fad3cb6b-ef2a-46ab-88ed-b65843fefd6c · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-560-796/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00936-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1. 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. P. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. R. iÅ¡laikymÄ vaikams T. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur kas mėnesį, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iki vaikų pilnametystės; priteisti 1106 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d.

Nurodė, kad kiekvieno vaiko bÅ«tiniems poreikiams per mėnesį reikalinga 428 Eur suma. Kadangi ieÅ¡kovė sÅ«nų pagimdė bÅ«dama 19 metų ir nesukaupusi darbo stažo, jokių iÅ¡mokų iÅ¡ VSDFV vaikų auginimo metu negavo. Å iuo metu ieÅ¡kovės pajamas sudaro tik 103,74 Eur gaunama iÅ¡moka už vaikus. Kol gyveno kartu su ieÅ¡kove, atsakovas visÄ laikÄ dirbo individualiai (klojo trinkeles pagal užsakymus), todėl, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovo pajamos yra apie 2 000 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas, atsakovas kas mėnesį kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui galėtų skirti po 200 Eur.

Tokia pinigų suma leistų užtikrinti vaikų interesų ir poreikių tenkinimÄ . Nurodė, jog su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 m. gegužės 1 d., nuo Å¡ios datos iki kreipimosi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dienos (2018 m. liepos 23 d.) prašė priteisti 1106 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , skaičiuojant po 200 Eur vaikui kas mėnesį.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad abu vaikai lanko darželį, ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ socialinei paÅ¡alpai gauti, sutiktų, jog atsakovas teiktų iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui kas mėnesį nors po 175 Eur. Pripažino, jog gyvenant atskirai, atsakovas nupirko vaikams rÅ«bų ir higienos priemonių už 150 Eur, sutiko Å¡iÄ sumÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ iÅ¡laikymo įsiskolinimo.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad gera valia siÅ«lė teikti iÅ¡laikymÄ po 150 Eur kiekvienam vaikui, tačiau ieÅ¡kovė su tokia iÅ¡laikymo suma nesutiko. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį galėtų mokėti po 150 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį kiekvienam vaikui.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog verčiasi individualia veikla, dirba statybų versle, todėl pajamos nėra stabilios, paskutinių mėnesių atlyginimo vidurkis siekia tik apie 300 Eur. Å iuo metu turi sveikatos problemų, todėl galimybių gauti didesnes pajamas neturi. SiÅ«lė ieÅ¡kovei mokėti iÅ¡laikymÄ gera valia, Å¡i nesutiko, todėl iÅ¡laikymo įsiskolinimas neturėtų bÅ«ti priteistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai 2018 m. spalio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo M. R. T. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo 2018 m. liepos 24 d. iki vaikų pilnametystės; nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta ieÅ¡kovė A.

P.; priteisė iÅ¡ M. R. 782 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nurodė sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo vykdyti skubiai; kitÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ M. R. 109 Eur žyminio mokesčio valstybei.

6. Teismas konstatavo, jog atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, todėl turi pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

7. Nurodė, kad lyginant ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra vienoda, todėl abu tėvai prie vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti vienodai. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atstovės teismo posėdžio metu iÅ¡sakyta pozicija, jog atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. Atsakovas neįrodė, kad, bÅ«damas darbingas, negali daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir teikti didesnį nei siÅ«lomÄ 150 Eur iÅ¡laikymÄ .

8. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė visų realių vaikų poreikių. Trejų ir dvejų metų vaikų poreikiai turi bÅ«ti vertinami protingai, turiningÄ vaikų laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla, todėl iÅ¡laidos laisvalaikiui ir žaislams, sportiniam inventoriui turėtų bÅ«ti leidžiamos racionaliau. Ä®vertinęs vaikų amžių (dveji ir treji metai), teismas konstatavo, jog vaikų poreikius užtikrina 340 Eur suma per mėnesį, todėl iÅ¡ atsakovo vaikų iÅ¡laikymui priteisė periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kas mėnesį.

9. Nustatė, atsakovas ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d.) vaikų iÅ¡laikymui pinigų nemokėjo, paramÄ suteikė rÅ«bais ir higienos prekėmis, kurių vertė 150 Eur. IeÅ¡kovės skaičiavimu, vaikų poreikiams per mėnesį buvo bÅ«tina 200 Eur suma, todėl įsiskolinimas sudarytų 956 Eur (įskaičius teiktÄ paramÄ daiktais). Teismas įvertinęs atsakovo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ ir vaikų poreikius pagal amžių, įsiskolinimo dydį sumažino, skaičiuojant, jog vaiko poreikiams per mėnesį pakako 340 Eur, ieÅ¡kovei pripažinus, jog gavo 150 Eur vertės paramÄ , nurodė, kad, atsakovo įsiskolinimo suma – 782 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas M. R. (toliau – apeliantas) praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. (apeliaciniame skunde nurodyta 2018 m. spalio 26 d. laikytina raÅ¡ymo apsirikimo klaida) sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto T. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis iÅ¡mokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , nuo 2018 m. liepos 24 d. iki vaikų pilnametystės: priteisti iÅ¡ M.

R. 535 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ A. P.; kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 10.1. Apelianto manymu, teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintÄ proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ , netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. 10.2. Teismas nevertino ieÅ¡kovės pajamų. IeÅ¡kovė veikia nesÄ Å¾iningai, turi pajamų ir sÄ moningai slepia savo pajamas.

IeÅ¡kovės teigimu, vaikams kiekvienÄ mėnesį reikalinga po 420 Eur iÅ¡laikymo, tačiau ieÅ¡kovė jokių pajamų neturi, gauna socialinę paramÄ , gyvena su tėvais, neturi komunalinių paslaugų iÅ¡laidų. Atsakovas visiÅ¡kai iÅ¡laiko Å¡alių bÅ«stÄ , moka mokesčius, prižiÅ«ri namÄ . 10.3. Apelianto vertinimu, vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti užtenka 250 Eur sumos, todėl atsižvengus į atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį, jis gali prisiimti didesnę iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ â€“ 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. 10.4.

Apeliantas neginčija, kad yra jaunas ir sveikas žmogus, vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau jo uždarbis priklauso nuo sezoniÅ¡kumo, nuo konkurencijos, kad galėtų uždirbti pinigus, apeliantas turi vykti į kitus miestus. Toks darbo pobÅ«dis yra susijęs su kelionės iÅ¡laidomis. Atsakovas nevengia savo prievolės vaikams, tačiau jo pajamos Å¡iuo metu neleidžia mokėti kiekvienÄ mėnesį po 340 Eur iÅ¡laikymÄ abiem vaikams. 10.5. Pažymėjo, kad jam Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3500 Eur bauda, kuriÄ atsakovas turi sumokėti į Valstybės biudžetÄ .

Atsakovas kelis kartus kreipėsi į teismÄ dėl baudos pakeitimo į vieÅ¡uosius darbus, tačiau jo praÅ¡ymas atmestas. 10.6. Nagrinėjamojoje byloje vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo informuota apie Å¡alių ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio bei nebuvo iÅ¡klausyta vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonė Å¡iuo klausimu. Å is procesinės teisės normos pažeidimas laikytinas esminiu ir gali bÅ«ti pagrindu pripažinti teismo sprendimÄ neteisėtu.

11. IeÅ¡kovė A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o M. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Nesutinka su apelianto teigimu, kad ieÅ¡kovė, gyvendama su tėvais, neturi komunalinių paslaugų iÅ¡laidų. Nesvarbu, kokioje vietoje ieÅ¡kovė gyventų, ji vis tiek patiria iÅ¡laidas komunaliniams mokesčiams, kurių dalis tenka ir vaikams. 11.2. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimÄ , todėl savo pajamas gali reguliuoti pagal poreikį.

Jis užsiima statybos darbais – trinkelių klojimu, traktoriaus „Bobcat“ vairavimu, todėl pajamas gauna grynaisiais pinigais, tai atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atsakovas nurodė, kad samdo žmones, darbininkui moka po 40 Eur per dienÄ , vadinasi, jo darbininkas gauna mažiausiai 800 Eur per mėnesį, o tuo tarpu pačiam atsakovui lieka apie 300 Eur. Pagal atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , jo darbo diena trunka 12 valandų, nuo 8.00 val. iki 21.00 val. Atsakovas savo poreikiams per dienÄ iÅ¡leidžia apie 6,00 Eur (180 Eur per mėnesį), jo teigimu, užmokesčio gauna 300 Eur, o vaikų iÅ¡laikymui taip pat siÅ«lė mokėti 300 Eur. 11.3.

Atsakovas nesiekia susirasti geriau mokamo darbo, nesidomi Darbo biržos pasiÅ«lymais, todėl jam lėšų pakanka. Akivaizdu, kad atsakovas savo gaunamas pajamas slepia, nes nelogiÅ¡ka ir neproporcinga dirbti 12–13 valandų per parÄ , mokėti darbininkui 800 Eur darbo užmokesčio, o pačiam neturėti iÅ¡ darbo naudos ir negalėti vaikams teikti iÅ¡laikymo. 11.4. Teismas, nustatydamas atsakovo turtinę padėtį ir priteisdamas iÅ¡laikymÄ , negalėjo vadovautis atsakovo paaiÅ¡kinimais, nes jie prieÅ¡tarauja protingumo principams. 11.5.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovui Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3500 Eur bauda, kuriÄ atsakovas turi sumokėti į Valstybės biudžetÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei jokios aplinkybės, susijusios su minėtu nuosprendžiu, nėra žinomos, apie tai bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama, todėl atsiliepime apie tai nepasisakytina. 11.6. Byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių, jų teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio 15. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaikų poreikių, įvertinęs vaikų amžių (dveji ir treji metai), konstatavo, jog vaikų poreikius užtikrina 340 Eur suma per mėnesį.

Teismas, įvertinęs Å¡alių turtinę padėtį, vaikų amžių ir poreikius, iÅ¡ atsakovo vaikų iÅ¡laikymui priteisė periodinėmis iÅ¡mokomis po 170 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad, bÅ«damas darbingas, negali daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir teikti didesnį nei siÅ«lomÄ 150 Eur iÅ¡laikymÄ .

16. Apeliantas, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintÄ proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ , netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos motyvų nekartoja, pasisakydama dėl esminių Å¡ios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

18. Nustatyta, jog ieškovė A. P. ir atsakovas M. R. yra T. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių įregistruota nebuvo. Vaikai gyvena su ieškove ir dėl to ginčo byloje nėra.

19. Pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, iÅ¡laikymo dydis privalo užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

20. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui iÅ¡laikyti reikalingų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

21. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo dydžiu. Nurodė, jog teismas nevertino ieÅ¡kovės pajamų. Apeliantas skunde taip pat nurodė, jog vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau jo uždarbis priklauso nuo sezoniÅ¡kumo, nuo konkurencijos, kad uždirbti pinigus jis turi keliauti į kitus miestus. Toks darbo pobÅ«dis yra susijęs su kelionės iÅ¡laidomis. Teigia, jog nevengia savo prievolės vaikams, tačiau jo pajamos neleidžia mokėti kiekvienÄ mėnesį po 340 Eur (t. y. po 170 Eur kiekvienam vaikui) iÅ¡laikymÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

22. Byloje vertinant Å¡alių turtinę padėtį nustatyta, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, jos pajamas sudaro tik 103,74 Eur gaunama valstybės parama vaikams ir socialinė paÅ¡alpa. IeÅ¡kovei, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, priklauso ½ gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais Džiuginėnų k., TelÅ¡ių r., transporto priemonių nėra įgijusi. Vertinant atsakovo tutinę padėtį pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovas taip pat nuosavybės teise turi nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. likusiÄ Â½ gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, transporto priemonių neturi, dirba pagal verslo liudijimÄ , jo pajamos iÅ¡ individualios veiklos per 2017 m. siekė 3115 Eur, o 2016 m. – 2236 Eur.

23. Visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog duomenų, kad apelianto turtinė padėtis būtų blogesnė negu apeliantės, nėra, apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo, dėl ko jis negalėtų mokėti nepilnamečiams vaikams 340 Eur (t. y. po 170 Eur kiekvienam vaikui) išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius duomenis, leidžiančius spręsti apie Å¡alių finansinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog lyginant ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad Å¡alių turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra vienoda. Sutiktina su tuo, kÄ nurodė pirmosios instancijos teismas, kad pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu, todėl turi bÅ«ti vertinamas ne tik iÅ¡laikymÄ privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vertinant byloje esančius duomenis, kad apeliantas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, turinti savo verslÄ , iÅ¡ atsakovo veiksmų bei gaunamų pajamų nematyti jo pastangų gauti didesnes pajamas ir daugiau lėšų skirti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams iÅ¡laikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Todėl apelianto argumentas, kad jo pajamos neleidžia mokėti kiekvienÄ mėnesį teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams, atmestinas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas vykdo individualiÄ veiklÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nėra iÅ¡naudojęs visų galimybių gauti didesnes pajamas, byloje esantys faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturi pakankamai pajamų dėl objektyvių priežasčių.

24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nevertino ieÅ¡kovės per mėnesį patiriamų iÅ¡laidų vaikų iÅ¡laikymui. Apeliantas nesutinka su ieÅ¡kovės teigimu, kad vaikams kiekvienÄ mėnesį reikalinga po 420 Eur iÅ¡laikymo. Apelianto manymu, atsižvelgiant į vaikų poreikius iÅ¡laikymo suma per mėnesį nevirÅ¡ija 250 Eur, todėl atsižvelgiant į atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinę padėtį, jis gali prisiimti didesnę iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ â€“ 130 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė jokių pajamų neturi, gauna socialinę paramÄ , gyvena su tėvais, neturi komunalinių paslaugų iÅ¡laidų. Atsakovas visiÅ¡kai iÅ¡laiko Å¡alių bÅ«stÄ , moka mokesčius, prižiÅ«ri namÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė iÅ¡samiÄ iÅ¡laidų detalizacijÄ (b. t. I, b. l 4), pagal kuriÄ nepilnamečių vaikų bÅ«tiniesiems poreikiams kiekvienam vaikui reikalinga 428 Eur suma, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos: mokesčiams; higienos prekėms; vitaminams; rÅ«bams; maistui; lavinimo įstaigai; daiktams, kurių nereikia kasdien, o vaikui pagal amžių ir poreikius; laisvalaikiui; kitoms nesuplanuotoms iÅ¡laidoms, kelionėms. IeÅ¡kovė nurodydama kasdienius dukters poreikius į iÅ¡laidas (428 Eur) įtraukė sauskelnes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių turtinę padėtį ir jų galimybes dirbti ir gauti pastovias ir didesnes pajamas, taip pat ir ieÅ¡kovės teiktus apskaičiavimus dėl vaikų iÅ¡laikymo, Å¡alių pozicijÄ dėl Å¡io reikalavimo, Å¡alių 2 ir 3 metų amžiaus vaikų bÅ«tinuosius poreikius, nusprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra bÅ«tina 340 Eur dydžio suma, ir iÅ¡ atsakovo priteisė nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Apeliantas, nurodydamas, kad vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka 250 Eur sumos, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių nurodytas faktines aplinkybes. Atsakovas nedetalizavo vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tinų iÅ¡laidų pobÅ«džio ir dydžių, taip pat nenurodė, kokiems vaikų poreikiams pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ ir teismo sumažintÄ iÅ¡laidų detalizacijÄ yra iÅ¡leidžiama per daug. Nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2 ir 3 metų amžiaus Å¡alių nepilnamečiams vaikams pakaktų apelianto siÅ«lomo teikti 130 Eur iÅ¡laikymo per mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui siÅ«lė teikti po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį yra bÅ«tina 340 Eur suma.

26. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertintina ir laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus apelianto argumentus, kad ieÅ¡kovė gyvena su tėvais bei nepatiria komunalinių paslaugų iÅ¡laidų. Tai, kad ieÅ¡kovė gyvena su savo tėvais, negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo bendrųjų principų sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžio vertinant Å¡alių turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams iÅ¡laikymo, nereiÅ¡kia, kad toks iÅ¡laikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

27. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog, jo manymu, ieÅ¡kovė veikė nesÄ Å¾iningai, turi pajamų ir sÄ moningai slepia savo pajamas, tačiau Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jie laikytini deklaratyviais ir atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasi CPK 185 straipsnyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintÄ proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principÄ , netinkamai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas surinko visus reikÅ¡mingus bylai įrodymus, juos iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK nuostatų.

29. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iÅ¡laikymo priteisimo priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams teikimÄ , nenukrypstant nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl paliekama nepakeista.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡laikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio iÅ¡laikymas, Å¡alims res judicata galios neįgyja, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo 31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ M.

R. 535 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ A. P.. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo M. R. priteisti 782 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo A. P.. Analizuojant apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog tokiu reikalavimu apeliantas praÅ¡o sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau apeliaciniame skunde nėra šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančių motyvų. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 23 d. vaikų iÅ¡laikymui pinigų nemokėjo, paramÄ suteikė rÅ«bais ir higienos prekėmis, kurių vertė 150 Eur.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo galimybes teikti iÅ¡laikymÄ ir vaikų poreikius pagal amžių, nusprendė, jog vaikų poreikiams per mėnesį pakako 340 Eur, ieÅ¡kovei pripažinus, jog iÅ¡ atsakovo gavo 150 Eur vertės paramÄ , iÅ¡ atsakovo priteisė 782 Eur įsiskolinimo sumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.

32. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nagrinėjamojoje byloje vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo informuota apie Å¡alių ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio bei nebuvo iÅ¡klausyta vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonė Å¡iuo klausimu. Apelianto manymu, Å¡is procesinės teisės normos pažeidimas laikytinas esminiu ir gali bÅ«ti pagrindu pripažinti teismo sprendimÄ neteisėtu.

33. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog Å¡ioje byloje nebuvo ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nėra bÅ«tinas.

34. Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CK 3.184 straipsnis), bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.178 straipsnis) ir kt. CK 3.178 straipsnis įtvirtina, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, pagal CK 3 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatas – dėl vaiko vardo ir pavardės, gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku, dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais ir pan., būtinai privalo dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo. Nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso normos nenumato privalomo vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo tokio pobÅ«džio bylose. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, ginčo pobÅ«dį bei teisinį reglamentavimÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas Å¡ioje byloje nėra bÅ«tinas, todėl apelianto argumentas, kad nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ vaiko teisių apsaugos institucijos nedalyvavimas yra procesinės teisės normos pažeidimas ir gali bÅ«ti pagrindu pripažinti teismo sprendimÄ neteisėtu, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas.

35. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jam Tauragės apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3500 Eur bauda, kuriÄ atsakovas turi sumokėti į Valstybės biudžetÄ . Atsakovas kelis kartus kreipėsi į teismÄ dėl baudos pakeitimo į vieÅ¡uosius darbus, tačiau jo praÅ¡ymas atmestas. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovei aplinkybės, susijusios su minėtu nuosprendžiu, nėra žinomos, apie tai bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbama, todėl atsiliepime apie tai nepasisakytina.

36. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiÅ¡kiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimÄ (CPK 312, 314 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005). Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas Å¡ių faktinių aplinkybių nebuvo nurodęs, nesirėmė jomis įrodinėdamas savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis CPK 312 straipsniu dėl jų nepasisako.

37. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimÄ , įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ .

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 39. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimai aptarti ir detalizuotai reglamentuoti CPK normų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis.

40. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. sausio 31 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 91 Eur.

41. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, o ieÅ¡kovė buvo atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto atstovo, valstybei iÅ¡ apelianto priteistinos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieÅ¡kovei apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡laidos – 91 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis), kurias patvirtina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. R. 91 Eur (devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė