fad9c6a5-cefd-4900-9bdb-eab48b51e98a · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016-12-06VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. S., jos atstovui advokatui A. C., suinteresuotiems asmenims R. E. ir M. A., suinteresuotų asmenų atstovei advokato padėjėjai R. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal I. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R. E., M. A. ir VilkaviÅ¡kio rajono 2-ojo notarų biuro notarei S. Ū. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir nustatė:

1. PareiÅ¡kėjos (suinteresuotų asmenų) reikalavimai. 1.1. PareiÅ¡kėja I. S. Å¡ioje byloje praÅ¡o teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvo ir testatoriaus R. S. mirties dienÄ 2015-08-18 jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas – pripažinti jai teisę į privalomÄ jÄ tėvo R. S. palikimo dalį (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 5.20 str. 1 d.). 1.2. Suinteresuoti asmenys savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje nepareiÅ¡kė.              2.

Proceso dalyvių reikalavimų ir atsikirtimų (paaiÅ¡kinimų) santrauka. 2.1. PareiÅ¡kime nurodė ir papildomai teismo posėdyje pareiÅ¡kėja I. S. paaiÅ¡kino, kad praÅ¡anti jos reikalavimÄ visiÅ¡kai tenkinti. Toliau dėl bylos esmės nurodė, jog ji yra vienintelis palikėjo ir testatoriaus R. S. vaikas, jos tėvai likus maždaug 5 metams iki R. S. mirties iÅ¡situokė, ji pati tuomet gyveno atskirai Vilniuje ir mokėsi. Su motina ryÅ¡ius yra nutraukusi, po iÅ¡tuokos Å¡i jos nerėmė, to pati ir neprašė. 2008-2010 metais ji mokėsi Dailės mokykloje ir įgijo keramikos dirbinių gamintojo specialybę (profesijÄ ), 2013 metais pagal triÅ¡alę profesinio mokymo (perkvalifikavimo) sutartį, finansuotÄ Darbo biržos, mokėsi Vilniaus ŽirmÅ«nų darbo rinkos mokymo centre ir įgijo papildomÄ vieÅ¡bučio tarnautojo specialybę (profesijÄ ).

Tiek laiko tarpe tarp mokymosi (2010-2013 m. m.), tiek ir jį baigusi (2013-2015 m. m.) Vilniuje ieÅ¡kojosi darbo registruodamasi Darbo biržoje, taip pat savarankiÅ¡kai lankydamasi pas darbdavius bei teikdama praÅ¡ymus įdarbinti su CV internetu, tačiau darbo negavo, nedirbo, legalaus darbo iÅ¡viso nėra dirbusi. Iki 2015 m. balandžio jai velionis tėvas nuomojo iÅ¡ jos brolio liudytojo D. S. 1,5 kambario butÄ Vilniuje, mokėjo savininkui kažkiek nuompinigių, taip pat butui tekusiÄ dalį komunalinių mokesčių, iÅ¡skyrus internetÄ ir kabelinę TV, už kÄ liepdavo susimokėti iÅ¡ tų pačių jai kas mėnesį jo duotų pragyvenimui pinigų. 2015 m. balandį ji grįžo laikinai, o po to ir su viskam gyventi į VilkaviÅ¡kį, jų susitarimu apsigyveno tėvui priklausiusiam name, tėvas jai ir toliau duodavo pragyvenimui maždaug po 50 Eur/mėn. bei per savo buvusiÄ sugyventinę, pas kuriÄ jau sirgdamas gyveno Kybartuose, apmokėdavo namo komunalinius mokesčius.

Tėvas mirė 2015-08-18 Kybartuose, jai tuomet buvo reikalingas jo iÅ¡laikymas dėl to, kad buvo netekusi 10 proc. bendro darbingumo dėl dar vaikystėje diagnozuotos ligos – epilepsijos bei kt. sveikatos sutrikimų, jos sveikata bendrai buvusi ir yra silpna, ne dėl savo kaltės nedirbusi (darbo ieÅ¡kojusi, bet negavusi), neturėjusi nekilnojamo turto, transporto priemonių, santaupų bankuose ar kitų Å¡altinių, iÅ¡ ko bÅ«tų galėjusi pati save iÅ¡laikyti. Jai Darbo birža VilkaviÅ¡kyje pasiÅ«liusi užimti laisvÄ darbo vietÄ tik vienÄ kartÄ , jau po tėvo mirties, kurios ji neužėmusi dėl pateisinamos priežasties – ilga darbo dienos trukmė, iÅ¡ dalies naktinis darbas bÅ«tų kenkę jos sveikatai, todėl ji nesutikusi šį darbÄ dirbti, be to, ir pats darbdavys nesutikęs jÄ Ä¯traukti į tolimesnę atrankÄ Å¡iai darbo vietai užimti.

MinimÄ darbÄ ji nesutikusi dirbti dar ir dėl to, kad visų pirma, norinti turėti pati verslÄ ir dirbti sau, o ne kitiems, visų antra, Å¡is darbas neatitiko jos turimų specialybių (profesijų). Papildomos socialinės paramos, kol buvo gyvas ir jÄ rėmė tėvas, jai nereikėję, todėl tokios nesikreipusi, po tėvo mirties jos kreipėsi, vienÄ kartÄ parama buvo skirta, kitÄ kartÄ savivaldybė atsisakė jÄ skirti dėl to, kad iÅ¡ giminaičio gavo 4000 Eur pajamų už tėvo valia parduotÄ už jo pinigus buvusį nupirktÄ bet giminaičio vardu įregistruotÄ visureigį.

Apie testamento sudarymÄ suinteresuotų asmenų, jos pusbrolių iÅ¡ tėvo pusės, naudai jai pasakęs pats tėvas, ji neprieÅ¡taravusi tokiai jo valiai, nes tėvas jai pasakęs, jog su suinteresuotu asmeniu R. E. susitarę, kad Å¡i namus VilkaviÅ¡kyje, kuriuos paveldės pagal testamentÄ po jo mirties, parduos, o už gautus pinigus nupirks jai, pareiÅ¡kėjai, butÄ . Kodėl tokios prievolės tėvas suinteresuotam asmeniui nenustatė testamente, jai nežinoma, tėvo testamentų suinteresuotų asmenų naudai ji neginčijo, kai jos papraÅ¡yta suinteresuotas asmuo R.

E. nesutiko jai nupirkti buto, ji kreipėsi su nagrinėjamu pareiÅ¡kimu į teismÄ .2.2. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ir papildomai teismo posėdyje suinteresuoti asmenys R. E. ir M. A. pareiÅ¡kė, jog su pareiÅ¡kėjos reikalavimu visiÅ¡kai nesutinkantys ir praÅ¡antys jį atmesti, nes pareiÅ¡kėja tėvo mirties dienÄ nebuvo bÅ«tina jo iÅ¡laikymo, galėjo dirbti ir pati save iÅ¡laikyti, testatorius, jų dėdė, nė vieno iÅ¡ jų neįpareigojo niekuo prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , tame tarpe ir nupirkti jai butÄ , tokio ar panaÅ¡aus susitarimo nebuvę nei atskira sutartimi, nei žodžiu, testamentus R.

S. sudaręs tik savo valia, testamentų sudarymÄ jos su broliu naudai motyvavęs tuo, jog pareiÅ¡kėja nesugebėsianti tinkamai naudotis liekančiu jo turtu. R. E. dėl bylos esmės papildomai dar paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja prieÅ¡ tėvo mirtį ketino vykti dirbti į Jungtinę Karalystę, jai teigė susitarusi dėl darbo vietos, tačiau neiÅ¡vyko, dėl ko, nežino. R. E. žinoma, kad po tėvo mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi socialinės paÅ¡alpos, kad tokia buvo skirta, kad už jÄ savivaldybės nustatyta tvarka pareiÅ¡kėja dirbo vieÅ¡o pobÅ«džio darbus.

R. E. taip pat žinoma, kad 2016 m. vasarÄ pareiÅ¡kėja nelegaliai dirbo kebabinėje VilkaviÅ¡kio m.2.3. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu teisme liudytoju apklaustas D. S. patvirtino, kad maždaug 2015 m. balandį jam R. S. pranešė apie testamentų suinteresuotų asmenų naudai sudarymÄ , taip pat teigė, jog dukrai pragyvenimui paliks pinigų, nekilnojamÄ turtÄ testamentu paliekantis savo giminaičiams (suinteresuotiems asmenims) dėl to, kad pareiÅ¡kėja nesugebėsianti tinkamai juo naudotis ir rÅ«pintis.

Testatorius jam taip pat teigęs, jog susitarė su testamentine įpėdine suinteresuotu asmeniu R. E., jog Å¡i už jo jai paliekamÄ palikimo dalį nupirks pareiÅ¡kėjai butÄ . Liudytojas taip pat patvirtino, kad iki mirties R. S. teikė paramÄ savo dukrai, pareiÅ¡kėjai, kuriai nepavyko įsidarbinti, jo nuomone, dėl turimų sveikatos sutrikimų, be to, pareiÅ¡kėja esanti sunkesnio charakterio, su ja sudėtinga bendrauti.

3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės. IÅ¡klausęs teismo posėdyje pareiÅ¡kėjÄ ir suinteresuotus asmenis, jų atstovus, apklausęs pareiÅ¡kėjos liudytojÄ D. S., taip pat iÅ¡tyręs raÅ¡ytiniais ir oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais pripažįstamus proceso dalyvių dispozityviai ir teismo siÅ«lymu bylon pateiktus bei paties teismo iniciatyva gautus ir prijungtus prie bylos dokumentus (pareiÅ¡kėjos gimimo ir palikėjo mirties liudijimus, dalies palikėjo turto (automobilio) paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimÄ , pareiÅ¡kėjos medicininius dokumentus (asmens sveikatos istorijÄ , iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų), VSDFV duomenis su istorija apie pareiÅ¡kėjos valstybinį socialinį draudimÄ (darbinę veiklÄ ), VÄ® Regitra ir Registrų centro duomenis su istorija apie kelių transporto priemones ir nekilnojamÄ turtÄ , Darbo biržos duomenis apie pareiÅ¡kėjos registravimo bedarbe istorijÄ ir siÅ«lymus jai užimti darbo vietas, VilkaviÅ¡kio r. savivaldybės pažymÄ apie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus skirti jai socialinę paramÄ ir tokios skyrimÄ , pareiÅ¡kėjos profesinio ir praktinio mokymo sutartis, VÄ® Registrų centro duomenis apie R.

S. palikimÄ sudariusį nekilnojamÄ turtÄ , Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagÄ 2014-09-15 sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos darbingumo, VilkaviÅ¡kio r. 2-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 160 medžiagÄ ), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :3.1. 2016-08-17 pareiÅ¡kėja I. S. kreipėsi į teismÄ su reikalavimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvo R. S. mirties dienÄ 2015-08-18 jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti tikslu gauti privalomÄ tėvo R. S. palikimo dalį (b. l. 3-6).3.2. Palikėjas R. S. 2015-03-26 VilkaviÅ¡kio r. 3-iame notarų biure sudarė testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po savo mirties jam priklausiusį turtÄ : 15 a. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), jame esančius nekilnojamus daiktus, įregistruotus nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys nesklebtini), 3 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį „Opel Movano“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę „Tauras 2501-02“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - paliko suinteresuotam asmeniui R. E., iÅ¡skirtinių (CK 5.23 – 5.25 str. str.), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos naudai, testamente nenustatyta (notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 10-11).3.3. Palikėjas R. S. 2015-05-25 VilkaviÅ¡kio r. 3-iame notarų biure sudarė testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo po savo mirties jam priklausiusį turtÄ : 2,94 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,88 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, įregistruotais nekilnojamo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), - paliko suinteresuotam asmeniui M.

A., iÅ¡skirtinių (CK 5.23 – 5.25 str. str.), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjos naudai, testamente nenustatyta (notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 8-9).3.4. R. S. palikimÄ priėmė : pagal įstatymÄ â€“ 2015-10-16 pareiÅ¡kėja I. S., kuriai 2016-02-29 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymÄ , notarinio registro Nr. 1242, į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal testamentus – 2015-11-04 testamentiniai įpėdiniai suinteresuoti asmenys R. E. ir M.

A., kuriems paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentÄ dar neiÅ¡duoti (b. l. 7, 8; notaro paveldėjimo bylos lapai Nr. 2-4, 5).3.5. R. S. savo mirties dienÄ buvo iÅ¡situokęs, turėjo vienintelį vaikÄ , kaip pirmos eilės įpėdinį pagal įstatymÄ , pareiÅ¡kėjÄ I. S. (notaro paveldėjimo bylos lapas Nr. 7).3.6. Palikėjas R. S. teikė materialinį iÅ¡laikymÄ (paramÄ ) pareiÅ¡kėjai I. S. nuo gimimo iki savo mirties, tame tarpe savo mirties momentu neatlygintinos panaudos pagrindu suteikęs pareiÅ¡kėjai kaip bÅ«stÄ asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini), apmokėdamas jo Å¡ildymo ir kt. iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, taip pat teikdamas apie 50 Eur/mėn. dydžio periodinėmis iÅ¡mokomis paramÄ kasdieniam pragyvenimui.3.7.

PareiÅ¡kėja I. S. palikėjo mirties dienÄ neturėjo nei asmeninės, nei dalinės nuosavybės teise nekilnojamų daiktų, kelių transporto priemonių, nedirbo, savo pajamų neturėjo, Darbo biržoje nebuvo registruota ieÅ¡kančia darbo, į savivaldybę dėl socialinės paÅ¡alpos ar kt. socialinės paramos iÅ¡mokų jai skyrimo kreipusis nebuvo (b. l. 15-16, 17, 96, 97, 99-101).3.8. PareiÅ¡kėja I. S. tėvo mirties dienÄ buvo įgijusi keramikos dirbinių gamintojo ir vieÅ¡bučių tarnautojo profesines specialybes (b. l. 3-4, 18-22).3.9.

Pareiškėjai I. S. tėvo mirties dienai buvo diagnozuoti tokie sveikatos sutrikimai (ligos) : pagrindinė diagnozė : nuo 7 m. amžiaus – nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai (G40.2), gretutinės diagnozės : a) 2013-12-19 – netoksinė difuzinė struma (gūžys) (E04.0), b) 2014-05-16 – kiti patikslinti galvos skausmo sindromai (G44.8); kitos patikslintos mononeuropatijos (pakaušinio nervo neuralgija) (G58.8).

Dėl diagnozės G40.2 (reti epilepsijos priepuoliai) pareiÅ¡kėja turėjo 90 proc. bazinio darbingumo, dėl diagnozės G58.8 (pakauÅ¡inio nervo neuralgija) – 80 proc. bazinio darbingumo, dėl diagnozės E04.0 (netoksinės difuzinės strumos) – 100 proc. bazinio darbingumo, tėvo mirties dienÄ pareiÅ¡kėjai buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas 10 proc., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pripažinta darbinga, apribojimų (spec. sÄ lygų) dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų nebuvo nustatyta (b. l. 11, 88-95).3.10.

PareiÅ¡kėjai I. S. dėl 9-ame punkte diagnozuotų sveikatos sutrikimų jÄ gydžiusių gydytojų buvo rekomenduota : vairuoti tik nesant priepuolių 1 metus, sunkiai nekelti, vengti aktyviai lankstytis, nedirbti prie judančių prietaisų, verdančių puodų ir pan. (b. l. 12, 13).3.11. Jau po tėvo mirties pareiÅ¡kėja I. S. 2015-09-16 ir 2016-05-25 atsisakė Darbo biržoje pasiÅ«lyto darbo dėl biržos pateisinamomis įvertintų aplinkybių, 2015 m. spalio-lapkričio mėn. kreipėsi su praÅ¡ymu ir gavo po 102 Eur/mėn. socialinę paÅ¡alpÄ (b. l. 15-16, 17).

4. Teismo iÅ¡vados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai. Byloje yra kilęs ginčas : dėl aplinkybės, ar pareiÅ¡kėja testatoriaus mirties dienÄ buvo reikalinga iÅ¡laikymo CK 5.20 str. 1 d. požiÅ«riu (1), dėl testamentinės iÅ¡skirtinės pareiÅ¡kėjai nustatymo fakto (CK 5.23 str. 1 ir 2 d. d., 5.25 str. 1, 4, 5 d. d.) ir jo reikÅ¡mės kilusiam ginčui nagrinėjamoje byloje teisingai iÅ¡spręsti (2), pareiÅ¡kėjos teisėtų interesų gynimo bÅ«do. 4.1. Dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikymo poreikio palikėjo (testatoriaus) mirties dienÄ . 4.1.1.

Ä®statymu (CK 5.20 str. 1 d.) yra nustatyta, jog testatoriaus vaikas, jeigu jam palikėjo mirties dienÄ buvo reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi nepaisant testamento (-ų) turinio pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), Å¡iuo atveju tai bÅ«tų ½ testamentais palikto suinteresuotiems asmenims palikimo, nes privalomoji dalis taikoma tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentÄ . Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas CK 5.20 str. 1 d. baigtiniu sÄ raÅ¡u iÅ¡vardintiems asmenims subjektyviÄ jÄ teisę į privalomÄ jÄ pagal testamentÄ paveldimo palikimo dalį, tokia pačia apimtimi apribojo testatoriaus valios laisvę - testamento laisvės principo veikimÄ (CK 5.19 str.).

Tačiau teisę į privalomÄ jÄ dalį kiekvienu konkrečiu paveldėjimo pagal testamentÄ atveju turi ne visi CK 5.20 str. 1 d. vardinami asmenys ir ne visais palikimo pagal testamentÄ atsiradimo atvejais – tokiÄ teisę turi tik tie iÅ¡ CK 5.20 str. 1 d. vardinamų asmenų, kurie testatoriaus mirties dienÄ yra reikalingi jo iÅ¡laikymo, ir tik tuo atveju, kai testamentu jiems testatoriaus turto iÅ¡viso neskirta ar skirta mažiau nei pusė tos dalies, kuriÄ jie turėtų teisę paveldėti pagal įstatymÄ jeigu nebÅ«tų testamento.

Nagrinėjamu atveju teismas byloje nustatė, jog pareiÅ¡kėja yra vienintelis 1-osios eilės palikėjo R. S. įpėdinis pagal įstatymÄ , taigi pagal įstatymÄ galėtų paveldėti visÄ palikimÄ , o suinteresuotų asmenų naudai sudarytais testamentais R. S. turto jai iÅ¡viso neskyrė (neskaitant pareiÅ¡kėjos pagal įstatymÄ paveldėtÄ , į testamentus neįtrauktÄ automobilį „VW Golf“). Todėl teismo sprendžiama, kad pareiÅ¡kėja atitinka formalųjį CK 5.20 str. 1 d. pagrindÄ teisei į privalomÄ jÄ testamentais palikto tėvo palikimo dalį.

Tačiau be formaliojo kartu tam turi bÅ«ti ir materialusis pagrindas – pretenduojantis į privalomÄ jÄ dalį asmuo privalo bÅ«ti reikalingas iÅ¡laikymo. 4.1.2. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tikrovėje (faktiÅ¡kai) testatorius R. S. iki mirties dienos teikė materialinę paramÄ pareiÅ¡kėjai (3.6 punktas). Tačiau įstatymas įpėdinio pagal įstatymÄ teisę į privalomÄ jÄ testamentu paliekamo palikimo dalį nesieja su mirusiojo (testatoriaus) ar kito asmens teiktu įpėdiniui iÅ¡laikymu, kitaip tariant, teisė į privalomÄ jÄ dalį nepriklauso nuo to, ar faktiÅ¡kai, tikrovėje palikėjas ar kitas asmuo (tarkime pareiÅ¡kėjos motina, brolis) teikė iÅ¡laikymÄ Ä¯pėdiniui, ar to nedarė (pvz. : 2016-06-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis apeliacinėje civilinėje byloje Nr. 2A-301-212/2016 ir kt.).

Taigi, kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ nelemia vien aplinkybė, kuria remiasi pareiÅ¡kėja, jog R. S. iki mirties dienos teikė jai materialinę paramÄ , kadangi turinčių tam galimybes tėvų gali bÅ«ti laisvanoriÅ¡kai materialiai remiami ir tokie pilnametystės sulaukę vaikai, kurie nėra bÅ«tini tokios paramos (iÅ¡laikymo), tarkime, siekiant jiems padėti kuo greičiau ir geresnį įgyti nuosavÄ bÅ«stÄ , gauti papildomÄ iÅ¡silavinimÄ ar kvalifikacijÄ ir pan. – įstatymas neįpareigoja, tačiau ir nedraudžia remti savo vaikus iki pat gyvenimo pabaigos.

Nagrinėjamu atveju buvo aktualu nustatyti, ar parama pareiÅ¡kėjai tėvo buvo teikiama kaip laisvanoriÅ¡ka, ar visgi tam buvo ir bÅ«tinybė – pareiÅ¡kėja buvo reikalinga tėvo iÅ¡laikymo.4.1.3. Nėra byloje ginčo ir dėl faktų, jog jos tėvo (testatoriaus R. S.) mirties dienÄ (2015-08-18) pareiÅ¡kėja nedirbo, negavo pajamų, neturėjo nekilnojamo turto, kelių transporto priemonių ar kt. turto, iÅ¡ disponavimo kuriuo bÅ«tų galėjusi pati save iÅ¡laikyti (punktas 3.7).4.1.4. Tačiau buvusio sutuoktinio, pilnametystės sulaukusių vaikų bei ir kt. asmenų iÅ¡laikymo instituto teisiniu reguliavimu CK bei jo principų ir normų turinio aiÅ¡kinimu teismų praktikoje yra suponuota įrodinėjimo tokioje kaip Å¡i byloje taisyklė, kad pretenduojantis į privalomÄ jÄ pagal testamentÄ paveldimo turto dalį įpėdinis pagal įstatymÄ leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti objektyviai ir iÅ¡ esmės sumažėjusias ar iÅ¡viso netektas jo galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų bei ir kt. aplinkybes, iÅ¡ kurių visumos galima bÅ«tų padaryti bylos duomenimis pagrindžiamÄ iÅ¡vadÄ , jog palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms pragyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti bei pats save iÅ¡laikyti, nepretenduodamas į palikimo dalį (pvz. : 2008-12-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008, 2009-04-14 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, 2009-05-05 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, 2010-12-20 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010, 2012-03-05 nutartis kasacinėje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012 ir kt.).

Taigi, subjektyvinės teisės į testamentinę išskirtinę turinį sudaro dvi aplinkybių grupės :

a) asmuo pats objektyviai neturi pajamų, turto ar kt. Å¡altinių savęs iÅ¡laikymui, b) asmuo neturi objektyvios galimybės tokių pajamų, turto ar kt. savęs iÅ¡laikymo Å¡altinių gauti. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbu tai, jog teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį pripažinimui bÅ«tinas abiejų aplinkybių egzistavimas, Å¡iuo atveju ypač aktualu yra teisingai nuspręsti, ar pareiÅ¡kėja neturėjo objektyvios galimybės save iÅ¡laikyti pati (gauti pajamų ir kt.).4.1.5. Teismas sprendžia, jog 3.8, 3.9 ir 3.10 punktuose apraÅ¡ytos testatoriaus mirties dienÄ egzistavę aplinkybės, susiję su pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikimais, darbingumo lygiu, amžiumi, profesiniu iÅ¡silavinimu, objektyviai, ženkliai, iÅ¡ esmės neribojo pareiÅ¡kėjos įsidarbinimo bei ir kt. pajamų gavimo galimybių, tuo labiau nėra faktinio pagrindo iÅ¡vadai, jog tokių galimybių pati save iÅ¡laikyti objektyviai pareiÅ¡kėja iÅ¡viso neturėjo (buvo netekusi), pavyzdžiui dėl visiÅ¡ko nedarbingumo, neįgalumo.

Todėl teismas sutinka su suinteresuotų asmenų pozicija, jog pareiÅ¡kėja visgi turėjo realias objektyvias galimybes dirbti, gauti pajamas ir pati save iÅ¡laikyti (tokios galimybės tikrovėje egzistavo), o darbo paieÅ¡kų nerezultatyvumas pats savaime nepanaikina tokių galimybių egzistavimo, netgi nepaisant aplinkybių, kad darbo paieÅ¡kos per Darbo birÅ¾Ä vyko neiÅ¡tisai, epizodiÅ¡kai, tėvo mirties dienÄ (tuo laikotarpiu) pareiÅ¡kėja iÅ¡viso nebuvo registruota Darbo biržoje, o po tėvo mirties du kartus atsisakė jai pasiÅ«lyto darbo, iki testatoriaus mirties socialinės paramos iÅ¡ savivaldybės neprašė.

Taigi, teismo sprendžiama, jog objektyviai pareiÅ¡kėja turėjo galimybes dirbti, gauti pajamų ir iÅ¡ jų save iÅ¡laikyti, pati nebuvo pakankamai, kiek to reikalavo jos padėtis, aktyvi, rÅ«pestinga ir motyvuota, kad maksimaliai Å¡ias galimybes iÅ¡naudoti (į kritinę ar artimÄ jai situacijÄ patekęs apdairus, rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas žmogus paprastai griebiasi bet kokios pasitaikiusios galimybės, darbo, kt. veiklos ir pan., kad tik pragyventi, net nepaisydamas galimo neigiamo poveikio sveikatai per kokį tai ilgesnį laiko tarpÄ , nes reikia pragyventi čia ir dabar).

Teismo daromÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik jau aptartos aplinkybės, tačiau ir pareiÅ¡kėjos teisme iÅ¡sakytos asmeninės nuostatos, jog ji pirmiausiai norinti dirbti sau, o ne kitam (turėti nuosavÄ verslÄ ), norinti dirbti tik pagal turimas, įgytas specialybes – tai, teismo vertinimu, neatitinka iÅ¡laikymo bÅ«tino įpėdinio apibrėžties kaip ji yra nustatyta CK 5.20 str. 1 d. ir aiÅ¡kinama teismų praktikoje. Todėl, nepaisant visų moralinių Å¡io ginčo aspektų, teismas neturi pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja jos tėvo (suinteresuotų asmenų testatoriaus) mirties dienÄ buvo reikalinga iÅ¡laikymo CK 5.20 str. 1 d. prasme. 4.2.

Dėl testamentinės iÅ¡skirtinės pareiÅ¡kėjai nustatymo fakto ir jo galimos reikÅ¡mės ginčui teisingai iÅ¡spręsti, pareiÅ¡kėjos teisėtų interesų gynimo bÅ«do. 4.2.1. PareiÅ¡kėja I. S. byloje pareiÅ¡kė, kad sudarydamas testamentus suinteresuotų asmenų naudai jos tėvas (testatorius) nustatė jai testamentinę iÅ¡skirtinę – prievolę testamentiniams įpėdiniams nupirkti už gaunamÄ palikimÄ jai, pareiÅ¡kėjai, butÄ ir suteikti paramÄ pinigais. PastarÄ jį pareiÅ¡kimÄ teisme iÅ¡ esmės patvirtino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu liudytoju apklaustas jos brolis D.

S., kitų įrodymų apie galimÄ testamentinės iÅ¡skirtinės pareiÅ¡kėjai nustatymÄ byloje nėra, prieÅ¡inga kilusio ginčo pusė – suinteresuoti asmenys R. E. ir M. A., iÅ¡skirtinės egzistavimÄ byloje kategoriÅ¡kai ir nuosekliai neigia nuo pat jos iÅ¡kėlimo, jų pozicijÄ iÅ¡ esmės patvirtina jų naudai sudarytų oficialiųjų testamentų turinys, kuriame iÅ¡skirtinių nėra nustatyta ir nėra pareiÅ¡kimo apie jas su nuoroda į kitus vienaÅ¡alius ar dviÅ¡alius su suinteresuotais asmenimis sandorius.

Susidarius tokiai situacijai įrodinėjimo procese, ypač dėl to, kad suinteresuotų asmenų pozicijÄ patvirtina oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (notaro patvirtinti testamentai), kurie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir negali bÅ«ti ginčijami liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), įrodymais pripažįstamus bylos duomenis vertindamas pagal civiliniame procese įrodymų vertinimui taikomÄ tikimybių pusiausvyros principÄ , teismas sprendžia, jog bylos duomenų nepakanka tam, kad spręsti, jog nagrinėjama testamentinės iÅ¡skirtinės egzistavimo tikimybė yra aiÅ¡kiai didesnė nei kad bÅ«tų prieÅ¡ingai, nepaisant fakto, jog testamentai sudaryti ne dukters, o sÅ«nėno ir dukterėčios (sesers vaikų) naudai.

Todėl teismas sprendžia, jog Å¡ioje konkrečioje byloje pagal jos duomenis nėra nustatyta aplinkybė, kad testatorius bÅ«tų nustatęs pareiÅ¡kėjai testamentinę iÅ¡skirtinę (CPK 178, 179 ir 185 str. str.). 4.2.2. Pagal įstatymÄ tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas galioja tik tokiu atveju, jeigu jis sudarytas raÅ¡tu (CK 5.28 str. 1 d., 5.30 str. 1 d.), iÅ¡ to seka, jog ir testamentinė iÅ¡skirtinė turi bÅ«ti nustatyta notarine ar bent jau raÅ¡ytine forma sudarytais vienaÅ¡aliu ar dviÅ¡aliu sandoriais, o tik žodžiu iÅ¡sakyta testatoriaus galima valia dėl testamentinės iÅ¡skirtinės nustatymo, taip kaip ir tik žodine forma pareiÅ¡kiamas patvarkymas dėl savo turto po mirties (testamentas žodžiu), įstatymo požiÅ«riu negalioja (CK 1.73 str. 1 d. 11 p., 1.74 str. 1 d. 3 p., 1.93 str. 1 ir 3 d. d.).

Kartu tai nereiÅ¡kia, kad testamentiniai įpėdiniai negali vykdyti žodžiu pareikÅ¡tos jiems testatoriaus valios dėl testamentinės iÅ¡skirtinės kt. asmens naudai nustatymo, vedini sÄ Å¾iningumo, padorumo ir pan. Tačiau tokiu atveju galima kalbėti tik apie galimÄ iÅ¡skirtinę sudarančių testamentinių įpėdinių prievolių laisvanoriÅ¡kÄ vykdymÄ .4.2.3. Teismas taip pat sprendžia, jog net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatytas testamentinės iÅ¡skirtinės pareiÅ¡kėjai faktas (CK 5.23 ir 5.25 str. str.), jis negali bÅ«ti tapatinamas su privalomÄ ja dalimi paveldint pagal testamentÄ (CK 5.20 str. 1 d.), nors pareiÅ¡kėja kaip faktinį pagrindÄ kreipimusi į teismÄ su nagrinėjamu pareiÅ¡kimu nurodė bÅ«tent testamentinės iÅ¡skirtinės negavimo iÅ¡ suinteresuotų asmenų aplinkybę (kad suinteresuoti asmenys nenupirko jai buto, neduoda daugiau pinigų ir pareiÅ¡kė neketinantys to daryti).

Ä®statymu nustatyta teisė į privalomÄ jÄ testamentu paveldimo turto dalį nepriklauso nuo to, ar yra nustatyta testamentinė iÅ¡skirtinė, ar nėra, ar jÄ sudarančios testamentinių įpėdinių prievolės yra vykdomos, ar ne – teisė į privalomÄ jÄ dalį ir testamentinės iÅ¡skirtinės teisė egzistuoja ir ginamos savarankiÅ¡kai, nors galima ir jų miÅ¡ri situacija, tačiau vis vien jos nelemia viena kitos, kaip Å¡ios bylos atveju norėtų pareiÅ¡kėja. Todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti neturi tiesioginės juridinės reikÅ¡mė aplinkybė - yra nustatyta pareiÅ¡kėjai testamentinė iÅ¡skirtinė, ar nėra.4.2.4.

Kaip nustatyta įstatymu (CK 1.138 str.) asmens civilines teises gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Konkretų Å¡ių teisių gynimo bÅ«dÄ kreipdamasis teisminės gynybos privalo pasirinkti besikreipiantis asmuo ir tik iÅ¡skirtiniais įstatyme nustatytais atvejais teismui yra suteikta galia civilines teises apginti kitokiu nei asmens praÅ¡omas bÅ«du, tenkinant daugiau reikalavimų nei pareikÅ¡ta, taikant alternatyvius gynybos bÅ«dus ir kt. (pvz. individualių darbo ginčų, vaikų iÅ¡laikymo ir kai kurios kt. bylos).

Pastaruoju atveju teismas savo iniciatyva imtis galimai pažeidžiamų pareiškėjos teisių gynybos kitu, alternatyviu būdu procesinės teisės neturi (CPK 265 str. 2 d.). Todėl neviršydamas pareikšto byloje reikalavimo ribų ir nepasisakydamas, ar pareiškėjos teisės kilusiame su suinteresuotais asmenimis ginče nėra pažeidžiamos bei kokiu būdu (būdais) jos turėtų būti ginamos, tame tarpe ir kreipiantis galimos teisminės gynybos, teismas tik konstatuoja, kad šioje byloje prašomu konkrečiu būdu (juridinio fakto nustatymu) pareiškėjos teisės negali būti apgintos, pareiškimas turi būti atmestas. (S) 5.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. 5.1. Byloje pareiÅ¡kėja ir abu suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kę prieÅ¡inius reikalavimus vieni kitiems dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Kadangi pareiÅ¡kimas atmetamas, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas bei jai nustatytina pareiga suinteresuotų asmenų reikalavimu atlyginti jų patirtas procese iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.), kurias Å¡iuo atveju sudaro po 250 Eurų kiekvienam suma, jų sumokėta advokato padėjėjai už teisinius patarimus, atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ jiems du kartus teismo posėdyje.5.2.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str. str.,teismas nusprendė: PareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų (250 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui R. E., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos I. S., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų (250 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuotam asmeniui M.

A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .Teisėjas                                            A. V.