fad0ad8a-9bb3-4ee2-9787-bdfcb6ed0e29 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. N1-131-1035/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05987-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Å ipkauskienei, kaltinamajam Ž. M., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, atstovėms pagal įstatymÄ ((duomenys neskelbtini) globos namų socialinėms darbuotojoms) T.

D., J. M., civilinei atsakovei (duomenys neskelbtini) globos namų direktorei I. N., kaltinamajam V. V. (V.), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič ir atstovui pagal įstatymÄ (laikinajam rÅ«pintojui) P. V. (P. V.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Daivai Čerbauskienei ir Daivai Čerbauskienei, nukentėjusiojo M. L. atstovei pagal įstatymÄ (motinai) ir civilinei ieÅ¡kovei D. L., nukentėjusiojo D.

G. atstovei pagal įstatymÄ (motinai) ir civilinei ieÅ¡kovei E. A.-G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) globos namų rÅ«pintinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2008 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2008 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; V. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 parų; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Ž. M. ir V. V., veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2019 m. vasario 12 d., apie 09.45 val., bÅ«dami lauke prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini), vartų, iÅ¡ nepilnamečio D. G. pasikėsino pagrobti jo turtÄ , o iÅ¡ nepilnamečio M. L. pagrobė D. L. priklausantį mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge“, o bÅ«tent: priėję prie M.

L. ir D. G., reikalaudami iÅ¡ jų pinigų, V. V. (V.) kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, patikrinus nepilnamečių nukentėjusiųjų kiÅ¡enes ir rankines, asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, D. G. bandant pasiÅ¡alinti, pastÅ«mė jį ir neleido iÅ¡eiti, tokiu bÅ«du bendrai veikdami pasikėsino pagrobti D. G. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, D.

G. jokių vertingų daiktų su savimi neturėjo, po to, Ž. M., paklausęs M. L. kelinta valanda ir pastarajam iÅ¡traukus savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge“, Ž. M. M. L. iÅ¡ rankų griebė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6 Edge“, 120 Eur vertės, ir su pagrobtu telefonu visi kartu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, tokiu bÅ«du veikdami kartu atvirai pagrobė svetimÄ D. L. priklausantį 120 Eur vertės turtÄ . Å iais savo veiksmais Ž. M. ir V. V. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis Ž. M. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino. PaaiÅ¡kino, kad susitiko su R. ir V.. Nusprendė aplankyti mokyklÄ , bet jiems nebuvo kÄ veikti, todėl jie išėjo. Jis pamatė du berniukus. Jam kilo noras kažkÄ padaryti. Jis paklausė, kiek valandų. Vienas iÅ¡ berniukų iÅ¡sitraukė telefonÄ . Jis pamatė, kad geras telefonas ir griebė telefonÄ . Ä®vykis buvo iÅ¡ ryto, 2019 m. pavasarį. Turi omenyje (duomenys neskelbtini) mokyklÄ .

Vienas berniukas iÅ¡sitraukė telefonÄ ir jis jį pagriebė. Kitas berniukas buvo iÅ¡sigandęs jų. Jie prie berniukų priėjo, nes tÄ dienÄ labai reikėjo pinigų. Jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ berniukų pinigų nereikalavo, negrasino ir nenaudojo fizinio smurto. Jis pagalvojo, kad atims telefonÄ , jeigu berniukas jį iÅ¡sitrauks. Jis neatsakys į klausimÄ , kÄ Ä¯vykio metu darė jo draugai. Neatsimena, kÄ Ä¯vykio metu darė R. Ž.. Kai paėmė telefonÄ , jis išėjo. Nežino, kÄ darė berniukai, kai jis išėjo.

Savo elgesį vertina negerai, nes nuskriaudė mažametį. Nukentėjusiojo D. G. motinos civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Civilinį ieÅ¡kinį už telefonÄ pripažįsta. Nukentėjusiajam M. L. sumokėtų 300-400 Eur. Nesutinka atlyginti moralinės žalos mažamečių nukentėjusiųjų tėvams. Ä®vykis galėjo bÅ«ti vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) progimnazija yra (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo elgesio. Jis neatsakys, kÄ Ä¯vykio metu darė V. V.. Jie prieÅ¡ tai su draugais nesitarė, kad reikia paimti telefonÄ .

Jam asmeniÅ¡kai kilo mintis paimti telefonÄ . Su draugais niekuo nesidalino. Ä®vykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). ŽalÄ atlygintų iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. Jis turi santaupų iÅ¡ palikimo. Pinigais gali disponuoti gavęs Globos namų direktorės leidimÄ . TelefonÄ pardavė. Sutinka atlyginti M. L. 400 Eur moralinė žalos ir 120 Eur už telefonÄ . Jis nesutinka su D. G. civiliniu ieÅ¡kiniu, nes Å¡iam vaikui nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas Ž. M. parodė, kad prisipažįsta, kad jis Å¡iais metais, vasario mėnesį pirmoje dienos pusėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mokyklos iÅ¡ berniuko atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , atrodo, Samsung 6, mėlyno korpuso, nors nėra tikras.

Ä®vykio aplinkybių neatsimena. Kartu buvo jo pažįstami R. Ž. ir V., pavardės nežino. Bet jie nieko nedarė, jis net jiems nepasakė, kad tuoj atims telefonÄ . Jis pamatė du berniukus. Pas vienÄ paklausė kiek valandų ir kai jis (berniukas) iÅ¡traukė telefonÄ , jis atėmė iÅ¡ jo rankų telefonÄ ir pabėgo. IÅ¡ kito berniuko nieko neatėmė. Kur yra pavogtas telefonas, neatsimena. TelefonÄ atėmė Å¡iaip sau, kaip „prikolÄ â€œ, eilinį nuotykį. Du telefonai, kuriuos jis davė pasaugoti socialinei darbuotojai, yra vieno jo draugo, jie tikrai yra nevogti, ir apie jo ketinimÄ nieko nežinojo.

Jis iÅ¡ karto pabėgo. R. su V. su juo niekur nėjo. Dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailisi, daugiau tai nepasikartos (1 t., b. l. 182, 191). Kaltinamasis V. V. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad Ž., R. ir jis buvo nuėję į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ aplankyti mokytojÄ . Aplankė mokyklÄ . Išėjo į laukÄ , priekyje jų ėjo du vaikai. Jie priėjo prie dviejų vaikų. Jis nežino, kokiu tikslu priėjo prie vaikų.

R. pradėjo kraustyti vieno vaiko kuprinę. Vėliau buvo paimtas telefonas. TelefonÄ paėmė Ž.. Jokių kalbų nebuvo, viskas vyko tyliai. Nuo vaikų buvo apie metrÄ atstumu. Jie trise ėjo kartu petys į petį. Ä®vykyje jis nieko nedarė ir nieko nekalbėjo. Jis atsimena, kad R. kraustė kuprinę. Ž. paklausė, kiek valandų ir atėmė telefonÄ . Vaikai nubėgo į mokyklÄ . Jo elgesys buvo blogas, nes nereikėjo ten bÅ«ti. Kai vaikai pabėgo, su draugais nekalbėjo apie įvykį. Jie su draugais kartu lankė mokyklÄ .

Po to įvykio nebuvo susitikę su draugais. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Vieno vaiko kuprinė buvo kraustyta, o iÅ¡ kito vaiko buvo atimtas telefonas. Vaikas, kurio kuprinė buvo kraustyta, visada stovėjo. Nežino, ar vaikas, kurio kuprinė buvo apkraustyta, buvo Å¡lapias. Jis buvo toliau nuėjęs, kai kraustė kuprinę ir atėmė telefonÄ . Jis nusprendė nueiti toliau, kai pamatė, kad krausto kuprinę. Nuėjo toliau per 3-4 metrus. IÅ¡ pradžių pradėjo kraustyti kuprinę, paskui atėmė telefonÄ .

NežiÅ«rėjo, kas vyko po to. IÅ¡girdo, kad sakė „bėgam“ ir viskas. PrieÅ¡ prieinant prie vaikų jokios kalbos nebuvo, kad reikia pinigų, telefono. Kai pradėjo kraustyti kuprinę, buvo blogas jausmas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. V. parodė, kad apie nusikalstamÄ veikÄ , kai iÅ¡ berniuko buvo atimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas gali pasakyti, kad jis nieko nedarė, bet viskÄ matė. Tai buvo galimai praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ dienÄ ir laiku. PrieÅ¡ tai jis susitiko su R.

Ž. ir Ž. (pavardės neatsimena, jis ankščiau mokėsi su juo vienoje mokykloje). Susitiko be jokio tikslo, tiesiog pasivaikščioti. Kai jie buvo (duomenys neskelbtini), netoli mokyklos, pamatė du einančius berniukus. Jis į juos net nekreipė dėmesio, o Ž. prie jų pradėjo kabinėtis. PrieÅ¡ tai jis nieko jiems nesakė, t. y. nesakė apie savo ketinimus ir elgesio nekomentavo. Jis negirdėjo, kÄ jis jiems sakė, nes stovėjo toliau, gal kokiu 3-4 metrų atstumu. R. iÅ¡ karto su Ž. priėjo prie tų vaikų.

Matė, kad R. kažkÄ klausinėjo vieno berniuko, lyg tikrino jo kiÅ¡enes, po to pastÅ«mė. Kad nukrito, tai nematė. Berniukas kaip ir norėjo iÅ¡eiti, bet R. jam neleido. Matėsi, kad berniukas yra iÅ¡sigandęs, vos neverkė. Tuo metu Ž. iÅ¡ kito berniuko atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Kokiu bÅ«du jis tai padarė (ar iÅ¡traukė iÅ¡ rankų, ar paėmė iÅ¡ jo kuprinės), jis nematė. Tik Ž. atėmus telefonÄ , jis su R. pabėgo. Ž. jam dar suÅ¡uko „bėgam“ ir jis kartu su jais pabėgo.

Matė, kad berniukai abu iÅ¡sigando, nors neverkė. Pamatė, kad jie abu iÅ¡ karto nubėgo į mokyklÄ . Jie nubėgo toliau, kažkur į kiemus. Ten jis pasakė Ž., kad nenori su juo bendrauti po tokio jo elgesio, jam nepatiko kÄ jis padarė. R. tÄ patį jam pasakė ir jie su juo išėjo. KÄ Å½. padarė su atimtu telefonu, jis nežino. R. savo poelgio nekomentavo, apie įvykį jie nekalbėjo. Su Ž. po to įvykio nebendrauja ir jo nematė. Jis vagystėje nedalyvavo, tik stebėjo iÅ¡ Å¡alies kas vyksta.

Kodėl nesiėmė veiksmų juos sustabdyti, dabar paaiÅ¡kinti negali, galimai nuo netikėtumo, gal bijojo Ž. reakcijos ir žinojo, kad jis vis tiek jo neklausys. Dėl savo neveikimo labai gailisi. Ateityje tai tikrai daugiau niekada nepasikartos. Taip įvyko, kad bendrauja su netinkamais draugais (1 t., b. l. 149, 156). Kaltinamojo V. V. atstovas pagal įstatymÄ (laikinasis rÅ«pintojas) ir civilinis atsakovas P. V. apklausiamas teisme parodė, kad sÅ«nus papasakojo, kad buvo kartu ir paėmė telefonÄ . SÅ«nus sakė, kad pastarasis nieko nedarė, o tik ten buvo.

SÅ«nus daugiau nieko nepasakojo. Jis mano, kad jie buvo trys ir visi trys atsakingi. Jis sutinka visiÅ¡kai atlyginti civilinius ieÅ¡kinius. Liudytoja K. S. apklausiama teisme parodė, kad ji neatsimena, kada buvo įvykis. Tai buvo (duomenys neskelbtini) mokykloje, ji dirba (duomenys neskelbtini). Ä®vykio dienÄ dirbo. Pastebėjo, kad į mokyklÄ Ä¯Ä—jo trys ne jų mokyklos mokiniai. Jie atėjo po antros arba pirmos pamokos. Ji paprašė, kad jie iÅ¡eitų iÅ¡ mokyklos. Vienas iÅ¡ berniukų buvo pažįstamas – Ž..

Kitų dviejų vaikinų neatpažino. Paprašė, kad jie paliktų mokyklÄ , bet paskui pastebėjo per kameras, kad jie įėjo pro kitÄ Ä¯Ä—jimÄ . Ji juos pasitiko ir paprašė, kad jie iÅ¡eitų. Jie išėjo neprieÅ¡taraudami. Ji liko mokykloje. Trys vaikinai sutiko du jų mokyklos vaikus. Kažkas ten įvyko. Ji stebėjo pro langÄ . Atstumas nuo mokyklos pastato buvo maždaug 200-300 m. Neįmanoma pasakyti, kokiu rakursu vaikus matė, nes buvo susibÅ«rimas. Du vaikai ėjo į mokyklÄ , o trys vaikai ėjo iÅ¡ mokyklos.

Kažkas įvyko, trys berniukai nubėgo link garažų, o du berniukai atbėgo į mokyklÄ . Veiksmas užtruko iki minutės. Kai berniukai atbėgo į mokyklÄ , vienas verkė. Ji klausė, kad atsitiko. Jie pasakė, kad vienam moksleiviui sudavė ir atėmė telefonÄ , o kitam – ne. Negali pasakyti, ar berniukai konkretizavo, kas sudavė, nes ji greit palydėjo berniukus pas direktorių. Jų mokyklos berniukus pažinojo iÅ¡ matymo. Berniukai jai nesakė, kas sudavė. Berniukai buvo arti vienas kito.

Ji visÄ laikÄ stebėjo, kÄ jie veikė. Jie prasilenkdami susitiko ant laiptukų. Negali pasakyti išėjusių berniukų pozicijos. Jie stovėjo arti vienas kito. Aplink įvykio vietÄ nėra statinių, tik krÅ«meliai, medžiai. Jų mokykloje yra kameros. Vaizdo įraÅ¡Ä galėjo įraÅ¡yti socialinė darbuotoja. Ji stebi vaizdo kameras. Jai neteko peržiÅ«rėti Å¡io įvykio vaizdo įraÅ¡o. Policijos pareigÅ«nams ji rašė tik paaiÅ¡kinimÄ . Kai buvo apklausiama policijoje, su savimi neturėjo vaizdo įraÅ¡o.

Tuo metu mokykla nebuvo aptverta tvora. Ä®vykis vyko mokyklos teritorijos pabaigoje. Ji suklydo, kad mokykla nebuvo aptverta (b. l. 28). Dienos metu mokyklos vartai bÅ«na atidaryti. Galima teigti, kad įvykis įvyko mokyklos teritorijoje. Jų mokyklos socialinė darbuotoja yra A. J.. Pastaroji Å¡iuo metu dirba jų mokykloje. Berniukams medicininės pagalbos nereikėjo. Vaikas verkė, nesiskundė, kad jam kažkÄ skauda, buvo iÅ¡sigandęs. Kai palydėjo pas mokyklos direktorę, pastaroji rÅ«pinosi įvykiu. Ä®vykis galėjo bÅ«ti 2019 m. vasario 12 d.

Nematė Ž. veiksmų. Atsimena, kad Ž. buvo, kitų dviejų vaikinų neatsimena. Garažai yra 50 m nuo įvykio vietos. Vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo atsiskyręs, jis bėgo į mokyklÄ . Kadangi viskas labai greit vyko, nebuvo galima iÅ¡skirti berniukų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. S. parodė, kad nuo 2003 m. ji dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). KiekvienÄ dienÄ nuo 07.00 val. iki 13.00 val. ji dirba prie įėjimo į mokyklÄ pagrindinių durų, kur yra jos darbo vieta. 2019 m. vasario 12 d. po 09.00 val.

į mokyklÄ atėjo du buvę minėtos mokyklos moksleiviai V, ir Ž., apie (duomenys neskelbtini) metų (pavardžių neprisimena), ir vienas jai visai nepažįstamas berniukas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žemo Å«gio. Ji prie durų juos sustabdė ir neleido užeiti į mokyklÄ , jie jai minėjo, kad nori aplankyti buvusiÄ auklėtojÄ . Jie išėjo ir kuris laikas jų nebuvo. Pertraukos metu, apie 09.45 val., ji juos vėl pamatė mokykloje, nes jie užėjo pro atsarginį įėjimÄ (iÅ¡ kitos mokyklos pusės, nes ten durys buvo atidarytos).

Ji vėl juos iÅ¡varė iÅ¡ mokyklos, jie išėjo ir nuėjo pagrindiniu į mokyklÄ taku. Prie laiptelių jie buvo sustoję. Vėliau ji pamatė, kad du jų mokyklos (duomenys neskelbtini) klasės moksleiviai bėga skubiai į mokyklÄ , o tie trys berniukai bėgo link garažų į viršų. IÅ¡ berniukų sužinojo, kad iÅ¡ vieno berniuko buvę jų mokyklos moksleiviai atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o kitÄ atstumdė. Jie kreipėsi į mokyklos direktorių ir jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus (1 t., b. l. 53).

Liudytojas S. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad prisimena, kad R. apklausinėjo teisme dėl paimto telefono. Nežino, kur buvo įvykis dėl telefono. 2019 m. vasario mėnesį sÅ«nus jam nieko nesakė apie įvykį. Sužinojo apie įvykį, kai kvietė į apklausÄ teisme. Ne dėl vieno įvykio buvo teisme ir sÅ«nus buvo apklaustas. Neatsimena įvykio (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Teismas paskelbė liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad R. Ž. yra jo sÅ«nus.

Gyvena kartu su juo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sūnus turi problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata. Kelis kartus gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dažnai lankosi pas (duomenys neskelbtini), nuolat geria (duomenys neskelbtini) vaistus. Turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Jis kalbėjo su sūnumi ir pastarasis jam pasakė, kad apie mobiliojo ryšio telefono vagystę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos 2019 m. vasario mėn. žino. Tai padarė Ž., pavardės nežino.

Jis yra iÅ¡ globos namų. R. su V. stovėjo už mokyklos. Ž. kažkur nuėjo, o po to grįžo, parodė jiems telefonÄ ir pasakė, kad atėmė. Kokio modelio buvo telefonas, neatsimena. Visi išėjo, po to iÅ¡ karto iÅ¡siskirstė. KÄ Å½. padarė su telefonu, nežino. Mano, kad pardavė. Pinigais nesidalino, nieko jiems nepirko. R. teigia, kad pačios vagystės nematė, nežino kiek buvo vaikų. Ž. buvo vienas (1 t., b. l. 69). Perskaičius liudytojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo parodymais.

Nelabai turi, kÄ daugiau pasakyti. SÅ«nus nelabai norėdavo kalbėtis, nes jam nemalonu prisiminti arba jis nepamena, nes visokių įvykių yra buvę. Jo sÅ«nus dabar yra (duomenys neskelbtini). Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) globos namų direktorė I. N. paaiÅ¡kino, kad Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) Å¡eimoje su kitais (duomenys neskelbtini) berniukais. Jo socialinė darbuotoja auklėtoja J. M.. (duomenys neskelbtini) globos namuose Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) sudėtingo amžiaus jaunimas.

Vaikai atvyksta į globos namų iÅ¡ sudėtingų aplinkybių ir įvairių gyvenimo situacijų. Ž. jų globos namuose gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai jų įstaiga buvo sujungta su „(duomenys neskelbtini)“ globos namais. Nuo to laiko jie stengiasi auklėti jaunuolį ir atsakingai žiÅ«ri į savo pareigas. Å iuo metu Ž. laikÄ leido (duomenys neskelbtini). Å iuo metu yra grįžęs atostogų. Jie žino, kad Ž. yra padaręs ne vienÄ veikÄ , dalyvauja jo teismuose. Vienoje iÅ¡ teismų yra paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė.

PraÅ¡ytų teismo atsižvelgti ir sulaukti, kai ji bus atlikta ir gautos iÅ¡vados. Jiems praÅ¡ymas atėjo birželio 26 d. Buvo paskirta (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio norėtų, kad visi duomenys bÅ«tų iÅ¡nagrinėti ir apsvarstyti, kiek buvo padarytos žalos ir ar tai yra adekvati suma padarytai žalai. Jie visÄ finansavimÄ gauna iÅ¡ valstybės ir vaikai yra iÅ¡laikomi valstybės. Jie papildomo finansavimo atlyginti žalÄ neturi galimybių. Žino, kad Ž. pripažįsta kaltę, dėl to gailisi ir sutinka atlyginti žalÄ iÅ¡ savo sutaupytų pinigų.

Šiandien pirmoji liudytoja pasakė, kad jie ten buvo trise ir nebuvo atsitraukę vienas nuo kito. Jeigu Ž. bus pripažintas kaltu ir būtų priteista žala, prašytų, kad ji būtų padalinta lygiagrečiai po lygiai visiems dalyvavusiems jaunuoliams. Mano, kad Ž. neįvertino savo finansinių galimybių, nes jaunuolis nedirba. Dėl to, kad jautėsi kaltas, galėjo įvardyti tas pinigines sumas. Jaunuolis auga vaikų namuose ir tie sukaupti pinigai bus jam reikalingi ateičiai. Norėtų, kad ši suma būtų persvarstyta.

Sukaupti pinigai bus reikalingi jam ateičiai ir Ž. neįvertino savo aplinkybių, nes jaučiasi kaltas, dėl to pritarė moralinės žalos atlyginimui. Jeigu byloje bus surinkta duomenų, kad Ž. paėmė telefonÄ , mano, kad galėtų atlyginti telefono sumÄ . Galėtų kalbėti apie 100-200 Eur moralinės žalos atlyginimÄ , nors tai yra diskutuotinas klausimas. Nesutinka su E. A.-G. 500 Eur civiliniu ieÅ¡kiniu. Už moralinę žalÄ sutinka atlyginti 100-200 Eur. (duomenys neskelbtini) ekspertizę gavo iÅ¡ teismo.

Liudytoja A. J. apklausiama teisme parodė, kad D. G. ir M. L. jai yra pažįstami. Ji tiksliai neprisimena atvejo, kai nukentėjo D. G. ir M. L.. Jai įvykį priminė mokyklos psichologė ir klasės auklėtoja. Žino, kad vaikai dėl įvykio pirmiausia kreipėsi į auklėtojÄ . Pasak auklėtojos, tÄ dienÄ vyko nepamokinė veikla ir vaikai vėliau atėjo į mokyklÄ . Einant į mokyklÄ iÅ¡ jų buvo atimtas telefonas. Pasak auklėtojos, telefonÄ galėjo atimti buvę jų mokiniai. Po incidento jai neteko bendrauti su vaikais.

Jų mokyklos patalpos ir teritorija yra filmuojama. Ji neprisimena, ar jai teko peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , susijusį su Å¡iuo incidentu. Ji neprisimena, ar Å¡iuo atveju jai teko policijos pareigÅ«nams įraÅ¡yti ir pateikti vaizdo įraÅ¡Ä . Jai yra pažįstama K. S.. Ji neperžiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡o. Liudytoja L. P. apklausiama teisme parodė, kad D. G. ir M. L. yra jų mokyklos mokiniai. Jai teko bendrauti su Å¡iais mokiniais kitÄ dienÄ po įvykio. Vaikai papasakojo, kad einant pakeliui į mokyklÄ iÅ¡ M. atėmė telefonÄ , o D. pasisakė, kad buvo įvykio liudytojas.

Daugiau jie kalbėjosi apie jų emocinę bÅ«klę. Vaikai įvardijo, kad telefonÄ atėmė du iÅ¡ matymo pažįstami buvę jų mokyklos mokiniai. Jie nekalbėjo apie buvusių mokinių veiksmus. Ä® klausimÄ , kaip jaučiasi, jie atsakė, kad gerai. Vėliau sutiko, kad jaučia stresÄ ir jiems neramu, kad gali pasikartoti toks įvykis, todėl jaučiasi nesaugÅ«s. Negali konkretizuoti vaikų žodžių, nes jie kalbėjosi trise ir vaikai vienas kitÄ papildė. M. labiau iÅ¡gyveno, kad jis neteko telefono ir nežino, kada jį atgaus.

Galima teigti, kad jis labiau jautėsi nukentėjęs. Tai, kad labiau nukentėjo M., yra labiau logiÅ¡kas iÅ¡vedžiojimas. IÅ¡ pradžių vaikai gilintis į įvykį nenorėjo, bet bendraujant ilgÄ laikÄ paaiÅ¡kėjo, kad nerimas iÅ¡liko mėnesį. Neatsimena, kokios buvo vaikų emocijos. Tai buvo vienintelis kartas, kai dėl tokio įvykio jai teko bendrauti su vaikais. Laikui bėgant vaikų nerimas mažėjo, atostogoms atsisveikino su teigiamomis emocijomis. Žino, kad D. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, bet negali įvardinti, kokių konkrečiai, o M. turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, bet ji nemano, kad tai kažkaip galėjo paveikti jo tuometinę emocinę bÅ«senÄ , kai iÅ¡ jo atėmė telefonÄ .

Girdėjo, kad įvykį užfiksavo vaizdo kameros, bet ji vaizdo įraÅ¡o nematė. Paprastai vaizdo medžiagÄ policijai teikia administracijos atstovai. TÄ gali padaryti direktoriaus pavaduotojas Å«kio reikalams A. L. arba direktoriaus pavaduoja V. N.. Negali atsakyti į klausimÄ , ar jai vaikai sakė, pas kÄ jie bėgo pasakyti, kad buvo atimtas telefonas. Teismas paskelbė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, kuriuose nurodyta, kad yra M.

L., dabar jam (duomenys neskelbtini) metų, pažada viso pokalbio metu sakyti tik tiesÄ , čia susirinko pasikalbėti apie tai, kas buvo prie (duomenys neskelbtini). Jis su draugu buvo ekskursijoje, reikėjo laiku ateiti. Eidamas į mokyklÄ Ä—jo su D.. Prie vartų buvo trys paaugliai. Kai jie bandė eiti į mokyklÄ , pasakė, ar turi pinigų, pasakė, kad nieko neturi, tie trys paaugliai jiems neleido įeiti. D. prašė pinigų, jį pargriovė ant žemės, apieÅ¡kojo visÄ tašę ir nieko nerado.

Vėliau prie jo priėjo, jo tašę apžiÅ«rinėjo, jis irgi nieko neįtarė, jie vaidino, kad iÅ¡eina ir paklausė kiek laiko, jo telefonÄ nugniaubė ir pabėgo. Buvo susinervinęs ėjo į mokyklÄ , nuėjo pas direktorių, su D. pas direktorių Å¡nekėjo apie tai, du ar tai vienas iÅ¡ jų mokėsi Å¡ioje mokykloje, jiems pasakė, kad palauktų prie mokyklos durų. Vėliau atėjo jų klausinėti. Davė paraÅ¡yti ant lapelio kas buvo, jis buvo nuėjęs į klasę, vėliau pasakė, kad paskambintų mamai ir papasakotų kaip viskas buvo, mama patarė eiti į ekskursijÄ ir po to papasakoti kaip viskas buvo.

Jis nelabai atsimena, kokia tai buvo diena, kai buvo ekskursija, arti vasaros atostogų tai buvo, nepamena, kuri buvo savaitės diena, tÄ dienÄ važiavo į kino teatrÄ , buvo apie 8-9 valanda ryto. Jų mokykla apsupta tvora, tai buvo prie mokyklos vartų prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos. PirmÄ kartÄ matė tuos paauglius. Kažkas iÅ¡ mokyklos vaikų parodė per „Svetainę“ kokias nuotraukas jie daro. D. G. irgi tų paauglių nepažinojo. Vienas iÅ¡ paauglių buvo mažiausias, du dideli. Vienas su paprastais plaukais, kitas su Å¡viesiais.

Mažiausias žiūrėjo, kad kažkas nepabėgtų. Nes du didesni paaugliai buvo prie D., o mažesnis žiūrėjo ar jis pabėgs, ar ne. Du didesni lindo prie D. tašės. Paauglys su šviesiais plaukais žiūrėjo, kur yra piniginė. Buvo atsegęs piniginę. Pažiūrėjo, kad nieko nėra. Jis piniginę ištraukė iš tašės, D. buvo supykęs ir nervuotas. Iš veido matė, kad supykęs, nes buvo visas raudonas. Kitas paauglys padėjo, kad D. nepabėgtų, tiesiog į jį žiūrėjo ir viskas.

Vėliau jį apžiÅ«rėjo, jis atidavė piniginę ir pamatė, kad jis irgi nieko neturėjo. Tas mažas paauglys jo paprašė parodyti piniginę, jis pasakė, kad jei neduos pinigų, tai gali tas pats bÅ«ti kaip ir D.. D. pargriovė ant žemės, D. pargriovė tas su Å¡viesiais plaukais, tas su paprastais plaukais sakė D., kad sustotų, o tas, kuris su Å¡viesiais plaukais D. pastÅ«mė iÅ¡ nugaros. D. buvo užlaužęs ant žemės, spaudė ant žemės, tikrino. Paklausė kiek valandų, jis parodė ir tas su Å¡viesiais plaukais nugniaubė jo telefonÄ .

Jo telefonÄ paėmė iÅ¡ jo rankų ir bėgdamas su draugais juokėsi. Jo telefonas buvo Samsung S6, juodos spalvos. IÅ¡ tašės iÅ¡traukė piniginę, ant peties buvo tašė. Didesnis su paprastais plaukais laikė tašę ir ieÅ¡kojo piniginės, kai jį buvo nustÅ«męs, tada paėmė tašę, kai jis nukrito, tada paėmė tašę, ir stÅ«mė prie žemės. Vaikinas su Å¡viesiais plaukais pastÅ«mė D. ir kraustė jo tašę, o vaikinas su paprastais plaukais laikė D. prispaudęs prie žemės. Dabar nežino, ar tuos paauglius galėtų prisiminti, nes jau seniai tai buvo, bet vienÄ ar kelis galbÅ«t atsimintų (1 t., 99–100).

Teismas paskelbė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, kuriuose nurodyta, kad yra D. G., susitiko kalbėti apie M. telefono vagystę. Ryte buvo prie mokyklos apie 09.45 val., turėjo važiuoti į ekskursijÄ , atėjo prie vartų su M., prie jų priėjo trys paaugliai, vienas mažas, kiti du aukÅ¡tesni. Pasakė, kad duotų pinigų, apieÅ¡kojo taÅ¡es, mažasis, kai pamatė, kad neturi, jį pastÅ«mė į balÄ , pas M. paklausė kiek valandų, M. parodė laikÄ ir vienas iÅ¡ jų paėmė iÅ¡ M. telefonÄ .

Jie buvo iÅ¡sigandę ir įbėgo į mokyklos vidų. Ten mergaitė paklausė kas nutiko, jie paaiÅ¡kino, kad juos apvogė. Ji juos nuvedė pas direktorių, jis iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusi policija jiems davė lapÄ popieriaus tam, kad paraÅ¡ytų kas nutiko. Policija paskambino tėvams, po to jie nuvyko į ekskursijÄ . Tai įvyko praeitais metais, prieÅ¡ 8 mėnesius, ryte, apie 9.45 val., jie susitiko prie mokyklos žalių vartų, kurie yra arčiau mokyklos, ten yra (duomenys neskelbtini) progimnazija, mano, kad tai pagrindiniai vartai.

Jis buvo su M. L., prie jų priėjo trise. Vienas buvo mažo Å«gio, pas vienÄ buvo kapiÅ¡onas, pas kitÄ ne, bet nelabai pamena, jie buvo didesni už juos. Jie kalbėjo lietuviÅ¡kai. IÅ¡ jo mažasis reikalavo pinigų, sakė: „Duokit pinigų, nes nepraleis“. Jis tikrino tašę, bet jis piniginės neturėjo. Prie jo dar buvo ir kitas didesnis paauglys. Jis bandė bėgti, mažasis jį sustabdė ir kai nerado pinigų, jį pastÅ«mė į balÄ , jis nugriuvo ir iÅ¡sipurvino. Jis stÅ«mė stipriai, jis žiÅ«rėjo viduje tašės. Striukės netikrino, labiau tikrino mažasis.

Prie jo buvo didysis be kapiÅ¡ono. Jis buvo Å¡viesių plaukų, jie nenuiminėjo nuo jo tašės, o tik taip atsegė. Kai jis norėjo bėgti, mažasis iÅ¡kiÅ¡o kojÄ ir iÅ¡tiesė rankÄ . Kai jis nukrito, buvo Å¡lapias ir purvinas, jam truputi skaudėjo užpakalį. Tų vaikinų nepažįsta, tik vienÄ iÅ¡ jų buvo matęs mokykloje, tie du gal vyresni už juos, o tas mažasis gal jaunesnis. Kai M. parodė telefonÄ , vienas iÅ¡ jų paėmė telefonÄ ir nubėgo, vienas iÅ¡ klasiokų D.

P. sakė, kad matė, kai tie vaikinai nuo jų nubėgo. TelefonÄ paėmė vaikinas su kapiÅ¡onu, telefonas „Samsung“, dėkliukas buvo gal raudonas, M. buvo iÅ¡sigandęs, jis irgi apsiverkė. Ekskursijoje apie tai truputį užmirÅ¡o. Laiko paklausė vaikinas su kapiÅ¡onu, tas pats vaikinas paėmė mobilų telefonÄ ir pabėgo. Rodos jis buvo Å¡viesiais plaukais, kaip apsirengęs, nepamena. Jie liepė duoti pinigų, jis viduje buvo supykęs, o lauke iÅ¡sigandęs. Jis pamatęs M. verkiantį irgi apsiverkė, matyt, iÅ¡ pykčio.

Kai jį pastÅ«mė, jis nukrito į balÄ , po to atsistojo ir tas vaikinas paėmė telefonÄ . Jo tašė buvo jam ant peties. Jo tašė nedidelė, juodos spalvos, su atÅ¡vaitais. Jam nugriuvus tašė nelabai įsipurvino. Kai jie pamatė, kad jis neturi pinigų, jį pastÅ«mė. Prie jo kibo mažasis ir kitas vaikinas be kapiÅ¡ono, jį pastÅ«mė mažasis, kai norėjo bėgti, mažasis pakiÅ¡o kojÄ ir iÅ¡tiesė rankÄ . IÅ¡ nuotraukų, jis mano, kad juos atpažins (1 t., 104). Teismas paskelbė liudytojo R.

Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad jis V. V. pažįsta, jis buvo jo geras draugas, su juo Å¡iuo metu nebendrauja. Apie įvykį, kuris įvyko 2019 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, gali parodyti, kad tÄ dienÄ , buvo su V. ir Ž. kartu, tai buvo prie mokyklos, jis stovėjo atokiau, buvo vienas, jie buvo dviese, jie jo nematė, matė, kaip Ž. paėmė iÅ¡ vieno berniuko telefonÄ , nežino, kaip paėmė, nematė, ir metė berniukÄ ant žemės, po to jie pabėgo.

Jis nepamena, ar jie berniukÄ mušė, matė tik, kad Ž. paėmė telefonÄ ir jie pabėgo, jis išėjo. Po Å¡io įvykio nei V., nei Ž. nematė, po Å¡io įvykio nebendravo su jais. Jis dabar gyvena (duomenys neskelbtini) su tėvais (1 t., b. l. 119). Nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) D. G. atstovė pagal įstatymÄ (motina) ir civilinė ieÅ¡kovė E. A.-G. apklausiama teisme parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.00 val., D. ėjo su bendraklasiu M. į mokyklÄ . Prie pat mokyklos prie jų priėjo trys (duomenys neskelbtini) jaunuoliai, bet vyresni nei M. ir D..

Jie iÅ¡kratė jų kuprines, apieÅ¡kojo M. ir D.. SÅ«nus teigia, kad apieÅ¡kojo didesnis. Didesnis iÅ¡ M. atėmė telefonÄ . Tačiau jos sÅ«nui daugiausia žalos padarė pats mažiausias. Pasak jos sÅ«naus, veikė visi trys. Jo sÅ«nui padarė žalÄ , kad iÅ¡kratė jo kuprinę, buvo laikomas už rankų, stumdomas. Ir buvo pastumtas taip, kad sÅ«nus buvo parblokÅ¡tas ant Å¡lapių mokyklos cementinių laiptų ir visi rÅ«bai buvo permirkę, purvini. Buvo didžiulis pažeminimas ir stresas vaikui.

Jos sÅ«nus pasakojo, kad jis bandė bėgti, bet buvo sučiuptas ir laikomas per prievartÄ . Vėliau jie nubėgo į mokyklÄ ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . Civiliniame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ta žala buvo padaryta vaikui ir praÅ¡o jÄ priteisti vaikui. Konkrečiai jos vaikÄ pastÅ«mė mažesnis. Pinigų reikalavo didesnis. Nukentėjusiojo mažamečio M. L. atstovė pagal įstatymÄ (motina) ir civilinė ieÅ¡kovė D. L. apklausiama teisme parodė, kad vaikui turėjo bÅ«ti ekskursija, todėl į mokyklÄ Ä—jo Å¡iek tiek vėliau.

Po to, sÅ«nus jai paskambino iÅ¡ mokyklos ir pranešė, kad juos užpuolė trys berniukai ir reikalavo pinigų, apžiÅ«rėjo krepÅ¡ius. Pirma apžiÅ«rėjo sÅ«naus, po to jo draugo. Paklausė, kiek valandų. Griebė už telefono ir nubėgo. Papasakojo, kad buvo pastumtas D. ir pasakė: „Jeigu nori, kad tau taip nenutiktų, tu parodyk savo krepšį“. Vaikas pasakė, kad mažiukas buvo prie draugo, o jo telefonÄ paėmė aukÅ¡tesnis. Neprisimena aplinkybių dėl pinigų. Neprisimena, kas „tvarkėsi“ su D..

Žino, kad buvo paminėtas mažiukas. Teismas, kaltinamojo Ž. M. gynėjo advokato A. Svilos praÅ¡ymu, paskelbė dalį liudytojos D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 43). Perskaičius liudytojos D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Ji mano, kad buvo patirta moralinė žala, nes vaikas patyrė stresÄ , baisu buvo eiti į mokyklÄ , vaikas yra jautrus. Ji su sutuoktiniu pergyveno, kad kažkas vaiko neužpultų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. A.-G. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 10.30 val., jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino sÅ«naus D. G., bendraklasioko M. motina ir pranešė, kad M. ir jos sÅ«nus D. prie mokyklos buvo užpulti, kad jos sÅ«nus nenukentėjo, o iÅ¡ jos sÅ«naus buvo atimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas. Jai apie įvykį pranešė iÅ¡ mokyklos, vėliau jai paskambino iÅ¡ policijos, 2019 m. vasario 12 d., apie 14.00 val., namuose sÅ«nus jai papasakojo, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.45 val., jis su savo bendraklasiu M.

L. ėjo į mokyklÄ , prie įėjimo į mokyklÄ laiptų prie jų priėjo trys jiems nepažįstami paaugliai ir vienas iÅ¡ paauglių mažiausias pasakė „duokite kiÅ¡enpinigių“, jos sÅ«nus pasakė, kad neturi pinigų. M. iÅ¡traukė piniginę ir parodė, kad piniginėje pinigų neturi. Žemiausias vaikas priėjęs prie jos sÅ«naus liepė rodyti savo pinigus. SÅ«nus pasakė, kad pinigų neturi ir žemiausias vaikas su vyresniu vaiku (kuris buvo su gobtuvu) jį užlaikęs apkraustė jo rankinę ir neradę pinigų žemiausias vaikas pradėjo sÅ«nų tampyti už deÅ¡inės rankos ir vienÄ kartÄ rankomis sÅ«nų pastÅ«mė į Å¡onÄ .

SÅ«nus nukrito, bet nesusižalojo. Vyresnis vaikas su Å¡viesiais plaukais, ilgesniais, priėjo prie M. ir paklausė koks dabar laikas, tada M. iÅ¡sitraukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir jam iÅ¡ tolo parodė kiek valandų, o paauglys pagriebė jo telefonÄ ir pradėjo bėgti. Jo draugai irgi pradėjo bėgti, sÅ«nus su M. kreipėsi pagalbos į mokyklos direktorių ir jis iÅ¡kvietė policijÄ (1 t., b. l. 39). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. L. parodė, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 10.25 val., jai į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino mažamečio sÅ«naus M.

L. klasės auklėtoja E. ir pranešė, kad iÅ¡ jos sÅ«naus atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kad sÅ«nus labai susinervinęs ir mokykla iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kad galimai sÅ«naus telefonÄ paėmė du buvę minėtos mokyklos moksleiviai. 2019 m. vasario 12 d., apie 14.00 val., namuose sÅ«nus jai papasakojo, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 9.45 val., jis su savo bendraklasioku D. G. ėjo į mokyklÄ , prie įėjimo į mokyklÄ vartų prie jų priėjo 3 jiems nepažįstami paaugliai ir vienas iÅ¡ paauglių, mažiausiasis pasakė „duokite kiÅ¡enpinigių“, jo bendraklasis pasakė, kad neturi pinigų, sÅ«nus pats iÅ¡traukė piniginę ir parodė, kad piniginėje pinigų neturi.

Žemiausias vaikas priėjęs prie D., apkraustęs jo tašę ir neradęs pinigų, vienÄ kartÄ rankomis jį pastÅ«mė į Å¡onÄ , vyresnis vaikas su Å¡viesiais plaukais, ilgesniais, priėjo prie sÅ«naus ir paklausė, koks yra dabar laikas, tada jos sÅ«nus iÅ¡traukė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir jam iÅ¡ tolo parodė kiek valandų, o paauglys pagriebė jo telefonÄ ir pradėjo bėgti. Jo draugai taip pat pradėjo bėgti (1 t., b. l. 43). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. L. papildomai parodė, kad dėl įvykio, kai iÅ¡ jos sÅ«naus buvo atimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, ji ir jos nepilnametis sÅ«nus M.

L. patyrė turtinę ir moralinę žalÄ . Pavogtas telefonas Samsung priklausė jai, jis buvo pirktas prieÅ¡ mėnesį iki vagystės. Jo vertė yra 120 Eur. Civilinį ieÅ¡kinį ji pareikÅ¡ vėliau (1 t., b. l. 80). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. 10.24 val. užregistruotas įvykis, jog prieÅ¡ 10 minučių prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos du buvę mokiniai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rankų iÅ¡plėšė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b. l. 25).

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rima (duomenys neskelbtini) progimnazijos teritorija (duomenys neskelbtini), progimnazijos teritorija aptverta, matomi vartai, vedantys į centrinį progimnazijos teritorijos įėjimÄ , Å¡alia vartų yra laiptai, pėsčiųjų takas, vedantis iki pat gimnazijos įėjimo, įvykio vietoje (Å¡alia vartų ir laiptų) reikÅ¡mingų tyrimui aplinkybių nenustatyta. Priėjus prie progimnazijos pastato matyti vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į įvykio vietÄ (1 t., b. l. 26–31).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. F. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d., apie 09.45 val., lauke prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mažamečio M. L. trys (duomenys neskelbtini) (kaip vėliau nustatyta R. Ž., Ž. M. ir V. V.) atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy S6“, o jo bendraklasiui D. G. apkraustė kiÅ¡enes ir kuprinę bei pastÅ«mė (1 t., b. l. 32).

IÅ¡ D. L. 2019 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad vakar, 09.46 val., jos vaikas M. L. ėjo į mokyklÄ su draugu D. G.. Mokyklos teritorijoje prie mokyklos durų prie jų pristojo trys paaugliai, jie juos apsupo, reikalavo pinigų, vaikai pinigų neturėjo, liepė jiems parodyti pinigines, kad įsitikintų, kad nėra, neradę pinigų, vienas iÅ¡ vaikų paklausė M. kiek valandų, o kai M. iÅ¡traukė telefonÄ pasižiÅ«rėti, tas vaikas pagriebė jį iÅ¡ jo rankų ir pabėgo. Vaikas patyrė iÅ¡gÄ stį ir stresÄ , finansinę ir moralinę žalÄ (1 t., b. l. 33).

IÅ¡ E. A.-G. 2019 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. jos sÅ«nus D. G. kartu su klasės draugu M. L. ėjo į (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ (duomenys neskelbtini). Apie 09.45 val., likus apie 50-100 metru iki mokyklos durų, jiedu buvo užpulti trijų paauglių, kurie jiems nebuvo pažįstami. Minėti paaugliai judėjo nuo mokyklos pusės, jie buvo trise, du iÅ¡ jų amžiumi, iÅ¡vaizda atrodė vyresni, o trečias galimai jaunesnis. Vienas iÅ¡ vyresnių pareikalavo sÅ«naus ir jo draugo atiduoti visus pinigus, pasakius, jog jie neturi, visi trys paaugliai prievarta apieÅ¡kojo jų kuprines, kiÅ¡enes.

Jos sÅ«nus bandė pasprukti, ketino bėgti, tačiau jį sulaikė ir stumdė jaunėliau atrodantis paauglys, kol galų gale pastÅ«mė taip, jog prievarta sÅ«nus buvo pasodintas ant Å¡lapių mokyklos kiemo laiptų. Ji praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , imtis priemonių (1 t., b. l. 34). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. S. pateikė laikmenÄ su 2019 m. vasario 12 d. vaizdo įraÅ¡u (1 t., b. l. 54). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D.

G. parodžius atpažinti iÅ¡ nuotraukų, jis atpažino V. V., pagal veido bruožus, parodęs, kad V. V. įvykio dienÄ buvo su kitais vaikinais, jis tikrino jo kuprinę, bet nieko paėmęs nebuvo (1 t., b. l. 122–124). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. G. parodžius atpažinti iÅ¡ nuotraukų, jis atpažino Ž. M., pagal veido bruožus, parodęs, kad Ž. M. įvykio dienÄ prie gimnazijos atėmė iÅ¡ M. L. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ (1 t., b. l. 125–127).

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajam D. G. parodžius atpažinti iÅ¡ nuotraukų, jis atpažino R. Ž., pagal veido bruožus, parodęs, kad R. Ž. įvykio dienÄ buvo su kitais vaikinais, jis panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: rankomis pastÅ«mė jį, po to jis nukrito ir kai atsistojo jis iÅ¡tiesė rankÄ ir neleido jam pabėgti (1 t., b. l. 128–130). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusiajam M.

L. parodžius atpažinti iÅ¡ nuotraukų, jis atpažino R. Ž., pagal veido bruožus, parodęs, kad R. Ž. įvykio dienÄ tikrino kÄ jie turi kiÅ¡enėse, taip pat jo ir D. taÅ¡es, jis buvo paėmęs iÅ¡ D. jo piniginę, jÄ apžiÅ«rėjo ir piniginę grÄ Å¾ino (1 t., b. l. 131–133). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad nukentėjusiajam M. L. parodžius atpažinti iÅ¡ nuotraukų, jis negalėjo atpažinti kitų vaikinų (1 t., b. l. 134–136, 137–139), Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas (baudžiamasis nusižengimas), jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , ryÅ¡ių kabelių kanalų sistemÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį.

Teismo vertinimu, kaltinamųjų Ž. M. ir V. V. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, iÅ¡skyrus aplinkybę, kad reikalavo pinigus ir veikė bendrai su R. Ž. ir V. V..

PaaiÅ¡kino, kad susitiko su R. Ž. ir V. V.. Neturėjo kÄ veikti, todėl visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ . Priėjo prie dviejų berniukų, nes reikėjo pinigų. Jis asmeniÅ¡kai planavo atimti telefonÄ , jeigu kuris nors berniukas iÅ¡sitrauktų telefonÄ . Paklausė kiek valandų, vienas berniukas iÅ¡sitraukė telefonÄ , kurį jis paėmė iÅ¡ berniuko rankų ir pabėgo. Ž. M. teigimu, su draugais nieko nesitarė ir niekuo nesidalino. Neatsakė į klausimÄ , kÄ Ä¯vykio metu darė jo draugai.

Jis pats pinigų nereikalavo ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino, iÅ¡skyrus tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su Ž. M. ir R. Ž., tačiau teigdamas, jog jis nieko nedarė, vagystėje nedalyvavo, tik stebėjo iÅ¡ Å¡alies kas vyksta. Jis buvo toliau nuėjęs ir matė tik, kaip R. Ž. apieÅ¡kojo vieno berniuko kuprinę, o Ž. M. iÅ¡ kito berniuko atėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Å iame kontekste pažymėtina kartu su kaltinamaisiais buvusio R. Ž. pozicija. Å is asmuo įvykio metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kuria kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl buvo apklaustas liudytoju. Jis taip pat pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo kartu su Ž. M. ir V. V., tačiau įvykio metu stovėjo atokiau ir nieko nedarė. Matė, kad Ž. M. paėmė telefonÄ , metė berniukÄ ant žemės ir jie visi pabėgo. IÅ¡ Å¡ių įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų matyti, kad jų parodymai sutampa tik dėl vienos aplinkybės, t. y. kad Ž.

M. paėmė iÅ¡ vieno berniuko telefonÄ . Minėta, kad pats Ž. M. neginčija Å¡ios aplinkybės. Tačiau iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jų klausė, ar jie turi pinigų, apžiÅ«rėjo taÅ¡es ir kiÅ¡enes, neleido eiti, D. G. pastÅ«mė į balÄ . Å iuos nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina tiek V. V., tiek R. Ž.. V. V. teigimu, jis matė, kad R. Ž. apieÅ¡kojo vieno berniuko kuprinę, o pastarojo teigimu, jis matė, kad Ž. M. metė berniukÄ ant žemės. Taigi, kaltinamųjų ir R.

Ž. parodymai yra prieÅ¡taringi, iÅ¡skyrus vienÄ minėtÄ aplinkybę, todėl teismas juos vertina kritiÅ¡kai, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos patvirtina nukentėjusiųjų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. PrieÅ¡ingai nei kaltinamųjų ir R. Ž. parodymai, nukentėjusiųjų parodymai sutampa tarpusavyje, be to, yra nuoseklÅ«s, nes iÅ¡ esmes tas pačias aplinkybes jie nurodė mokyklos darbuotojams ir savo motinoms. R. A.-G. parodė, kad iÅ¡ sÅ«naus žodžių suprato, jog veikė visi trys vaikinai, taip pat visi reikalavo pinigus.

AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir D. L., teigdama, kad jos sÅ«nus pranešė, jog jį su draugu užpuolė trys vaikinai ir reikalavo pinigų, apžiÅ«rėjo kuprines. IÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad prie jų priėjo trys vaikinai, todėl kaltinamojo V. V. ir R. Ž. pateikta versija, kad jie stovėjo atokiau ir tiesiog stebėjo, kÄ daro Ž. M., nepasitvirtino. Kaip minėta, pats V. V. sakė, kad prie berniukų buvo priėję Ž. M. ir R. Ž.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, iÅ¡ kurių taip pat matyti, kad trys vaikinai buvo kartu, Ž.

M. ir V. V. reikalavo iÅ¡ jų pinigų, pastarasis su R. Ž. apieÅ¡kojo nukentėjusiųjų kuprines ir kiÅ¡enes, R. Ž. pastÅ«mė nukentėjusįjį D. G.. Å ias aplinkybes jie nurodė ne tik mokyklos darbuotojams ir savo motinoms, bet ir asmens atpažinimo pagal jo nuotraukÄ atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju, nors kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų ir nerealizavo visų abiejų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, jų kaltė pasireiÅ¡kia bendrininkavimu. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Bendrininkų susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, t. y. žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir pan.).

Susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ankstinio susitarimo bendrai pavogti nukentėjusiųjų turtÄ nebuvo, tačiau bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Pastebėtina, kad prie nukentėjusiųjų priėjo abu kaltinamieji ir R. Ž., todėl pradėjus tiesiog praÅ¡yti pinigų, kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų neabejotinai suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamÄ veikÄ , nors iÅ¡ anksto jie nebuvo suplanavę konkrečių veiksmų.

Kaltinamiesiems pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, liudytojų K. S., S. Ž. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų M. L., D. G., liudytojų R. Ž., E. A.-G., D. L. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, tarnybinis praneÅ¡imas, D. L. pareiÅ¡kimas, E. A.-G. pareiÅ¡kimas, savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai.

Teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog Ž. M. ir V. V., veikdami kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos vartų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) D. G. pasikėsino pagrobti jo turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. G. jokių vertingų daiktų su savimi neturėjo, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) M.

L. pagrobė svetimÄ , D. L. priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S6 Edge“, 120 Eur vertės. Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmių skyrimo Teismas, skirdamas bausmę Ž. M., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta, vienas apysunkis nusikaltimas, veika nebaigta), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 d.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – teistas 8 kartus (iki Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu teistas 1 kartÄ ), taip pat už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 4–7), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8), nedirba (2 t., b. l. 18), moksleivis, (duomenys neskelbtini) globos namų charakterizuojamas ne itin teigiamai, Ž.

M. bÅ«dinga dažna nuotaikų ir emocijų kaita, jei negauna to, ko nori, greitai supyksta, susierzina, tada sunkiai valdo emocijas, pyktį, naudoja daug verbalinės agresijos, globotinis yra labai užsispyręs, linkęs rizikuoti, impulsyvus, nekantrus, dažnai bÅ«na perdėtai įkyrus, nuolat reikalauja ypatingo dėmesio sau, jo elgesys chaotiÅ¡kas ir neprognozuojamas, dažnai keičia veiklas, turi žalingų įpročių, dėl jų gydėsi (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir Kaune, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dėl pažeistų taisyklių ir savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo (duomenys neskelbtini) nė karto nebaigė, su bendraamžiais sutaria gerai, tačiau lengvai pasiduoda vyresnių draugų įtakai, dažnai yra konfliktų iniciatorius, todėl Å¡eimynoje su kitais globotiniais santykiai įtempti, nuolat kyla nesutarimai, sunkiai sekasi kontroliuoti savo pinigines iÅ¡laidas, taupyti, neatsakingai elgiasi su savo daiktais, jų nesaugo, keičia daiktus ir naujus rÅ«bus į senus arba juos parduoda, namų ruoÅ¡os darbus atlieka pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nenoriai, trÅ«ksta atsakomybės, padeda Å¡eimynos darbuotojams apsipirkti parduotuvėje, kartais prisideda prie maisto gaminimo, dėl savo nesėkmių kaltina kitus, dažnai meluoja, nesilaiko susitarimų, duoto žodžio, Å¡eimynos taisyklių, linkęs nusikalsti, savintis kitų daiktus, dažnai negrįžta laiku į namus, elgiasi neadekvačiai, vartoja (duomenys neskelbtini) medžiagas, mokosi silpnai, mokymosi motyvacijos neturi, pamokų ir pertraukų metu nuolat pažeidinėja mokyklos taisykles, iÅ¡provokuoja kitų mokinių netinkamÄ elgesį, trukdo dirbti kitiems, jam sunku iÅ¡laikyti dėmesį pamokų metu, dirbti pagal pavyzdį, gerai sekasi praktiniai Å«kiniai darbai, patinka medžio darbai, kÅ«no kultÅ«ra, aktyvus laisvalaikio praleidimo bÅ«das, mėgsta žiÅ«rėti įvairias televizijos laidas, žaisti kompiuterinius žaidimus, klausytis muzikos (2 t., b. l. 12).

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Ž. M. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siÅ«loma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimÄ minimaliai įstatymo numatytai ribai, skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Ž. M. Å¡iuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ ). Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, tikslinga bausmės vykdymÄ atidėti, suteikiant kaltinamajam Å¡ansÄ pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta, vienas apysunkis nusikaltimas, veika nebaigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – teistas vienÄ kartÄ (iki Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu neteistas) (1 t., b. l. 161–162), iki Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo metu nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 163–166), moksleivis.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. V. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtina Å¡ių straipsnių sankcijose numatytos ir prokurorės siÅ«lomos areÅ¡to bausmės, jų dydį nustatant artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui (BK 49 str. 3 d.), skirtinas bausmes subendrinant bausmių apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.). Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. V. Å¡iuo nuosprendžiu skirtina areÅ¡to bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme (pridedama bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ ). Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, tikslinga bausmės vykdymÄ atidėti, suteikiant kaltinamajam Å¡ansÄ pasitaisyti, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ (BK 82 str. 1 d. 5 p.).

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieÅ¡kovė (nukentėjusiojo motina) E. A.-G. Å¡ioje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinė ieÅ¡kovė patikslino, kad neturtinė žala buvo padaryta jos mažamečiui sÅ«nui D. G.. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki Å¡iol. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis iÅ¡ties patyrė neturtinę žalÄ . Kita vertus, iÅ¡ nukentėjusiojo nebuvo pavogtas joks turtas, tik pasikėsinta pavogti jam priklausantį turtÄ . Å i aplinkybė turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis Ž. M. ir jo atstovas pagal įstatymÄ (civilinis atsakovas) nesutiko atlyginti neturtinę žalÄ , kadangi kaltinamasis nuketėjusiajam D.

G. nieko nepadarė. Kaltinamasis V. V. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju (padaryta veika nesmurtinio pobÅ«džio) yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteisti jam iÅ¡ kaltinamųjų 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami nepilnamečiai ir Å¡iuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis subsidiariai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.). Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieÅ¡kovė (nukentėjusiojo motina) D. L. Å¡ioje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl 500 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė jos (duomenys neskelbtini) sÅ«nus M.

L., atlyginimo, dėl 250 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė ji (D. L.) atlyginimo ir dėl 250 Eur neturtinės žalos, kuriÄ patyrė nukentėjusiojo tėvas A. L. atlyginimo. Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veikos civilinė ieÅ¡kovė neteko mobiliojo ryÅ¡io telefono, 120 Eur vertės. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis Ž.

M. ir jo atstovas pagal įstatymÄ (civilinis atsakovas) sutiko atlyginti turtinę žalÄ . Kaltinamasis V. V. nepripažįsta civilinio ieÅ¡kinio. Teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajai iÅ¡ kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteistina 120 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami nepilnamečiai ir Å¡iuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti turtinės žalos dalis subsidiariai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.).

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veikos tiek M. L., tiek jie, M. L. tėvai, patyrė emocinį Å¡okÄ , nerimÄ . Jie, kaip tėvai negali jaustis užtikrinti vaiko saugumu. O vaikas turi ir toliau nuolat bÅ«ti toje vietoje, kurioje įvyko įvykis. Nesaugumo jausmas tęsiasi iki Å¡iol. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. L. patyrė iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , atsirado nesaugumo jausmas, kurį jaučia iki Å¡iol. Nukentėjusiajam tenka lankyti mokyklÄ prie kurios įvyko įvykis, kas nuolat primena nemalonų įvykį, baiminamasi dėl galimo psichologinio ar fizinio smurto panaudojimo ateityje. Visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusysis iÅ¡ties patyrė neturtinę žalÄ . Kaltinamasis Ž. M. sutiko atlyginti 400 Eur neturtinę žalÄ , o jo atstovas pagal įstatymÄ (civilinis atsakovas) sutiko atlyginti 100-200 Eur neturtinę žalÄ .

Kaltinamasis V. V. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju (padaryta veika nesmurtinio pobÅ«džio) yra pagrindo iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir solidariai (CK 6.279 str. 1 d.) priteisti jam iÅ¡ kaltinamųjų 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamieji Ž. M. ir V. V. nusikalstamas veikas padarė bÅ«dami nepilnamečiai ir Å¡iuo metu yra nepilnamečiai, jiems neturint lėšų ir turto, jiems tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis subsidiariai iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) globos namų, P. V. (P. V.) (CK 6.276 str.). Dėl civilinės ieÅ¡kovės (nukentėjusiojo motinos) D. L. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir nukentėjusiojo tėvui A. L. pažymėtina, kad teismų praktikoje neretai keliami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo tėvams.

Å iai bylai aktuali yra Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-280-813/2019, kurioje yra apibendrinta teismų praktika Å¡iuo klausimu. Nutartyje pažymėta, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d.

Europos Tarybos komiteto priimta rezoliucija Nr. (75) 7. Joje rekomenduota valstybėms narėms – Europos Tarybos narėms, savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ . Rezoliucijoje numatytas bendrasis principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (Rezoliucijos 13 p.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu.

Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009). Suprantama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo motina ir tėvas dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieÅ¡ jų sÅ«nų, patyrė neigiamų emocijų, nesijaučia užtikrinti sÅ«naus saugumu. Kita vertus, tvirtinti, kad Å¡ie iÅ¡gyvenimai yra nepaprastai dideli, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta veika nesmurtinio pobÅ«džio), pasekmes, nėra pagrindo.

O kaip jau ir anksčiau minėta, neigiami emociniai iÅ¡gyvenimai pagal teismų formuojamÄ praktikÄ savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ . Kad panaÅ¡iais atvejais neturtinė žala nukentėjusiojo įstatyminiams atstovams nepriteisiama, pasisakoma ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-212-693/2015). Taigi, atsižvelgus į nurodytÄ teismų praktikÄ , į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo motina ir tėvas patyrė nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, taip pat į tai, kad nukentėjusysis Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas iÅ¡ dalies patenkino, civilinės ieÅ¡kovės D.

L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jai ir nukentėjusiojo tėvui A. L. atmestinas. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam Ž. M. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., b. l. 185) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (1 t., b. l. 152) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra USB laikmena su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 55), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M.

L. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡u (1 t., b. l. 102), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡u (1 t., b. l. 107), vokas, kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) liudytojo R. Ž. apklausa (1 t., b. l. 121), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir Ž. M. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir Ž.

M. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Å½. M. atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslÄ arba dirbti, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Ž. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį. Ž. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. V. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areÅ¡to bausmę.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡ias bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir V. V. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 20 (dvideÅ¡imčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, ir V.

V. skirti galutinę subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 40 (keturiasdeÅ¡imčiai) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, areÅ¡to bausmės vykdymÄ V. V. atidėti 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, paskiriant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti mokslÄ .

V. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį. V. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės E. A.-G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti solidariai iÅ¡ Ž. M. ir V.

V. nukentėjusiajam D. G. 200 (du Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems Ž. M. ir V. V. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) globos namų ir P. V. (P. V.), kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nukentėjusiojo M. L. ir civilinės ieÅ¡kovės D. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir solidariai priteisti iÅ¡ Ž. M. ir V. V. nukentėjusiajam M. L. 300 (tris Å¡imtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinei ieÅ¡kovei D.

L. – 120 (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt) Eur turtinei žalai atlyginti, o kaltinamiesiems Ž. M. ir V. V. neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (duomenys neskelbtini) globos namų ir P. V. (P. V.), kitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ , kuriame yra USB laikmena su vaizdo įraÅ¡u, vokÄ , kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo M.

L. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡u, vokÄ , kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. G. apklausos vaizdo ir garso įraÅ¡u, vokÄ , kuriame yra CD su (duomenys neskelbtini) liudytojo R. Ž. apklausa, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Valerij LauÅ¡