fae3f1d1-4fe4-477e-b07d-37729e4e5be3 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1024-730/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05981-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės I.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. S. N. ieÅ¡kinį atsakovei I. J. dėl įpareigojimo patekti į patalpas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę leisti patekti į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu a-1, po ½ dalį priklausančiÄ atsakovės butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti sÄ lygas patalpoje atlikti vandentiekio tinklų įrengimo darbus pagal projektÄ .

Nurodo, kad 2018 m. balandžio mėn. ieÅ¡kovės užsakymu individuali įmonė „Komunikacijų valdymas“ parengė vandentiekio tinklų įrengimo jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ statybos projektÄ pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ iÅ¡duotas prisijungimo prie vandens tiekimo tinklų sÄ lygas. Projektas parengtas siekiant prijungti ieÅ¡kovei priklausantį butÄ prie gyvenamojo namo vandens tiekimo inžinerinių tinklų, tačiau projekto negali įgyvendinti dėl atsakovės veiksmų, kadangi ji užrakino patalpÄ , kurioje yra vandentiekio stovas ir bute neturi vandens. 2018 m. balandžio 25 d. registruotu paÅ¡tu siuntė atsakovei praÅ¡ymÄ leisti patekti į pirmame aukÅ¡te esantį koridorių, kuriame yra vandentiekio stovas, siekiant įjungti vandens tiekimÄ ieÅ¡kovės butui.

Tačiau atsakovė į jos kreipimÄ si neatsakė, galimybės įjungti vandens tiekimÄ nesudarė. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip trukdymas ieÅ¡kovei valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį daiktÄ ir pažeidžia jos teisėtus interesus. Atsakovės nuosavybės teise valdoma patalpa, kurioje yra vandentiekio sistemos įvadas – stovas, yra daugiabučio namo dalis, o ne atskiras statinys, todėl atsakovė turi pareigÄ leisti vandens tiekimo sistema kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudotis kitiems butų savininkams.

Atliekant ieÅ¡kovei priklausančio buto vandens tiekimo vamzdyno prijungimo prie bendros gyvenamojo namo vandentiekio sistemos darbus atsakovė nepatirs jokių neproporcingų naudojimosi turtu suvaržymų, nes atsakovė priklausančiais butais nesinaudoja, tuo labiau, kad vandens tiekimo stovas yra negyvenamosiose patalpose – atsakovei priklausančiame koridoriuje. Planuojami atlikti darbai užtikrins tiek atsakovės, tiek kitų namo bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , nes, prijungus ieÅ¡kovės butÄ prie namo vandentiekio sistemos, butas galės bÅ«ti Å¡ildomas.

Atsakovė, bÅ«dama bendrojo naudojimo objektų, kurie yra įrengti jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, bendrasavininke, ir nesudarydama galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ tikslu prisijungti prie Å¡ių bendrojo naudojimo objektų, nevykdo jai įstatymu nustatytos pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų bei naudotojų teisių ir interesų. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2.

Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, įpareigojo atsakovę leisti ieÅ¡kovei patekti į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu a-1, priklausančiÄ atsakovės butams Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti sÄ lygas patalpoje, plane pažymėtoje indeksu a-1, atlikti vandentiekio tinklų statybos darbus pagal individualios įmonės „Komunikacijų valdymas“ parengtÄ supaprastintÄ vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės 75 EUR žyminį mokestį bei 12,53 EUR iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iÅ¡ atsakovės 246,06 EUR iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti valstybei.

Pagrindiniai sprendimo argumentai: 2.1. Dėl faktinių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso nuosavybės teise butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės užsakymu individuali įmonė „Komunikacijų valdymas“ parengė supaprastintÄ vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų bei byloje esančių dokumentų nustatyta, kad koridoriuje, plane pažymėtame a-1, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, yra Å¡alto vandens vandentiekio stovas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę leisti patekti į patalpÄ , plane pažymėtÄ indeksu a-1, po ½ dalį priklausančiÄ atsakovės butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei užtikrinti sÄ lygas patalpoje atlikti vandentiekio tinklų įrengimo darbus pagal projektÄ . 2.2. Dėl materialinės teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi bÅ«ti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste.

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. 2.3. Dėl leidimo patekti į atsakovės patalpas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), vandens vandentiekio sistema yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, kurio paskirtis – tenkinti visų namo bendraturčių vandens naudojimo poreikius.

Atsakovės patalpose yra bendro naudojimo objektas – vandentiekio sistemos vamzdynas. Atsakovės nuosavybės teise valdoma patalpa, kurioje yra vandentiekio sistemos įvadas, yra daugiabučio namo dalis, bendroji dalinė gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė ir bendrojo naudojimo objektas, todėl atsakovė turi pareigÄ leisti vandens tiekimo sistema kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudotis kitiems butų savininkams. Atsakovė, neleisdama ieÅ¡kovei patekti į atsakovės patalpas ir atlikti vandentiekio tinklų statybos darbus, pažeidžia ieÅ¡kovės teises – ieÅ¡kovė negali naudotis vandentiekio sistema, taip pat negali užtikrinti ieÅ¡kovei priklausančio buto Å¡ildymo Å¡altuoju metu laiku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 3. Apeliaciniu skundu atsakovė I. J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Dėl vieÅ¡ojo intereso apeliantė nurodo, kad vandens tiekimas ir nuotekų Å¡alinimas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu ir jo užtikrinimu. Kadangi byloje esama vieÅ¡ojo intereso požymių, apeliantė nurodo, kad tikėjosi, kad bylai reikÅ¡mingas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kins ir nustatys teismas.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo formalia vienos liudytojos apklausa, neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Nurodo, kad teismas nepareikalavo raÅ¡ytinių įrodymų, liudijančių vandens įvado stovo su apskaita perkėlimÄ iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos indeksu a-1, į kitÄ patalpÄ . Nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog atsakovė prisijungtų prie vandens stovo, tačiau apeliantės patalpose vandens įvado nėra. 3.2. Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vandentiekio sistema yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad vandentiekio stovas yra bendroji dalinė nuosavybė, į bylos nagrinėjimÄ neįtraukė visų bendrosios dalinės nuosavybės savininkų nei namÄ administruojančios įmonės. 3.3.

Dėl įrodymų tyrimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kada ir kieno leidimu į jos bÅ«stÄ administruojantis asmuo perkėlė vandens įvado stovus, nes plane patalpoje, pažymėtoje indeksu a-1, nėra jokio vandens stovo. Pažymi, kad namÄ administruojanti įmonė neteikia jokių duomenų ir leidimų dėl stovo perkėlimo. Teigia, kad vandens tiekimo vamzdis įkastas po gyvenamosios patalpos grindimis. Pažymi, kad įrodymų apie leidimÄ perkelti vandens stovÄ su apskaitos mazgu iÅ¡ patalpos, plane pažymėtos indeksu a-1, į kitÄ patalpÄ nėra.

Teigia, kad ieškovė bando prisijungti prie nelegaliai perkelto stovo ir aptarnavimo kaštus perkelti apeliantei.

4. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. IeÅ¡kovė nurodo, kad apeliantė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu užėmė pasyviÄ pozicijÄ , nepriėmė siųstų procesinių dokumentų nei turimos nuosavybės adresu, nei darbovietėje, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, jog apeliantė apeliaciniu skundu nenurodo aplinkybės, kad jai nebuvo žinoma apie pradėtÄ teisminį procesÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, tai įrodo, kad apeliantė savo pasyvumu sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nesinaudojo savo teise gintis nuo ieÅ¡kinio. 4.2. IeÅ¡kovė dėl vieÅ¡ojo intereso nurodo, kad sutinka su apeliantės argumentais, jog vandens tiekimas yra vieÅ¡asis interesas. Teigia, kad Å¡iuo atveju ginčo iÅ¡sprendimas yra aktualus ieÅ¡kovei dėl galėjimo prisijungti prie vandens tinklų tam, kad galėtų Å¡ildyti bÅ«stÄ , tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, apeliantė savo veiksmais to neleidžia padaryti.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju ginčas kyla tik tarp apeliantės ir ieÅ¡kovės, nes bÅ«tent tik apeliantė pažeidžia ieÅ¡kovės teises, neleisdama prisijungti prie vandens tiekimo tinklų. 4.3. IeÅ¡kovė dėl vandens stovo lokacijos nurodo, kad vandens vamzdis eina ne tik po gyvenamosios patalpos grindimis, bet ir bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje, plane pažymėtame a-1, tad ieÅ¡kovė vandens stovÄ siekia prisijungti taip, kaip numatyta projekte. Pažymi, kad apeliantės argumentai yra prieÅ¡taringi, nes dalyje apeliacinio skundo nurodo, kad vandens stovo koridoriuje nėra, tačiau kitose apeliacinio skundo dalyse pripažįsta, jog vandens stovas vis dėlto yra įrengtas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų 7. Apeliantė iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuojant netinkamu faktinių aplinkybių įvertinimu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje vyrauja vieÅ¡asis interesas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įtraukti trečiaisiais asmenimis visus daugiabučio gyventojus bei spręsti klausimÄ dėl vandens stovo teisėtumo.

Ieškovė su apeliante nesutikdama nurodo, kad apeliantė viso proceso metu buvo pasyvi ir apeliantės argumentai dėl stovo neteisėtumo yra nepagrįsti.

8. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių nurodytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo leisti patekti į apeliantės patalpas siekiant prisijungti prie bendrosios Å¡alių dalinės nuosavybės – vandentiekio stovo.

9. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

10. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sÄ raÅ¡as reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte, kur nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės galimybių prisijungti prie daugiabučio namo bendro naudojimo objekto – vandentiekio stovo, turint tikslÄ užtikrinti vandens tiekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės bÅ«stÄ . Remiantis raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o apeliantei priklauso nuosavybės teise butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliantės bute, koridoriuje yra vandentiekio stovas, kuris pažymėtas plane a-1 (I e. tomas, e. b. l. 9, 15). Byloje pateiktas individualios įmonės „Komunikacijų valdymas“ supaprastintas vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statybos projektas, kuris parengtas pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sÄ lygas ir kuriuo vadovaudamasi ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo leisti patekti į apeliantei priklausančias patalpas siekiant prisijungti prie vandentiekio stovo.

12. Apeliantė nurodo, kad ginčui iÅ¡spręsti teismas trečiaisiais asmenimis turėjo įtraukti visus daugiabučio namo gyventojus, kaip vandens stovo bendraturčius, ir namÄ administruojančiÄ Ä¯monę.

13. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylÄ galimas motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tÄ asmenį sieja su ginčo Å¡alimis, ir materialiÄ jÄ teisės normÄ , kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

Ä®statymu draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ apeliantei, siekiant patekti į jai priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir prisijungti prie vandentiekio stovo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad vandens stovas yra įrengtas bendro naudojimo patalpose, kurios yra apeliantės bÅ«ste (I e.tomas, e. b. l. 9, 15), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä priklauso apeliantei (I e. tomas, e. b. l. 5–8), todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos įtraukti kitų daugiabučio namo gyventojų, kadangi jie neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendraturčių turto valdymo ir naudojimo įgyvendinimo sprendimai gali bÅ«ti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl dalinės nuosavybės apžvalga Nr. 32, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Pažymėtina, kad namo administratorius taip pat yra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ ieÅ¡kovei prisijungti prie vandentiekio stovo ir nereiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų dėl parengto supaprastinto techninio projekto įgyvendinimo (I e. tomas, e. b. l. 13), todėl darytina iÅ¡vada, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas nesukurs nei teisių, nei pareigų kitiems daugiabučio namo gyventojams, namo administratoriui, be to, nurodytų asmenų įtraukimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , neatitiktų CPK 7 straipsnyje nustatytų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų.

15. Apeliantė teigia, kad jai priklausančioje patalpoje nėra vandens stovo, o ieškovė siekia prisijungti prie neteisėtai perkelto vandens stovo, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

16. Pirmiausia pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad jai priklausančiose patalpose nėra vandens stovo, bei kartu teigdama, kad vandens stovas yra, tačiau yra įrengtas neteisėtai, nepateikė Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

BÅ«tina pabrėžti ir tai, kad ieÅ¡kovė pateikė supaprastintÄ statybų projektÄ , kuris yra parengtas pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ prisijungimo sÄ lygas (I e. tomas, e. b. l.12), esant namo administratorės sutikimui (I e. tomas, e. b. l.15), todėl sprendžiama, kad apeliantė nenuginčijo ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl vandens stovo lokacijos vietos.

17. Antra, bÅ«tina pažymėti ir tai, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl vandens stovo nebuvimo jos patalpose ir vandens stovo neteisėtumo yra prieÅ¡taringi bei deklaratyvÅ«s. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendraturtis gali atsisakyti duoti sutikimÄ dėl bendro turto naudojimo, tačiau sutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

Nagrinėjamu atveju apeliantė jokių objektyvių argumentų dėl techninio projekto trÅ«kumų – vandens stovo lokacijos vietos – nepateikė, taip pat nepateikė ir jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumÄ dėl vandens stovo neteisėtumo.

18. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginÄÄ , turi nustatyti, kuris bendraturtis pažeidžia interesų derinimo principÄ , spręsti, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrÄ ir todėl turėtų bÅ«ti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004). Atsižvelgdama į byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 14 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei yra bÅ«tina sudaryti sÄ lygas prisijungti prie vandentiekio tinklo ir jas sudaryti apeliantė privalo nedelsdama, kadangi prieÅ¡ingu atveju bus neadekvačiai ir neproporcingai pažeisti ieÅ¡kovės interesai – ieÅ¡kovė negalės naudotis vandeniu, patenkinti higienos poreikių.

Dėl procesinės bylos baigties 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

21. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje susidarė 117 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ apeliantės valstybei yra priteisiama 117 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės I. J., gimusios (duomenys neskelbtini), 117 EUR iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ akcinėje bendrovėje ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Luminor“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje Å iaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank, A/S, Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjos Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė Danutė Žvinklytė