fad5cebf-4d48-4d74-9dd4-65bab0a0e508 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-727-891/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04332-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei, nuteistajam A.

V. (A. V.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), vertėjui Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 30 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, romų tabore, Vilniuje, Kirtimų g., iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo ir neteisėtai laikė striukės kairėje kiÅ¡enėje, degtukų dėžutėje, 11 vnt. folijos lankstinukų, pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. kovo 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(634)-IS1-1174, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000124 g, ir narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 0,293 g, striukės virÅ¡utinėje kiÅ¡enėje apžiÅ«ros metu rastas arbatinis Å¡aukÅ¡telis ir 1 vnt. folijos lankstinukas, kuriame buvo sudėtos vatelės su 1 ml talpos vienkartiniu Å¡virkÅ¡tu, kurio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė 0,000037 g, turėdamas tikslÄ dalį jų parduoti J.

F. (J. F.), kol 2019 m. sausio 31 d., 17.27 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 19, buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato pareigÅ«nų, kurie asmens apžiÅ«ros metu jas surado bei paėmė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o peržiÅ«rėti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtÄ bausmę. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad jam reikalingas rimtas gydymas, kÄ patvirtina kartu su skundu pateikiami dokumentai, kuris įmanomas tik neatėmus jam laisvės, o teisiamojo posėdžio metu ir prokurorė, vadovaudamasi BK 75 straipsniu, siÅ«lė atidėti jam skirtos bausmės vykdymÄ , kadangi jo labai sunki sveikatos bÅ«klė.

Taip pat apeliantas nurodo, kad savo kaltę nusprendė pripažinti ir dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi, be to, nusprendė pakeisti savo gyvenimÄ â€“ visiÅ¡kai nustoti vartoti narkotines medžiagas, pradėti reabilitacijos kursÄ , tačiau to negalės padaryti, jeigu jam bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme, praÅ¡o jÄ Å¡velninti ar atidėti jos vykdymÄ . Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam A. V. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

7. A. V. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti. Nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, jog Å¡is nusikaltimas yra vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatÅ«s asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimÄ visuomenėje. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ A.

V. padarė bÅ«damas teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kai teistumas už jį neiÅ¡nykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau nesant paduoto skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismas, vertindamas A. V. asmenybę, Å¡ios aplinkybės kaip atsakomybę sunkinančios nevertina.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tai yra pripažino įgijęs ir laikęs kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, tačiau neigė, kad turėjo tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

8. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde teigia, jog savo kaltę nusprendė pripažinti ir dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Taigi iÅ¡ apeliacinio skundo turinio ir apelianto paaiÅ¡kinimų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu galima suprasti, kad nuteistasis praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Toks nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas.

9. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-140-511/2018, 2K-345-511/2018 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju A. V. savo noru tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu tik iÅ¡ dalies pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, faktines aplinkybes, tai yra, kad įgijo ir laikė kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Jis iÅ¡ esmės neigė turėjęs tikslÄ parduoti ar kitaip platinti minėtas narkotines medžiagas, savo poelgio kritiÅ¡kai nevertino (ikiteisminio tyrimo metu tik deklaratyviai nurodė, kad gailisi), ir tik apeliaciniame skunde nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad savo kaltę A. V. pripažino ne savanoriÅ¡kai, o dėl surinktų įrodymų baudžiamoje byloje ir jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, siekdamas sumenkinti savo veiksmus, kad jam bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė bausmė, o jo gailėjimasis nėra nuoÅ¡irdus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti esant A. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

11. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rÅ«Å¡imi BK 41 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, A. V. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei bei už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kelis kartus baustas administracine tvarka, nuo 2015 m. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

NusikaltimÄ , už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. V. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus vos keliems mėnesiams po jo paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kur jis atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu jam skirtÄ areÅ¡to bausmę. Å ios faktinės aplinkybės rodo, kad A. V. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų iÅ¡vadų nedaro, savo gyvenimo bÅ«do nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir vienÄ kartÄ paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo (areÅ¡to) bausmė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino ir apelianto nurodomÄ aplinkybę dėl jo sunkios sveikatos bÅ«klės bei pagrįstai pažymėjo, kad A. V. kairės blauzdos opa (lėtinis osteomielitas) atsirado dar iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nei jo sveikatos bÅ«klė, nei, kaip nurodo apeliantas, auginamas nepilnametis vaikas, nesulaikė A. V. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nors jis jau anksčiau yra teistas ir neabejotinai žinojo apie gresiančiÄ atsakomybę.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatytas A. V. sveikatos sutrikimas yra susijęs su jo priklausomybe nuo narkotikų. Be to, pažymėtina, kad duomenų, jog reikiamas gydymas A. V. gali bÅ«ti užtikrintas tik jam bÅ«nant laisvėje ir negalėtų bÅ«ti užtikrintas bausmės atlikimo metu, nėra. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. skyrė vienintelę sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

12. Pažymėtina, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes bei atsižvelgęs į nuteistojo sveikatos bÅ«klę, už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrė A. V. bausmę, artimesnę minimaliai sankcijoje numatytai bausmei – 2 metus ir 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyta nei A. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau apylinkės teismas paskyrė žymiai mažesnę nei vidurkis bausmę. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra itin Å¡velni ir ne per griežta. Nagrinėjamu atveju dar labiau mažinti skirtos bausmės dydį ar skirti kitÄ , BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytÄ , Å¡velnesnę bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas Å¡velnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę gali paskirti tik esant BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Kaip nustatyta byloje, A. V. pats savo noru neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , nėra ir kitų BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sÄ lygų, kurioms esant teismas galėtų skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad, Å¡iuo atveju bausmės Å¡velninimas pagal BK 62 straipsnio 1, 2 dalis negalimas.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė ir pagrindo A. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos artimos minimaliam dydžiui laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A.

V. aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , taip pat nėra susidariusi kokia nors iÅ¡skirtinė teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokios iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo nurodoma sunki jo sveikatos bÅ«klė, į kuriÄ , kaip jau minėta, Å¡iuo atveju buvo atsižvelgta parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį sankcijos ribose.

14. Apeliantas taip pat praÅ¡o taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimÄ , bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu A. V. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju svarstyti Å¡io instituto taikymo nuteistajam A. V. galimybę nėra jokio pagrindo.

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtÄ bausmę, kurios Å¡velninti ar atidėti jos vykdymÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus ArÅ«nas Budrys Julita Dabulskytė-Raizgienė