2023-06-21 Nr. AB-12372-3-61-3-01075-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-388-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01075-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja S. N. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“ dalį, kuria apskaičiuotas pareiškėjos pensijos dydis; 2) panaikinti VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-1533 „Dėl 2020-08-19 sprendimu Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo“; 3) įpareigoti atsakovą, atsižvelgiant į teisingai apskaičiuotas vidutines pajamas už kiekvienus kalendorinius metus, teisingai apskaičiuoti individualios pensijos vienetus ir dydį už visą pareiškėjos darbo stažo laikotarpį ir priimti naują sprendimą dėl pensijos dydžio bei grąžinti pareiškėjai neišmokėtos pensijos dalį nuo jos paskyrimo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“ nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjai paskirta 331,91 Eur dydžio senatvės pensija. Pranešime apie senatvės pensijos paskyrimą nurodyta, kad pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos turimą 42 metų 8 mėnesių 22 dienų stažą ir 22,69 apskaitos vienetus.

3. Pareiškėja teigė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavime atsakovas nurodė, jog pareiškėjos įgytas stažas sudaro 42 metus 8 mėnesių 22 dienų ir apskaičiavo pensijos bendrąją dalį. Senatvės pensijos individualiąją dalį atsakovas apskaičiavo atsižvelgiant į jo apskaičiuotų įgytų apskaitos vienetų skaičių – 22,69. Pareiškėja vertino, jog vienetų skaičiai apskaičiuoti neteisingai. Atsižvelgiant į neteisingą individualios pensijos dalies apskaičiavimą, pareiškėja kreipėsi į VSDFV su skundu, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 ir priimti naują sprendimą pagal teisingai apskaičiuotą pensijos dydį ir grąžinti pareiškėjai visas neprimokėtas pensijos dalies sumas, tačiau VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1533 pareiškėjos skundas buvo atmestas.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog VSDFV sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., mokėdama 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos įmokas, ir nemokėdama valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai, neįgijo 1995–2001 metais apskaitos vienetų. Pareiškėja nesutiko su tokiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo taikymu ir manė, jog toks taikymas neatitinka įstatymų ir diskriminuoja savarankiškai dirbančiųjų asmenų teises į teisingą senatvės pensiją.

5. Pareiškėja teigė, kad dirbo iki 1994 metų, šie duomenys yra jos pensijos byloje. Per darbo laikotarpį pareiškėja turėjo pajamų, jas sąžiningai deklaruodavo ir mokėjo visus valstybės nustatytus mokesčius. Tačiau, kai teko kreiptis dėl senatvės pensijos, valstybinės institucijos neteisingai pritaikė įstatymus ir neteisingai paskaičiavo senatvės pensijos dydį, nes neteisingai apskaičiuota individualios pensijos dalis.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 51 straipsnis nustato asmenų, kuriems teisę gauti pensiją atsiranda nuo 2018 m. sausio 1 d., iki įstatymo įsigaliojimo teisių apsaugą ir apskaitos vienetų skaičiaus nustatymą. Tačiau pareiškėjai už laikotarpį nuo 1995 iki 2001 metų atsakovas neapskaičiavo jokių draudžiamųjų pajamų (nors mokesčiai buvo mokami). Neapskaičiavo jokių vienetų skaičių individualiai pensijai. Tokio apskaičiavimo nėra ir už 2003 metus. Neteisingai apskaičiuoti vienetai ir už kitus laikotarpius.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV nurodė, jog duomenys apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti ir kad pateikus paklausimą elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjos už 2003 metus pateikta deklaracija turėjo klaidų ir VMI informacinės sistemos duomenimis yra negaliojanti. Pareiškėjai apie ši faktą nepranešė nei atsakovas, nei VMI. Negali būti, jog 2003 metų deklaracija negaliojanti, nes buvo pateikti visi dokumentai, sumokėti visi mokesčiai ir valstybei ir Sodrai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės įstaigos tarnauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nagrinėjant pareiškėjos skundą institucija privalėjo ją informuoti apie situaciją dėl 2003 metų deklaracijos ir teisingai paskaičiuoti pensiją, įskaitant ir už 2003 metus.

8. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas teigė, kad socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP1E-670034 pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Remiantis senatvės pensijai skirtais pateiktais dokumentais bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) esančiais duomenimis bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičius yra 21,33.

10. Atsakovas nurodė, kad Pensijų įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, jog asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasirinkęs dalyvavimo pensijų kaupime (pareiškėja pensijų kaupime nedalyvavo), apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojami pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje: AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. VSDFV informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių): S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą; S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2. Asmens apskaitos vienetų, įgytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, skaičiumi laikomas 51 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas asmens apskaitos vienetų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d., padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78.

11. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis pareiškėjos pateiktais dokumentais bei Registre esančiais duomenimis, pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažas yra: S1 = 13,2704 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); S2 = 18.9583 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.). Apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra (8.3923 + 18.9583) x 0.78 = 21,33.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas, t. y. nuo VMI deklaruotų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo apskaičiuojamos. Kadangi 1995–2001 metais pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nemokėjo, todėl 1995–2001 metais draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojamas apskaitos vienetų skaičius, neturėjo. Taigi 1995–2001 metais apskaitos vienetų neįgijo. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį.

13. Atsakovas teigė, kad duomenys iš VMI apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kad VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 nepateikė, VSDFV 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (18.2E)1-1533 „Dėl 2020-08-19 sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP1E-670034 paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad ji gali pateikti Vilniaus skyriui, kuriame vykdoma jos kaip, advokatės S. N., draudėjo kodas 12311, apskaita, prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl VSD įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus. Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui prašymo bei 2003 metų deklaracijų nepateikė. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį.

14. Atsakovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriuje buvo mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis: 2018 m. yra 0,5, 2019 m. – 0,5, 2020 m. – 0,36 (Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), iš viso po 2018 m. sausio 1 d. – 1,36 apskaitos vienetai. Įgytų apskaitos vienetų skaičius, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, 2018 m. yra 0,07, 2019 m. – 0,21, 2020 m. – 0,36, iš viso – 0,64, t. y. yra mažesni nei atitinkamų metų pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai, todėl 2018–2020 metais įgytais apskaitos vienetais laikomi pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai. Taigi bendras įgytų apskaitos vienetų pensijai skirti skaičius yra 22,69 (21,33 + 1,36). Pagal šiuos duomenis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP1E-67034 paskyrė 331,91 Eur dydžio senatvės pensiją (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 363,60 Eur).

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 apskundė VSDFV, kuri šį sprendimą naikinti atsisakė, motyvuodama, kad perskaičiuoti senatvės pensiją nėra teisinio pagrindo (VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-1533)).

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė skundą atmesti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-1533 dalyje „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo“ paaiškino, jog senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu. Pagal šio teisės akto nuostatas, senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens pensijų socialinio draudimo stažo, įgyto iki pensijos skyrimo mėnesio, trukmės ir apskaitos vienetų skaičiaus. Apskaitos vienetai apskaičiuojami atsižvelgiant į asmens draudžiamąsias pajamas (uždarbį), turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir į nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (Pensijų įstatymo 12 ir 51 straipsniai).

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VSDFV, patikrinusi pareiškėjos senatvės pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad senatvės pensija apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į jos 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Remiantis pareiškėjos senatvės pensijos byloje esančiais dokumentais, Registre esančiais duomenimis bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičius yra 21,33. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas. 1995–2001 metais pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nemokėjo, todėl 1995–2001 metais draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojamas apskaitos vienetų skaičius, neturėjo. Taigi 1995–2001 metais apskaitos vienetų neįgijo. Pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis 2018 metais yra 0,5, 2019 metais – 0,5, 2020 metais – 0,36 (Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), iš viso po 2018 m. sausio 1 d. – 1,36 apskaitos vienetai. Pareiškėjos įgytų apskaitos vienetų skaičius, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, 2018 metais yra 0,07, 2019 metais – 0,21, 2020 metais – 0,36, iš viso – 0,64, tai yra mažesni nei atitinkamų metų pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai, todėl pareiškėjos 2018–2020 metais įgytais apskaitos vienetais laikomi pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai. Taigi bendras pareiškėjos įgytų apskaitos vienetų pensijai skirti skaičius yra 22,69. VSDFV nusprendė, jog pagal šiuos duomenis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr.(10.1E)VPE_SP1E-67034 paskirtos senatvės pensijos dydis – 331,91 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 363,60 Eur) – apskaičiuotas teisingai.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV kartu informavo pareiškėją, kad pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. senatvės pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių bei nurodė, jog pareiškėjos pensijos dydis kasmet bus naujinamas, atsižvelgiant į tai, kad ji, gaudama pensiją, dirba.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-1533 dalyje „Dėl deklaruotų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų“ paaiškino, jog, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 punktu, VMI teikia VSDFV administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 46 punktą, VMI teikia VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama VMI ir VSDFV duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. VMI pateiktų duomenų pagrindu apskaičiuojama savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad duomenys iš VMI apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti. Pateikus paklausimą elektroniniu būdu VMI, buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjos už 2003 metus pateikta deklaracija turėjo klaidų ir VMI informacinės sistemos duomenimis yra negaliojanti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad VSDFV pareiškėjai kartu nurodė, jog, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kad VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 metus nepateikė, ji VSDFV Vilniaus skyriui, kuriame vykdoma jos, kaip advokatės S. N., draudėjo kodas 12311, apskaita, gali pateikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kitų valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kurios galiojo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir mokėjo 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas, t. y. nuo VMI deklaruotų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo apskaičiuojamos.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei (bazinei) ir papildomai pensijos daliai gauti, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA). 15 procentų dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai buvo mokamos nuo pačių savarankiškai dirbančių asmenų pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negalėjo būti mažesnė negu 12 MMA. Registro duomenimis, už 2002, 2004–2008 metų laikotarpius pareiškėjos, kaip advokatės, valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai buvo sumokėtos nuo 12 MMA sumos.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmokoms ir privalėjo mokėti 10 procentų dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo VMI deklaruotų gautų pajamų metinės sumos (kurią sudarė individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir mokestinių metų pajamų mokesčio skirtumas), ne didesnės nei 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Už 2010 ir vėlesnius mokestinius laikotarpius advokatų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, socialinio draudimo įmokų bazę sudarė 50 procentų (už 2010–2018 metus), 90 procentų (už 2019 metus) individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, galiojantį nuo 2008 m. sausio 1 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Kadangi pareiškėja gavo netekto darbingumo pensiją ir nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. gauna senatvės pensiją, pagal VSDFV Vilniaus skyriui jos 2007 m. liepos 8 d. pateiktą prašymą, nuo VMI deklaruotų pajamų sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2018 ir 2019 metus buvo grąžintos pareiškėjai.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

27. Teismas nustatė, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“ nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskirta 331,91 Eur senatvės pensija, kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Pareiškėja VSDFV pateikė 2021 m. vasario 2 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034. VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-1533 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

28. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 punktu, VMI teikia Fondo administravimo įstaigoms informaciją, reikalinga socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato VMI, suderinusi su Fondo valdyba.

29. Teismas apžvelgė Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 51 straipsnio 1, 2, 6 dalyse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 46 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

30. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis)).

31. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjos senatvės pensijos individualiąją dalį, atsižvelgdamas į jo apskaičiuotų įgytų apskaitos vienetų skaičių. Pareiškėja teigė, kad vienetų skaičiai apskaičiuoti neteisingai, nes neįtraukti duomenys už 2003 metus.

32. Teismas iš ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų turinio bei proceso šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, jog atsakovas iš VMI negavo duomenų apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas. VSDFV sprendime nurodyta, jog VSDFV pateikus paklausimą elektroniniu būdu VMI buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjos už 2003 metus pateikta deklaracija turėjo klaidų ir VMI informacinės sistemos duomenimis yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, kad VMI nepateikė duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 metus, VSDFV sprendime paaiškino pareiškėjai, jog ji turinti teisę pateikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl VSD įmokų papildomai pensijos daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus.

33. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesutinka su tuo, jog jos pateikta 2003 metų deklaracija yra negaliojanti, kadangi ji nei iš VMI, nei iš atsakovo negavusi pranešimo apie tai, kad deklaracija yra negaliojanti. Ji papildomai į bylą pateikė 2004 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities VMI įteiktą metinę pajamų deklaraciją už 2003 metus, kurioje nurodytos jos individualios veiklos pajamos, nuo kurių pilnai sumokėti mokesčiai bei du mokėjimo pavedimus. Atsakovas teigė, jog pareiškėja įmokų papildomai pensijos daliai už 2003 metus nėra sumokėjusi. Paaiškino, jog pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. gegužės 10 d. pažymos duomenis pareiškėja 2004 m. gegužės mėnesį turėjo 774 Lt įsiskolinimą papildomai pensijos daliai.

34. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 570 buvo patvirtintas 430 Lt MMA dydis, kuris galiojo iki 2003 m. rugsėjo 1 d. Taigi, minimali įmokų papildomai pensijos daliai suma už 2002 metus sudarė 774 Lt (430 x 12 mėn. = 5160; 5160 x 15 proc. = 774 Lt). Remdamasis VMI pateiktais duomenimis VSDFV Vilniaus skyrius 2004 m. gegužės 10 d. surašė pažymą Nr. 5-1-430 „Apie valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimą“, pagal kurią 2004 m. gegužės mėnesį pareiškėja turėjo 774 Lt įsiskolinimą papildomai pensijos daliai. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2004 m. raginimas sumokėti skolą (už 2002 metus). 2004 m. birželio 4 d. pareiškėja nurodytą sumą už 2002 metus sumokėjo.

35. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 buvo patvirtintas 450 Lt MMA dydis nuo 2003 m. rugsėjo 1 d., todėl minimali įmokų suma papildomai pensijos daliai už 2003 metus sudarė 786 Lt sumą (430 x 8 mėn. + 450 Lt x 4 mėn. = 5240 Lt; 5240 x 15 proc. = 786 Lt). Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2021 m. vasario 25 d. išrašo iš Draudėjų pajamų operacijų ataskaitos pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tokios pareiškėjos papildomai pensijos daliai sumokėtos sumos nėra. Be to, atsakovas papildomai pateikė į bylą VSDVF Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. KA PZ1E-5911 „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“, kurioje matomos pareiškėjos ne tik laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. draudžiamosios pajamos, bet ir per minėtą laikotarpį sumokėtos socialinio draudimo įmokos bei Vilniaus skyriaus duomenys apie išmokėtą netekto darbingumo pensiją S. N. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d., pagal kurį apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis.

36. Teismas iš Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. (7.1) 46-17863, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą, nustatė, jog pareiškėja metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2003 metus užpildė 2004 m. balandžio 19 d., VMI deklaraciją gavo 2004 m. gegužės 3 d., 2004 m. rugsėjo 3 d. ji buvo užregistruota dokumentų tvarkymo skyriaus Archyvo informacinėje sistemoje. Deklaracijos duomenys 2004 m. rugsėjo 22 d. įkelti į Elektroninio deklaravimo sistemą, kurioje 2004 m. gruodžio 24 d. buvo deklaruota dėl esančių klaidų (neteisingai nurodytas asmens kodas). Gyventojų pajamų mokesčio informacinėse sistemose deklaracija apdorota 2005 m. gegužės 3 d. ir atmesta su statusu „Nepriimta Aktuali“ dėl joje esančių klaidų (17 laukelyje neįrašyta taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD ir MPNPD) suma). Taip pat rašte nurodyta, jog VMI duomenų bazių duomenimis pareiškėjos vardu už 2003 metus gyventojų pajamų mokesčio permokos nėra. Taigi, VSDFV Vilniaus skyriui VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas sumas už 2003 m. nepateikė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiškėjai įmokų įsiskolinimo papildomai pensijos daliai už 2003 m. neskaičiavo.

37. Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus, o pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo juos naikinti.

38. Teismas, atmetęs pagrindinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 39. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

40. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė nei per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį. Nagrinėjamu atveju nebuvo įskaičiuoti į stažą 2003 metai, už kuriuos ne tik buvo apskaičiuoti, tačiau ir nustatyta tvarka 2004 metais sumokėti visi mokesčiai. Už 2003 metus pareiškėjai nebuvo apskaičiuota ne tik individualioji, tačiau ir bendroji pensijos dalis.

41. Pareiškėja pažymi, kad jos skundo dalyko 2021 m. liepos 6 d. patikslinimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakyta priimti, nurodant, kad nutartis yra neskundžiama ir kad galima kreiptis į teismą, inicijuojant naujos bylos iškėlimą. Tokia teismo nutartis, pareiškėjos nuomone, pažeidžia jos teises.

42. Pareiškėja teigia, kad jai 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu skiriant senatvės pensiją nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas privalėjo apskaičiuoti bendrąją ir individualiąją pensijos dalis už visus laikotarpius iki pensijos skyrimo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau atsakovas neapskaičiavo individualios pensijos dalies už 2018, 2019, 2020 metus (iki rugpjūčio 10 d.).

43. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas 2020 metais aptiko, jog dėl pareiškėjos laiku ir nustatyta tvarka pateiktos deklaracijos už 2003 metus sistemoje yra įrašas, kad ši deklaracija negaliojanti ir nepriimta, neturėjo būti teismo vertinama kaip atsisakymas įskaičiuoti 2003 metus į stažą. Deklaracija už 2003 metus pateikta laiku, priimta, už 2003 metus dar 2004 metais sumokėti visi mokesčiai. Po deklaracijos už 2003 metus tinkamo pateikimo ir mokesčių sumokėjimo institucijos nepranešė pareiškėjai apie tai, kad 2004 metais teikiant 2003 metų deklaraciją, 17 langelyje, kuriame nebuvo įrašyta jokio skaičiaus, turėjo būti įrašytas 0. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2020 metais ir pareiškėjai apie tai tapo žinoma iš atsakovo atsisakymo apskaičiuoti pensiją už 2003 metus. Pareiškėjos teigimu, ji neturi būti atsakinga už valstybės įstaigos darbuotojų veiksmus arba neveikimą.

44. Pareiškėja akcentuoja, kad aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jos skundo iš esmės, papildomai įrodo atsakovo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo, kurį pareiškėja prašo pridėti prie bylos. Šiame sprendime yra nurodyta, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. individualiai pensijai apskaičiuoti pareiškėja įgijo 26,32 vienetus. Byloje kėlė ginčą dėl skirtos senatvės pensijos nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. dydžio, kuris buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 22,69 įgytus vienetus. Pirmosios instancijos teismo skundu prašė ne tik įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pensijos dydį, tačiau ir įpareigoti grąžinti jai neprimokėtas sumas. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės skundo neišnagrinėjo ir skundą atmetė, tai reikalavimas dėl neprimokėtų pinigų grąžinimo liko neišnagrinėtas. Tačiau, jei konkrečiu atveju individualios senatvės pensijos vienetai iki 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 26,32, o ne 22,69, atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2022 m. sausio 1 d. privalo primokėti trūkstamas pensijos sumas, t. y. teismas turėjo tenkinti skundą ir dėl reikalavimo grąžinti nesumokėtas sumas dėl neteisingo apskaičiavimo. 2022 m. kovo 9 d. sprendimu neišspręstas klausimas dėl bendros ir individualios pensijos dalies už 2003 metus. Teisingumo vykdymas, įtraukiant asmenį į vis naujas bylas tuo pačiu klausimu, negali būti laikomas teisingu.

45. Pareiškėjos nuomone, pagal byloje esamus dokumentus ir 2022 m. kovo 9 d. sprendimą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

46. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai skundžiamu Vilniaus skyriaus sprendimu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskirta 331,91 Eur senatvės pensija, kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Remiantis senatvės pensijai skirti pateiktais dokumentais bei Registre esančiais duomenimis bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičius yra 21,33.

48. Atsakovo teigimu, pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažas yra: S1 = 13.2704 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); S2 = 18.9583 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.). Apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra (8.3923 + 18.9583) x 0.78 = 21,33.

49. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas, t. y. nuo VMI deklaruotų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo apskaičiuojamos. Kadangi 1995–2001 metais pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nemokėjo, todėl 1995–2001 metais draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojamas apskaitos vienetų skaičius, neturėjo. Taigi 1995–2001 metais apskaitos vienetų neįgijo. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį. Duomenys iš VMI apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti. Pareiškėja įmokų papildomai pensijos daliai už 2003 metus nėra sumokėjusi. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį.

50. Atsakovas pažymi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai Vilniaus skyriuje buvo mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis: 2018 m. yra 0,5, 2019 m. – 0,5, 2020 m. – 0,36 (Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), iš viso po 2018 m. sausio 1 d. – 1,36 apskaitos vienetai. Įgytų apskaitos vienetų skaičius, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, 2018 m. yra 0,07, 2019 m. – 0,21, 2020 m. – 0,36, iš viso – 0,64, t. y. yra mažesni nei atitinkamų metų pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai, todėl 2018–2020 metais įgytais apskaitos vienetais laikomi pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai. Taigi bendras įgytų apskaitos vienetų pensijai skirti skaičius yra 22,69 (21,33 +1,36).

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir vertina, kad pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas ir išvados yra pagrįsti. Teismas teisingai nustatė, kad VMI nepateikė VSDFV Vilniaus skyriui duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 metus, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijai daliai nebuvo apskaičiuotos, ir pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, už 2003 metus nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai. Skundžiamame VSDFV sprendime pareiškėjai buvo paaiškinta, jog, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kad VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 nepateikė, ji VSDFV Vilniaus skyriui, kuriame vykdoma jos, kaip advokatės, draudėjo apskaita, gali pateikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus. Pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 9 d. sprendimas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču. Minėtas sprendimas priimtas įgyvendinant nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-458 nuostatas dėl nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskirtų socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų, kurių gavėjams iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos, perskaičiavimo nuo 2022 m. sausio 1 d. pagal Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatas, jeigu jų gavėjams tai naudinga, o ne taisant neteisingą pensijos apskaičiavimą, kaip nepagrįstai teigia pareiškėja. Aktualu tai, kad kartu su perskaičiuota senatvės arba netekto darbingumo pensija išmokama pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2022 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 54. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“, kuriuo apskaičiuotas pareiškėjos senatvės pensijos dydis, ir VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-1533 „Dėl 2020-08-19 sprendimu Nr. (10.1) VPE _SP1E-67034 paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo“, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl jai paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė S. N., kaip savarankiškai dirbusiam asmeniui (advokatei), 331,91 Eur dydžio senatvės pensiją nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., remiantis pareiškėjos sukaupto 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažo ir įgytų 22,69 apskaitos vienetų paskaičiavimu. Šių vienetų paskaičiavimas, kurį atliko atsakovas ir patikrino VSDFV, grindžiamas pareiškėjos, kaip savarankiškai dirbančio asmens, 1994–2017 metų draudžiamomis pajamomis (t. y. mokėtomis 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokomis tik pagrindinei pensijos daliai gauti) ir atitinkamomis 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokomis. Pareiškėja tokį vienetų apskaičiavimą vertino kaip neteisingą, pažymėdama individualios pensijos dalies apskaičiavimo nepagrįstumą, kadangi tuo diskriminuojamas savarankiškai dirbantis asmuo, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. mokėjęs 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos įmokas, tačiau šiuo laikotarpiu pagal atsakovą neįgijęs jokių apskaitos vienetų, taip pat akcentuodama, kad valstybės įstaigos pagal Konstituciją tarnauja piliečiams, todėl pareiškėja turėjo būti informuojama atsakovui negavus iš VMI duomenų apie jos pateiktoje ir dėl trūkumų nepriimtoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2003 metus deklaruotas sumas, nuo kurių buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei ir Sodrai, tačiau nėra įgytų apskaitos vienetų apskaičiavimo.

56. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pažymėdamas atsakovo pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotą pareiškėjai skirtos senatvės pensijos dydį pagal jos 1994–2017 metų draudžiančiąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas, ir akcentuodamas, kad atsakovas, negavęs iš VMI duomenų apie pareiškėjos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2003 metus deklaruotas sumas, pagrįstai neskaičiavo pareiškėjai įmokų įsiskolinimo papildomai pensijos daliai už 2003 metus, taip pat teisingai apskaičiavo pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį pareiškėjai 2017–2020 metais gaunant išmokamą netekto darbingumo pensiją.

57. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjos deklaracija už 2003 metus pateikta laiku 2004 metais ir pagal ją sumokėti visi mokėtini mokesčiai, tačiau 2003 metai, remiantis atsakovo negautais VMI duomenimis apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas, neįskaičiuoti į jos stažą, neišspręstas bendros ir individualios pensijos dalies už 2003 metus klausimas, nors VMI nepriimtos deklaracijos už 2003 metus trūkumai ir negaliojimas nebuvo žinomas pareiškėjai iki skundžiamo atsakovo Sprendimo. Be to, neapskaičiuota individualios pensijos dalis už 2018, 2019 ir 2020 metus (iki rugpjūčio 10 d.). Pareiškėja akcentuoja, kad ji įgijo 26,32 apskaitos vienetus, ką esą papildomai įrodo atsakovo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo, kurį pareiškėja prašo pridėti prie bylos.

58. Pabrėžtina, kad apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės grindžiami teiginiais, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo pareiškėjai skirtos senatvės pensijos dydį (be kita ko, individualios dalies aspektu), neteisingai apskaičiuodamas pagal mokesčius ir atliktas įmokas įgytų apskaitos vienetų skaičių, kuris esą nepagrįstas: 1) už 2003 metus; 2) už 2018–2020 metus.

59. Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad apeliantės nurodomas jos įgytų 26,32 apskaitos vienetų skaičius, kurį esą papildomai įrodo atsakovo 2022 m. kovo 9 d. sprendimas dėl socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo, kurį pareiškėja prašo pridėti prie bylos, nepaneigia skundžiamame atsakovo Sprendime nustatyto jos įgytų 22,69 apskaitos vienetų paskaičiavimo, kadangi šis 2022 m. kovo 9 d. sprendimas įgyvendina naujas 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas dėl, be kita ko, 2018–2021 metais paskirtų netekto darbingumo pensijų perskaičiavimo, ką pagrįstai pažymi VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą.

60. Nepritartina apeliacinio skundo argumentams dėl individualios pensijos dalies neapskaičiavimo už 2018–2020 metus, kai pareiškėjai buvo mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nes pirmosios instancijos teismo pažymimas ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojamas pareiškėjai už šiuos metus apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis nėra paneigtas jokiais pareiškėjos įrodymais dėl jo apskaičiavimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

61. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai už 2003 metus nebuvo apskaičiuota ne tik individualioji, tačiau ir bendroji pensijos dalis, tačiau atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad 2003 metų laikotarpis, už kurį pareiškėja nėra sumokėjusi įmokų papildomai pensijos daliai, įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad skundžiamu atsakovo Sprendimu jai paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimas esą visiškai nėra siejamas net su pagrindinės pensijos dalies už 2003 m. apskaičiavimu.

62. Ginčo baigtį lemia ne tai, kad pareiškėjos deklaracija už 2003 metus pateikta laiku ir esą sumokėti visi tuomet pareiškėjos mokėtini mokesčiai, kas pabrėžiama skunde ir apeliaciniame skunde, ar kad šios VMI nepriimtos deklaracijos, kurios 17 langelyje vietoje neįrašyto jokio skaičiaus, pasak apeliantės, turėjo būti įrašytas skaičius „0“, negaliojimas iki skundžiamo atsakovo Sprendimo nebuvo žinomas pareiškėjai, arba kad Konstitucija pareigoja valstybės įstaigas tarnauti žmonėms, pranešant apie trūkumus jų pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose, kas akcentuota pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui, bet tai, kad pareiškėja už 2003 metus nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijai daliai, todėl neįgijo apskaitos vienetų už 2003 metus. Tikslas, kurio skundu ir apeliaciniu skundu siekia pareiškėja, turėjo būti siekiamas pareiškėjai sumokant valstybinio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai už 2003 metus arba pasinaudojant 2021 metais VSDFV suteikta (pasiūlyta) galimybe teikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus.

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis