2013-03-19 Nr. AB-663-3-63-3-00263-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-454/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00263-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. T. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. T. (toliau – pareiškėja) su prašymu (b. l. 4–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) viršininko 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-254 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. T.“, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėja nurodė, jog tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta už tai, kad, atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12 dėl sukčiavimo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, ji netinkamai atliko asmens atpažinimą pagal nuotrauką, dėl to buvo atlikta krata ne pas tą asmenį, kuris padarė nusikaltimą. 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-33 nurodyta, jog tokiais savo veiksmais ji pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 191 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 5 dalį ir 195 straipsnio 1, 3 dalis bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. spalio 10 d.

įsakymu Nr. 30-V-22 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.2, 7.8, 7.9, 7.12 ir 7.13 punktus. Pareiškėja tvirtino, jog ji Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 85-IS-33 nurodytų pažeidimų nepadarė, todėl tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai. Paaiškino, jog, atlikdama ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12, 2012 m. vasario 5 d. ir 2012 m. kovo 20 d. ji apklausė liudytoją V.

R. ir nustatė įtariamąjį V. S., Vidaus reikalų sistemų Centrinėse duomenų bazėse atliko paieškas, norėdama įsitikinti, ar liudytojas yra veiksnus, taip pat atliko įtariamojo asmens atpažinimą pagal pateiktą nuotrauką. Teigė, jog visus nurodytus veiksmus atliko nepažeisdama BPK reikalavimų. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis perdavė kuruojančiai Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorei L. I. B., kurios prašymu Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. priėmė nutartį pas įtariamąjį V.

S. atlikti kratą. Pažymėjo, kad už atliktą ikiteisminio tyrimo veiksmą – kratą, ji nėra atsakinga, nes tai ne jos kompetencija. Paaiškino, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo duoti jokie prokuroro ar laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas V. P., kontroliuojančio jos, kaip tyrėjos, darbą, nurodymai, todėl, pareiškėjos nuomone, pareigas atliko sąžiningai ir teisingai. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas remiantis laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas V.

P. 2012 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu. Nesant ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro nutarimo iškelti drausminę bylą nei nukentėjusio asmens V. S. skundo, laikinai ėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas V. P. viršijo savo įgaliojimus.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 13–14) prašė nepatenkinti prašymo.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2012 m. vasario 5 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12 dėl sukčiavimo pagal nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. vasario 4 d. trys nenustatyti asmenys atvykę pas V. R. į namus įkalbėjo jį sudaryti išperkamosios nuomos sutartį bei nuvežę į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduotuvę apgaule įtikino šį išsimokėtinai savo vardu įgyti televizorių „Samsung“. Pažymėjo, jog 2012 m. vasario 6 d. pareiškėjai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12. 2012 m. kovo 20 d. pareiškėja apklausė kaip liudytoją V. R., kuris kaip įtariamąjį nurodė V. S. V. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei buvo atliktas asmens atpažinimas pagal nuotrauką. Teigė, kad, prieš atlikdama asmens atpažinimą pagal nuotrauką, pareiškėja neišsiaiškino, pagal kokius individualius požymius V. R. galėtų atpažinti įtariamąjį V. S., jo neįspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės. Tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje tyrėja nepagrindė, kaip nustatė tikslius įtariamojo anketinius duomenis, pagal kuriuos Šilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi patenkino Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L. I. B. prašymą dėl kratos atlikimo pas V. S. Pažymėjo, kad 2012 m. balandžio 11 d. buvo atlikta krata V. S. gyvenamosiose patalpose ir paimtas televizorius „Samsung“, kuris 2012 m. balandžio 12 d. grąžintas, nes nebuvo daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui. Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. balandžio 18 d. buvo pareikštas įtarimas kitam asmeniui V. S. Teigė, kad procesinis veiksmas – asmens atpažinimas pagal nuotrauką, buvo atliktas nekokybiškai, aplaidžiai, dėl to buvo atlikta krata ne pas tą asmenį, kuris įvykdė nusikaltimą, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b. l. 25–28) patenkino pareiškėjos prašymą. Teismas panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. 85-TE-254 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. T.“.

Teismas nurodė, kad byloje ginčijamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 85-TE-254, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas. Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 6 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai pareiškėjai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12 pagal nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012 m. vasario 4 d. trys nepažįstami asmenys atvyko pas V. R. į namus ir jį įkalbėjo sudaryti išperkamosios nuomos sutartį bei, nuvežę į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, apgaule įtikino jį išsimokėtinai savo vardu įgyti televizorių „Samsung“. 2012 m. kovo 20 d. kaip liudytojas buvo apklaustas V. R., kuris kaip įtariamąjį nurodė V. S. V. R. buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei buvo atliktas įtariamo asmens atpažinimas pagal nuotrauką. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi buvo patenkintas Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės L.

I. B. prašymas dėl kratos atlikimo pas V. S. 2012 m. balandžio 11 d. buvo atlikta krata V. S. gyvenamosiose patalpose ir paimtas televizorius „Samsung“, kuris 2012 m. balandžio 12 d. grąžintas, nes buvo nustatyta, jog jis nėra daiktas, turintis reikšmės ikiteisminiam tyrimui. 2012 m. balandžio 18 d. dėl padaryto sukčiavimo įtarimas buvo pareikštas kitam asmeniui – V. S. Nustatyta, jog, vadovaujantis 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 85-TE-254 pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas pažymėjo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas), o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka). Teismas vadovavosi Tvarkos 3, 6 punktais.

Pažymėjo, jog, remiantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 85-V-106 patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 18 punktu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos komisariatų viršininkai organizuoja ir užtikrina policijos uždavinių įgyvendinimą policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje. Nei BPK, nei Policijos veiklos įstatymas nesuteikia teisės komisariato viršininkui kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos, kiek tai susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu.

Vertindamas 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 85-IS-33 turinį, teismas nustatė, kad pareiškėja kaltinama nekokybiškai ir aplaidžiai atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmą – asmens atpažinimą pagal nuotrauką. Teismas atsižvelgė į BPK 164 straipsnio bei Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00116-12 vadovavusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė L.

I. B. būtų priėmusi nutarimą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, kurios pagrindu V. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose buvo atlikta krata, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi palikta nepakeista, nustačius, jog krata buvo atlikta pagrįstai, egzistuojant BPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui, t. y. siekiant surasti nusikalstamos veiklos tyrimui reikalingus daiktus, dokumentus.

Nustatęs, jog tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 94-1-00116-12 buvo pradėtas gavus laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas V. P. 2012 m. balandžio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-94-PR5-552, teismas padarė išvadą, jog jis buvo pradėtas neteisėtai. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A7-146/2005, Nr. A438-1136/2010, Nr. A146-729/2009) nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai šis pažeidimas turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir dėl šio pažeidimo galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados vertinant pareigūno veiksmus.

Teismas, nustatęs, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant Tvarkos 6 punkto reikalavimus, šis tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos pažeidimas yra esminis pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę, konstatavo, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 85-TE-254 laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 31–34, 35–38, 39–42) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Procesinis veiksmas – asmens atpažinimas pagal nuotrauką, buvo atliktas nekokybiškai, aplaidžiai, dėl to buvo atlikta krata ne pas tą asmenį, kuris įvykdė nusikaltimą. Krata atlikta pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytus duomenis, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi pripažino, kad krata V. S. bute atlikta teisėtai ir pagrįstai. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad šio asmens duomenys buvo gauti neteisėtai ir nepagrįstai. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuota, jog pareiškėja galėjo, turėjo ir privalėjo laikytis BPK reikalavimų, įsitikinti, ar nustatė tikslius įtariamojo duomenis, ir užtikrinti, kad laiku būtų atlikti teisėti ir teisingi procesiniai veiksmai ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau to nepadarė ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Vadovaujantis Tvarkos 6 punktu, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus laikinai einančio Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas V. P. 2012 m. balandžio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-94-PR5-552, kuriame išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Būtent šis tarnybinis pranešimas ir buvo informacija, kuri leido įstaigos vadovui priimti sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą. V. P. pareigybės aprašyme numatyta, kad jis užtikrina ikiteisminio tyrimo intensyvumo kontrolę, organizuoja ir kontroliuoja Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų veiksmus, vykdomus nusikalstamų veikų užkardinimui, atskleidimui. Taigi įsitaigos vadovas turėjo teisę pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

2. Tiek BPK (2 str., 18 str. 2 d., 164 str., 165 str. 1 d., 172 str. 3 d.), tiek Policijos veiklos įstatymo (5 str. 5 p., 14 str.) normos reglamentuoja būtent pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą ir kartu įpareigoja įstaigą kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų. Todėl procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta, t. y. įstaiga ar padalinio vadovas turi teisę kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovaudamasis Tvarkos 6 punktu, turėjo teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2012 m. birželio 1 d. įsakymo bei atsakovo vadovo patvirtintos 2012 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri, pagal administracinių teismų praktiką, laikytina skundžiamo įsakymo motyvuojamąja dalimi) matyti, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjai paskirta už Pareigybės aprašyme nurodytų savo pareigų netinkamą vykdymą, kuris pasireiškė tuo, kad, atlikdama jai pavestą ikiteisminį tyrimą, ji netinkamai (pažeisdama atitinkamas BPK normas) atliko procesinį veiksmą – asmens atpažinimą pagal nuotrauką; tai sukėlė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas neigiamas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą (skundą), nurodė, kad tarnybinio patikrinimo procedūra buvo pradėta neteisėtai. Pagal teismą, ikiteisminio tyrimo kontrolės funkcija priklauso tokiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, kuris, esant tam tikram pagrindui, gali iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (šiuo atveju pareiškėjai) drausmės bylą. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje prokuroras (prokurorė L. I. B.) to nepadarė, pareiškėjos atžvilgiu pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, teismo manymu, negali būti laikoma pradėta teisėtai. Pažymėtina, kad, padaręs tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių ir paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų įrodymų dėl išvadoje nurodyto pažeidimo fakto. Todėl kolegija, atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiai apeliacinei bylai yra reikšmingas ir aktualus ne fakto nustatymo, o teisės taikymo klausimas, t. y. klausimas, ar aptariamą tarnybinį patikrinimą pavedęs atlikti atsakovo vadovas turėjo teisę ir pagrindą inicijuoti šį patikrinimą.

Atsakydama į šį klausimą, kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad įstatymo lygmeniu tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos pareigūnams reglamentuoja specialioji teisės norma - Statuto 26 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje (2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1424 redakcija) nurodyta, kad, esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Aiškindama šią Statuto nuostatą, kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo atlikimas yra vienareikšmiškai siejamas tik su duomenų apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą gavimu.

Todėl, aiškinant šią normą, taip pat turi būti atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo sąvokos apibūdinimą, pateiktą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje, pagal kurį tarnybinis nusižengimas - šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Taigi sisteminis nurodytų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad esant duomenų (informacijai) apie pareigūno galbūt netinkamą pareigų atlikimą tarnybinis patikrinimas gali ir turi būti pradėtas.

Statute nėra detalizuota paminėto tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir jo vykdymo tvarka, tačiau nurodyta, kad tokią tvarką nustato vidaus reikalų ministras (26 str. 10 d.). Todėl, sprendžiant tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir vykdymo teisėtumo klausimus, yra būtina vadovautis šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis Tvarkos nuostatomis. Tvarkos 6 punkte (2011-08-31 įsakymo Nr. 1V-652 redakcija) nurodyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau - informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau - tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą <...>.

Iš šio punkto matyti, kad prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą yra vienas, tačiau ne vienintelis informacijos apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą gavimo būdas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokio pobūdžio informacijos šaltiniai šioje teisės normoje nurodyti išplėstiniu būdu. Tai reiškia, kad bent kokia, nesvarbu, kokiu būdu gauta, informacija apie pareigūno galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą yra laikytina tinkamu faktiniu pagrindu pradėti atitinkamą tarnybinį patikrinimą.

Kalbant apie byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad (kaip matyti iš paminėtos tarnybinio patikrinimo išvados) tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu buvo inicijavęs (pavedęs jį pradėti) atsakovo vadovas, t. y. Tvarkos 6 punkto taikymo požiūriu kompetentingas tai padaryti pareigūnas. Tai buvo padaryta 2012 m. balandžio 24 d., t. y. kitą darbo dieną po atsakovo Šilutės rajono policijos komisariato laikinai einančio viršininko pareigas 2012 m. balandžio 23 d. tarnybinio pranešimo (kuris Tvarkos 6 p. taikymo požiūriu yra leistina informacijos apie pareiškėjos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą priemonė) gavimo, t. y. laikantis atitinkamo Tvarkos 6 punkte nurodyto reikalavimo. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, pareigūno jam pavestų (jo pareigybės aprašyme nustatytų) pareigų netinkamas atlikimas atitinka tarnybinio nusižengimo sąvoką, nurodytą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje. Todėl ir šiuo aspektu paminėtas 2012 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas yra tinkama informacijos apie pareiškėjos galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą priemonė. Taigi išvardintų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą (priešingą negu padaryta pirmosios instancijos teismo) išvadą, kad paminėtas tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas teisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti bylą iš esmės, t. y. išaiškinti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytoje pareiškėjos veikoje buvo Tvarkos 3 punkte nurodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Kaip jau buvo pasakyta, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas