plano uždavinių yra detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus. Detaliojo teritorijų planavimo organizatorius – savivaldybės administracija.

12. Administracija atkreipė dėmesį į tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019 pritaikytos LAP, tačiau tarp jų nėra nurodytas draudimas rengti ar keisti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą. Be to, minėtoje teritorijoje skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, o šiuo metu minėtame sklype tvarkymo darbai nėra atliekami, atsižvelgiant į Tarnybos prieštaravimus detaliojo plano rengimui.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „LT Development Fund“ atsiliepime į prašymą prašė tenkinti pareiškėjo prašymą, priteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Bendrovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta teisminis ginčas pagal Bendrovės skundą Tarnybai ir Tarnybos priešieškinį Bendrovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo. Byloje pritaikytos LAP – Tarnybai uždrausta nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį; Bendrovei uždrausta ginčo žemės sklype atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, nurodytų pastatų pertvarkymo ar kitokius statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2018 atmetė Tarnybos priešieškinį Bendrovei, kuriuo Tarnyba prašė nutraukti su Bendrove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

15. Bendrovė teigė, kad vietovės lygmens teritorijų planavimas yra savivaldos prerogatyva, detaliojo teritorijų planavimo organizatorius turi teisę rengti ar keisti teritorijai galiojantį detalųjį planą neišreiškus planuojamos teritorijos valdytojo ar naudotojo, tarp jų ir valstybinės žemės patikėtinio, valios, t. y. detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, siekdamas įgyvendinti bendrojo plano sprendinius, užtikrinti tvarų ir nuoseklų urbanizuotos teritorijos vystymąsi gali nutarti rengti ar keisti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, kad jis atitiktų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju keičiant žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), galiojantį detalųjį planą, jog šis atitiktų Vilniaus miesto bendrąjį planą. Tai, kad detaliojo plano keitimas vyksta iniciavimo sutarties pagrindu, nepaneigė Vilniaus miesto savivaldybės teisių planuojant teritoriją.

16. Bendrovė akcentavo, kad LAP turinys neapima draudimo rengti ar keisti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą, juo labiau, kad teritorija patenka į prioritetines konversijos teritorijas. Tarnyba neturi teisės neišduoti planavimo sąlygų, jeigu nėra labai aiškiai teisės aktuose nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

17. Bendrovė 2020 m. balandžio 20 d. rašte „Trečiojo asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka“ nurodė, kad: 1) 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-436-232/2020, kuria paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2824-918/2018; 2) Bendrovės ir Tarnybos ginčas yra išspręstas, LAP yra panaikintos; 3) Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant ginčo nuomos sutarčių nuostatas, darytina išvada, jog nuomos sutartyse šalys buvo numatę nuomininkui galimybę keisti nuomojamo sklypo tikslinę paskirtį, dėl to turėjo būti keičiama ir žemės nuomos sutartis, taigi Bendrovė turi teisę inicijuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų keitimo procedūrą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą, priimtą 2019 gegužės 5 d. rašte Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22), ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472).

19. Teismas nustatė, kad Administracija 2019 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104686, kuriame nurodė, kad numato rengti teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklos mastų detaliojo plano keitimą inicijavimo pagrindu. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) atsisakė išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gegužės 7 d. Prašymas negali būti nagrinėjamas ir negali būti sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, nes vyksta teisminiai ginčai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2824-918/2019) tuo pačiu klausimu, turintys esminės įtakos sprendimo dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo priėmimui.

20. Bendrovė 2019 m. gegužės 15 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl Sprendimo. Inspekcija 2019 m. birželio 17 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-561, kuriuo įpareigojo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių panaikinti ar pakeisti Sprendimą. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo ir šis reikalavimas sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI3-792-541/2020. Minėta byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-63-502/2020 panaikino nutartį sustabdyti bylą ir nurodė, kad nutartyje nėra nurodytos aplinkybės (faktai), kurios negali būti nustatytos šioje byloje, kurios konkrečios aplinkybės, nustatytos kitoje administracinėje byloje, bus prejudicinės šioje byloje. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Administracijos 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą iš naujo.

21. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai tiksliai nenurodo, kas turi būti sprendžiama pirma teritorijų planavimo atveju: Sprendimo, dėl kurio Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, ar Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas. Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje: Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi bylos, t. y. Nr. eI3-792-541/2020 (dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo) ir Nr. eI3-1019-1047/2020 (dėl Sprendimo, dėl kurio priimtas Privalomasis nurodymas, teisėtumo ir pagrįstumo). Bylų sujungti nėra galimybės, nes skiriasi skundžiami aktai, proceso šalių padėtis ir jų reikalavimai. Chronologiškai pagal datas pirmasis buvo priimtas Sprendimas (2019 m. gegužės 7 d.), o po to – Privalomasis nurodymas (2019 m. birželio 17 d.), dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas, manydamas, kad pirmiausia turi būti ištirtas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, buvo sustabdęs administracinės bylos Nr. eI3-792-541/2020 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1019-1047/2020. LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-63-502/2020 panaikino nutartį sustabdyti bylą ir nurodė, kad teismas nagrinėjamoje byloje turi galimybių pats nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinti Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą.

22. Teismas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 straipsnio 5 dalimi, administracinio proceso tikslais, kurie reikalauja rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, LVAT praktika dėl administracinių bylų dėl teritorijų planavimo sustabdymo, atsižvelgęs į administracinės bylos eI3-792-541/2020 stadiją (bylos sustabdymas panaikintas, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje nėra paskirtas), į konkrečiai šioje byloje analizuojamų klausimų svarbą ir jų sprendimo trukmę (ginčas vyksta dėl teritorijos, kurioje skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas paduotas 2019 m. gegužės 5 d.), į galimybę pačiam šioje byloje nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo reikalavimus, nusprendė, kad racionaliausia būtent šioje byloje iš esmės nagrinėti pareiškėjo prašyme keliamus klausimus dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Teismo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes atsisakyme išduoti teritorijų planavimo sąlygas nebuvo nurodytas nė vienas Aprašo 9 punkte įtvirtintas kriterijus (dėl to ginčų tarp šalių nėra) ir susidariusi situacija neatitinka VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

24. Teismas pažymėjo, jog pagal TPĮ, Taisyklių ir Aprašo nuostatas Tarnyba yra kompetentinga priimti sprendimą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. 2019 m. gegužės 5 d. Prašyme išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104686 Administracija nurodė, kad numatoma rengti teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklos mastų detaliojo plano keitimą inicijavimo pagrindu. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019 Bendrovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti Tarnybai ar jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d.

įspėjime nurodytų pagrindų nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Bendrovė neįrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, todėl atmetė ieškinį. Toje pačioje byloje Tarnyba pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Tarnyba nurodė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio, nugriovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusius pastatus, Bendrovė žemės sklypo nenaudoja pagal paskirtį, taigi išnyko pagrindas nuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka. Kiemo įrenginiai nesukuria pagrindo nuomotis žemės sklypą lengvatine tvarka. Pastatų, kuriems naudoti buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, nėra, todėl žemės sklypo nuomos sutarties vykdymas pagal jos tikslinę paskirtį iš esmės negalimas. Žemės sklypo nuomos sutarties galiojimas sukelia žalą valstybei, nes neužtikrinamas tinkamas valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas – teikti visuomeninę naudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Tarnybos reikalavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, nuomos sutarties nutraukimas po to, kai Bendrovė pradėjo sklypą naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, yra neproporcingas. Nepaisant to, kad Tarnyba pagrįstai surašė įspėjimą apie sutarties nutraukimą, tačiau dėl pakitusio Bendrovės, kaip nuomininkės, elgesio nėra pagrindo nutraukti nuomos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-436-232/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkino Bendrovės prašymą dėl LAP taikymo ir uždraudė Tarnybai ir jos teritoriniams padaliniams vienašališkai dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. įspėjime nurodytų pagrindų ar su jais susijusių aplinkybių nutraukti 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, ir 2006 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeistą 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. spalio 24 d. susitarimais, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino Tarnybos prašymą dėl LAP taikymo ir uždraudė Bendrovei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, taip pat sandėlio, pastato garažo, pastato, kitų inžinerinių statinių: kiemo aikštelės, tvoros pertvarkymo ar kitokius statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus.

25. Teismo vertinimu, nors tarp 2019 m. gegužės 7 d. Prašymo ir civilinės bylos yra tam tikrų sąsajų (ginčo objektas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jo tikslingas panaudojimas ir valstybinės žemės socialinės paskirties įgyvendinimas), tačiau nėra ryšio, kuris nulemtų būtinumą taikyti VAĮ 27 straipsnio 5 dalį. Civilinėje byloje Bendrovė ir Tarnyba bylinėjosi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties su Bendrove, o 2019 m. gegužės 5 d. Prašyme Administracija Tarnybos prašė išduoti teritorijų planavimo sąlygas (subjektų ir reikalavimų turiningieji skirtumai). Teismas pažymėjo, kad viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų yra teritorijų planavimas. Be to, Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytos LAP nenumatė draudimo būtent savivaldybei vykdyti detalųjį planavimą ir Tarnybai ginčo teritorijai išduoti detaliojo planavimo sąlygas.

26. Teismas atmetė Tarnybos argumentus, kad Inspekcija, priimdama Privalomąjį nurodymą, neįvertino faktinės situacijos – civilinės bylos esmės ir LAP turinio. Inspekcija akivaizdžiai atsižvelgė į šias aplinkybes, bet nesutiko su Tarnybos pozicija ir ją atmetė. Teismas taip pat nepritarė Tarnybos pozicijai.

27. Teismas padarė išvadą, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, todėl tenkino Inspekcijos skundą – panaikino Tarnybos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG104688 (TPD Nr. K-VT-13-18-472) iš naujo.

III. 28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą ir netenkinti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymo.

29. Atsakovo nuomone, tiek teismas, tiek pareiškėjas klaidingai vertina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. E2-2824-918/201 pritaikytos LAP turinį – uždrausti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, – todėl neteisingai vertino Sprendimą.

30. Atsakovas teigia, kad, teismui patenkinus Tarnybos reikalavimus pagal pateiktą priešieškinį, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o ginčo žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausimas taptų teisiškai nereikšmingas. Bendrovė, vykdydama statybos bei projektavimo darbus, didina savo investicijas, todėl šiuo atveju realizuojant ginčijamą teisę naudoti žemės sklypą yra sukuriamos prielaidos teisei į valstybinės žemės nuomą, kas šiuo metu yra ginčo objektas teisme.

31. Atsakovas nurodo, jog nepaisant to, kad Aprašo 9 punkte nenurodyti kiti atvejai, kuriais vadovaujantis planavimo sąlygos gali būti neišduodamos, tai nesuponuoja absoliučios pareigos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui išduoti teritorijų planavimo sąlygas, ignoruojant kilusį teisminį ginčą ir Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikius LAP.

32. Atsakovo įsitikinimu, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius, atsisakydamas išduoti teritorijų planavimo sąlygas teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimui žemės sklype (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo proceso inicijavimo pagrindu, veikė vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir atsižvelgdamas į pritaikytą LAP, kurios turinys yra uždrausti Bendrovei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti bet kokius projektavimo ir statybos darbus, įskaitant remonto, rekonstrukcijos ar renovacijos darbus, kapitalinį remontą, taip pat sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių: kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo ar kitokius statybos darbus, išskyrus šių statinių nukėlimo ar nugriovimo darbus. Privalomųjų sąlygų išdavimu yra realizuojama teisė į naują statybą, o toks veiksmas (teritorijų planavimo sąlygų išdavimas) prieštarauja pritaikytų LAP turiniui.

33. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

34. Pareiškėjas pažymi, kad remiantis teismų praktika dėl Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies taikymo, darytina išvada, kad atsakovo nurodytoje civilinėje byloje ginčo dalykas nėra teritorijų planavimo proceso ir su teritorijų planavimu susijusių administracinių sprendimų, kurių valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, teisėtumas, t. y. šioje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ši civilinė byla gali turėti esminės įtakos atsakovo sprendimui dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo / neišdavimo, o teismas to neįvertino.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas.

36. Administracija atkreipia dėmesį į tai, jog Tarnybos rašte, kurio pagrindu atsisakyta išduoti sąlygas detaliojo plano keitimui dėl civilinėje byloje Nr. e2-2824-918/2019 pritaikytų LAP, nėra nurodytas draudimas rengti ar keisti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą. Tuo labiau, jog minėtoje teritorijoje skatinamas konversijos daugiafunkciškumas, o šiuo metu minėtame sklype tvarkymo darbai nėra atliekami atsižvelgiant į Tarnybos prieštaravimus detaliojo plano rengimui.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LT Development fund“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti atsakovo apeliacinį skundą; 2) skirti atsakovo atstovei V. K. 600 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 3) priteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. Bendrovė tvirtina, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti motyvai, numatyti Aprašo 9 punkte, kurie leistų atsakovui atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas, o ginčo situacija neatitinka VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl Sprendimas ir apeliacinis skundas yra neteisėti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tik tuo faktu, kad 2019 m. sausio 15 d. civilinėje byloje buvo pritaikytos LAP, kurios šiuo metu jau panaikintos. Tokį argumentą atsakovas formuluoja nepaisant to, kad LAP nėra susijusios su šioje byloje nagrinėjamu teritorijų planavimo procesu, todėl negali būti taikoma VAĮ 27 straipsnio 5 dalis, ir tokia atsisakymo teisė nėra numatyta Aprašo 9 punkte. Taigi teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas yra neteisėtas.

39. Bendrovė teigia, kad atsakovas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios šiuo atveju neleidžia jam išduoti teritorijų planavimo sąlygų, taip ne tik pažeisdamas Aprašo 9 punktą, bet ir nepagrįstai reikšdamas apeliacinį skundą. Tik nustačius, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame skunde (prašyme) iškeltus klausimus bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime (tokio sprendimo rezoliucinėje dalyje), administracinė skundo (prašymo) nagrinėjimo procedūra turi būti sustabdyta, kol teismas išnagrinės tam tikrą bylą.

40. Bendrovė pažymi, jog nagrinėjamoje byloje, priešingai nei civilinėje byloje, yra sprendžiamas teritorijų planavimo sąlygų išdavimo klausimas. Teritorijų planavimo procesas turi viešojo intereso elementų, t. y. juo tenkinamas ne tik privatus, tačiau ir viešasis interesas – užtikrinamas tam tikros teritorijos vystymo tvarumas, vientisumas, nustatomi urbanistiniai teritorijos naudojimo reglamentai. Vien tai, kad detaliojo plano keitimas vyksta iniciavimo sutarties pagrindu, nepaneigia Administracijos teisių planuojant teritoriją, t. y. pastaroji, kaip planavimo organizatorius, nepaisant vykstančio ginčo tarp atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, turi teisę tęsti teritorijų planavimo procesą ir atitinkamai rengti ir tvirtinti detaliojo plano pakeitimą, nevertinant aplinkybės, atsakovas ar trečiasis suinteresuotas asmuo bus teisėtas teritorijos valdytojas. Be to, 2019 m. sausio 15 d. nustatytos LAP nenumatė draudimo būtent Administracijai vykdyti detalųjį planavimą ir ginčo teritorijai išduoti detaliojo planavimo sąlygas.

41. Bendrovė nurodo, kad atsakovo atstovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia prailginti teisminį procesą tam, kad būtų sutrukdyta Bendrovei vystyti veiklą ginčo teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą teisminiu procesu. V. K. nesąžiningi veiksmai ir bylos vilkinimas pasireiškė taip: 1) apeliacinį skundą ji argumentuoja motyvais, kurie visiškai nesusiję su šia byla, t. y. pritaikytos LAP yra susijusios su projektavimu ir statybomis, o ši byla yra apie teritorijų planavimo procesą. V. K. yra atsakovo atstovė ir minėtoje civilinėje byloje, ji yra puikiai susipažinusi su LAP ir jų apimti, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad jų taikymas apima teritorijų planavimo procesą; 2) žinodama, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta apeliacine tvarka ir turės būti panaikintos LAP, ji vis tiek teikė apeliacinį skundą, teigdama, kad LAP neleidžia atsakovui priimti sprendimų; 3) specialiai nenurodydama 2020 m. gegužės 25 d. apeliaciniame skunde, kad 2020 m. balandžio 17 d. jau buvo išnagrinėta civilinė byla; 4) žinodama, kad vienintelis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir jo pagrindas tuoj išnyks, ji teikė apeliacinį skundą, kad būtų galima užvilkinti procesą ir taip trukdyti trečiajam suinteresuotam asmeniui; 5) V. K., kaip profesionaliai teisininkei, yra žinoma, kad apeliacinis procesas užtrunka apie 16 mėnesių, todėl bet kokiais motyvais pagrįsto apeliacinio skundo teikimas jai padės užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos atsakymo į Administracijos prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. eI3-792-541/2020 pagal pareiškėjo Tarnybos skundą atsakovui Inspekcijai dėl 2019 m. birželio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. 561 panaikinimo. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

44. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Nustatyta, kad Administracija pateikė Tarnybai 2019 m. gegužės 7 d. prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, numatydama rengti teritorijų planavimo dokumentą – Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano keitimas inicijavimo pagrindu. Minėto dokumento uždaviniai – padalyti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), keičiant esamą sklypo pramonės teritorijos naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, komercinės paskirties objektų teritorijų bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų naudojimo būdus.

46. Tarnyba ginčijamame 2019 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. 49SDŽ-300-(14.49.22) „Dėl atsisakymo išduoti teritorijų planavimo sąlygas“ nurodė, kad dėl vykstančios civilinės bylos Nr. e2-2824-918/2019, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, ji negali nagrinėti 2019 m. gegužės 7 d. Prašymo ir spręsti klausimą dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai tuo pačiu klausimu / turintys esminės įtakos teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo priėmimui.

47. Inspekcija, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, priėmė 2019 m. birželio 17 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-561, kuriame nurodė Tarnybai per vieną mėnesį panaikinti arba pakeisti Sprendimą, nes Sprendimas pažeidžia Aprašo 9 punkto nuostatas, t. y. ginčijamame administraciniame akte nurodytas atsisakymo išduoti planavimo sąlygas pagrindas nėra numatytas minėtoje teisės nuostatoje. Kadangi Tarnyba per nustatytą terminą neįvykdė Privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipėsi į teismą.

48. Ginčui aktualioje VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija) įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Akcentuotina, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 19 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo pradėta administracinė procedūra, t. y. buvo paduotas ne asmens skundas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, o teritorijų planavimo organizatoriaus prašymas išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Taigi atsakovas Sprendime nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, remdamasi kitokiais motyvais nei skundžiamoje nutartyje, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susiklosčiusi situacija neatitinka VAĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatų.

49. Pastebėtina, kad Sprendime, nepaisant jo pavadinimo, realiai nėra suformuluotas sprendimas dėl materialiojo 2019 m. gegužės 7 d. Prašymo reikalavimo, t. y. sprendimas išduoti / neišduoti teritorijų planavimo sąlygų. Ginčijamame administraciniame akte atsakovas pats nurodė, jog šiuo metu vyksta teisminiai procesai tuo pačiu klausimu / turintys esminės įtakos teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ar neišdavimo sprendimo priėmimui, todėl jis negali nagrinėti Administracijos prašymo ir spręsti dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo. Kadangi nebuvo priimtas sprendimas neišduoti Administracijai teritorijų planavimo sąlygų, Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, ar Sprendimas atitinka Aprašo 9 punkte įtvirtintą planavimo sąlygų neišdavimo pagrindą (numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms).

50. Kita vertus, kadangi atsakovas Sprendime nenurodė (tinkamo) teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis galėjo teisėtai atsisakyti nagrinėti 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą, ir per Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą nepriėmė jokio sprendimo dėl minėto prašymo esmės, konstatuotina, kad Inspekcija Privalomajame nurodyme pagrįstai įpareigojo atsakovą panaikinti ar pakeisti sprendimą, o atsakovui šio privalomojo nurodymo neįvykdžius per nustatytą terminą – kreipėsi į teismą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį iš naujo išnagrinėti 2019 m. gegužės 7 d. Prašymą.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo atveju konstatavusi, kad atsakovas neišnagrinėjo 2019 m. gegužės 7 d. Prašymo ir nenurodė tokių savo veiksmų teisinio pagrindo, teisėjų kolegija nepasisako dėl proceso šalių argumentų, susijusių su tarp Tarnybos ir Bendrovės kilusiu civiliniu ginču, kaip faktiniu pagrindu Tarnybai nenagrinėti 2019 m. gegužės 7 d. Prašymo. Minėti argumentai neturi esminės reikšmės siekiant teisingai išspręsti bylą, todėl plačiau netirtini.

52. Dėl Bendrovės prašymo skirti atsakovo atstovei V. K. 600 Eur dydžio baudą teisėjų kolegija akcentuoja, kad baudų, kurias gali skirti administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas, skyrimo pagrindai įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (6 p.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

53. Bendrovė prašymą atsakovo atstovei skirti baudą sieja su aplinkybe, kad atsakovas padavė apeliacinį skundą ir neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu LAP jau yra panaikintos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimas atliekamas to akto priėmimo metu galiojusių teisės normų bei buvusių faktinių aplinkybių kontekste. Aplinkybė, kad Sprendimo priėmimo pagrindas (nepriklausomai nuo jo tinkamumo) vėliau išnyko, savaime neįrodo ginčijamo administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo bei neriboja atsakovo teisės laikytis pozicijos, jog toks administracinis aktas jo priėmimo momentu atitiko teisės aktų reikalavimus bei faktines aplinkybes, bei tokią poziciją ir teisėtus savo interesus ginti teisme (be kita ko, paduodant apeliacinį skundą dėl jam nepalankaus teismo sprendimo). Bendrovės subjektyvus įsitikinimas, kad paduotas apeliacinis skundas neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (tarp jų – motyvuotumo reikalavimo), taip pat savaime nepatvirtina piktnaudžiavimo administraciniu procesu fakto. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių konkrečių duomenų, jog atsakovas (jo atstovė) teisminio proceso metu nuolat teikė akivaizdžiai nepagrįstus prašymus, trikdė bylos nagrinėjimo eigą (iš duomenų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad teismo posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos ligos) ar kitais būdais bandė užvilkinti procesą. Taigi, Bendrovė neįrodė, kad atsakovo atstovė piktnaudžiavo administraciniu procesu, už ką jai turėtų būti skirta bauda.

54. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau sutiktina su teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Be to, pažymėtina, kad priimamas teismo procesinis sprendimas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui Bendrovei ir todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 d.), tačiau jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas, kadangi teismui nebuvo nurodyta prašoma priteisti suma bei pateikti ją pagrindžiantys įrodymai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „LT Development Fund“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė