2021-02-03 Nr. AB-2381-3-62-3-02894-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-26-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02894-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimų Nr. 4S-79-(14.4.3.) ir Nr. 4S-80-(14.4.3) (toliau kartu – ir Sprendimai), panaikinimo paduoti, panaikinti NŽT 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimus, priteisti valstybei iš NŽT Lazdijų skyriaus teisinės pagalbos išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė aplinkybėmis, jog: 2020 m. rugpjūčio 5 d. jis nuvyko į NŽT Lazdijų skyrių gauti informacijos apie jo mirusio tėvo V. K. paveldėtus žemės sklypus po jo motinos O. V. mirties. Ten sužinojo, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo priimti du NŽT sprendimai „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. V.“ Nr. 4S-79-(14.4.3.) ir Nr. 4S- 80-(14.4.3.), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,67 ha žemės bei 0,95 ha žemės, atlyginant kitais būdais: kompensuojant pinigais už 0,67 ha žemės 248 Eur bei už 0,95 ha žemės 338 Eur. Pareiškėjas knygoje pasirašė apie tai, kad jam buvo įteikti šie abu sprendimai. Kadangi jam nebuvo paaiškinta, kad jis, kaip O. V. įpėdinio V. K. turto paveldėtojas, turi teisę apskųsti šiuos du sprendimus ir prašyti juos panaikinti, jam nebuvo nurodytas ir terminas, per kurį turi teisę šį veiksmą atlikti, todėl jis kreipėsi į teisininkus. Sužinojęs, kad jis turi teisę skųsti šiuos du 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimus, jis kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo skundžiant administraciniam teismui NŽT Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimus. Sprendimas teikti jam teisinę pagalbą buvo priimtas tik 2020 m. rugsėjo 30 d., nes ilgai užtruko dokumentų, reikalingų šiai pagalbai gauti, rinkimas. Taigi šios visos priežastys sutrukdė jam laiku pateikti skundą dėl NŽT Sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad skundžiami sprendimai buvo siunčiami mirusiosios O. V. turtinių teisių paveldėtojui V. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors tuo metu V. K. gyveno kitu adresu, todėl pareiškėjas skundžiamų sprendimų negavo ir jų skųsti negalėjo. Nurodė, kad rugsėjo mėn. viduryje pareiškėjas A. K. sužinojo, jog jis turi teisę apskųsti priimtus sprendimus, nes yra V. K. įpėdinis. Teismas taip pat nustatė, kad O. V. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sūnus V. K. priėmė palikimą po savo motinos O. V. mirties, tai patvirtina Lazdijų rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro išduotas liudijimas. (duomenys neskelbtini) V. K. mirė. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo V. K. mirties, tai patvirtina Lazdijų rajono 2 notarų biuro išduotas liudijimas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas apie skundžiamų NŽT 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimų turinį sužinojo 2020 m. rugpjūčio 5 d., paskutinė diena kreiptis į teismą dėl skundžiamų sprendimų buvo 2020 m. rugsėjo 4 d. Į administracinį teismą pareiškėjas (jo atstovė) su skundu kreipėsi 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidęs nustatytą 30 dienų nuo skundžiamų sprendimų gavimo dienos terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo paaiškinta, kad jis, kaip O. V. įpėdinio V. K. turto paveldėtojas, turi teisę apskųsti šiuos du sprendimus ir prašyti juos panaikinti, jam nebuvo nurodytas ir terminas, per kurį turi teisę šį veiksmą atlikti, pažymėjo, kad skundžiamuose Sprendimuose nėra nurodyta apskundimo tvarka, tačiau 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-3335-10893 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 4S-79-(14.4.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. V.“ ir sprendimo Nr. 4S-80-(14.4.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. V.“ panaikinimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti privalomo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad nors sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau į teismą pareiškėjas (jo atstovė) su skundu kreipėsi tik daugiau nei po mėnesio, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog miręs pareiškėjo tėvas V. K. skundžiamų sprendimų negavo, nes sprendimai buvo siunčiamo tėvo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors tuo metu V. K. gyveno kitu adresu, nedaro įtakos šių ginčijamų sprendimų apskundimo terminui, kuris aktualus pareiškėjui A. K..

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, faktines aplinkybes bei į tai, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo pasirinkto elgesio modelio ir sietinos su pareiškėjo (jo atstovo) nepakankamu rūpestingumu ir atidumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas A. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. liepos 8 d. kreipėsi į 2-ąjį Lazdijų notarų biurą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo, bet sužinojo, jog jo tėvas kreipėsi į 3-ąjį Lazdijų notarų biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos O. V. mirties, tačiau nebaigė tvarkyti dokumentų ir palikimo priėmimo liudijimas jam nebuvo išduotas. Dėl išankstinės registracijos į šį biurą pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Notarų biure pareiškėjui paaiškino, kad duomenų apie tėvo turtą pareiškėjas turėtų ieškoti NŽT Lazdijų skyriuje. Šiame skyriuje 2020 m. rugpjūčio 5 d. jam buvo įteikti abu 2019 m. lapkričio 13 d. priimti Sprendimai, o pareiškėjas buvo informuotas, kad jo tėvas šių sprendimų negavo, nes jie buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors, pareiškėjo teigimu, skyriaus darbuotojai žinojo, kad šiuo adresu pareiškėjo tėvas negyvena.

Pareiškėjas teigia, kad iš NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojų negavo jokios informacijos apie galimybę šiuos Sprendimus skųsti, jam nebuvo nurodytas apskundimo terminas, todėl pareiškėjas sugaišo daug laiko aiškindamasis savo teises dėl minėtų Sprendimų. Mano, kad NŽT Lazdijų skyriaus darbuotojai elgėsi nepakankamai rūpestingai, nes minėtus Sprendimus siuntė adresu, kuriuo nei pareiškėjo tėvas, nei pareiškėjas negyvena, be to, jie pareiškėjui nepateikė informacijos apie galimybes skųsti šiuos Sprendimus ir jų apskundimo terminus.

Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tačiau šios nutartys buvo priimtos tuo metu, kai nebuvo pasaulinės pandemijos, šalyse nebuvo įvesti karantinai ir pan. Pažymi, kad dėl žmonių saugumo dėl Covid-19 pandemijos, į įstaigas (pvz., Kėdainių rajono savivaldybę), pareiškėjas negalėjo patekti iš anksto nesiregistravęs, reikalingos pažymos teikti teisinę pagalbą buvo išduodamos pavėluotai arba jų reikėjo laukti ilgą laiką (pvz., pažymos apie gaunamas pajamas), nes visų valstybinių įstaigų, savivaldybių institucijų darbas vyko sulėtintu tempu. Nurodo, kad pareiškėjas dirba ne Kėdainių rajone, o tai irgi apsunkino galimybę laiku sutvarkyti reikiamus dokumentus. Pažymi, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į visoje šalyje taikomus ribojimus dėl Covid-19 pandemijos.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendimas teikti pareiškėjui teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl NŽT Lazdijų skyriaus sprendimų panaikinimo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau pareiškėjas apie šį sprendimą sužinojo keliomis dienomis vėliau, nes gyvena Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje, t. y. neturi galimybės apie priimtus sprendimus sužinoti tą pačią dieną.

Nurodo, jog teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktas priežastis, neįvertino ir neatsižvelgė į dabar egzistuojančią situaciją: dėl pandemijos apsunkintą įstaigų darbą, kai ribojamas priimamų klientų skaičius, į galimybę laiku gauti reikiamą informaciją ar reikiamus dokumentus iš valstybinių ir savivaldybių institucijų, kas ir nulėmė praleistą terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria neatnaujintas terminas skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo A. K. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti NŽT priimtus Sprendimus, praleidus skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas sprendė, kad terminas Sprendimams apskųsti buvo praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio.

Pareiškėjas nurodo, kad nors apie skundžiamų Sprendimų turinį sužinojo 2020 m. rugpjūčio 5 d., ilgai užtruko išsiaiškinti šių sprendimų apskundimo tvarką ir surinkti dokumentus, kreipiantis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir kt., taip pat dėl šalyje esančios sudėtingos padėties dėl Covid-19 pandemijos buvo praleistas terminas skundui paduoti.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje – kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija NŽT Lazdijų skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimus, kurie pareiškėjui buvo įteikti 2020 m. rugpjūčio 5 d., o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 10 d., t. y. praleidęs skundo padavimo teismui terminą, ko neginčija ir pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjas apie skundžiamų Sprendimų turinį sužinojo 2020 m. rugpjūčio 5 d., bet, atsižvelgdamas į tai, jog Sprendimuose nebuvo nurodyta ir pareiškėjui nebuvo išaiškinta jų apskundimo tvarka, ir pareiškėjas apie apskundimo galimybę sužinojo tik 2020 m. rugsėjo mėnesio viduryje (pareiškėjo teigimu), vertino pareiškėjo galimybes apskųsti Sprendimus nuo sužinojimo apie jų apskundimo galimybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo bei atskirojo skundo argumentus, taip pat bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus sužinojo 2020 m. rugpjūčio 5 d., šioje byloje svarbios aplinkybės vertinant pareiškėjo galimybę apskųsti Sprendimus nuo sužinojimo apie jų apskundimo tvarką (t. y. nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio vidurio).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Šio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo. Kaip pažymėjo pats pirmosios instancijos teismas, 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-3335-10893 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, tačiau pareiškėjas (jo atstovė) į teismą su skundu kreipėsi tik daugiau nei po mėnesio, t. y. 2020 m. lapkričio 10 d. Šiuo konkrečiu atveju teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog būtent pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, nes iš bylos medžiagos spręstina, kad pareiškėjas elgėsi pakankamai rūpestingai ir aktyviai, siekdamas ginti savo teises, tačiau dėl vien aplinkybė, jog būtent valstybės įstaiga – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba – uždelsė surašyti pareiškėjui skundą ir kreiptis į teismą, negali būti pagrįstu pagrindu neatnaujinti pareiškėjui praleisto skundo padavimo termino.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad dėl žmonių saugumo dėl Covid-19 pandemijos, į įstaigas (pvz., Kėdainių rajono savivaldybę), jis negalėjo patekti iš anksto nesiregistravęs, reikalingos pažymos teikti teisinę pagalbą buvo išduodamos pavėluotai arba jų reikėjo laukti ilgą laiką (pvz., pažymos apie gaunamas pajamas), nes visų valstybinių įstaigų, savivaldybių institucijų darbas vyko sulėtintu tempu. Teisėjų kolegija vertina, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai dėl apribotų galimybių laiku kreiptis į teismą dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos padėties dėl Covid-19 pandemijos taip pat yra pagrįsti, individualizuoti ir sudarantys objektyvų pagrindą daryti išvadą, jog terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą teismui. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti grindžiant ir Lietuvos Respublikoje paplitusio Covid-19 viruso ir su tuo susijusių apribojimų aplinkybėmis.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis yra naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė