2015-11-24 Nr. AB-23008-3-61-3-06620-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1815-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06620-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. ATK2-165/13 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. ATK2-165/13 už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus paskyrė įmonei 15 000 Lt baudą.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo kaltinimu pažeidus Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalis. Tvirtino, kad savo veiksmais nepateikė tabako gaminių reklamos, jų nereklamavo. Skrajutėse pateikta informacija yra Konstitucijos garantuojamos informacijos (saviraiškos) laisvės ir asmenų ūkinės veiklos laisvės išraiška. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija, teigė, kad Departamentas neįrodė, jog pateikta informacija yra apie tabako gaminius ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina juos įsigyti ir (ar) vartoti. Šiuo atveju buvo pateikta politinio–pilietinio pobūdžio informacija ne apie tabako gaminius, ši informacija nėra skatinamojo pobūdžio, taip yra realizuojama vartotojų teisė į teisingą informaciją. Vartotojų ekonominis elgesys nebuvo veikiamas, nes tokią informaciją gavo tik asmenys, įsigiję plonas ir (ar) mentolio skonio cigaretes. Informacija buvo nukreipta tik pirkėjams, įsigijusiems paminėtus tabako gaminius, siekiant informuoti juos apie numatomus cigarečių draudimus. Pabrėžė, kad taip realizavo konstitucinę teisę į informacijos (saviraiškos) laisvę, užtikrino teisę į teisingą informaciją ir pilietinę teisę dalyvauti valdant savo šalį. Tokia informacija neturi skatinamojo poveikio įsigyti ir (ar) vartoti įmonės platinamus tabako gaminius. Pareiškėjas taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, teigdamas, kad ne kiekviena informacija gali būti reklama. Departamentas neįrodė, jog skrajutėse pateikta komercinė informacija apie tabako gaminius ir būtent apie įmonės platinamus tabako gaminius. Pareiškėjo pavadinimas pateiktas tik tam, kad vartotojai būtų informuoti apie subjektą, kuris teikia tokią informaciją. Ši informacija buvo pateikta mažesnėmis raidėmis. Jokios kitos vaizdinės ar grafinės informacijos, kuri būtų draudžiama, skrajutėse nebuvo pateikta. Reklama gali būti tik tuomet, kada yra išskiriamas vienas konkretus prekės ženklas, o šiuo atveju tokio išskyrimo nebuvo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog skrajutės buvo platinamos tik pirkėjams, jau įsigijusiems tabako gaminius, ir ne bet kokius, tačiau tik planuojamas uždrausti plonas ir mentolio skonio cigaretes, patvirtina argumentus dėl skrajutėse skleistos informacijos tikslo – informuoti tam tikrus vartotojus apie numatomą konkrečių rūšių tabako gaminių pateikimo į Europos Sąjungos rinką draudimą ir galimybę apie tai pareikšti savo nuomonę. Užtikrino, kad suaugę rūkantys asmenys būtų įtraukti į Europos Sąjungos teisėkūros procesą, jų teisės nebūtų ignoruojamos ir į jų teisėtus interesus būtų atsižvelgta kompetentingoms Europos Sąjungos institucijoms priimant teisės aktus, reglamentuojančius tabako gaminių gamybą, pardavimą ir vartojimą. Aktyviai siekė, kad skrajutėse pateikta informacija būtų prieinama tik konkrečius tabako gaminius jau įsigijusiems asmenims, nepriklausomai nuo tabako gaminių gamintojo. Todėl tokiu pilietinio–politinio pobūdžio informacijos pateikimu nebuvo siekiama paskatinti vartotojų įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo nutarime cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-80/2009 nurodyta, jog Tabako kontrolės įstatyme numatyti draudimai turi būti taikomi tik tokiai informacijai, kuri atitinka tabako reklamos sąvoką. Kadangi skrajutėse pateikta informacija nėra laikytina tabako gaminių reklama, šiai informacijai neturi būti taikomi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje numatyti draudimai, o atsakovo argumentai dėl pateiktos informacijos kvalifikavimo tabako gaminių reklama laikytini visiškai nepagrįstais.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nepripažįsta Departamento nustatyto Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes pateikta informacija nebuvo apie tabako gaminius, todėl tokią informaciją galima pateikti. Atsižvelgiant į tai, informaciją ne apie tabako gaminius galima pateikti ir ginčijamose skrajutėse. Skrajutės turėtų būti reklaminio turinio, kad užtrauktų atsakomybę, o šiuo atveju informacija buvo susijusi su Europos Sąjungos Komisijos iniciatyva, o ne skatinimu.

Pareiškėjas pateikė išsamius argumentus dėl to, kad, jo vertinimu, Departamentas siekia nepagrįstai ir neteisėtai apriboti saviraiškos laisvę, kad nepagrindė tokios informacijos sklaidos keliamos grėsmės piliečių sveikatai ir pan., paminėta informacija yra skleidžiama ir žiniasklaidos, ir kitomis priemonėmis, nes klausimas yra aktualus visuomenėje. Pareiškėjo nuomone, toks saviraiškos laisvės apribojimas, kai ūkio subjektui, gaminančiam ir (ar) platinančiam tabako gaminius yra draudžiama skleisti bet kokią su jo verslu bei produktais susijusią informaciją, negali būti pripažintas būtinu demokratinėje visuomenėje, kitaip tariant, nėra proporcingas. Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią ypatingos svarbos informacijai, pavyzdžiui, politinei (kokia ir buvo pateikta skrajutėse), yra suteikiama platesnė apsaugos apimtis, dėl to tik išimtiniais atvejais tokio pobūdžio informacijos skleidimas gali būti ribojamas. Atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių direktyvos projektas visuomenėje jau susilaukė didžiulio atgarsio, įvairios žiniasklaidos priemonės, taip pat internetiniai naujienų portalai jau beveik metus viešai skelbia įvairius straipsnius, susijusius su šiuo tabako gaminių direktyvos projektu, todėl šis klausimas visuomenei yra ypač aktualus bei svarbus. Kadangi atsakovas nutarime nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę šios pilietinio–politinio pobūdžio informacijos sklaidos ribojimams, atsakovo veiksmai, kuriais yra nepagrįstai ribojama įmonės saviraiškos laisvė, yra pripažintini neproporcingais bei nebūtinais demokratinėje visuomenėje bei nepagrįstai išplečiančiais jos atsakomybę.

Pareiškėjas teigė, kad, įtraukdamas pilnamečius rūkančius asmenis į Europos Sąjungos teisėkūros procesą, užtikrina, jog pilnamečių rūkančiųjų (Europos Sąjungos rinkos vartotojų) teisės nebūtų ignoruojamos bei jog į šių asmenų teises ir teisėtus interesus būtų atsižvelgiama tam tikroms Europos Sąjungos ir nacionalinėms institucijoms priimant teisės aktus, reglamentuojančius tabako gaminių gamybą, pardavimą bei vartojimą. Paminėtais apribojimais atsakovas apribojo ne tik pareiškėjo konstitucinę teisę skleisti informaciją, tačiau ir pilnamečių tabako gaminių vartotojų teisę gauti informaciją. Tabako gaminių vartotojai nėra informuojami apie jiems aktualius Europos Sąjungos teisės aktų teisėkūros procesus ir padidėja galimybė, jog į šių asmenų teisėtus interesus nebus tinkamai atsižvelgiama priimant teisės aktus, susijusius su tabako gaminių teisiniu reglamentavimu.

Pareiškėjas akcentavo, kad pripažinus įmonės skelbiamą informaciją tabako gaminių reklama ir nepripažinus, kad atsakovas nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai apribojo įmonės saviraiškos laisvę, demokratinėje visuomenėje susidarytų nepateisinama situacija, kai ūkio subjektui, gaminančiam ir (ar) platinančiam tabako gaminius, būtų draudžiama skleisti bet kokią visuomenei ar tam tikrai jos daliai aktualią informaciją, o pilnamečiai tabako gaminių vartotojai būtų diskriminuojami, nes jų teisė gauti informaciją būtų nepagrįstai apribota. Uždraudžiant visuomenės diskusiją ypač aktualiais pilietiniais, socialiniais, politiniais ir kitais klausimais, būtų paneigiamos pamatinės demokratinės visuomenės vertybės, asmens teisė gauti bei skleisti informaciją, piliečio teisė dalyvauti teisėkūros procese. Tai sąlygotų ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama. Skrajutėse buvo pateikiama informacija siekiant reklamuoti mentolio (menthol) ir plonas (slims) cigaretes, skatinant įsigyti ir (ar) vartoti jas. Tiek skrajutėse, įdėtose cigarečių pakeliuose, tiek tabako gaminių prekybos vietose buvo pateikta draudžiama informacija apie tabako gaminius: buvo išskiriamos mentolio ir plonosios cigaretės bei pateiktas cigarečių platintojo pavadinimas, taip vidutinis reklamos vartotojas, pamatęs šiose skrajutėse pateiktą informaciją, yra skatinamas vartoti išskirtinai pareiškėjo platinamas plonas ir mentolio cigaretes.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas reklamavo tabako gaminius, pateikė draudžiamą informaciją apie tabako gaminius, platino reklaminę informaciją apie tabako gaminius skrajutėse, skirtose išsinešti. Taip jis pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad Lietuvos Respublikoje yra draudžiama tabako gaminių reklama, ir 17 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad tabako gaminių prekybos vietoje apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita informacija, išskyrus ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti: gamintojo, pardavėjo pavadinimas ir buveinės adresas; parduodamų tabako gaminių pavadinimai: žodžiai „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; dervų, nikotino, anglies monoksido kiekis cigaretėse; tabako gaminių kainos; įspėjimas apie kenksmingą tabako gaminių vartojimo poveikį sveikatai ir apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Paminėtą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė papildomą įstatyme nenumatytą informaciją, nurodytą skrajutėse, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti.

Atsakovo nuomone, skundžiamame nutarime išsamiai išdėstytais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalis.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentai nepanaikina padarytų Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimų. Pateikti argumentai vertintini kaip nepagrįsti, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei aktualiai suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Atsakovas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo platinamų tabako gaminių pakuotėse, taip pat mažmeninės prekybos vietose pateikė tabako gaminių reklamą ir draudžiamą informaciją skrajutėse, skirtose išsinešti. Skundžiamame nutarime nurodytas nuo pareiškėjo veiksmų priklausantis komercinės informacijos apie konkrečias cigaretes (plonas ir mentolio skonio) skleidimas yra tabako gaminių reklama.

Atsakovas pažymėjo, jog skrajutėse aiškiai nurodomos konkrečios cigarečių rūšys (plonos cigaretės ir mentolio skonio cigaretės) ir nurodoma: „NELEISKITE EUROPOS SĄJUNGAI UŽDRAUSTI ŠIŲ CIGAREČIŲ!“, „Europos Komisija siūlo uždrausti visas plonas ir mentolio skonio cigaretes. Tai yra prieš rūkančiuosius nukreipto įstatymo dalis. Šį pasiūlymą dar galima sustabdyti, jei politikams išsakysite savo nuomonę dabar. Sužinokite daugiau prisijungę prie www.stoptheban.eu Autorizuota UAB „Philip Morris Baltic“. Pačiose skrajutėse nėra kalbama apie Tabako gaminių direktyvą, tokia direktyva net nėra įvardyta. Taip yra skatinamas tolimesnis plonų cigarečių ir mentolio skonio cigarečių įsigijimas ir vartojimas. Konkretaus tabako gaminių platintojo – pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ – pavadinimo pateikimas tokiose skrajutėse taip pat vertintinas kaip konkretaus tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas. Be to, kartu su paminėta rašytine informacija pateiktas grafinis paveikslėlis, nurodantis, kad draudžiamos plonos ir mentolio skonio cigaretės, tik patvirtina tabako gaminių reklamos faktą, nes tokia pateiktos informacijos visuma yra nukreipta į konkrečių tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su tam tikros informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, jog skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis iš esmės objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį, nebūtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad nepagrindė tokios informacijos sklaidos keliamos grėsmės piliečių sveikatai ir pan.

Atsakovas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad skrajutės buvo nukreiptos tik į asmenis, kurie vartoja tokius tabako gaminius (plonas cigaretes arba mentolio skonio cigaretes), o mažmeninės prekybos vietose pateiktose skrajutėse informacija skleidžiama net ir nepriklausomai nuo tokių tabako gaminių gamintojo ir (ar) platintojo, tiesiog įsigijus plonas ir (ar) mentolio skonio cigaretes.

Atsakovas pažymėjo, kad, pateikus komercinę informaciją apie konkrečius tabako gaminius (mentolio skonio ir plonas cigaretes) ir jų platintoją (UAB „Philip Morris Baltic“), šie tabako gaminiai įgyja akivaizdų pranašumą, didesnį pastebimumą, t. y. išskirtinumą, kitų tabako gaminių atžvilgiu, tai yra draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams. Departamento poziciją patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Įvertinęs skrajutėse pateiktos informacijos visumą, jos pateikimo vietą, būdą, formą, atsakovas padarė išvadą, kad taip pareiškėjas pateikė tabako gaminių reklamą, skatino ir toliau įsigyti ir (ar) vartoti mentolio skonio ir plonas cigaretes. Vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad tabako reklamai konstatuoti būtina nustatyti konkretų reklamuojamą prekės ženklą. Tokie skundo argumentai prieštarauja ne tik teisės aktų reikalavimams, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Tabako kontrolės įstatymo nuostatose nėra apibrėžta, kad tabako gaminių reklama yra tik tuomet, kada pateiktas konkretus prekės ženklas, atvirkščiai, reklama pagal paminėtą įstatymą gali būti net ir tais atvejais, kada nėra išskirti vieni tabako gaminiai iš kitų ar pateiktas konkretus prekės ženklas, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1695/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė papildomą Tabako kontrolės įstatyme nenumatytą informaciją (vaizdinė ir grafinė informacija detaliai aprašyta skundžiamame nutarime, įskaitant rašytinę informaciją, paveikslėlius, OR kodą ir pan.). Be to, ant pareiškėjo skrajučių, kurios buvo skirtos išsinešti, buvo pateiktas gamintojo / platintojo pavadinimas – UAB „Philip Morris Baltic“, o tokia informacija yra galima pateikiant nurodytą informaciją tik tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Šiuo atveju paminėta informacija buvo pateikta aptariamose skrajutėse.

Atsakovo teigimu, nėra pagrindo pareiškėjo pateiktą informaciją tabako gaminių reklamos draudimo kontekste vertinti kaip Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus atitinkančią, o ne kaip tabako gaminių reklamą ir draudžiamu būdu pateiktą informaciją. Pateikta komercinė informacija, jos forma, būdas, vieta atkreipia vartotojo dėmesį į konkrečias cigaretes: plonas ir mentolio skonio, ir skatina jas nusipirkti, o tai yra Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimas.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo inicijuotas toks reklamos ir draudžiamos informacijos pateikimo sprendimas sukelia skatinamuosius pojūčius potencialiam vartotojui ir skatina jį įsigyti būtent plonas ir mentolio skonio cigaretes, domėtis paminėtomis cigaretėmis. Norint išskirti vienos rūšies tabako gaminius iš kitų, reikia imtis papildomų priemonių, o Lietuvos Respublikos įstatymai tokias papildomas reklamines priemones, grafinę, vaizdinę medžiagą draudžia. Skrajutėse esanti informacija šiuo atveju yra aliuzija į pareiškėjo platinamus tabako gaminius, taip pat į plonas ir mentolio skonio cigaretes.

Atsakovo teigimu, priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, dėl šios priežasties panaikinti ginčijamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar skundžiamame nutarime aprašytą skrajučių ir jose esančios informacijos pateikimo būdą ir formą galima laikyti tabako gaminių reklama ir draudžiamos informacijos pateikimu. Pareiškėjas nesutiko, kad taip buvo reklamuojami tabako gaminiai ir pateikta draudžiama informacija.

Teismas nurodė, kad Departamentas 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. ATK2-165/13 už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus paskyrė pareiškėjui 15 000 Lt baudą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, 17 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalimis.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutiko su inkriminuojamu Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir teigė, kad savo veiksmais nepateikė tabako gaminių reklamos, jų nereklamavo; skrajutėse pateikta informacija yra saviraiškos laisvės ir asmenų ūkinės veiklos laisvės išraiška. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008. Nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, ar skundžiamame nutarime aprašytą skrajučių ir jose esančios informacijos pateikimo būdą ir formą galima laikyti tabako gaminių reklama ir draudžiamos informacijos pateikimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo, jog platina tiek plonas, tiek mentolio skonio cigaretes Lietuvos rinkoje. Vertindamas skrajučių turinį, teismas nustatė, jog jose aiškiai nurodomos konkrečios cigarečių rūšys (plonos cigaretės ir mentolio skonio cigaretės), taip pat užrašuose „NELEISKITE EUROPOS SĄJUNGAI UŽDRAUSTI ŠIŲ CIGAREČIŲ!“, „Europos Komisija siūlo uždrausti visas plonas ir mentolio skonio cigaretes. Tai yra prieš rūkančiuosius nukreipto įstatymo dalis. Šį pasiūlymą dar galima sustabdyti, jei politikams išsakysite savo nuomonę dabar. Sužinokite daugiau prisijungę prie www.stoptheban.eu Autorizuota UAB „Philip Morris Baltic“ nėra įvardyta Tabako gaminių direktyva. Teismo vertinimu, tai nėra informacinio pobūdžio informacija, kuri išreiškia nuomonę, kadangi užrašas „NELEISKITE EUROPOS SĄJUNGAI UŽDRAUSTI ŠIŲ CIGAREČIŲ!“ skamba kaip raginimas. Šauktukas užrašo gale dar labiau sustiprina šaukinį. Teismas padarė išvadą, kad yra skatinamas tolimesnis plonų cigarečių ir mentolio skonio cigarečių įsigijimas ir vartojimas. Konkretaus tabako gaminių platintojo UAB „Philip Morris Baltic“ pavadinimo pateikimas tokiose skrajutėse taip pat vertintinas kaip konkretaus tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas. Kartu su rašytine informacija pateiktas grafinis paveikslėlis, nurodantis, kad draudžiamos plonos ir mentolio skonio cigaretės, tik patvirtina tabako gaminių reklamos faktą, nes tokia pateiktos informacijos visuma yra nukreipta į konkrečių tabako gaminių tolimesnį įsigijimo ir vartojimo skatinimą. Pateikus komercinę informaciją apie konkrečius tabako gaminius (mentolio skonio ir plonas cigaretes) ir jų platintoją (UAB „Philip Morris Baltic“), šie tabako gaminiai įgyja akivaizdų pranašumą, didesnį pastebimumą, t. y. išskirtinumą, kitų tabako gaminių atžvilgiu, tai yra draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams.

Teismas pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, skrajutės buvo nukreiptos tik į asmenis, kurie vartoja tokius tabako gaminius (plonas cigaretes arba mentolio skonio cigaretes), o mažmeninės prekybos vietose pateiktose skrajutėse informacija skleidžiama net ir nepriklausomai nuo tokių tabako gaminių gamintojo ir (ar) platintojo, tiesiog įsigijus plonas ir (ar) mentolio skonio cigaretes. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012. Teismo vertinimu, pareiškėjas reklamavo ir draudžiamą nenustatytą vaizdinę, grafinę informaciją pateikė apie konkrečias cigaretes: plonas ir mentolio skonio cigaretes. Teismas, įvertinęs skrajutėse pateiktos informacijos visumą, jos pateikimo vietą, būdą, formą, padarė išvadą, kad taip pareiškėjas pateikė tabako gaminių reklamą, skatino ir toliau įsigyti ir (ar) vartoti mentolio skonio ir plonas cigaretes. Remdamasis V. G. atsakovui 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašytu elektroniniu laišku, nustatė, kad „Lietuvos spaudos“ kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) stotelės, paminėtas skrajutes, padėtas ant prekystalio, kiekvienas jas pastebėjęs asmuo netrukdomas galėjo pasiimti. Ši informacija paneigė pareiškėjo tvirtinimą, kad skrajutės buvo dalijamos tik mėtų skonio ar ilgas cigaretes įsigijusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų gamintojo.

Teismas, be to, pažymėjo, jog, pareiškėjo teigimu, pateikta informacija nebuvo apie tabako gaminius, todėl tokią informaciją galima buvo pateikti. Skrajutėse pateikta informacija turėtų būti reklaminio turinio, kad užtrauktų atsakomybę, o nagrinėjamu atveju informacija nebuvo susijusi su skatinimu. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-80/2009. Nors pareiškėjas tvirtino, kad informacija skrajutėse nebuvo apie tabako gaminius, tačiau teismas atmetė tokius pareiškėjo argumentus.

Tabako kontrolės įstatyme numatyta, kad tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija. Šiuo atveju tokia informacija buvo pateikta apie tabako gaminius (plonas ir mentolio skonio cigaretes ir su jomis susijusi vaizdinė ir (ar) vaizdinė, grafinė informacija), o Tabako kontrolės įstatyme numatytas absoliutus tokios vaizdinės ir grafinės informacijos draudimas. Analizuodamas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis, teismas pažymėjo, jog įstatymas numato baigtinį ant tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos leidžiamos pateikti informacijos sąrašą, o to paties straipsnio 5 dalis įtvirtina imperatyvų draudimą pateikti bet kokią kitą, nenustatytą kaip leidžiamą, vaizdinę ar grafinę informaciją.

Šioje byloje pareiškėjas pateikė papildomą Tabako kontrolės įstatyme nenumatytą informaciją (vaizdinė ir grafinė informacija detaliai aprašyta skundžiamame nutarime, įskaitant rašytinę informaciją, paveikslėlius, OR kodą ir pan.). Be to, ant pareiškėjo skrajučių, kurios buvo skirtos išsinešti, buvo pateiktas gamintojo / platintojo pavadinimas – UAB „Philip Morris Baltic“, o tokia informacija yra galima pateikiant nurodytą informaciją tik tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, kartu su išdėstytais tabako gaminiais.

Šiuo atveju paminėta informacija buvo pateikta aptariamose skrajutėse. Pareiškėjo pateikta komercinė informacija, jos forma, būdas, vieta atkreipia vartotojo dėmesį į konkrečias cigaretes: plonas ir mentolio skonio, ir skatina jas nusipirkti, o tai yra Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimas. Reklamos skleidimo principai yra reklamuojamo produkto žinomumas, populiarumas, reklamos pakartotinamumas. Pažymėjo, kad šios tabako gaminių reklamos tikslas yra populiarinti konkrečias prekes (plonas ir mėtų skonio cigaretes) tarp vartotojų, atlikti reklaminę funkciją, toliau vystyti šių tabako gaminių prekybos segmentą, siekti tolimesnės šių cigarečių prekybos ir pardavimų skatinimo.

Akivaizdu, kad, pateikdamas paminėtas reklamines priemones, pareiškėjas siekė būtent šio tikslo, jis tiesiogiai suinteresuotas tokių gaminių vartojimo skatinimu ir tolimesne jų realizacija.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu pabrėžė, jog pateikta informacija yra orientuota į teisės politikos sritį ir nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenukreipta į konkrečių tabako gaminių įsigijimą ir / ar vartojimą. Pareiškėjas, išplatindamas informaciją, siekė tik atkreipti tam tikrų tabako gaminių vartotojų dėmesį ir informuoti suinteresuotus asmenis apie galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę. Teismas tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus, kadangi toks siekis nepanaikina tabako gaminių reklamos ir draudžiamos informacijos pateikimo fakto ir šių pažeidimų sudėties. Vartotojo požiūriu, visų pirma, tai yra komercinės informacijos arba reklamos skleidimas apie tabako gaminius, būtent apie plonas ir mėtų skonio cigaretes.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis gali skleisti bet kokią informaciją, nes taip užtikrinama teisė į teisingą informaciją, saviraiškos laisvė. Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektai privalo atsižvelgti, jog tabako gaminiams yra taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama yra draudžiama, taip pat numatyta daug kitų draudimų, susijusių su tabako gaminiais. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl akcizinių prekių (tabako gaminių ir alkoholio produktų) itin griežto reguliavimo būtinybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo argumentus bei pasisakymus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad UAB „Philip Morris Baltic“ reklamavo tabako gaminius, pateikė draudžiamą informaciją, platino reklaminę informaciją apie tabako gaminius skrajutėse, skirtose išsinešti.

Teismas, išvardijęs pareiškėjui anksčiau skirtas baudas už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus, vadovaudamasis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9, 10 dalimis, padarė išvadą, kad Departamento 2013 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-165/13 yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta adekvati ekonominė sankcija, ją skiriant laikytasi Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio reikalavimų. Nenustatyti skundžiamo akto naikinimo pagrindai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantas, platindamas skrajutes, pateikė tabako gaminių reklamą, dėl to tokiais savo veiksmais pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tabako gaminių reklamos draudimą. Nesutinka su šia teismo išvada, nes informacija, kuri buvo pateikta skrajutėse, negali būti laikytina tabako gaminių reklama, kadangi, pirma, skrajutėse pateikta informacija buvo apie Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas, o ne apie tabako gaminius, antra, šia pilietinio–politinio pobūdžio informacija vartotojai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo ir negalėjo būti skatinami įsigyti ir / ar vartoti tabako gaminius.

2. Teismas ne tik nepagrįstai išplėtė apelianto administracinės atsakomybės ribas, bet taip pat neteisėtai, nepagrįstai ir neproporcingai apribojo apelianto konstitucinę saviraiškos laisvę bei vartotojų teisę į teisingos ir visapusiškos informacijos gavimą.

3. Skrajutėse pateikta informacija nėra ir negali būti laikoma tabako gaminių reklama, kadangi joje nebuvo pateikta reklaminio pobūdžio informacija apie tabako gaminius ir ji neskatino tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo, todėl skrajučių pateikimas konkrečių rūšių tabako gaminius įsigijusiems asmenims nėra laikytinas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Skrajutės nebuvo laisvai prieinamos bet kuriam asmeniui. Laisvas ginčo skrajučių platinimas bet kuriems asmenims, įskaitant nepilnamečiams ir / ar mažamečiams, visiškai niekuo nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė tapačius argumentus, kaip ir paaiškinime Departamentui bei skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų motyvų, kodėl teismo išvados yra nepagrįstos. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodyti argumentai prieštarauja teismų praktikai, kuria vadovavosi tiek Departamentas, tiek teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2013 m. spalio 3 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 15 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus. Todėl teisės taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualus šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje. Paminėtose straipsnio dalyse (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. IX-2102 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama (17 str. 1 d.); šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija (17 str. 5 d.).

Kadangi nurodytose teisės normose yra pateiktos nuorodos į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (str. 1 d.) bei į šio straipsnio 3 dalį (str. 2 ir 5 d.), nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šių Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio dalių aiškinimas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nustatytos jo 1 dalyje nurodyto draudimo išimtys, pagal kurias tabako gaminių reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui (1 p.); tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai (3 p.). Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės normų aiškinimo, kolegija pažymi, kad jų išdėstymo konstrukcija bei įstatymų leidėjo nustatyta jų tarpusavio sąsaja, taip pat Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2102 redakcija) 18 ir 5 dalyse pateiktas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokų apibūdinimas („tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius“; „paslėpta tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslėpta reklama laikomas toks informacijos pateikimas, kai už jį apmokama ar kitaip atsilyginama“) suponuoja būtinumą aiškinti šias teisės normas, sisteminiu teisės aiškinimo būdu. Be to, kolegija pažymi, kad, aiškinant šias teisės normas yra būtina atsižvelgti į Tabako kontrolės įstatymo tikslus, suformuluotus jo 1 straipsnio 2 dalyje („Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui“).

Aiškindama nurodytas Tabako kontrolės įstatymo normas paminėtu būdu, kolegija pažymi, jog įstatymo 2 straipsnio 18 ir 5 dalyse pateiktų nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, kad tabako gaminių reklama yra bet kokia, taip pat ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, neapibrėžtam asmenų ratui prieinama ir skirta informacija apie tabako gaminius. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tokia, nors į tabako gaminių reklamos sampratą patenkanti informacija, yra leistina tik tais atvejais, kai jos pateikimo vieta ir būdai atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl, vertinant, ar informacija apie tabako gaminius Tabako kontrolės įstatymo taikymo prasme yra leistina, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, ar ši informacija yra leistina turinio prasme (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 3 d.), ar jos pateikimo būdas (vieta, forma ir pan.) neviršija Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų minimalių reikalavimų. Nustačius, jog konkrečioje situacijoje yra pažeistas nors vienas iš nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų, laikytina, kad viešai pateikiama informacija apie tabako gaminius (tabako gaminių reklama) Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo prasme yra draudžiama. Kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad tabako gaminių reklamos draudimas Tabako kontrolės įstatyme nustatytas imperatyvo būdu, bei į šio įstatymo pagrindinį tikslą, nurodytą jo 1 straipsnio 2 dalyje, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako reklamą naudai.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad skundžiamame atsakovo nutarime yra detaliai aprašyti tiek pati paminėtose skrajutėse pateikta informacija apie pareiškėjo gaminamas ir platinamas plonas ir mentolio skonio cigaretes, tiek šios informacijos pateikimo (platinimo) būdai. Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nutarime pateiktų aprašymų tikslumo ir teisingumo. Nagrinėjamo ginčo esmė yra šios informacijos ir jos pateikimo būdo įvertinimas (reikšmės nustatymas) Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymo prasme, t. y. pareiškėjo kvestionuojama aplinkybė, kad tokio turinio informacija ir jos pateikimo būdai gali (pagal pareiškėją, negali) būti laikomi draudžiama tabako gaminių reklama.

Vertindama aptariamos informacijos turinį ir jos pateikimo (platinimo) būdą, panaudojant specialias kartu su paminėtais tabako gaminiais (plonomis ir mentolio skonio cigaretemis) platinamas skrajutes, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo nurodytas šios informacijos platinimo aspektas (su saviraiškos laisve sietinas politinio-pilietinio pobūdžio informacijos skleidimas), net jį ir nustačius, savaime nepaneigia kito, Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu reikšmingo, tabako gaminių reklamos skleidimo aspekto. Tai reiškia, kad ta pati su tabako gaminiais bent kokiu būdu sietina informacija, priklausomai nuo jos turinio ir skleidimo (platinimo) būdo, gali atitikti du pamintus (ar dar daugiau) jos vertinimo aspektus. Tačiau, nustačius, kad tokios informacijos turinys bei jos (informacijos) platinimo būdas gali būti vertinami ir kaip tabako gaminių reklama, bei, nenustačius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų išimčių iš bendrosios tabako gaminių reklamą draudžiančios taisyklės, turi būti konstatuota, kad tai yra Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų draudimų pažeidimas.

Kolegija, atskirai akcentuodama paminėtose skrajutėse išskirtą tabako gaminių (plonų ir mentolio skonio cigarečių) rūšį ir skrajutėse nurodytą galimą grėsmę tokių cigarečių vartojimui, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tai gali būti vertinama (suprantama) kaip šių tabako gaminių platintojo (pareiškėjo) siekis atkreipti tabako gaminių vartotojų išskirtinį dėmesį į šios rūšies cigaretes ir taip netiesiogiai jas reklamuoti. Taigi kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas (atsakovo nutarime nurodytomis priemonėmis ir būdais) padarė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų draudimų pažeidimus.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė