fad4e47d-4c55-4a57-a68b-0b906c8f01aa · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-959-621/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01459-2013-1                    Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.;74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. K. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å iaulių TI), 1500 litų neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde ir patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, jog bÅ«damas Å iaulių TI 2013 m. gegužės 29 d. kalėjo 69 kameroje, buvo pateikęs praÅ¡ymÄ dėl skambučio, kad vakare jam leistų paskambinti žmonai telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 29 d. jam buvo numatytas teismo posėdis Å iaulių apygardos administraciniame teisme 9 val. administracinėje byloje Nr. I-113-355/2013.

Nurodė, jog jo niekas neinformavo, kokiu pagrindu jo nevežė į teismo posėdį. Paprašė bÅ«rio virÅ¡ininko, kad iÅ¡kviestų Å iaulių TI Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus darbuotojÄ , kuris kontroliuoja skambučius. Jis paaiÅ¡kino situacijÄ , kad jo nevežė į teismo posėdį, todėl nori pasiskambinti į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , pareigÅ«nas informavo, kad gali skambinti, tačiau vakare į namus nebegalės skambinti. Apie 14 val. pareigÅ«nas jį nuvedė skambinti antrame aukÅ¡te prie taksofono, jam pradėjus rinkti Å iaulių apygardos administracinio teismo telefono numerį, staiga pareigÅ«nas V.

V. priėjęs pažiÅ«rėjo į pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ dėl skambučio ir pradėjo aiÅ¡kinti, jog niekur negali skambinti iÅ¡skyrus į tÄ numerį, kur praÅ¡yme yra nurodęs. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog yra atvykęs iÅ¡ pataisos namų ir gali skambinti į bet kokį numerį, tačiau pareigÅ«nas paaiÅ¡kino, kad gali skambinti tik į vienÄ numerį, o žmonai negalės paskambinti. Tada pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog paskambinęs į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ neiÅ¡kalbės 15 minučių, tačiau pareigÅ«nas nekorektiÅ¡kai, grubiai ir įžūliai pareiÅ¡kė, jog žmonai negalės paskambinti.

Pareiškėjas nurodė, jog buvo šokiruotas, pasimetęs, iš streso pradėjo drebėti dėl tokio įžūlaus pareigūno elgesio ir todėl nebeskambino niekur. Taip pat pareigūnas V. V. netoli jo (per žingsnį) užsidegė cigaretę ir pradėjo rūkyti bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje. Nurodė, jog yra nerūkantis, todėl pareigūnui pasakė, kad jis pažeidžia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, tačiau pareigūnas atsakė, jog kada norės, tada ir rūkys.

Pareiškėjas nurodė, kad pradėjo graužti akis, svaigti galva, tapo silpna, burnoje nemalonus kvapas, jam teko kvėpuoti tabako užterštu oru. Pareigūnas V. V. nevykdė bendrojo pareigūnų rūpestingumo pareigos, taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).

PareigÅ«nai procese turi veikti atsakingai ir stropiai.Neturtinės žalos atlyginimo pagrindas – kad dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė didelį dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , nes jam bÅ«nant laisvės atėmimo įstaigoje, sutrukdė skambinti į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ , tuo pačiu ir Å¡eimai, kad palaikytų socialinius ryÅ¡ius su žmona ir sÅ«numi, buvo neteisėtai ir nepagrįstai apribotos jo teisės, buvo priverstas bendro naudojimo koridoriuje įkalinimo įstaigoje kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

TÄ dienÄ juto didelį pažeminimÄ , nes pareigÅ«nas V. V. žemino jo orumo ir garbę, įžūliai reiÅ¡kė savo nepagrįstus ir neteisėtus priekaiÅ¡tus, nepasitenkinimÄ , tuo savo elgesiu jam padarė žalÄ , nes toks valstybės pareigÅ«no elgesys yra visiÅ¡kai nepriimtinas, kenkė jo kaip piliečio autoritetui. Tokiais veiksmais sumažino bendravimo galimybes. Neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. birželio 26 d. raÅ¡to Nr. 17/01-868 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. liepos 7 d. raÅ¡to Nr. 2S -3435 pažymėjo, kad nesutinka su iÅ¡dėstytais argumentais dėl jo pateiktų skunduose nusiskundimų dėl neadekvačių pareigÅ«no V.

V. veiksmų.Teismas nutarė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui, nes apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Å iaulių tardymo izoliatorius 2014 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. 9-7828/06 pranešė, kad R. K. į posėdį nebus pristatytas, nes Vilniaus pataisos namuose buvo gautos dvi nutartys dėl pareiÅ¡kėjo dalyvavimo (esant pageidavimui) teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad Å iaulių apygardos administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžių datos sutampa, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta apsispręsti, kurio teismo posėdyje jis pageidauja dalyvauti.

R. K. raÅ¡tu pareiÅ¡kė norÄ dalyvauti abiejuose teismo posėdžiuose. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasirinko dalyvauti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. 13.00 val. posėdyje, bylos Nr. I-7910-580/2014. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjo dalyvavimas nėra pripažintas privalomu, todėl teismas gali bylÄ iÅ¡nagrinėti pagal esančius įrodymus ir užimtumas kituose teismo posėdžiuose nelaikytina svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi.

PareiÅ¡kėjas yra dalyvavęs teismo posėdyje, tai ne pirmas teismo posėdis, pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymus, praÅ¡ymai buvo iÅ¡spręsti. PareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pateikti patikslintÄ skundÄ , bet pareiÅ¡kėjas pateikė patikslintÄ skundÄ , kuris neatitiko ABTÄ® reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti, tačiau pareiÅ¡kėjas patikslinto skundo trÅ«kumų nepaÅ¡alino, todėl patikslintas skundas buvo atsisakytas priimti. PareiÅ¡kėjo skunde ir patikslintame skunde (2–3,13–14 b. l.) aiÅ¡kiai suformuluotas reikalavimas, neturtinės žalos dydis, aplinkybės ir jos pasireiÅ¡kimas, o atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė motyvuotÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ (55–58, 70–72 b. l.), todėl naujos aplinkybės, jeigu tokias nurodytų proceso Å¡alys, nekeistų skundo ir patikslinto skundo esmės. Teismas mano, jog galima nagrinėti bylÄ nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (136 b. l.).

Atsiliepime nurodė, kad su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (55–58 b. l.). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė paskambinti telefonu. Pagal 102 straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita; vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių; kam skambinti, pasirenka nuteistasis; telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis.

Skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (LR BVK 102 straipsnio 5 dalis).Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 126 punktas nurodo: pareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose.

PareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. IÅ¡ R. K. 2013-05-29 praÅ¡ymo Nr. 72/04-3326 matyti, kad nuteistasis kreipėsi dėl teisės suteikimo paskambinti telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Tokia teisė nuteistajam buvo suteikta, kÄ pripažįsta ir pats pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus dieninės pamainos prižiÅ«rėtojo V. V. 2013-05-29 paaiÅ¡kinimo Nr. 60/09-25149 ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių matyti, kad nuvedus R.

K. skambinti telefonu, pastarasis pradėjo rinkti ne tÄ numerį, kuris nurodytas jo praÅ¡yme. PareigÅ«nas V. V. taip pat teigia, kad R. K. pateikė pastabÄ dėl renkamo numerio ir paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjui galima skambinti tik praÅ¡yme nurodytu numeriu, tačiau R. K. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ir atsisakė skambinti praÅ¡yme nurodytu numeriu. Å ias aplinkybes patvirtina ir R. K. 2013-05-29 skundo Nr. 72/04-3330 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui argumentai: pareiÅ¡kėjas skunde nurodo nusprendęs savo teisę paskambinti realizuoti skambindamas kitam adresatui, nei buvo nurodęs praÅ¡yme.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus veikimas buvo teisėtas ir pagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad 2013-05-29 buvo pažemintas jo orumas, sukelti neigiami iÅ¡gyvenimai bei padaryta žala sveikatai dar ir tuo, kad pareigÅ«nas V. V. netoliese užsirÅ«kė. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ).

PareiÅ¡kėjui atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių, 2010-10-08 jis pateikė praÅ¡ymÄ bÅ«ti laikomas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis (reg. Nr. 71/04-4161). Jokių aktualių skundžiamam laikotarpiui praÅ¡ymų atitinkamai pakitus pareiÅ¡kėjo įpročiams įstaigoje nebuvo gauta. Nusiskundimų dėl laikymo kartu su kitais rÅ«kančiais asmenimis taip pat nebuvo gauta. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus dieninės pamainos prižiÅ«rėtojo V. V. 2013-05-29 paaiÅ¡kinimo Nr. 60/09-25149 matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ skambinti atvedęs pareigÅ«nas, stovėdamas atokiau nuo pareiÅ¡kėjo apie 2–3 metrus nuo taksofono, užsirÅ«kė.

PareiÅ¡kėjui dėl Å¡io pareigÅ«no veiksmo pareiÅ¡kus pastabÄ , pareigÅ«nas nedelsdamas nustojo rÅ«kyti. Teisės aktų turinio analizė ir formuojama teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013) minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų asmeninės ambicijos, pareiÅ¡kėjo formalÅ«s argumentai dėl pareigÅ«no rÅ«kymo netoliese nelaikytini atsakovo neteisėtu veikimu (neveikimu), galėjusiu sukelti neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, susiję su rÅ«kymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su akimirkÄ trukusiu pareigÅ«no užsirÅ«kymu pareiÅ¡kėjui nuo rÅ«kančiojo esant nutolus kelių metrų atstumu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Å iuo atveju nėra neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus aktų, kurie bÅ«tų sÄ lygoję pareiÅ¡kėjo tariamai patirtus neturtinę žalÄ galinčius sÄ lygoti iÅ¡gyvenimus. Nenustačius neteisėto atsakovo veikimo ar neveikimo, negali atsirasti priežastinis ryÅ¡ys. Nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos negali atsirasti prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (137 b. l.).

Teismui pateikė atsiliepimÄ , kuris iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais ir motyvais kaip ir atsakovo (70–72 b. l.).PareiÅ¡kėjo R. K. skundas ir patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Å iaulių TI administracijos veiksmų, atlyginimo.Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (LVAT                   2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės į skambinimÄ telefonu Kaip nustatyta pareiÅ¡kėjo skunde ir patikslintame skunde, R. K., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Å iaulių TI direktorių, kad leistų paskambinti sutuoktinei I. K. telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ir pareiÅ¡kėjas neginčija, kad 2013 m. gegužės 29 d. pareiÅ¡kėjas buvo Å iaulių TI pareigÅ«no nuvestas prie telefono aparato paskambinti.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę paskambinti telefonu. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių.

Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio iÅ¡laidas, kai nesinaudojama ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita, apmoka pats nuteistasis. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ , kuri nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pagal Å¡io straipsnio 5 dalį.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skirsnyje nustatyta nuteistųjų skambinimo telefonu tvarka. Å ių taisyklių 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos paskambinti telefonu.

Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse. Pagal taisyklių 125 punktÄ , pataisos įstaigos direktorius, priėmęs sprendimÄ leisti nuteistajam papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo praÅ¡yme daro motyvuotus įraÅ¡us. Su Å¡iais įraÅ¡ais nuteistasis supažindinamas pasiraÅ¡ytinai.

Nuteistųjų praÅ¡ymai su pataisos įstaigos direktoriaus įraÅ¡ais ir nuteistojo paraÅ¡u įsegami į specialų segtuvÄ . Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale. Taisyklių 126 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas leidžia nuteistajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad nuteistasis surinko telefono aparatu tÄ abonento telefono numerį, kurį nurodė pareigÅ«nui prieÅ¡ skambindamas telefonu, taip pat patikrinęs, ar jis nebando paskambinti nuteistiesiems, laikomiems kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose.

PareigÅ«nas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja nuteistasis, telefono numerį. Pagal Taisyklių 127 punktÄ , nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigÅ«nas suraÅ¡o motyvuotÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ pataisos įstaigos vadovybei.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus dieninės pamainos prižiÅ«rėtojo V. V. 2013-05-29 paaiÅ¡kinimo Nr. 60/09-25149 (47 b. l.) matyti, kad nuvedus R. K. paskambinti telefonu, pareiÅ¡kėjas pradėjo rinkti ne tÄ numerį, kuris nurodytas jo praÅ¡yme.

PareigÅ«nas V. V. taip pat teigia, kad R. K. pareiÅ¡kė pastabÄ dėl renkamo numerio ir paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjui galima skambinti tik praÅ¡yme nurodytu numeriu, tačiau R. K. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ ir atsisakė skambinti praÅ¡yme nurodytu numeriu. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina teismui pateikto skundo (2–3 b. l.) ir R. K. 2013-05-29 skundo Nr. 72/04-3330 (46 b. l.) Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui argumentai: pareiÅ¡kėjas skunde nurodo nusprendęs savo teisę paskambinti realizuoti skambindamas kitam adresatui, nei buvo nurodęs praÅ¡yme.

Teismas konstatuoja, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas skambindamas telefonu surinko ne tÄ numerį, kuris buvo nurodytas praÅ¡yme, yra pareiÅ¡kėjo, o ne Å iaulių TI pareigÅ«no atsakomybė. Todėl negalima teigti, jog Å iaulių TI pareigÅ«nas neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į telefoninį pokalbį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo paskambinti telefonu Å iaulių apygardos administraciniam teismui. Be to, įraÅ¡as žurnale (45 b. l.) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ 2013 m. gegužės 29 d. paskambinti telefonu žmonai I.

K.. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo Å iaulių TI veiksmų neteisėtumÄ . Nesant surinktų įrodymų, pagrindžiančių neteisėtų veiksmų buvimÄ , negalima nustatyti vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje kyla atsakovui prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

Dėl pareigÅ«no rÅ«kymo netoliese pareiÅ¡kėjo PareiÅ¡kėjas taip pat skunde ir patikslintame skunde nurodė, jog 2013 m. gegužės 29 d. pareigÅ«nas V. V. atvedęs pareiÅ¡kėjÄ paskambinti telefonu, stovėdamas netoliese pareiÅ¡kėjo užsirÅ«kė, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas bendro naudojimo koridoriuje kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, Å¡iais veiksmais buvo padaryta žala jo sveikatai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. sausio 23 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A146-115/2012) nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Å io straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Byloje ginčo dėl to, jog pareigÅ«nas V.

V. stovėdamas toliau nuo pareiÅ¡kėjo (apie 2–3 metrus) užsirÅ«kė cigaretę, nėra. Å iÄ aplinkybę patvirtina pareigÅ«no V. V. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, jog bÅ«damas netoli taksofono aparato (apie 2–3 metrus) užsirÅ«kė cigaretę (47 b. l.). Nuteistasis R. K. pareiÅ¡kė, kad jis yra nerÅ«kantis ir jam kenkia tabako dÅ«mai, tada pareigÅ«nas nutraukė rÅ«kymÄ ir iÅ¡metė cigaretę į Å¡iukÅ¡lių dėžę.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl pareigÅ«no rÅ«kymo netoliese pareiÅ¡kėjo, nėra pagrindo paneigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė diskomfortÄ ir tam tikrus nepatogumus bÅ«damas netoliese rÅ«kančio pareigÅ«no. Kita vertus, pažeidimo trukmė – pareiÅ¡kėjas Å¡alia rÅ«kančio pareigÅ«no buvo neilgai, pareiÅ¡kėjui dėl Å¡io pareigÅ«no veiksmo pareiÅ¡kus pastabÄ , pareigÅ«nas nustojo rÅ«kyti (tabako dÅ«mų poveikis pareiÅ¡kėjui nebuvo ilgalaikis) –eliminuoja praÅ¡ymo dėl žalos atlyginimo tenkinimÄ Å¡ioje dalyje.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ ir orumÄ . Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos                        2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti dėl pareigÅ«no rÅ«kymo netoliese pareiÅ¡kėjo pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų iÅ¡laidų dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo, iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto iÅ¡laidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidų, taip pat atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Pagal ABTÄ® 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu.

Suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet Å¡ių iÅ¡laidų detalų apskaičiavimÄ bei jų pagrindimÄ (ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010). Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų atlyginimo bei Å¡ių iÅ¡laidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo.

Nesant motyvuoto praÅ¡ymo su detaliu iÅ¡laidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ABTÄ® 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo kartu su Å¡ių iÅ¡laidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo R. K. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo R.

K. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas