fad5f0db-a85f-460f-bdd3-7aa7de8d56e8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4307-484/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02846-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. E. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5). Skunde nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos LukiÅ¡kių TI-K nuolat buvo pažeidžiamos jo teisės į tinkamas suėmimo sÄ lygas. Detalizuoja, kad kalint dviese mažiau nei 7,8 kv. m. ploto kamerose, jose baldais užimamas plotas siekia apie 3,08 kv. m. (geležinė dviaukÅ¡tė lova 1,33 kv. m., tualetas 0,74 kv. m., kriauklė 0,25 kv. m., stalas apie 0,25 kv. m., geležinė kabanti lentyna maistui susidėti apie 0,2 kv. m., radiatorius 0,05 kv. m., medinė spintelė apie 0,36 kv. m., neskaitant asmeninių daiktų), todėl dviem asmenims judėti lieka po 2,36 kv. m. kameros ploto.

Pabrėžia, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje suimtajam (kalinamajam) turi teikti nemažiau kaip 5 kv. m. laisvo ploto, kuriame gali judėti. Remdamasis tuo, mano, kad Å¡iuo metu galiojanti 3,6 kv. m. ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, norma yra neteisėta. Nurodo, kad kalint dviese tokioje mažoje kameroje yra varžoma judėjimo laisvė. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesuteikia pakankamo užimtumo, galimybės užsiimti savo pomėgiais, todėl ploto trÅ«kumas nėra kompensuojamas.

Pažymi, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ , kaliniai turi 8 ar daugiau valandų praleisti ne savo kameroje. PareiÅ¡kėjas žodžiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl užimtumo užtikrinimo, tačiau gavo atsakymÄ , kad minėtos 8 valandos yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose patalpose Å¡alta, drėgna, vasarÄ tvanku, nėra ventiliacijos, todėl kamerÄ vėdinti tenka atidarius langus. Žiemos metu atidarius langÄ , kameroje tampa nejauku, nes visa Å¡iluma iÅ¡eina.

Tokiu bÅ«du vėdinant patalpas, padidėja tikimybė susirgti kvėpavimo takų, sÄ narių ligomis. Kameroje nėra oro cirkuliacijos, ypač tai juntama vasarÄ . Blogėja miego kokybė, nuo deguonies trÅ«kumo skauda galvÄ . Ventiliacijos nebuvimas taip pat sukelia diskomfortÄ , kai kameroje kartu kalintis asmuo naudojasi tualetu, kuris nėra atskirtas nuo likusio kameros ploto. Tuomet kameroje pasklinda blogas kvapas (lova nuo tualeto stovi 1,2 m atstumu). Dėl tos priežasties, nenorėdamas nesukelti diskomforto kitam asmeniui, tualetu naudojasi tik kai labai nori arba kitam suimtajam išėjus iÅ¡ kameros.

V. E. nurodo ir tai, kad jam bÅ«nant kameroje dviese su kitu asmeniu, buvo pažeidžiamas privatumas naudojantis kameroje įrengtu tualetu. PaaiÅ¡kina, kad sanitarinis mazgas kameroje atskirtas pertvara ir pakabinta užuolaida, pro kurios Å¡onus jis yra matomas kito suimtojo, ar į kamerÄ Ä¯Ä—jusio prižiÅ«rėtojo. Tai nesuteikia visiÅ¡ko privatumo ir trukdo jam atlikti gamtinius reikalus. PareiÅ¡kėjas taip pat jaučiasi nejaukiai, kai reikia pasikeisti apatinius drabužius. PareiÅ¡kėjas dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , kuri nurodė, kad privatumÄ užtikrina pakabintos užuolaidos, o atlikti rekonstrukcijos darbus ir įrengti sanitarinį mazgÄ , kaip atskirÄ kabinÄ su durimis nėra galimybių.

Dėl kalinimo mažose kamerose be ventiliacijos ir privatumo pareiÅ¡kėjas teigia patyręs psichologines kančias ir sukrėtimus, diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , žmogaus orumo pažeminimÄ , kuris yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 punktų reikalavimais. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2017 m., bÅ«damas laisvėje jis susirgo erkiniu encefalitu, Å¡ios ligos liekamuosius reiÅ¡kinius jaučia iki Å¡iol.

Dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų Å¡ie reiÅ¡kiniai yra paÅ«mėję. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 3,78 kv. m iki 7,94 kv. m. Pažymi, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Remiantis atsiliepime pateiktais duomenimis, teigia, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali lemti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekdama palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais jÄ pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d.

LukiÅ¡kių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontÄ . Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). LukiÅ¡kių TI-K gultus ir kitÄ inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti Å«kio darbams atlikti. Nei EŽTT praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato.

Teigia, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Tačiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu Lukiškių TI-K užuolaidos įrengtos 1 korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244, 8, 9,10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352.

Pažymi, kad užuolaidos įrengtos visose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 – Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418 – Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Kamerų įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, yra skirtas pataisos įstaigose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atliekamos operatyviosios valstybinės sveikatos saugos kontrolės metu oro temperatūros gyvenamosiose kamerose neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 p. reikalavimams nenustatė.

Teigia, kad Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Dėl užimtumo pažymi, kad norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-k turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjas bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K pagal praÅ¡ymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankÅ¡tos kambaryje (po mankÅ¡tos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į duÅ¡Ä ), žiÅ«rėti per televizijÄ transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavÄ , tiek ir įstaigos administracijos iÅ¡duodamÄ grožinę, teisinę literatÅ«rÄ bei periodinę spaudÄ , lankytis LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti ribota interneto prieiga bei dalyvauti LukiÅ¡kių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės).

Akcentuoja, kad socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į patvirtintÄ dienotvarkę. Taip pat nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Suimtiesiems kiekvienÄ dienÄ yra suteikta galimybė iÅ¡eiti pasivaikščioti, duÅ¡o dienÄ , suimtajam iÅ¡reiÅ¡kus norÄ , jis gali bÅ«ti iÅ¡vestas į mankÅ¡tos kambarį. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Šiuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 12-23). Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų suėmimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis a. b.

Nr. A63-1343/2012). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr.

EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ Â ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). PareiÅ¡kėjas skunde, be kita ko, teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas kameroje. Nurodo, kad atskaičius kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , jam teko apie 2,36 kv. m. laisvo kameros ploto, tuo tarpu pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ turi tekti 5 kv. m. Su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad  vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje-kalėjime turi tekti 5 kv. m. kameros gyvenamojo ploto, teismas nesutinka.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal nacionalinės teisės reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ pagal Konvencijos reikalavimus bÅ«tų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas bÅ«tų mažesnis nei 3 kv. m., neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Remiantis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 kv. m. (b. l. 15). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas Å¡iose kamerose: 6,9 kv. m. ploto kameroje Nr. 202 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 152 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 159 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 179 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 158 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 145 (2 asm.); 7,95 kv. m. ploto kameroje Nr. 295 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 162 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 180 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 161 (1-2 asm.); 7,87 kv. m. ploto kameroje Nr. 128 (2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 178 (1-2 asm.); 7,56 kv. m. ploto kameroje Nr.188 (1-2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 198 (1-2 asm.). Įvertinus duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį, pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,78 kv. m. iki 7,95 kv. m. kameros ploto, todėl neteisėti LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmai Å¡iuo aspektu nenustatyti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad gyvenamojo ploto trÅ«kumas nebuvo kompensuotas užtikrinant jo užimtumÄ LukiÅ¡kių TI-K. Nurodo, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ standartÄ suimtasis ne kameroje turi praleisti daugiau nei 8 valandas. Visų pirma, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl nepakankamo užimtumo yra sietini su gyvenamojo ploto pažeidimu. Teismas Å¡io pažeidimo nekonstatavo. Be to, remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ir Å¡ių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

To paties įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad Tardymo izoliatoriuose organizuojamas suimtųjų iki šešiolikos metų bendrasis ugdymas. Vyresnių negu šešiolikos metų suimtųjų bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu jų prašymu ir tardymo izoliatoriaus administracijos sutikimu. Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnio 2 dalis nustato pagrindines užimtumo formas: socialinis ir teisinis švietimas; suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad dalyvavimas socialinėse programose ir suimtųjų užimtumas gali bÅ«ti užtikrinamas suimtajam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ raÅ¡tu. Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos galimybės naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti savo pomėgiais ir kad jis žodžiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl užimtumo yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepatvirtinti jokiais įrodymais byloje. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo raÅ¡tu pareikÅ¡tus praÅ¡ymus užsiimti konkrečiomis veiklomis ar dalyvauti socialinės reabilitacijos programomis. Dėl Å¡ių priežasčių teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu buvo pažeistos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, be to, nesant kameroje įrengto atskiro sanitarinio mazgo su durimis, pasinaudojus tualetu, gyvenamoje patalpoje buvo nemalonus kvapas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Analogiški reikalavimai yra nustatyti ir naujojoje Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių redakcijoje (Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. V-26). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 papunktis numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetÄ prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis praneÅ¡imas (CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Be to, EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02) 81 p.).

Remdamasis nurodyta EŽTT praktika, LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Byloje esančiame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 27), nurodyta, kad gyvenamosios kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252- Nr. 257 2013 m. sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. AnalogiÅ¡kas sanitarinio mazgo įrengimas egzistuoja ir kamerose Nr. 386 – Nr. 395, Nr. 406 – Nr. 417, Nr. 418 – Nr. 426. PraneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti kitose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Remiantis nurodyta informacija, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto buvo atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtÄ teismų praktikÄ bei pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad naudojantis tualetu, kuris nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas sienele ir užuolaida, todėl jį galėjo stebėti tiek kameroje tuo metu buvę asmenys, tiek prižiÅ«rėtojai, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Tai, kad kamerose įrengtos užuolaidos, nepaneigia pareiÅ¡kėjo skundo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo, kadangi pagal minėtÄ teismų praktikÄ tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Taigi, atsakovas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjui jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista visÄ jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., t. y. iÅ¡ viso 351 paras.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. kamerose Å¡alta, drėgna, vasarÄ tvanku, nėra ventiliacijos. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kuriose kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas. IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo laikomas kamerose Nr. 202, 152, 159, 179, 158, 145, 295, 162, 180, 161, 128, 178, 188, 198 (b. l. 12-13, 24-25).

LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. rugsėjo mėn. praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kėjo skundo nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, kaip tai numatyta HN 134:2015. Kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atkreipia dėmesį, kad tinkamai vėdinant gyvenamÄ sias patalpas, iÅ¡vengiama pelėsio, staigių temperatÅ«ros pokyčių ir nemalonaus kvapo (b. l. 27-28). PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad kamerose buvo vėdinamos pro atvirus langus. Toks gyvenamųjų patalpų vėdinimo bÅ«das atitinka HN 134:2015 178 punkto reikalavimus.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose vykdoma visuomenės sveikatos saugos kontrolė. NVSC 2017 m. gruodžio 18 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-2079(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 202, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. rugsėjo 8-10 d., santykinė oro drėgmė buvo 44 proc., tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 31-32).  NVCS 2018 m. balandžio 10 d.

Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-1763 nustatyta, kad kameroje Nr. 162, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. balandžio 12 d., santykinė oro drėgmė buvo 41 proc., tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Kameroje Nr. 162 vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta, tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimus (b. l. 33-34).  Iš aptartų NVSC patikrinimų aktų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatyta HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų šiose kamerose.

Byloje duomenų, kad NVSC ginčui aktualiu laikotarpiu visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nėra. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, temperatÅ«rÄ , jose esantį santykinį drėgnumÄ , oro judėjimo greitį. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas privalo iÅ¡samiai nurodyti aplinkybes dėl suėmimo sÄ lygų, tuomet atsakovui atsiranda pareiga pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai dėl kamerų temperatÅ«ros, drėgmės, ventiliacijos yra labai abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretizuoti, todėl atsakovui neatsirado pareiga juos paneigti įrodymais. Tai, jog kamerose Å¡altuoju metų laiku bÅ«davo Å¡alta, drėgna, o Å¡iltuoju metų laiku – tvanku, yra subjektyvus jo paties vertinimas. PareiÅ¡kėjas nepatvirtino įrodymais, kad dėl gyvenamosios aplinkos sÄ lygų yra pablogėjusi jo sveikatos bÅ«klė.

Pateikta epikrizė (b. l .6) patvirtinta tik ligos 2017 m. faktÄ . Duomenų, kad dėl ligos liekamųjų reiÅ¡kinių paÅ«mėjimo pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas LukiÅ¡kių TI-K, kreipėsi medicininės pagalbos, byloje nėra. Todėl teismas negali daryti iÅ¡vados, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjui, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjui netinkamos jo laikymo sÄ lygos bÅ«tų sukėlusios sveikatos sutrikimus.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija bÅ«tų siekusi sÄ moningai pažeisti pareiÅ¡kėjo teises. Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (351 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais), intensyvumÄ atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausiÄ LVAT praktikÄ (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A-1032-858/2018;Nr. A-1018-662/2018;

Nr. A-1730-858/2018; Nr. A-1748-492/2018; Nr. A-4132-442/2018) iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 1050 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma 50 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. E. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. E. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1050 (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos. KitÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė