fae76ceb-33df-4e9d-b7b2-4f54d5bda2a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1023-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01124-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Adinida“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Adinida“ ieÅ¡kinį atsakovui KAVALLI AS dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Adinida“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo KAVALLI AS (toliau – atsakovas) 43 835,65 Eur skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsisakė priimti 3.

Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kinio turiniu, sprendė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui pateikė pažeisdama teismingumo taisykles. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalis, kadangi joks susitarimas tarp ginčo Å¡alių, kuriame bÅ«tų nurodyta įvykdymo vieta, sudarytas nebuvo. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas pagal atsakovo buveinės vietÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4.

IeÅ¡kovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais ir aplinkybėmis: 4.1. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnis reglamentuoja sutarties formai keliamus reikalavimus. Å io straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad kai pagal įstatymus ar Å¡alių susitarimÄ sutartis turi bÅ«ti paprastos raÅ¡ytinės formos, ji gali bÅ«ti sudaroma tiek suraÅ¡ant vienÄ Å¡alių pasiraÅ¡omÄ dokumentÄ , tiek ir apsikeičiant raÅ¡tais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, taip pat priimant vykdyti užsakymÄ .

Taigi, įstatymas numato, kad sutartis, kuriai įstatymas nenumato privalomos formos, gali turėti liberaliÄ raÅ¡ytinės sutarties formÄ bei leidžia Å¡alims naudotis Å¡iuolaikinėmis ryÅ¡io ir telekomunikacijų priemonėmis. Taip pat įstatymas numato vienÄ iÅ¡ dažnai taikomų prekybos ir paslaugų srityje sutarties įforminimo bÅ«dų – užsakymo priėmimÄ ir užsakymÄ laiko raÅ¡ytine sutarties forma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kartu su ieÅ¡kiniu pateikti priedai patvirtina, kad Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pateiktos medžiagos pasius atsakovo užsakytas peteliÅ¡kes.

Užsakymas turėjo būti įvykdytas ieškovės turimoje siuvykloje, esančioje Širvintose, Kalnalaukio g.

3. Taigi, Å¡iuo atveju buvo aiÅ¡kiai apibrėžta sutarties įvykdymo vieta, tai yra Kalnalaukio g. 3, Å irvintos. Kadangi pagal CPK 30 straipsnio 9 punkte įtvirtintÄ taisyklę, ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal sutarties įvykdymo vietÄ , todėl apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui dėl skolos priteisimo yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Teismas k o n s t a t u o j a :

7. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų 8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kaip pateiktÄ pažeidžiant teismingumo taisykles. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimÄ Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 11. Teismingumo taisyklių reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį laikymasis yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 straipsnis).

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobÅ«džio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimÄ â€“ expressis verbis (liet. tiesiogiai) iÅ¡ CPK 782 straipsnio nuostatų.

Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga, bet ir bÅ«tinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020, 18 punktas).

12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirma, turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.).

Å ių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (susijusias valstybes). Antra, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos SÄ jungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos SÄ jungos reglamentas). Tai padarius, iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike.

Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ . Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 ir 61 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo, kurio buveinės vieta yra Norvegijos Karalystėje, 43 835,65 Eur skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad tarp Å¡alių nebuvo sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl paslaugų teikimo, tačiau ieÅ¡kovė atsakovo užsakymÄ elektroniniu paÅ¡tu priėmė, suteikė paslaugas (pasiuvo peteliÅ¡kes), tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

14. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas Norvegijos Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui, todėl sprendžiant dėl bylos jurisdikcijos, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne vidaus teisės normomis, reglamentuojančiomis teismingumo nustatymo taisykles, o tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 780 straipsnis).

15. Jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo bei vykdymo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, kylančius tarp Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narių – Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Å veicarijos Konfederacijos – bei Danijos Karalystės, reglamentuoja 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija). Lugano konvencija galioja Lietuvai kaip Europos SÄ jungos valstybei narei, todėl nustatant nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje atsakovas yra Norvegijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo, teismingumÄ privaloma vadovautis tarptautinio teismingumo taisyklėmis, kurios, Å¡iuo atveju, nukreipia į Lugano konvencijÄ , o ne į CPK 30 straipsnio nuostatas (CPK 780 straipsnis).

16. Lugano konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi bÅ«ti keliamos tos valstybės teismuose (Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalis). Lugano konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali bÅ«ti keliamos kitos Å¡ios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal Å¡ios antraÅ¡tinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles, tai yra specialiÄ jÄ jurisdikcijÄ .

Lugano konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali bÅ«ti iÅ¡kelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktis). Pagal Å¡iÄ nuostatÄ ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta: parduodant prekes – Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kuriÄ prekės buvo arba turėtų bÅ«ti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas – Å¡ios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų bÅ«ti suteiktos pagal sutartį (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktis).

Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punktas nustato, kad a) papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis.

17. Kadangi tarp Å¡alių nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė paslaugų teikimo sutartis ir Å¡alys nebuvo susitarusios dėl jų tarpusavio santykiams taikytinos jurisdikcijos, todėl sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio (turinčio tarptautinį elementÄ ) teismingumo, turi bÅ«ti vertinama prievolės vykdymo vieta (teikiant paslaugas), kaip jÄ apibrėžia Lugano konvencija, o ne nacionalinė teisė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jurisdikcijÄ , nepagrįstai vadovavosi nacionalinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bylos teismingumÄ .

Å iuo atveju nenustačius paslaugų teikimo vietos pagal tai, kaip tai yra apibrėžta Lugano konvencijoje, nėra galimybės atsakyti į klausimÄ , kurios Å¡alies teismai turi jurisdikcijÄ spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme, apribotų Å¡alių teisę į apeliacijÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenustatinėja. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-503-302/2022).

Dėl procesinės bylos baigties 18. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grÄ Å¾inama pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ . Teisėjas Žilvinas Terebeiza