fadf99ee-06b6-46b8-a516-2ccaa677aa90 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-928-769/2016Proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.16.8.; 3.2.3.8.; 3.1.7.7; 3.2.6.1.                                           KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, Vaivai Virkutytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Tomui Puzinui, atsakovės atstovėms Vilijai Jonikaitei, Reginai Vladykinai, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Ingai DrÄ sutavičienei, Tadui BÅ«dvyčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Agrolain“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei UAB „Agrolain“, tretiesiems asmenims Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statinių nugriovimo ir nuomos mokesčio priteisimon u s t a t ė :ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (T.1, b.l. 1-12), praÅ¡ydama pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimÄ neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo priėmimo momento) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos: 2015-07-30 sprendimÄ Nr. 1SS-2074-(7.5);

Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raÅ¡tÄ Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo MiÅ¡ko g. 12, Neringa“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymÄ Nr. 13VÄ®-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Minėti poilsio nameliai yra baigti statyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai, visÄ laikÄ buvo eksploatuojami pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004-09-16 sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) poilsio nameliams eksploatuoti buvo iÅ¡nuomotos atitinkamos dalys žemės sklypo.

Teisės aktų nustatyta tvarka – gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-02-02 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtus poilsio namelius, o taip pat ankstesnių savininkų teises į žemės sklypÄ , kylančias iÅ¡ nuomos sutarčių, teisėtai įgijo ieÅ¡kovė. 2013-11-22 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. I-696-386/2013 ieÅ¡kovė pripažinta nuomos sutarties Å¡alimi, buvo atlikti atitinkami pakeitimai nuomos sutartyje.

Nurodo, kad įgijusi poilsio namelius ieÅ¡kovė ir keli kitų teritorijoje esančių poilsio namelių savininkai patys ėmėsi teritorijos ir joje esančių poilsio namelių sutvarkymo darbų ir dar 2013 metais sutvarkė poilsio nameliams eksploatuoti skirtÄ teritorijÄ , 2014 metų pavasarį pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko jų pamatų sutvarkymÄ , 2015 metų pradžioje atliko pačių poilsio namelių remonto darbus. Nurodo, kad atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumÄ patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija savo 2015-01-16 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus patikrinimo aktais Nr. SPA-59(16.2) ir SPA-60(16.2).

Tačiau 2015-06-04 ieÅ¡kovė gavo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) 2015-05-07 raÅ¡tÄ Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo NŽT skyrius informavo apie priimtÄ sprendimÄ po dviejų mėnesių nutraukti su ieÅ¡kove sudarytas nuomos sutartis LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesutikdama su nurodytu NŽT skyriaus įspėjimu nutraukti nuomos sutartis, ieÅ¡kovė 2015-06-05 pateikė skundÄ iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka atsakovei. 2015-08-03 ieÅ¡kovė gavo atsakovės 2015-07-30 sprendimÄ , kuriuo informuota, kad NŽT skyrius teisėtai ir pagrįstai informavo apie priimtÄ sprendimÄ po dviejų mėnesių nutraukti su ieÅ¡kove sudarytas nuomos sutartis. 2015-08-03 ieÅ¡kovė gavo 2015-07-29 NŽT skyriaus raÅ¡tÄ , kuriuo informuota apie tai, kad 2015-07-29 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu su ieÅ¡kove sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos.

Nurodo, kad priešingai ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytiems motyvams, žemės sklypo tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis nėra pakeisti viešame nekilnojamojo turto registre; teismai panaikino tik ginčo teritorijoje parengto detaliojo plano sprendinius dėl žemės sklypo tvarkymo režimo (užstatymo tankio, intensyvumo, etc.), tačiau nenaikino ir nepakeitė paties žemės sklypo kadastro duomenų – ploto, ribų ir kitų, kurie nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre.

Nurodo, jog detalusis planas buvo panaikintas ne dėl netinkamo žemės sklypo suformavimo, o dėl detaliuoju planu ketinto nustatyti žemės sklypo tvarkymo režimo – numatant intensyvesnį, nei esamas ir tvirtinant detalųjį planÄ buvęs, žemės sklypo užstatymÄ : leidžiant rekonstruoti bei griauti esamus poilsio namelius ir vykdyti naujas statybas, kai tokius veiksmus draudė KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (KNNP schema). Be to, net ir detaliojo plano panaikinimas nepanaikino ieÅ¡kovės teisės ir atsakovės pareigos iÅ¡nuomoti poilsio nameliams eksploatuoti reikalingÄ valstybinę žemę.

Visi žemės sklype esantys statiniai, įskaitant ir poilsio namelius, įregistruoti nekilnojamojo turto registre dar iki detaliojo plano parengimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Nurodė, jog bendrojo plano sprendiniai nekeičia ir negali pakeisti žemės sklypo tikslinės paskirties ir (ar) naudojimo bÅ«do. Bendruoju planu nustatomi principiniai ir (ar) koncepciniai sprendiniai, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kiantys, kad nėra galimos atskiros iÅ¡imtys. Nurodė, jog siekiant pakeisti žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ (pobÅ«dį), turėjo bÅ«ti priimtas ne tik sprendimas patvirtinti bendrojo plano sprendinius, tačiau ir sprendimas pakeisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ (pobÅ«dį), tačiau apie tokio sprendimo priėmimÄ nėra žinoma.

Teigė, kad nei KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas (toliau – tvarkymo planas), nei bendrasis planas nėra galutinis, tvarkymo planas tikslintinas vadovaujantis Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 389. Patikslinus šį planÄ , turėtų bÅ«ti tikslinami ir bendrojo plano sprendiniai, todėl nesant galutinių planavimo dokumentų sprendinių, jais remiantis nutraukti teisėtas žemės nuomos sutartis atsakovė negalėjo. Pažymėjo, kad KNNP schema, bendrojo plano sprendiniai draudžia naujÄ statybÄ ir netaikytini Å¡iuo atveju, kai ieÅ¡kovei priklausantys statiniai eksploatuojami daugiau nei penkiasdeÅ¡imt metų, taip pat pažymėjo, kad MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 2 d. numato galimybę iÅ¡nuomoti valstybinę miÅ¡ko žemę poilsiniams tikslams, o ieÅ¡kovės poilsio namelių paskirtis tokia ir yra.

Net ir taikant tvarkymo plano ir bendrojo plano sprendinius, pagal kuriuos poilsio namelius reikia nugriauti, pirmiausia poilsio nameliai turi bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams) ir tik tuomet griaunami. Teigia, kad nuosavybės teisės paėmimas administraciniu aktu ne pagal įstatymo reikalavimus yra griežtai draudžiamas.Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (T.2, b.l. 1-11), kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nurodo, kad 2009-03-13 teismo sprendimu panaikintas žemės sklypo suformavimas, panaikinus detalųjį planÄ , kartu „iÅ¡nyko“ ir detaliuoju planu suplanuotų teritorijų sklypų ribos (įskaitant ir ieÅ¡kovės nuomotÄ ).

Apeliacine tvarka peržiÅ«rėtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas nuomos sutarties dalykas – suformuotas žemės sklypas. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, kurios naudojimo bÅ«das – ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai. Taigi panaikinus teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu suformuotas žemės sklypas, iÅ¡nyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos santykiai žemės sklype negali bÅ«ti tęsiami.

Pažymėjo, jog panaikinus detalųjį planÄ pasikeitė ir teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, naudojimo bÅ«das. Remiantis Neringos savivaldybės ir jos dalių bendruoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas – miÅ¡kų Å«kio paskirties miÅ¡kas – ekosistemos apsaugos miÅ¡kų sklypai, žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Be to, pagal teritorijai taikytinus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, - KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planÄ , patvirtintÄ 2010-12-22 Seimo nutarimu Nr. XI-1248, teritorija, kurioje yra žemės sklypas priskirtina gamtiniam rezervatui ir Å¡ioje teritorijoje draudžiama bet kokia statyba, iÅ¡skyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti.

Pagal KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planÄ - žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miÅ¡kų veikla. Pažymėjo, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatÅ«ralizavimas ir pastatų iÅ¡kėlimas numatytas dar 1994 m. Vyriausybės patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t.y. prieÅ¡ privatizuojant poilsio namelius, todėl ieÅ¡kovė dar prieÅ¡ įsigydama namelius turėjo susipažinti su galiojančių teisės aktų ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis.

Teigė, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymÄ teisės aktai sieja su pastatų, statinių buvimu žemės sklype, teritorijoje statinių nėra, 2013 m. fiksuota, jog nagrinėjamoje vietoje buvo iÅ¡likę tik pamatai, kurie Statybos įstatymo prasme nėra prilyginami statiniui; sunykus statiniams, iÅ¡nyko pagrindas tęsti nuomos teisinius santykius. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ant nugriuvusių statinių pastatė naujus, neturėdama NŽT sutikimo. Nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokia statyba ar rekonstrukcija, nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ .

Teigė, kad ieÅ¡kovė naudoja žemės sklypÄ ne pagal jo tikslinę paskirtį miÅ¡kų Å«kio veiklai vykdyti, todėl nuomos sutartys nutrauktos pagrįstai. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 45-48 straipsnių nuostatas visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik privati žemė, paimti visuomenės poreikiams neteisėtai pastatytus statinius, esančius valstybinėje žemėje, teisinis reglamentavimas nenumato. Atsakovė taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį bei patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį (T.2, b.l. 71-75, 120-124), kuriuo praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. savavaliÅ¡kai atstatytus namelius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); jeigu Å¡io įsipareigojimo ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys – leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieÅ¡kovės atstatytus statinius, iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad statiniai, buvę nuomos sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę, žemės sklype 2014-2015 m. vyko savavališki namelių atstatymo darbai. Pakartotinio patikrinimo 2016-01-15 metu nustatyta, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovei priklausantys poilsio nameliai (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso statinys – lauko tualetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, jog pagal 2012-06-06 Vyriausybės nutarimu Nr. 702 ,,Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintus sprendinius žemės sklype numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla.

Ä® teritorijÄ , kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka ieÅ¡kovei priklausantys poilsio nameliai, ir kitas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 31.4 p. nurodyta, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu Å¡ių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui, o sudarytoje nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus statinius nuomininkas privalo nugriauti; ieÅ¡kovės atlikti buvusių statinių atstatymo darbai daro neleistinÄ Ä¯takÄ unikaliam KurÅ¡ių nerijos kraÅ¡tovaizdžiui; teismui pripažinus, kad nuomos sutartis nutraukta teisėtai, teismo sprendimas bus daiktinių teisių į namelius iÅ¡registravimo pagrindas.

Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2014-07-02 nemoka nuomos mokesčio už naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , yra nesumokėjusi 220 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių.IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį (T.3, b.l. 1-12), kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė 2014-2015 m. atliko kapitalinio remonto darbus, ieÅ¡kovė darbus vykdė teisėtai – vykdant imperatyvias statinių savininkų pareigas bei pačios atsakovės reikalavimÄ .

Teigė, kad 1965 m. teisėtai pastatyti poilsio nameliai neprivalėjo ir neprivalo atitikti nei 1994 m. patvirtintos KNNP schemos, nei 2012 m. patvirtintų KNNP tvarkymo plano sprendinių, o Å¡ie poįstatyminiais aktais įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai jokiu bÅ«du negali nei paneigti poilsio namelių statybos teisėtumo, nei panaikinti ieÅ¡kovų nuosavybės teisės į šį turtÄ , nei panaikinti įstatymų nustatytÄ imperatyvų reikalavimÄ statinių savininkui prižiÅ«rėti statinius, atlikti jų remonto ir rekonstrukcijos darbus, užtikrinant statinių tinkamumÄ eksploatavimui.

Nurodė, kad reikalavimas taikyti savavaliÅ¡kos statybos padarinius yra ydingas, nes nameliai buvo ne naujai pastatyti ar rekonstruoti, o kapitaliai suremontuoti, reikalavimas juos iÅ¡keldinti yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigė, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti nuomos mokestį, ieÅ¡kovė pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2014-10-23 sumokėjo pareikalautÄ 134,53 Eur sumÄ , ieÅ¡kovė nebuvo informuota apie nuomos mokesčio perskaičiavimÄ , ieÅ¡kovė yra pasirengusi sumokėti nuomos mokestį, jei yra įvykusi techninio pobÅ«džio klaida ir ieÅ¡kovei klaidingai buvo nurodytas mokesčio dydis; nurodė, kad atsakovė negali reikalauti nuomos mokesčio, nes jį renka Neringos miesto savivaldybė, todėl atsakovė nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuomos mokesčio ir papildomų prievolių ieÅ¡kovei.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (T.3, b.l. 98-100), kur klausimÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio palieka spręsti teismui, nurodo, kad inspekcijai valstybės mastu pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , todėl Å¡ioje ginčo situacijoje inspekcija kompetentinga pasisakyti tik dėl ginčo teritorijoje, t.y.

žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančių nesudėtingos kategorijos statinių – poilsio namelių, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo. Pažymėjo, kad dėl poilsio namelių teisėtumo atlikus patikrinimÄ , kurio rezultatai fiksuoti ieÅ¡kovės teismui pateiktuose 2015-01-16 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktuose (kontroliniuose klausimynuose) Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60 (16.2), nurodyta, jog pažeidimų dėl Å¡ių statinių statybos nenustatyta.

AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada pateikta 2015-02-03 skyriaus raÅ¡te „Dėl buvusių pionierių stovyklos statinių Juodkrantėje“ Nr. 2D-1708 (16.2), kuriame nurodyta, jog „savininkai, atlikdami I grupės nesudėtingų statinių poilsio namelių kapitalinį remontÄ nepažeidė teisės aktų reikalavimų.“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia Inspekcijos 2015-06-19 raÅ¡tas „Dėl statinių (duomenys neskelbtini)“, kuriame inter alia pateikta galutinė iÅ¡vada, kad Inspekcija neturi pagrindo konstatuoti savavaliÅ¡kÄ ar neteisėtÄ poilsio namelių statybÄ ir vykdyti atitinkamas procedÅ«ras.

Nurodė, kad teismui pripažinus, kad valstybinės žemės nuomos sutartys yra nutrauktos pagrįstai, statinių nugriovimas galėtų bÅ«ti taikomas kaip Civilinio kodekso 4.104 ir 4.105 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmė.Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Parengiamojo teismo posėdžio metu savivaldybės administracijos atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes nėra įrodyta, kad statyba neteisėta, statiniai įregistruoti, atsakovė pasirinko netinkamÄ pažeistų teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas advokatas Tomas Puzinas prašė tenkinti ieÅ¡kinį jame nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovės atstovės palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ prašė tenkinti pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, paaiÅ¡kinę, kad jų darbuotojo atliktas patikrinimo aktas teisinių pasekmių nesukelia, tik buvo patikrinta, ar tai nėra savavaliÅ¡ka statyba pagal STR, kitų norminių aktų reikalavimai nebuvo vertinti.IeÅ¡kinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

Formuodamas teismų praktikÄ kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011)..

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovės įgyti 2012-02-12 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 13-27, T.3, b.l. 153-166); 2011-12-13 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius raštais Nr. 13ST-(14.136.5.)-554 ir Nr. 13ST-(14.136.5.)-555 informavo tuometinius ginčo pastatų savininkus sutinkanti dėl jų pardavimo ir nuomos sutarties su naujais savininkais sudarymo (T.1, b.l. 35, 36). 2013-11-22 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi byloje Nr. I-696-386/2013 patvirtinta atsakovės ir ieškovės sudaryta taikos sutartis, ieškovė pripažinta nuomos sutarčių šalimi (admin.

Byla Nr. Nr. I-696-386/2013, T2, b.l.71-76). Vykdant teismo nutartį 2014-06-16 NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymais Nr. 13VÄ®-(14.13.2)-292 ir 13VÄ®-(14.13.2)-293 pakeistos 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-02 pasiraÅ¡yti susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose nuomininku įraÅ¡yta ieÅ¡kovė, pakeistas nuomos sutarčių 5 punktas, jame nurodant „pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba - vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka“ (T.1, b.l. 45-48). 2015-05-07 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raÅ¡tu Nr. 13SD-624-(14.13.55) informavo ieÅ¡kovę, kad po dviejų mėnesių bus nutrauktos 2004-09-16 sudarytos nuomos sutartys (T.1, b.l. 49-50); 2015-06-05 ieÅ¡kovė skundė atsakovės sprendimÄ paduodama skundÄ iÅ¡ankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (T.1, b.l. 52-55); 2015-07-29 raÅ¡tu Nr. 13SD-1149-(14.13.55.) ieÅ¡kovei praneÅ¡ta, kad 2015-07-29 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 13VÄ®-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ priimtas sprendimas nutraukti 2004-09-16 nuomos sutartis ir 2014-07-02 susitarimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 57, 58). 2015-07-30 NTŽ raÅ¡tu Nr. 1SS-2074-(7.5) dėl skundo nagrinėjimo ieÅ¡kovė informuota, kad sprendimas nutraukti nuomos sutartis teisėtas (T.1, 75-76).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ (T.2, b.l. 12-28); NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centras su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro (T. 2, b. l. 66). 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypų išregistravimo (T.2. b.l. 60), 2015-07-29 raštu Nr. 13SD-1141-(14.13.7.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuomos sutarčių išregistravimo (T.2. b.l. 63-64). 2015-11-05 VĮ Registrų centras raštu Nr.(4.6.11)RA-5537 pranešė, kad nekilnojamo turto registre išregistruotas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį ir juridiniai faktai (T.1., b.l. 186). 2013-02-28 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.13ŽN-(14.13.73)-4 nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebestovi nė vienas pastatas, pastatai sugriuvę arba nugriauti, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog žemės sklype statinių nėra (T.2, b.l. 67-69). 2016-01-19 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-4-(14.13.73) nustatyta, jog žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), stovi šeši pastatai, įskaitant indeksais pažymėtus statinius: indeksas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir indeksas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys ieškovei (T.2, b.l. 125-127, 130, 131, 136-173).

IÅ¡ 2015-09-24 el. laiÅ¡ko ir pateiktos fotofiksacijos matyti, kad buvo atliekami namelių statybos darbai (T.2, b.l. 41-57). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo statinių paėmimo visuomenės poreikiams saugomose teritorijose nebuvo pradėtos (T.3, b.l. 67-72). 2013-05-08 ieÅ¡kovė kartu su kitais teritorijoje esančių poilsio namelių savininkais sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria susitarta dėl vienkartinio buvusios pionierių stovyklos teritorijos sutvarkymo (buitinių, statybinių ir pavojingų atliekų surinkimas ir iÅ¡vežimas) darbų atlikimo (T. 3, b.l. 73-75). 2014-05-07 rangos sutartimi ieÅ¡kovė (kartu su kitais poilsio namelių savininkais) užsakė statybos rangos darbus – poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini) (buvusios pionierių stovyklos teritorijoje) pamatų kapitalinio remonto darbus (namelių pamatų pilnas ir dalinis iÅ¡ardymas, pamatų betonavimas ir kt.), 2014-11-17 užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelius (T. 3, b.l. 76-78, 79-80). 2015-01-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos patikrinimo nagrinėjant skundÄ aktuose Nr. SPA-59 (16.2) ir Nr. SPA-60(16.2) nurodyta, kad pažeidimų nenustatyta, 4 punkte į klausimÄ ar statinys pastatytas daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų atsakyta neigiamai (T. 1, b.l. 59-74, T. 3, b.l. 1-8).

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2015-01-16 dirbo Valstybinėje teritorijų planavimo inspekcijoje vyriausiuoju specialistu, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos skundo pagrindu atliko patikrinimÄ , užpildė klausimynÄ , nustatė, kad teritorijoje buvo atliekami kapitalinio remonto darbai, nustatė, kad darbai atlikti teisėtai; teritorijoje buvo privatizuoti poilsinės stovyklos pastatai, skundų dėl jų buvo ir iki 2009m., kol vyko skundų tyrimai buvę nameliai sunyko; atliko geodezinius matavimus, turėjo registro duomenis, tikrino pamatų matmenis, darbus vertino pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kad pastatai likviduotini informacijos neturėjo, KurÅ¡ių nerijos tvarkymo planu nesivadovavo. Liudytojo teigimu, matėsi seni pamatai, dalis pamatų buvo sunykę, nameliai atstatyti pagal buvusius iÅ¡matavimus.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimÄ neteisėtu bei panaikinti administracinius aktus. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog Å¡ios nuomos sutartys buvo nutrauktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.546 str., 6.564 str., <...> bei atsižvelgiant į 2009 metų kovo 13 dienos Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr.I-60-609/2009, kuriuo buvo panaikintas ginčo teritorijos detalusis planas ir Å¡i teritorija vėl pasidarė miÅ¡kų Å«kio paskirties žeme, naudojimo bÅ«das-ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai.

Viena principinių žemės teisinių santykių nuostatų yra ta, kad žemė turi bÅ«ti naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės Å«kio paskirties, miÅ¡kų Å«kio paskirties, vandens Å«kio paskirties, konservacinės paskirties, kitos paskirties žemę. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu gali bÅ«ti nutraukta:

1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;

3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Konkrečiu atveju nuomos sutartis panaikinta vadovaujantis 1 Å¡io straipsnio punktu, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę naudojant ne pagal paskirtį. Žemės sklypas yra miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, o vadovaujantis LR Žemės įstatymo 9 straipsniu valstybinė miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik MiÅ¡kų įstatyme nustatytai veiklai (10 p.). Teismui panaikinus detalųjį planÄ , kurio pagrindu buvo suformuotas ginčo sklypas, iÅ¡nyko žemės sutarties nuomos dalykas ( LR CK 6.546 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ laikytina, jog tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimÄ neteisėtu ir nepagrįstu nėra jokio teisinio pagrindo. Netenkinus pirmo reikalavimo negali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu ab initio atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015-07-30 sprendimas Nr. 1SS-2074-(7.5);

Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštas Nr. 13SD-624-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymas Nr. 13VĮ-309-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.            Iš bylos duomenų matyti, kad buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos nameliai buvo skirti laikinam naudojimui- laikini statiniai.

IeÅ¡kovė poilsio namelius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012-06-23, jau žinodama apie aukščiau minėtÄ 2009-09-13 teismo sprendimÄ dėl detaliojo plano panaikinimo, tokiu bÅ«du prisiimdama su tuo susijusiÄ rizikÄ . Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovas. Be to, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2013-02-28 NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo nei vieno pastato: pastatai sugriuvę arba nugriauti. 2014-05-07 rangos sutartimi ieÅ¡kovė užsakė statybos rangos darbus dėl poilsio namelių pamatų kapitalinio remonto (namelių pamatų pilnas ir dalinis iÅ¡ardymas, pamatų betonavimas ir kt.), 2014-11-17 užsakė pagaminti medinių konstrukcijų namelius.

Tai yra, ginčo žemės sklype, kuris galėjo būti naudojamas tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai, buvo vykdomi statybos darbai, ieškovės atstovo teigimu, kapitalinio remonto darbai, nustatyti LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 p. Atsakovės teigimu, vykdyti statybos darbai nebuvo kapitalinis remontas, nes vietoj išardytų senų pamatų buvo pastatyti ( išlieti) nauji pamatai, atlikti darbai įvardytini kaip rekonstrukcija ar nauja statyba.

Ä®vertinus Å¡alių pozicijÄ nustatyta, kad ginčo, jog statybos darbai miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje buvo atliekami, byloje nėra. Ginčas kilo dėl atliktų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statybos darbų įvardijimo.             Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-20/2012 priimtoje nutartyje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog MiÅ¡ko žemės naudojimo ribojimai (taip pat statybų leistinumo aspektu) nėra savitiksliai, jie nulemti miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«džio, pagrįsti bÅ«tinumu užtikrinti natÅ«ralios gamtinės aplinkos, biologinės įvairovės iÅ¡saugojimÄ , gamtos iÅ¡teklių racionalų naudojimÄ , atkÅ«rimÄ ir gausinimÄ , miÅ¡kų produktyvumo didinimÄ , kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ ir aplinkos kokybę.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji MiÅ¡kų ir Žemės įstatymuose nustatyti ribojimai (t. y. dėl statybų miÅ¡ko žemėje ir miÅ¡kų Å«kio žemėje), – ­ypač atsižvelgiant į miÅ¡kų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobÅ«dį, jų ypatingÄ ekologinę, socialinę ir ekonominę reikÅ¡mę aplinkai,– yra neproporcingi siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui, ir kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , nustačius, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje po 2013 metų buvo atliekami statybos darbai: namelių pamatų pilnas ir dalinis iÅ¡ardymas, pamatų betonavimas, naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelių pastatymas ant iÅ¡ dalies ar pilnai iÅ¡ardytų ir iÅ¡ naujo iÅ¡betonuotų pamatų, darytina iÅ¡vada, kad statybos darbai buvo atlikti pažeidžiant teisės normas, nustatančias, jog statybos miÅ¡kų Å«kio tikslinės paskirties žemėje yra negalimos, iÅ¡skyrus privačiuose miÅ¡kuose leidžiamus įrengti rekreacinės paskirties įrenginius,-pavėsines, laipynes.

Statybos darbai atlikti neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3-3K-449/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tais atvejais, kai neteisėto statinio statyba prieÅ¡tarauja galiojančių teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), sprendiniams ar (ir) imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teismas negali taikyti Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintų neteisėtos statybos padarinių ir priimti neteisėtÄ statybÄ Ä¯teisinti leidžiančio sprendimo; todėl Statybos įstatymo 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų aplinkybių vertinimas tokiu atveju neaktualus, nes negali daryti įtakos teismo parenkamo neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dui.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ atsakovės praÅ¡ymas įpareigoti ieÅ¡kovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. savavaliÅ¡kai atstatytus namelius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tenkintinas, kaip pagrįstas. Jeigu Å¡io įsipareigojimo ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįvykdys, leistina atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieÅ¡kovės atstatytus statinius, iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.              IeÅ¡kovės atstovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė atstatė namelius, nes statinių neatstatymas bÅ«tų pažeidimas, jog perspektyviniai sprendimai negali nustatyti nuosavybės teisių ribojimo, jog nugriovus namelius bÅ«tų LR Konstitucijos pažeidimas, jog nėra konkretizuotas visuomenės poreikis, nameliai buvo iki 1994 metų ir negali bÅ«ti ribojamos nuosavybės teisės, jog žinojo apie ginčo žemės atžvilgiu priimtus sprendinius, tačiau „ tai nieko nekeitė“, nes LR Vyriausybės sprendimai nerealizuojami ir t.t., atmestini, kaip nepagrįsti, pažymint, kad poįstatyminiuose normi­niuose teisės aktuose įtvirtintos taisyklės visiÅ¡kai ati­tinka įstatymų reikalavimus.

Poįstatyminiai norminiai aktai gali bÅ«ti pri­imami tik remiantis įstatymais. Jų paskirtis – sukonkretinti ir aiÅ¡kinti įstatymų nuostatas. Vyriausybės nutarimuose paprastai bÅ«na suformuluoti ir įtvirtinti bendro po­bÅ«džio paliepimai, teisės normos, kuriomis dažniausiai konkretinamos ir aiÅ¡ki­namos įstatymų nuostatos, nusakoma, kaip jos turi bÅ«ti įgyvendinamos praktikoje. Todėl jų reikalavimus vykdyti yra bÅ«tina. 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ( generaliniame plane) ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai.

Planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatÅ«ralizavimas ir pastatų iÅ¡kėlimas, buvo numatyta „iÅ¡kelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį takÄ nuo marių pusės link jÅ«ros, iÅ¡laisvintÄ teritorijÄ paversti miÅ¡ko parko poilsio aikÅ¡telių zona ir atkurti želdinius“. 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija nurodyta kaip esanti ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio ( konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje.

LR Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr.996 patvirtintuose saugomų teritorijų tipiniuose apsaugos reglamentuose įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miÅ¡kų iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktÅ«rÄ , paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenimis. Plane ginčo žemėje buvę pamatai ( sunykę pastatai) buvo pažymėti ženklu „likviduojami objektai“. Ä®vertinus ieÅ¡kovės teiginius, kad apie KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko planavimo schemÄ (generalinį planÄ ) jai buvo žinoma, su LR Vyriausybės nutarimais buvo susipažinusi, žinojo apie ginčo žemės atžvilgiu priimtus sprendinius, tačiau nepaisant to, vykdė statybos darbus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, laikytina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas už naujai pagamintų medinių konstrukcijų namelius atlyginti paimant juos valstybės nuosavybėn (visuomenės poreikiams), yra nepagrįstas ir neteisėtas.        PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė, remdamasi Neringos savivaldybės pateiktais duomenimis (T.2, b.l. 76-78, T.3, b.l.

83) praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; ieÅ¡kovė pateikė duomenis, kad pareigÄ mokėti žemės nuomos mokestį vykdė tinkamai tiek 2014 m., tiek 2015 m., 2014-10-31 sumokėjo 70,40 Lt, 2015-10-23 sumokėjo 134,53 Eur sumÄ , 2016-01-29 sumokėjo papildomai 92,54 Eur (T.3, b.l. 24-28, 131-133). Å ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog už 2014 metus UAB „Agrolain“ netinkamai sumokėjo nuomos mokestį, deklaruodama 0,0074 ha nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , o ne 0,0322 ha.

Neringos savivaldybės administracijos atstovės teigimu, juridinis asmuo turėjo persiskaičiuoti nuomos mokestį, patikslinti deklaracijÄ bei susimokėti trÅ«kstamÄ mokestį, nes tai įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Teismas su tokia pozicija sutinka, atmeta ieÅ¡kovės atstovo teiginius, jog pati savivaldybė suklydo nurodydama per maÅ¾Ä Å¾emės nuomos sumÄ , tačiau įvertinus tai, jog atsakovė neadministruoja valstybinės žemės nuomos mokesčio, jos reikalavimÄ dėl 220,02 Eur nuomos mokesčio, 5,13 Eur delspinigių ir 6 proc. palÅ«kanų priteisimo atmeta, kaip pareikÅ¡tÄ asmens, neturinčio reikalavimo teisės.           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis,) neatlyginamos, duomenų apie kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovė už pateiktÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Tenkinus neturtinį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 31 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1d., 5 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovę UAB „Agrolain“, į.k. 302579474, savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. savavaliÅ¡kai atstatytus namelius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Jei per nustatytÄ terminÄ Å¡is reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nugriauti nurodytÄ objektÄ , visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Agrolain“.Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti.Priteisti iÅ¡ UAB „Agrolain“, į.k. 302579474, valstybei 31,00 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ Eur 00 ct) žyminio mokesčio (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)31 Eur žyminio mokesčio Valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Rasa Augustė