fae5ac12-9f05-4ec3-a9b3-e75a25857225 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-606/2019

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00026-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties,

n u s t a t ė :

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, kuris Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi paliktas nepakeistas, P. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį 90 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. birželio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), pasiskolino T. P. priklausančius daiktus: 50 Eur vertės metalines kopėčias, 40 Eur vertės sulankstomÄ lovÄ , 20 Eur vertės plastikinį staliukÄ su metalinėmis kojomis, 20 Eur vertės naktinę lempÄ , 15 Eur vertės dienines užuolaidas, 4 Eur vertės visraktį ir iki Å¡iol jų negrÄ Å¾ino, taip padarydamas 149 Eur žalÄ .

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ jam nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. nurodo, kad teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) vyr. tyrėja J. K. parodė, jog ji 2018 m. gruodžio mėn. kalbėjo su juo telefonu apie aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusioji T. P., tačiau pats Å ilutės rajono PK „Dėl atsiliepimo į P. P. skundÄ â€œ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. skambino vyresn. tyrėja A. S. ir bendravo su P. P. apie pažeidimo aplinkybes, o ne J. K.. Todėl, apelianto teigimu, tokie liudytojos J. K. parodymai yra melagingi ir niekiniai. Be to, apelianto turimomis žiniomis, nukentėjusioji T. P. anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini) kartu su J. K., todėl policijos pareigÅ«nės parodymai yra tendencingi ir neobjektyvÅ«s.

2.2. Apelianto tvirtinimu, neteisingi ir liudytojos O. D. parodymai, kad ji yra mačiusi jo mamos bute kopėčias, kai bute vyko remontas, nes teiginys apie skolinimÄ si nurodytas birželio mėn., o teismo posėdyje O. D. parodė, jog lankydama jo mamÄ , kopėčias neva matė žiemÄ , jam darant remontÄ mamos bute. Be to, mamos butas priklausė jai iki mirties, todėl jis negali atsakyti, kokie daiktai buvo pas jÄ iki jos mirties, kÄ ji skolinosi ir pan. Be to, O. D. parodė, kad lankėsi garaže (duomenys neskelbtini), kur buvo sudėti iÅ¡ mamos buto iÅ¡kraustyti daiktai, ir su nukentėjusiÄ ja T. P. paėmė kažkokius daiktus, jų įvardyti negalėjo. Todėl, apelianto teigimu, aptarti liudytojų parodymai yra Å¡aliÅ¡ki, neobjektyvÅ«s ir neatitinkantys tikrovės, o nurodytos faktinės aplinkybės, surinkti įrodymai byloje, teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad nėra įrodyti visi administracinio nusižengimo požymiai, numatyti ANK 108 straipsnio dispozicijoje. Remdamasis teismų praktika, apeliantas pažymi, kad byloje priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kure negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK virÅ¡ininkas A. M. praÅ¡o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji T. P. praÅ¡o administracinėn atsakomybėn traukiamo P. P. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį. Taip pat priteisti turėtas iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. neigė, kad skolinosi iÅ¡ T. P. kokius nors daiktus, tvirtino, kad ji bendravo su jo mama, kuri yra mirusi, todėl jis negali pasakyti, ar mama kÄ nors skolinosi iÅ¡ T. P. ir jai negrÄ Å¾ino.

8. ANK 108 straipsnyje numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimÄ , turto pasisavinimÄ ar iÅ¡Å¡vaistymÄ , kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iÅ¡Å¡vaistyto turto vertė nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å iame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytas tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už prieÅ¡ingÄ teisei veikimÄ ar neveikimÄ taikymo tik esant asmens kaltei principÄ . Tai reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamÄ veikimÄ (neveikimÄ ) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sÄ moningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

10. Akcentuotina, kad visų pirma, labai svarbus yra administracinės, baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės ar net baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo ar net nusikalstamos veikos padarymas.

11. IÅ¡ T. P. protokole-pareiÅ¡kime užfiksuotų aplinkybių nustatyta, kad 2018 m. birželio mėnesį, jai iÅ¡siskyrus su sugyventiniu P. P., jis iÅ¡sikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kadangi iÅ¡siskyrė taikiai, ji jam paskolino metalines kopėčias, sulankstomÄ lovÄ , plastikinį staliukÄ , naktinę lempÄ , dienines užuolaidas ir visraktį. Paskambinusi P. P. norėjo susigrÄ Å¾inti paskolintus daiktus, bet jis juos grÄ Å¾inti atsisakė. T. P. prašė padėti susigrÄ Å¾inti daiktus arba, kad P. P. atlygintų padarytÄ 149 Eur žalÄ . Taip pat nurodė, kad sutarties dėl daiktų paskolos nesudarė (b. l. 13).

12. Pirminiame paaiÅ¡kinime P. P. tvirtino, kad jis jokių T. P. nurodytų daiktų iÅ¡ jos nesiskolino (b. l. 8). Skunde teismui ir teismo posėdyje P. P., iÅ¡ esmės kaip ir apeliaciniame skunde, teigė, kad jeigu T. P. buvo paskolinusi jo mamai kokius nors daiktus, ji galėjo kreiptis į jį, bÅ«tų daiktus ieÅ¡koję, nes jis pardavęs butÄ , visus daiktus iÅ¡ buto iÅ¡kraustė ir sudėjo buvusios žmonos garaže. IÅ¡ teismo posėdyje duotų kaip liudytojos O. D. parodymų nustatyta, kad ji pati nematė, kaip T. P. skolino daiktus bÅ«tent P. P., o ne jo mamai, tik matė dalį jų P. P. mamos namuose, kai bute vyko remontas. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigÅ«nė J. K. parodė, kad gavusi T. P. pareiÅ¡kimÄ dėl negrÄ Å¾intų daiktų, ji telefonu paskambino P. P. ir jis prisipažino, jog T. P. buvo davusi iÅ¡vardytus daiktus, bet daiktai nebuvo reikÅ¡mingi, todėl juos iÅ¡metė. Tačiau J. K. parodymai yra tik P. P. pokalbio perpasakojimas. Juolab, kai ji kalbėdama telefonu su P. P. jau žinojo ir T. P. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl daiktų paskolinimo bÅ«tent P. P., todėl galbÅ«t atkreipė dėmesį tik į tai, kad P. P. neneigė, jog T. P. buvo davusi daiktus, jis juos iÅ¡metė, tačiau nesureikÅ¡mino ir neįsigilino, kam konkrečiai daiktai buvo duoti. Ir tokie parodymai tik nepaneigia aplinkybės, kad T. P. buvo paskolinusi, ar kaip parodė J. K. – davusi pareiÅ¡kime-protokole nurodytus daiktus, tačiau nesant garso įraÅ¡o, teismas neturi galimybės objektyviai nustatyti, kÄ P. P. konkrečiai pasakė dėl jo motinos bute buvusių T. P. paskolintų ar atiduotų daiktų atsiradimo aplinkybių.

13. Pažymėtina, kad aptarti duomenys iÅ¡ esmės parodo aplinkybę, jog T. P. protokole-pareiÅ¡kime nurodyti daiktai galėjo bÅ«ti P. P. motinos bute iki buto pardavimo, bet nepatvirtina aplinkybės, kad T. P. daiktus paskolino ar net atidavė bÅ«tent P. P.. Juolab, nenustatyta, kad P. P. bÅ«tų užvaldęs T. P. nurodytus daiktus be jos sutikimo. T. P. protokole-pareiÅ¡kime pati nurodė, kad minėtus daiktus P. P. paskolino, dėl jų paskolos jokios sutarties nesudarė. Be to, T. P. pati nurodė, kad P. P. buvo jos sugyventinis. Todėl pažymėtina, kad net ir daiktų paskolos atveju P. P., visiÅ¡kai nebuvo numatytas ir tarp Å¡alių aptartas net daiktų grÄ Å¾inimo terminas bei kitos sÄ lygos. Taip pat nepaneigta, kad T. P. P. P. ar jo motinai minėtus daiktus tiesiog atidavė, o vėliau sugalvojo juos susigrÄ Å¾inti. Pažymėtina, kad iÅ¡ T. P. protokole-pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir matyti, kad ji prašė policijos padėti susigrÄ Å¾inti daiktus, nes juos paskolinusi nesudarė jokios sutarties.

14. Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybės susiklostė civilinių santykių pagrindu, ir nėra kliūčių tokiems ginčams išspręsti civilinio proceso nustatyta tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad aptartų duomenų visuma, kai tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, nesudaro teisinio pagrindo P. P. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį.

15. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumÄ , Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimas, ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimas, kuriuo P. P. nubaustas pagal ANK 108 straipsnį, naikintini, P. P. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 108 straipsnį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusioji T. P. prašė priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl P. P. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinis skundas tenkintinas ir jam administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas), T. P. turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 11 d. nutarimÄ , kuriuo P. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį nubaustas 90 Eur dydžio bauda, panaikinti bei P. P. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos ANK 108 straipsnį nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

T. P. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepriteisti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė