Legislator Case Law & Legislation
fae4a5ea-7f64-468d-a0ea-def60beab88b AI generated

fae4a5ea-7f64-468d-a0ea-def60beab88b · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number fae4a5ea-7f64-468d-a0ea-def60beab88b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo,  n u s t a t ė: 2014-10-07 R. A. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis  2014-10-07 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo vairuoti transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino saugumu, susidÅ«rė su kita stovėjusia transporto priemone, jÄ apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Å iais veiksmais R.

Legislator headnote

AI generated

fae4a5ea-7f64-468d-a0ea-def60beab88b · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-101-651/2015                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03773-2014-0                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:39.1; 45.4 (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. vasario 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo,  n u s t a t ė: 2014-10-07 R. A. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis  2014-10-07 15.40 val. (duomenys neskelbtini), pradėjo vairuoti transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino saugumu, susidÅ«rė su kita stovėjusia transporto priemone, jÄ apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Å iais veiksmais R.

A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-15 nutarimu R. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė 100 Lt (28 Eur) dydžio baudÄ , pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudÄ 3000 Lt (868 Eur) baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Taikant ATPK 33 straipsnį, R. A. galutinę nuobaudÄ nustatė 3000 Lt (868 Eur) baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimÄ dėl jam paskirtos nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir Å¡iÄ administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti, kadangi netinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas.

Nurodo, jog nepripažįsta, kad jis suvokęs apie sukeltÄ eismo įvykį bei apgadinęs kitÄ transporto priemonę, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės bei suprasdamas savo veiksmų neteisėtumÄ , tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atkreipia dėmesį, kad vairuodamas džipÄ â€žAudi Q 7“ atbuline eiga iÅ¡važinėjo iÅ¡ namo vidinio kiemo į pagrindinį keliÄ . Atlikdamas šį manevrÄ , vaizdÄ stebėjo monitoriuje per galinio stebėjimo kameras, atstumo jutikliai buvo įjungti, salone grojo radijas.

Užsukdamas džipÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, jis jokio garso, braÅ¡kėjimo, traÅ¡kėjimo ir pan. negirdėjo, juolab nesuveikė atstumo matuokliai bei vaizdo kamera nerodė jokios kliÅ«ties. Apeliantas pažymi, kad pagal visas įvykio aplinkybes abi transporto priemonės susilietė galiniais buferiais ir Å¡ios detalės nežymiai susibraižė slydimo metu. Nesutinka su liudytojos J. J., kuri matė įvykio aplinkybes, parodymais, kad jo transporto priemonė trenkėsi stačiu kampu į automobilio „Ford Mondeo“ kairės pusės galinį buferį ir nuo smÅ«gio Å¡i transporto priemonė paÅ¡oko į Å¡onÄ per vienos padangos plotÄ deÅ¡iniau, nes tokie liudytojos parodymai prieÅ¡tarauja jo, kitų liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenims.

Apeliantas teigia, kad pagal visus duomenis jo automobilis stačiu kampu ir atbulas trenkėsi į „Ford Mondeo“, nes turėjo kontaktuoti džipo dešinės pusės galinio buferio kampas, o ne šonas. Juolab nuo tokio kontakto turėjo įtrūkti ar būti įlenktas „Ford Mondeo“ kairio šono galinis buferis, bet ne pats galas. Apeliantas pažymi, jog transporto priemonių susidūrimo mechanizmas paneigia liudytojos I. J. parodymus. Liudytojo M. B. parodymai taip pat nėra pakankamai informatyvūs, paremti subjektyviu manymu.

Be to, šis liudytojas nenurodė fakto, kad po atsitrenkimo „Ford Mondeo“ pajudėjo iš savo vietos, šios aplinkybės nepagrįstai nurodytos teismo nutarime. Apeliantas teigia, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš įvykio. Žala nukentėjusiajam atlyginta, jis pretenzijų neturi, nukentėjusiojo  automobilio signalizacija nesuveikė, duomenų, kad jis (apeliantas) skubiai pasišalino iš įvykio vietos, nėra.

Pažymi, kad teisme davė iÅ¡samius parodymus, padėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes, todėl jo veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė teisena nutrauktina nesant Å¡io pažeidimo sudėties. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.              IÅ¡ administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir, prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rūšies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė iÅ¡vadÄ , jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl                   R.

A. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinės teisės pažeidimÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis galėjo kliudyti kieme stovėjusį nukentėjusiojo automobilį „Ford Mondeo“, tačiau nurodo, jog tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo, nesuprato, kad kliudė kitÄ automobilį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokie apelianto teiginiai yra paneigti bylos duomenimis.

Remiantis liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad ji matė, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis iÅ¡važinėjo atbulas ir trenkėsi gal daugiau Å¡onu, maÅ¡ina, kuriÄ kliudė, pasistÅ«mėjo kažkur per padangos plotį. Liudytoja parodė, kad nukentėjusiojo maÅ¡inos buvo įlenktas užpakalinis vairuotojo pusės buferis. IÅ¡ liudytojos parodymų pagrįstai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog maÅ¡inų susidÅ«rimas buvo pakankamai stiprus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo nejausti kliudęs kitÄ maÅ¡inÄ .

Be to, pažymėtina, kad liudytoja parodė, jog ji girdėjo traÅ¡kesio garsÄ ir galima sakyti, kad vairuotojas maÅ¡inÄ â€žnachaliÅ¡kai“ nustÅ«mė (b. l. 65). Kaip liudytojas apklaustas policijos specialistas M. B., kuris apžiÅ«rėjo apgadintas maÅ¡inas, atliko matavimus, parodė, jog pagal įbrėžimų pobÅ«dį vairuotojas turėjo matyti įvykį. Nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis parodė, kad vairuotojas galėjo nesuprasti kliudęs kitÄ automobilį, tačiau įvertinus įvykį mačiusios liudytojos parodymus, žymų abiejų automobilių apgadinimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, jog susidÅ«rimas buvo menkavertis ir vairuotojas jo galėjo nejusti.

PrieÅ¡ingai, vairuotojas, turintis nemaÅ¾Ä vairavimo staÅ¾Ä (25 m.), atsižvelgiant į automobilių apgadinimų mastÄ , į įvykio aplinkybes, turėjo suprasti kliudęs kitÄ automobilį ir turėjo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau iÅ¡ jos pasiÅ¡alino ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėtina, jog nors apeliantas teigia, kad jam nebuvo jokio pagrindo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau vien toks deklaratyvus apelianto teiginys nepaÅ¡alina jo atsakomybės, nes, kaip minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pastarasis turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, taigi turėjo ir pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje.

Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                             n u t a r i a: palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ ir R.

A. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                     Dalia Kursevičienė                                 Â