facdee48-626f-4d64-bdeb-9d1be3383509 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr. 2-481-877 /2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11801-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.2.3; 34.4.8; 116.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 6 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. K., jo atstovui advokatui E. U., atsakovėms G. K., G. K., atsakovių atstovui advokatui J. S., atsakovės G. K. įgaliotam atstovui L. V., ekspertams S. S. ir S. Å ., nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto 15-ojo notarų biuro atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms G. K., G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 15-asis notarų biuras, ir atsakovių G. K., G. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. dėl iÅ¡keldinimo, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas V. K. 2013 m. liepos 19 d. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimus, iÅ¡duotus G. K. ir G. K. (3-6 b.l.). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo motina A.

K.. Jis manė, kad bÅ«damas vienintelis sÅ«nus, po motinos mirties paveldės jos turtÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad A. K. visÄ savo turtÄ testamentu paliko vaikaitėms, ieÅ¡kovo dukroms G. K. ir G. K.. A. K. testamentÄ surašė 2005 metais, jau sirgdama ir bÅ«dama psichiatrijos sveikatos centro įskaitoje, todėl negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios raÅ¡ant testamentÄ . Testamentas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu kaip asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, tačiau sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.Atsakovė G.

K. 2013-08-09 atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 38-41 b.l.). Atsiliepime nurodė, kad A. K. apie sudarytÄ testamentÄ Â iÅ¡ karto 2005 m. pranešė visai Å¡eimai, savo draugėms ir kaimynams, dėl ko ieÅ¡kovas sukėlė konfliktÄ ir iÅ¡varė motinÄ iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini). Dar anksčiau tarp ieÅ¡kovo ir jo motinos prasidėjo konfliktai dėl ieÅ¡kovo nesantuokinių ryÅ¡ių su kita moterimiIeÅ¡kovas nevykdė savo kaip sutuoktinio, tėvo, sÅ«naus pareigų, konfliktavo su motina, vadino jÄ â€ždebile“.

Atsakovės su tėvais gyveno tame pačiame name, bute Nr. (duomenys neskelbtini), o A. K. bute Nr. (duomenys neskelbtini), todėl A. K. visada žinojo įtemptÄ situacijÄ sÅ«naus Å¡eimoje. IeÅ¡kovas, gyvendamas bute Nr. (duomenys neskelbtini), nemokėjo komunalinių mokesčių, susidarė didelės skolos, todėl A. K., bijodama priverstinio turto pardavimo iÅ¡ varžytynių, kad padengti skolas pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , po kurio pardavimo konfliktas taro ieÅ¡kovo ir jo motinos dal pagilėjo.

Nuo to laiko ieÅ¡kovas nustojo lankyti motinÄ , nebesirÅ«pino ja. Testatorė sÄ moningai norėjo po mirties palikti turtÄ savo anÅ«kėms.Atsakovė G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 46-49 b.l.), grįsdama atsiliepimÄ identiÅ¡komis aplinkybėmis ir motyvais, iÅ¡dėstytais G. K. atsiliepime.Atsakovės G. K. ir G. K. 2014 m. rusėjo 1 d. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (I t. 106-108 b.l.) praÅ¡o iÅ¡keldinti atsakovÄ V. K. su visais jo daiktais ir manta iÅ¡ ieÅ¡kovėms priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovėms 2012-08-28 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. turtÄ pagal 2005 m. balandžio 20 d. testamentÄ , todėl atsakovės teisėtai ir pagrįstai nuosavybės teise be kito turto valdo butÄ (duomenys neskelbtini). Å iuo butu atsakovės negali laisvai naudotis ir valdyti, nes dalį Å¡io buto yra užvaldęs ieÅ¡kovas. Atsakovas už naudojimÄ si atsakovių turtu nemoka jokių mokesčių, prieÅ¡ atsakovę G. K. nuolat naudoja psichologinį smurtÄ , grasindamas iÅ¡mesti jÄ Ä¯ gatvę.

Atsakovės praÅ¡o taikyti CK 4.95 str. nuostatas ir iÅ¡reikalauti turtÄ Â iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo.IeÅ¡kovas 2014 m. spalio 27 d. atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti (I t. 132 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad Å is butas buvo įgytas A. K. vardu,tačiau faktiÅ¡kai jį pirko pats ieÅ¡kovas. 1996 m. vasario mėn. 24 d. A. K. su V. P. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria A. K. nupirko, o V. P. pardavė dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Nors Å¡i sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau pinigai sumokėti už šį butÄ priklausė ieÅ¡kovui, t.y. ieÅ¡kovas pirko šį butÄ savo motinos A. K. vardu. IeÅ¡kovas savo lėšomis atliko bute remontÄ , sudarė buto eksploatavimo sutartis ir mokėjo už jį komunalinius mokesčius. Nuo 1997-11-25 Å¡iame bute įregistruota V. K. priklausanti įmonė UAB „G.“, kuri buvo sudariusi sutartis dėl buto eksploatavimo ir apsaugos. IeÅ¡kovas Å¡iuo butu naudojosi ir naudojasi kaip savo nuosavu turtu, gyvena Å¡iame bute iki Å¡iol, ir prieÅ¡ingai nei teigia atsakovės, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiÅ«ri butÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų, o atsakovė G.

K. gyvendama kartu su ieÅ¡kovu tame pačiame bute neturi pakankamai lėšų mokėti susidariusius mokesčius. IeÅ¡kinys atmestinas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Byloje nustatyta, A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (I t. 8 b.l.). IeÅ¡kovas V. K. yra A. K. sÅ«nus (I t. 9 b.l.). 2005 m. balandžio 26 d. testamentu, patvirtintu notarės L. V., A. K. jai nuosavybės teise priklausantį butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei visÄ kitÄ jos turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebus, iÅ¡ ko besusidės, kada beatsiras, ji lygiomis dalimis palieka G.

K. ir G. K. (I t. 59 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. K. 2012 m. balandžio 26 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini) (I t. 11-23 b.l.). Å iuo metu visas Å¡is turtas po1/2 dalį įregistruotas atsakovių vardu. Testamentų registro duomenimis, palikimÄ 2012-05-26 priėmė G. K., 2012-05-22 palikimÄ priėmė G. K. (I t. 26-27 b.l.). 2004-03-16 A. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypÄ Â (duomenys neskelbtini), N. J. už 26800 Lt (I t. 42-44, 45 b.l.).IeÅ¡kovas ginčija testamentÄ dėl testatorės valios trÅ«kumų, t. y. kaip negalėjusios suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti.TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis).

Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios.

Pasisakydamas dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.). Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu.

Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, jÄ privalu gerbti. Å ios valios nuginčijimui turi bÅ«ti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdÅ«s tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valiÄ taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai. Byloje buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (I t., 96-97 b.l.). Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas- organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3).

A. K. 2005-04-20 sudarydama testamentÄ , suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. IÅ¡ asmens sveikatos istorijos Kauno Å ilainių psichikos sveikatos centre žinoma, kad Å¡ios įstaigos žinioje nuo 2003-08-05, kai testatorei buvo diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). Ä®raÅ¡e atžymima, kad „pacientė serga glaukoma, bronchine astma, yra alergiÅ¡ka vaistams...dirbo mokytoja, Å¡iuo metu pensininkė...Obj.: pokalbio metu įsitempusi, pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, mÄ stymas nuoseklus, klampus, dėmesį sukaupia sunkiai, atmintis nusilpusi, orientuota“.

Sekantį kartÄ buvo atvykusi palydint kitiems asmenims 2004-10-20 - įraÅ¡e atžymima, kad „nuotaika kiek pažeminta (raÅ¡tas neįskaitomas). Sekantis įraÅ¡as 2005-07-13 - „kreipėsi dėl blogėjančios savijautos, skundžiasi bloga nuotaika, vengia žmonių, niekas nedžiugina, dažnai verkia,  prastai  miega,  neturi  apetito...obj.:  tvarkinga,  orientuota teisingai, pokalbyje dalyvauja, mÄ stymas nuoseklus, jaučiasi vieniÅ¡a, nelaiminga, nuotaika prastoka, emocijos labilios, greit susigraudina, verkia, atmintis, dėmesys pasilpę, be psichozės reiÅ¡kinių“.

Diagnozė: F06.3 Organinis nuotaikos sutrikimas. Buvo iÅ¡raÅ¡yti medikamentai: citalopramas, lorafenas. Po to buvo atvykusi 2005-08-12, įraÅ¡e atžymima, kad jaučiasi geriau, miegas gilesnis, tačiau nuotaika dar liÅ«dna. Diagnozė: F06.3 Organinis nuotaikos sutrikimas. Testatorė reguliariai lankosi ambulatoriÅ¡kai pas psichiatrÄ . 2006-01-30 įraÅ¡e atžymima, kad „lankyta namuose, rasta lovoje. Obj: pablogėjusi nuotaika, orientuota dalinai, emocijos blankios, graudenasi, verkia, mÄ stymas nenuoseklus, kalba labai sunkiai, atmintis prasta, neatpažįsta marčios, vadina teta, kritika nepakankama...esant ryÅ¡kiems atminties, dėmesio sutrikimams, diagnozuojama - kraujagyslinė demencija.“ IÅ¡raÅ¡yti medikamentai. 2006-08-07 įraÅ¡e atžymima, kad „lankyta namuose, rasta gulinti lovoje, neapsitarnauja, dezorientuota laike, vietoje, žino tik savo pavardę ir vardÄ , pasimetusi, aiÅ¡kina, kad nenori gyventi, vėliau kiek aprimsta, sako, kad reikia eiti, pažemintos nuotaikos, atmintis prasta, reikalinga pastovi priežiÅ«ra ir slauga“.

Diagnozė: kraujagyslinė demencija. Organinis nuotaikos sutrikimas. 2006-08-09 gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu iÅ¡duota pažyma apie bÅ«tinumÄ specialiosios nuolatinės slaugos. Vėlesniuose įraÅ¡uose atžymima, kad pastoviai kas mėnesį lankoma namuose, iÅ¡raÅ¡omi medikamentai (lorazepamas, tiapridalis). 2009-07-14 buvo atliktas protinės bÅ«klės mini tyrimas MMSE-9 balai (sunkus pažinimo sutrikimas). 2009-08-09 specialieji poreikiai pratęsti. Paskutinis įraÅ¡as 2012-03-28 - „nepakankamai tvarkinga, kontaktas apsunkintas dėl prastos klausos, paliepimų nevykdo, nesupranta klausimų, emocijos pablėsę, atmintis bloga, reikalinga slauga“.

Diagnozė: F01-8 Kita kraujagyslinė demencija. Ekspertai, apibendrindami medicininę dokumentacijÄ , nurodo, kad testatorei nuo 2003-08-05 buvo diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3  (organiniai psichikos sutrikimai iÅ¡sivysto, kai pažeidžiamos galvos smegenys ir sutrinka jų funkcija; dažniausiai dėl galvos smegenų kraujagyslių sutrikimų, galvos smegenų traumų). ApraÅ¡ant testatorės psichinę bÅ«senÄ - nurodyta, kad testatorė pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, orientuota teisingai.

Nuo 2006-01-30 nurodoma, kad testatorė orientuota dalinai, neatpažįsta artimųjų, nenuoseklaus mÄ stymo, ryÅ¡kÅ«s atminties, dėmesio sutrikimai. Diagnozuotas psichikos sutrikimas - kraujagyslinė demencija. Testatorė 2005-04-20 sudarė testamentÄ . Testatorei 2005-04-20 konstatuojamas psichikos sutrikimas - organinis nuotaikos sutrikimas (F06.3). Ekspertas S. S. (psichiatras nuo 1980 m., nuo 1991 m. teismo ekspertas) palaikė savo duotÄ iÅ¡vadÄ bei paaiÅ¡kino, kad Testamento sudarymo metu A. K. nustatytas organinis nuotaikos sutrikimas yra preliudija į demensijÄ , kuri vystosi palaipsniui per ilgÄ laikÄ arba gali iÅ¡sivystyti staiga, įvykus traumai, insultui.

Jo teigimu, vaistai, kurie buvo paskirti testatorei testamento sudarymo metu medicininėje dokumentacijoje nurodytomis dozėmis, sugebėjimo mÄ styti, suvokti neveikia. Ekspertė S. Å . (17 metų teismo psichiatrės ekspertės darbo stažas) patvirtino ekspertizės iÅ¡vadÄ , nurodė, kad iÅ¡vada kategoriÅ¡ka ir medicininių duomenų tokiai iÅ¡vadai duoti pakako, nes tik esant grubiems ir labai giliems pažeidimams gali bÅ«ti konstatuojamas nesugebėjimas suprasti savo veiksmų esmės, o tokių duomenų testamento sudarymo metu nebuvo.

Abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu nėra pagrindo, nes iÅ¡vada parengta iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus testatorės medicininius bei kitus dokumentus, tyrimo eiga yra nuosekli ir neprieÅ¡taringa, ekspertizės iÅ¡vada nepaneigta kitais byloje esančiais dokumentais, jiems neprieÅ¡tarauja, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti iÅ¡vadÄ parengusių teismo ekspertų neÅ¡aliÅ¡kumu ar kompetencija. Å eimos gydytoja terapeutė J. G. (ankstesnė pavardė- J.) gydė testatorę nuo 1996 m. iki jos mirties.

Nurodė, kad pacientė sirgo bronchine astma, padidėjusiu kraujospÅ«džiu, gliaukoma. Nuo 2003 m. pastebėjo, kad jai reikalinga psichiatro konsultacija, nes pradėjo skųstis bloga nuotaika, atminties sutrikimais. Pastebėjo, kad 2005 m. ji pradėjo sunkiau save apsitarnauti, 2006 m. nustatytas slaugos poreikis. Å ios liudytojos parodymai neprieÅ¡tarauja ekspertizės padarytoms iÅ¡vadoms. Liudytojas V. G. parodė, kad su ieÅ¡kovu bendravo iki 2003 m., todėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių apie testatorės sveikatÄ nurodyti negalėjo.

R. G. nurodė su testatore dirbusi tame pačiame vaikų darželyje, tačiau mirė jos dukra, dėl ko liudytoja susirgo depresija, 2003 m. ji su sutuoktiniu persikėlė į kitÄ butÄ , todėl A. K. sveikatos bÅ«klė 2005 m. jai nėra gerai žinoma. Abu liudytojai teigė, kad testatorė labai mylėjo savo sÅ«nų, nemėgo marčios, todėl jų nuomone neįtikėtinas faktas, kad savo turtÄ A. K. paliko ne sÅ«nui. Liudytojas R. U. taip pat artimai nebendravo su testatore, jam tiksliai nebuvo žinoma bÅ«klė testamento sudarymo metu.

Tuo tarpu atsakovės pareiÅ¡kėjo dukros, jo buvusi sutuoktinė V. K. gyveno greta, matė testatorę kiekvienÄ dienÄ , rÅ«pinosi ja visÄ laikÄ , o ypač žymiai pablogėjus sveikatai nuo 2006 m., kai tuo tarpu ieÅ¡kovas prie rÅ«pinimosi sergančia mama prisidėdavo tik minimaliai. Be to, aukščiau nurodyti liudytojai tvirtino, kad A. K. nemėgo marčios, todėl mažai tikėtina, kad pastaroji galėjo turėti kokios nors įtakos testatorės valiai palikti visÄ savo turtÄ vaikaitėms susiformuoti.

Liudytoja E. A. S., gyvenusi kaimynystėje, nurodė, kad labai bendravo su A. K., kartu eidavo į bažnyčiÄ , todėl tikėtina, kad sÅ«nui jos nelankant, nesirÅ«pinant, turint kitÄ moterį, ji sÄ moningai nusprendė, kad turtas liktų jos vaikaitėms, o ne sÅ«nui, kad juo negalėtų pasinaudoti svetimi asmenys, kurių testatorė netgi nepažinojo. Liudytoja R. O. R. (gyvenusi virÅ¡ A. K. buto) nurodė, kad su palikėja artimai bendravo. A. K., suraÅ¡iusi testamentÄ po kelių dienų apie tai pasakė liudytojai, paaiÅ¡kindama, kad testamentÄ surašė vaikaičių naudai, kadangi sÅ«nus jÄ labai nuvylė – susirado kitÄ moterį.

Tuo laikotarpiu ji buvo sÄ moninga, protinga, bendraujanti; nenorėjo, kad Å¡eimos nesutarimai iÅ¡aiÅ¡kėtų aplinkiniams. Liudytoja V. M. S. parodė, kad ji V. K. praÅ¡ymu slaugė A. K. 2007-2008 m. ir jai teko girdėti, kaip ieÅ¡kovas kalbėdavo su mama piktai, pakeltu balsu, sakydamas, kad tegul jÄ slaugo tie, kam atidavė savo turtÄ . Notarė, tvirtindama 2005-04-20 testamentÄ , nurodė, kad įsitikino testatorės veiksnumu (I t. 59 b.l.). Testamento sudarymo dienÄ A. K. buvo sulaukusi 81 metų amžiaus, tačiau jos ranka testamente vardas, pavardė, data, paraÅ¡as yra paraÅ¡yta lygia, gražia, gerai įskaitoma raÅ¡ysena, kas taip pat liudija apie pakankamai gerÄ jos sveikatos bÅ«klę tuo metu.

Pažymėtina ir tai, kad asmens fizinė–mentalinė bÅ«klė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rÅ«pintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formÄ (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis), tačiau specialusis nuolatinės slaugos poreikis jai nustatytas tik nuo 2006 m., po testamento sudarymo A. K. dar kurį laikÄ gyveno viena ir pilnai galėjo savimi pasirÅ«pinti, teismo sprendimo dėl jos pripažinimo neveiksnia nėra.IÅ¡ A.

K. asmens sveikatos istorijos matyti, kad demensija pirmÄ kartÄ diagnozuota tik 2006-01-28, iÅ¡kvietus GMP dėl psichikos sutrikimo, tačiau jau 2006-01-30 ligos istorijoje esančiame įraÅ¡e nurodyta, kad „dabar geriau, kontaktas geras, pasakojo kÄ jautė ir matė 01 28“. Taigi, tik tuo metu buvo nustatytas pirmas epizodas, kurio metu specialistai A. K. diagnozavo demensijÄ . IÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad testamento sudarymo momentu Å¡i liga dar net nebuvo diagnozuota, o tuo metu diagnozuotos ligos įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti neturėjo.

Vertinant ekspertizės iÅ¡vadÄ kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aptartais įrodymais, teismas sprendžia, kad A. K. testamento sudarymo metu buvo veiksni, jos fizinė ir psichinė bÅ«sena tuo metu leido jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Aplinkybių, kad testamente iÅ¡reikÅ¡ta A. K. valia neatitiko jos tikrosios valios teismas nenustatė, todėl sprendžia, kad jos valia buvo suformuota sÄ moningai. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog testamento sudarymo metu A.

K. buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl jo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas (CPK 178 str.). Atmetus šį reikalavimÄ , atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinioCK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiÅ¡kus savininko teisių gynimo bÅ«dus –vindikacinį ir negatorinį ieÅ¡kinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifikÄ lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiÅ¡kai naudotis daiktu neturi bÅ«ti tapatinama su valdymo, kaip vieno iÅ¡ nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieÅ¡kiniu (CK 4.98 straipsnis). Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

Buto savininkės - atsakovėe, gindamos savo teises naudotis butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismÄ paÅ¡alinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir praÅ¡yti iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ buto (CK 4.98 str.). Savininkas turi teisę reikalauti iÅ¡keldinti, nes Å¡io reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Atsakovių teisės varžomos tuo, kad ieÅ¡kovas naudojasi turtu ir atsakovės savo nuožiÅ«ra negali juo naudotis.

Negatorinio ieškinio atveju ieškovas neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Asmuo, kurio teisė naudotis nuosavybe yra apribota, turi įrodyti:

1. patį kliudymo faktÄ , 2. nurodyti asmenį, kurio elgesys kliudo naudotis nuosavybe ir 3. turi teisę reikalauti paÅ¡alinti tokį kliudymÄ . CK 4.47 straipsnio nuostatos numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus tame tarpe, jog nuosavybė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu ir kt. pagrindais. Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas 2012-08-28 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po ½ dalį atsakovių G. K. ir G. K. vardu (I t. 12- 13; 18-19 b.l.).

Laikotarpiu nuo 1996-02-28 iki 2012-10-18 Å¡is butas buvo registruotas A. K. vardu. Testatorė šį bÅ«stÄ Ä¯sigijo iÅ¡ V. P. 1996-02-26 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (I t. 12-13, 134 b.l.). Pirkimo pardavimo sutartyje (2 punkte) nurodyta, kad pardavėja V. P., prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, gavo 24000 Lt iÅ¡ A. K.. Atsakovas atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (I t. 132 b.l.) teigia, kad nors Å¡i sutartis sudaryta A. K. vardu, tačiau pinigai, sumokėti už butÄ priklausė ieÅ¡kovui, jis butÄ suremontavo, sudarė buto eksploatavimo sutartis, mokėjo mokesčius, nuo 1997-11-25 Å¡iame bute įregistruota V.

K. įmonė UAB „G.“ (II t. 3-4 b.l.), t.y. ieškovas butu naudojosi kaip savo. Liudytojai V. G., R. G., R. U. taip pat teigė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už ieškovo lėšas, garažas pastatytas ieškovo lėšomis ir darbu, tik įregistruotas A. K. vardu. Registruojant įmonę 1997-11-21 pranešime Rejestro tvarkytojui A. K. nurodė sutinkanti, kad jai privačios nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), adresu būtų įregistruota UAB „G.“ buveinė, t.y.

Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina faktÄ , kad Å¡is butas nuosavybės teise priklauso A. K., ji sutiko, kad jame ieÅ¡kovas verstųsi komercine veikla (II t. 21 b.l.). Tai, kad ieÅ¡kovas minėtu butu naudojosi įmonės UAB „G.“ įregistravimui, įmonė sudarė sutartį su vandens tiekėjo ir saugos paslaugas teikiančia įmone (I t. 133, 135- 137 b.l.) patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas naudojosi Å¡iuo testatorės turtu įmonės veiklai, tačiau nepatvirtina, kad butas nuosavybės teise kada nors priklausė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu A.

K. testamentÄ CK 1.89 str. pagrindu, bei panaikinti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimus, iÅ¡duotus G. K. ir G. K., tačiau byloje nėra ginčijami nekilnojamojo turto įsigijimo A. K. vardu sandoriai. .). B. P. pardavimo sutartis yra raÅ¡ytinis įrodymas, ji yra patvirtinta notaro. RaÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių testatorės nuosavybės teisę, į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovas nuo 1996 m. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl turto įgijimo testatorei, taip pat ir po 2005 m., sužinojus apie testamentÄ .

Aplinkybę, kad ieÅ¡kovui apie testamentÄ buvo žinoma, patvirtino liudytojos V. M. S., R. O. R., V. K.. Liudytojų V. G., R. G., R. U. parodymai, kad ginčo butas buvo įsigytas ieÅ¡kovo lėšomis ir ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai dėl turto įsigijimo, ieÅ¡kovui nepareiÅ¡kus reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei neginčijant 1996-02-26 pirkimo- pardavimo sutarties, nėra pakankami ieÅ¡kovo nuosavybės teisei pripažinti. Byloje nustatyta, kad testamento sudarymo dienÄ ir palikėjos mirties dienÄ Å¡is turtas priklausė testatorei.

Testamente nėra numatyta testamentinė iÅ¡skirtinė, leidžianti ieÅ¡kovui ir toliau naudotis butu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas nepateikė jokio kito teisėto pagrindo, suteikiančio jam teisę ginčo butu naudotis (CPK 178 str.).Atsakovių reikalavimas yra pagrįstas pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi ieÅ¡kovo gyvenimas atsakovėms nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia atsakovių kaip savininkių teises naudoti turtÄ savo nuožiÅ«ra (CK 4.98 str.).,Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kinį atmetus, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus, atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jų patirtos ir įrodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, sudarančios 1400 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ (I t. 149 b.l.), 400 Lt už advokato J.

S. atstovavimÄ teismo posėdžiuose (II t. 22 b.l.; CPK 93 str. 1d.; 98 str., „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“), 144 Lt žyminio mokesčio (I t. 109 b.l.), iÅ¡ viso 1944 Lt (563,02 Eur).Nagrinėjant bylÄ susidarė 80,13 Lt (23 Eur) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).Už ekspertizę sumokėta 1350 Lt (I t. 82 b.l), mokėtina suma 1334,50 Lt (I t. 117 b.l.), todėl skirtumas 15,5 Lt (4,49 Eur), grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:             ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.Iškeldinti V. K., a.k(duomenys neskelbtini) su visais jo daiktais ir manta iš G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisti G. K., a.k(duomenys neskelbtini) iš V. K., a.k(duomenys neskelbtini) 563,02 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti valstybei iš V.

K., a.k(duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvideÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i sums turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. GrÄ Å¾inti V. K. į teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokėtÄ nepanaudotÄ 4,49 Eur (keturių eurų 49 ct) sumÄ už ekspertizę.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

TeisėjaRita Liukaitytė