faea62b0-ae8a-414d-8366-06be67b1b52f · Kauno apygardos teismas

             Byla Nr. 1S-67-238/2017             Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.             (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D.

T. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimÄ Nr. 357-473 taikyti nuteistajam D. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teismas n u s t a t ė : D. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 (aÅ¡tuonių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 7 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2016 m. lapkričio 9 d.).Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 357-473 nutarta nuteistajam D. T. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra neatlikus 4 metų 7 mėnesių 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas du kartus, praeityje buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos ir lygtinio paleidimo sÄ lygų nepažeidė.

Visos bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas septynis kartus. Å iuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus Pusiaukelės namuose. Nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – Å¡iuo metu jis dirba 1,5 etato krÅ«viu, dalis jo darbo yra pagal verslo liudijimÄ , dalyvauja gerbÅ«vio darbų atlikime, tvarko aplinkinių namų bendrijų aplinkÄ , savanoriÅ¡kai ir aktyviai dalyvauja nuteistųjų socialinių įgÅ«džių programoje ir kituose pozityvaus užimtumo renginiuose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, savaitgaliais jis yra iÅ¡leidžiamas į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus ir vyksta pas sugyventinę ir dukrÄ .

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (21 balas pagal OASys metodikÄ , o ankstesnio vertinimo metu jo rizika buvo vertinama 22 balais), todėl elgesio korekcijos programos jam netaikomos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl nuteistojo D. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos konstatavęs, jog Komisija vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo D. T. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad nuteistasis atlikęs tik mažesnę bausmės dalį.

Nuteistasis D. T. neatitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis D. T. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nurodoma, kad D.

T. apibÅ«dinančių duomenų visuma Å¡iuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos iÅ¡ esmės jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jį toliau galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡taraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad Komisija, taikydama nuteistajam D. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.

Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymima, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nelaikytinas jo atleidimu nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiÅ«rimas, o pažeidęs jam nustatytas sÄ lygas gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pataisos įstaigÄ atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad D.

T. nuo 2016 m. liepos 8 d. iÅ¡ Kybartų pataisos namų yra perkeltas ir gyvena Alytaus pusiaukelės namuose, kuriuose jam suteikta teisė laisvai judėti be sargybos ar palydos, gyventi ir dirbti už pataisos įstaigos ribų, kas neabejotinai parodo ne tik ypatingÄ pataisos įstaigos administracijos pasitikėjimÄ Å¡iuo asmeniu, bet ir įrodo faktÄ , kad D. T. yra vienas iÅ¡ nuteistųjų, kuris atitiko griežtus kriterijus ir reikalavimus, kurie buvo keliami kandidatams priimant sprendimÄ apie galimybę suteikti nuteistajam teisę gyventi Alytaus pusiaukelės namuose.Nuteistojo D.

T. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinama ne tik esant vidutinei arba aukÅ¡tai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien Å¡ių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, jog D.

T. priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas, todėl sprendžiat klausimÄ dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo atveju, bÅ«tina įvertinti nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir spręsti, ar ji sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. T. anksčiau teistas, Å¡iuo metu bausmę atlieka už pasikėsinimÄ padaryti sunkų nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, ir, kaip nurodoma socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, yra linkęs save pateisinti.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau buvo paleistas lygtinai, tačiau pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui vėl nusikalto, pasikėsindamas padaryti sunkų nusikaltimÄ . AukÅ¡tesniojo teismo nuomone tai nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį pažeidinėti įstatymus ir galimai pelnytis iÅ¡ nusikalstamos veikos, kadangi tiek ankstesnis nusikaltimas (sukčiavimas), tiek nusikaltimas, už kurį nuteistasis Å¡iuo metu atlieka bausmę (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti), yra susiję su finansinės naudos gavimu.

Nors Å¡ios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu D. T. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumÄ , jos taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (21 balas pagal OASys metodikÄ ), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimÄ , lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (ankstesnio elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 22 balai).

Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi finansiniai įsiskolinimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimÄ Ä¯vykdė dėl draugo įtakos). Nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Taigi neabejotina, jog vertinant nuteistojo pažangÄ , jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra septynis kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, tačiau vien tai, kad nuteistasis nepažeidinėja vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, dar nelaikytina iÅ¡skirtinai teigiamai jo elgesį apibÅ«dinančia aplinkybe, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai dar nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , be to, tai yra vienas iÅ¡ individualaus reabilitacijos plano reikalavimų, kurio neįvykdžius apskritai nebÅ«tų galima svarstyti klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Nuteistasis teigia, kad nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros ir nusikaltimų nepateisina, tačiau sumenkina tam tikrų nusikaltimų reikÅ¡mę visuomenei ir nemano, kad kai kurie jo poelgiai gali kenkti. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai Å¡iuo metu dar nėra pasiekti. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog D. T. neabejotinai daro pakankamÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ .

Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, jis įgauna pataisos namų administracijos pasitikėjimÄ , tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog D. T. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iÅ¡ tiesų pasitaisė.

Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis                          Jurgis Kiškis              Danguolė Šiugždinytė