fad039a8-fb5f-4e30-aad5-52858ec8530c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-2075-405/2014   Teisminio proceso Nr. 3-68-3-27023-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos Valstybinės socialinės draudimo agentÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo V.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnyba, SIA „MAL Company“, Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos Valstybinės socialinio draudimo agentÅ«ros Tarptautinių paslaugų skyriaus Pensijų poskyris, ir              n u s t a t ė:I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas V. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis laikotarpiu nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1989 m. kovo 1 d. dirbo tiekėju „RSMV“, t. y. remonto-statybos ir montavimo valdyboje, o nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. kooperatyve „NAGLA“ Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo grindė suinteresuoto asmens SIA „MAL Company” pažyma Nr. 39, kurioje nurodyta, jog kooperatyve „NAGLA” jis dirbo nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. Nurodė, kad minėtas laikotarpis nėra įskaitytas į jo valstybinio socialinio draudimo staÅ¾Ä senatvės pensijai gauti, nes stažui įrodyti jis neturi bÅ«tinų dokumentų. Ä®monių, kuriose dirbo, dokumentai nėra iÅ¡likę, archyvui nepriduoti. Pats pareiÅ¡kėjas savo darbo knygelės neturi, pastaroji buvo pateikta užpildyti ir nebuvo jam grÄ Å¾inta.

Kiek prisimena, buhalterė M. I. iÅ¡siskyrė su savo vyru ir iÅ¡važiavo į Rusijos FederacijÄ , o pas jÄ liko visi dokumentai. Taip pat paaiÅ¡kino, jog nors darbo vieta buvo Vilniuje, Rotundo gatvėje buvo ofisas, paskyras ir ataskaitas kiekvienÄ mėnesį veždavo į RygÄ , pinigus darbo užmokesčiui taip pat atsiųsdavo iÅ¡ Rygos. Minėtame mieste buvo centrinė valdybos bÅ«stinė adresu Dalgagrevas 23 a, o Vilniuje buvo tik viena iÅ¡ darbo aikÅ¡telių (barų). II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

D. laikotarpiu nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1989 m. kovo 1 d. dirbo tiekėju „RSMV“, t. y. remonto-statybos ir montavimo valdyboje, o nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. kooperatyve „NAGLA“ Latvijos Respublikos teritorijoje. Latvijos Respublikos civilinio proceso teisė numato analogiÅ¡kÄ juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto instituto reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie jo darbo staÅ¾Ä Latvijos įmonėse nustatymo, nes pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu yra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kuri buvo apskaičiuota neatsižvelgus į jo darbo staÅ¾Ä Latvijoje.

Pagal tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Latvijos Respublikoje tiesiogiai taikomÄ Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo 11 punktÄ asmenims, kuriems taikomas Å¡is reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai, asmenims, turintiems teisę į senatvės pensijos iÅ¡mokas, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 nutarimu patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punktÄ jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neiÅ¡saugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens praÅ¡ymu gali bÅ«ti nustatomi teismine tvarka.

Latvijos Respublikos Ministrų kabineto 2002 m. balandžio 23 d. taisyklės Nr. 165 „Draudimo laikotarpio įrodymo, skaičiavimo ir įskaitymo tvarka“ taip pat numato, jog socialinio draudimo laikotarpiai gali bÅ«ti patvirtinti teismine tvarka (taisyklių 5.29 p.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, nurodytų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, ir į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. Latvijos nacionalinio archyvo pažymos ir liudytojos D. V. paaiÅ¡kinimų teismas nusprendė, kad kitų dokumentų apie pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä , įskaitant pareiÅ¡kėjo darbo knygeles, jis (pareiÅ¡kėjas) negali gauti kita tvarka kaip tik kreipdamasis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PareiÅ¡kėjas darbo staÅ¾Ä â€žRSMV“ (orig. „PCMY) ir kooperatyve „NAGLA“ grindžia SIA „MAL Company“ pažyma Nr. 39 ir liudytojų paaiÅ¡kinimais. Minėtoje pažymoje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1989 m. kovo 1 d. dirbo tiekėju „RSMV“, t. y. remonto -statybos ir montavimo valdyboje, o nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. kooperatyve „NAGLA“. Taip pat nurodyta, jog SIA „MAL“ tapo pilnateise remonto – statybos kooperatyvo „NAGLA“ ir Rygos remonto - statybos ir montavimo valdybos prie Žemės Å«kio traktorių gamybos ministerijos dokumentų perėmėja; 2004 m. vasario 19 d.

SIA „MAL“ pakeitė pavadinimÄ Ä¯ SIA „MAL Company“. Pažymoje nurodytas aplinkybes apie tai, jog kooperatyvas „NAGLA“ perėmė „RSMV“ teises ir pareigas patvirtina ir į bylÄ pateiktas Latvijos TSR Rygos miesto Leningrado rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 251 dėl kooperatyvo „NAGLA“ įstatų įregistravimo, kuriame be kito ko nurodyta, jog kooperatyvo „NAGLA“ steigėja yra „RSMV“. AnalogiÅ¡kos aplinkybės yra nurodytos SIA „MAL Company“ pažymoje Nr.

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismui nekilo abejonių dėl SIA „MAL Company“ pažymoje Nr. 39 nurodytų duomenų patikimumo. Teismas taip pat nesuabejojo byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimais, nes iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡tinių įrodymų - D. V. ir B. S. darbo knygelių nustatyta, kad abu liudytojai dirbo tiek „RSMV“, tiek kooperatyve „NAGLA“. Teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto buvimo tikimybė yra pakankamai didelė, todėl pareiÅ¡kimÄ patenkino (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).

Pripažino, kad pareiÅ¡kėjo darbo stažas įgytas Latvijos Respublikos teritorijoje, nes: kartu dirbusios D. V. darbo knygelėje nurodyta, kad ji atleidžiama dėl etatų mažinimo Latvijos SSR; liudytojai ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiÅ¡kino, jog atlyginimas buvo mokamas iÅ¡ centrinės bÅ«stinės Rygoje ir darbo ataskaitos buvo vežamos kiekvienÄ mėnesį į RygÄ ; kartu su pareiÅ¡kėju dirbusiam B. S. (B. S.) buvo mokama Latvijos Respublikos pensija už darbo staÅ¾Ä toje pačioje kaip pareiÅ¡kėjo darbovietėje.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu realizuoti pareiÅ¡kėjo teisę į valstybinę socialinio draudimo pensijÄ už Latvijos Respublikoje įgytÄ darbo staÅ¾Ä . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos Valstybinės socialinio draudimo agentÅ«ra nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nustatytu laikotarpiu dirbo Latvijos Respublikoje, todėl praÅ¡o Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: remiantis 2012 m. gegužės 16 d. priimtu ir 2013 metų balandžio 1 d.

įsigaliojusiu Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimu dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo (toliau - Susitarimas) 1 straipsnio 1 punkto antru papunkčiu, terminas „buvusios SSRS draudimo stažui prilyginami laikotarpiai“ yra draudimo laikotarpiai, kurie sukaupti iki 1991 m. sausio 1 d. ir į juos atsižvelgiama pagal Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos norminius aktus, gautus susitariančios Å¡alies įmonių filiale, kuris skatina veiklÄ kitos susitariančios Å¡alies teritorijoje.

Å io Susitarimo 3 straipsnio 3 punktas nustato, kad į laikotarpius, kurie prilyginami buvusios SSRS draudimo laikotarpiams, atsižvelgia tos susitariančios Å¡alies kompetentinga institucija, kurioje asmuo gyvena kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienÄ . Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1989 m. kovo 1 d. „RSMU“ ir nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. kooperatyve „NAGLA“ dirbo bÅ«tent Latvijos Respublikos teritorijoje. Byloje nesiginčijama, kad paminėtais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas dirbo nurodytose įmonėse bei dėl to, kad Å¡ios įmonės, kurių filialai yra ne Latvijoje, buvo registruotos Latvijos Respublikoje.

Ginčas yra dėl to, ar pareiÅ¡kėjas Å¡iose įmonėse dirbo Latvijos Respublikos teritorijoje bei ar, nagrinėjant teises į senatvės pensijÄ po 2013 metų balandžio 1 d., už darbÄ minėtose įmonėse turi bÅ«ti mokama Latvijos Respublikos senatvės pensija, jei susitarime numatyta, kad buvusios SSRS draudimo stažui prilyginamus laikotarpius įskaito tik tos susitariančios Å¡alies kompetentinga institucija, kurios teritorijoje gyvena asmuo kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienÄ . Teismas neatsižvelgė į liudininkės D.

V. parodymus, kad ji nuo 1977 m. dirbo Rygos remonto - statybos ir montavimo valdyboje, Vilniaus poskyryje Nr.3, kuris buvo registruotas kaip Latvijos įmonė, o faktinė darbovietė buvo Vilniuje (Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas byloje Nr.2-249-863-201-1). D. V. darbo knygelėje nurodyta, kad ji nuo 1977 m. liepos 20 d. iki 1993 m. sausio 4 d. dirbo Rygos remonto - statybos ir montavimo valdybos poskyryje Nr.3 Vilniaus mieste. TÄ patį faktÄ taip pat patvirtina liudininko B. S. darbo knygelės įraÅ¡as Nr.7, iÅ¡ kurio matyti, kad jis priimtas į darbÄ 1984 m. liepos 2 d. perkėlimo tvarka į Rygos remonto - statybos ir montavimo valdybos poskyrį Nr.3 Vilniaus mieste.

IÅ¡ B. S. darbo knygelės įraÅ¡o Nr.13 matyti, kad jis priimtas į darbÄ kooperatyve „NAGLA“ nuo 1988 m. gruodžio 25 d. perkėlimo tvarka iÅ¡ Minsko spec. Remonto - statybos valdybos, o iÅ¡ darbo knygelės įraÅ¡o Nr.14 matyti, kad jis atleistas iÅ¡ darbo perkėlimo tvarka į kooperatyvÄ Nr. 1136-c Vilniaus mieste. Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jo darbo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, o įmonės centrinis biuras - Rygoje. Pirmiau paminėti darbo knygelių įraÅ¡ai ir liudininkės parodymai verčia abejoti faktu, kad abiejų kitų liudininkų bei pareiÅ¡kėjo darbovietė buvo Latvijos Respublikoje.

Atkreipė dėmesį, kad liudininkui B. S. Latvijos Respublikos senatvės pensija už darbo staÅ¾Ä Latvijos Respublikoje skirta nuo 2004 m. gegužės 20 d., remiantis Europos SÄ jungos reglamentais ir Latvijos Respublikos įstatymu „Dėl valstybinių pensijų“, nes dar nebuvo sudarytas Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl buvusios SSRS sukauptų draudimo laikotarpių įskaitymo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas V. D. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: apeliantas iÅ¡kreipia teismo sprendimo turinį, nes sprendime buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dirbo Latvijos Respublikos teritorijoje, o ne Latvijos Respublikoje.

Laikotarpiu, kuriuo nustatytas juridinio fakto buvimas, Latvijos Respublikos kaip tokios net nebuvo. Latvijos Respublikos nepriklausomybė buvo atkurta 1991 m. rugpjūčio 21 d. buvusios SSRS teritorijoje, todėl pareiškėjo darbo faktas nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. buvo nustatytas buvusioje SSRS teritorijoje - Latvijos SSR, kur vėliau buvo atkurta Latvijos Respublika. Pareiškėjas dirbo ir jo darbo faktas nustatytas remonto-statybos ir montavimo valdyboje „RSMV“ ir kooperatyve „NAGLA“, kurie buvo registruoti ir veikė Latvijos SSR teritorijoje.

Darbo staÅ¾Ä pareiÅ¡kėjas įgijo dirbdamas Å¡iose Latvijos SSR teritorijoje registruotose įmonėse, nepriklausomai nuo to, kur buvo faktinių darbo funkcijų atlikimo vieta. Argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo pažeidimo yra nepagrįsti ir nėra Å¡ios bylos dalykas. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė tik juridinį faktÄ dėl pareiÅ¡kėjo darbo. Juridinio fakto nustatymas savaime neįskaito pareiÅ¡kėjui darbo stažo ir nepaskiria jam pensijos.

Tai tik pagrindas Å¡iems veiksmams atlikti. Jei, kaip nurodo apeliantas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo 3 straipsnio 3 punktÄ , „buvusios SSRS draudimo stažui prilyginamus laikotarpius įskaito tik tos susitariančiosios Å¡alies, kurios teritorijoje gyvena asmuo kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienÄ kompetentinga įstaiga“, tai pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos įstaiga, atlikdama savo funkcijas, teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo pagrindu sprendimÄ dėl stažo įskaitymo priims.

Tačiau Å¡ioje byloje Å¡is klausimas, dėl kurio apeliantas teikia skundÄ , dar nebuvo spręstas ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.Atkreipė dėmesį, jog apeliantas ydingai suformulavo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ , nes apelianto praÅ¡ymas dėl juridinio fakto nustatymo jau yra iÅ¡spręstas ir tenkintas (CPK 326 str.). Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta esminių CPK 329, 330 straipsnių pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.              Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio iÅ¡mokų tarnyba ir SIA „MAL Company“ atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, prieina prie iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo tvarka gauti dokumentų, pavirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad laikotarpiu nuo 1978 m. rugsėjo 11 d. iki 1989 m. kovo 1 d. dirbo tiekėju „RSMV“, t. y. remonto-statybos ir montavimo valdyboje, o nuo 1989 m. kovo 1 d. iki 1991 m. balandžio 2 d. kooperatyve „NAGLA“ Latvijos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiÅ¡kimÄ , pripažindamas, kad nurodytais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas V.

D. dirbo tuometinėse Latvijos SSR įmonėse, atitinkami įgydamas nustatytam laikotarpiui darbo staÅ¾Ä . Apeliantas Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos Valstybinės socialinio draudimo agentÅ«ra nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas nustatytu laikotarpiu dirbo Latvijos Respublikoje teritorijoje. Savo nesutikimÄ grindė tuo, jog pareiÅ¡kėjo, kaip ir kitų su juo dirbusių darbuotojų (liudytojų) D. V. bei B. S., faktinė darbovietė buvo Vilniuje. Be to, pagal 2012 m. gegužės 16 d. tarp Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiraÅ¡yto susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo nuostatas už darbÄ SSRS įmonėse pensija turi bÅ«ti mokama pagal tai, kurioje teritorijoje gyvena asmuo kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienÄ , todėl mano, kad už pareiÅ¡kėjo darbÄ nustatytose įmonėse neturi bÅ«ti mokama Latvijos Respublikos senatvės pensija.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo, kaip ir kitų su juo tose pačiose įmonėse dirbusių darbuotojų (liudytojų) D.

V. bei B. S. faktinė darbo vieta buvo padalinyje (poskyryje) Nr. 3 Vilniaus mieste, tačiau darbdavio „RSMV“, o vėliau jo teises perėmusio „NAGLA“ buveinės vieta buvo Rygoje. Darbdavys (juridinis asmuo) buvo registruotas ir veikė tuometinėje Latvijos SSR (dabartinėje atkurtoje Latvijos Respublikos) teritorijoje, socialinio draudimo įmokos už darbuotojus taip pat buvo mokamos į Å¡ios Å¡alies biudžetÄ . PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad darbuotojai, įskaitant pareiÅ¡kėjÄ , darbo užmokestį gaudavo iÅ¡ darbdavio centrinės bÅ«stinės Rygoje ir kas mėnesį ten važiuodavo pateikti darbo ataskaitas įmonei.

Be to, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, t. y. panašiu laikotarpiu bei pas ta patį darbdavį dirbusiam liudytojui B. S. Latvijos Respublikos įgaliotų institucijų sprendimu jo darbas stažas jau yra prilygintas draudimo stažui Latvijoje ir jam mokama Latvijos Respublikos pensija. Dėl kitos darbuotojos (liudytojos) D. V. dar nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas V.

D. darbo staÅ¾Ä Ä¯gijo Latvijos SSR (dabartinės Latvijos Respublikos) teritorijoje registruotose įmonėse, nepriklausomai nuo to, kad faktinė darbo funkcijų atlikimo vieta nesutapo su darbdavio buvimo vieta.2012 m. gegužės 16 d. Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių pasiraÅ¡yto susitarimo dėl buvusios SSRS draudimo stažo įskaitymo tikslas nustatyti, kaip turi bÅ«ti įskaitomas buvusios SSRS draudimo stažas. Å iuo susitarimu buvo siekta ateityje iÅ¡vengti tokių atvejų, kuomet stažas, įgytas dirbant buvusiose SSRS įmonėse, iÅ¡ viso neįskaitomas arba įskaitomas du kartus – tiek vienoje, tiek kitoje Å¡alyje.

Apeliantas, remdamasis minėto susitarimo 3 straipsnio 3 punktu, kelia klausimÄ , ar po Å¡io susitarimo įsigaliojimo už darbo staÅ¾Ä minėtose įmonėse pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti mokama Latvijos Respublikos senatvės pensija, tačiau Å¡ios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalykÄ . Tik nustačius juridinį faktÄ apie pareiÅ¡kėjo darbo staÅ¾Ä 1978 m. rugsėjo 11 d. - 1991 m. balandžio 2 d. laikotarpiu, susitarančių Å¡alių įgaliotos institucijos, esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, bus kompetentingos spręsti klausimus dėl pareiÅ¡kėjo darbo stažo, įgyto dirbant Latvijos SSR įmonėse, įskaitymo į draudimo staÅ¾Ä ir socialinio draudimo pensijos paskyrimo.Ä® apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. l d. l p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nepatenkinus apelianto (suinteresuoto asmens) Latvijos Respublikos Gerovės ministerijos Valstybinės socialinės draudimo agentÅ«ros apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).Pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kėjas V. D. neprašė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir nepateikė tokias iÅ¡laidas įrodančių dokumentų (CPK 178, 179 str.).

Teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Andrius Ignotas                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Zita Smirnovienė