2020-11-18 Nr. AB-21579-3-65-3-00107-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-79-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00107-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. A. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-5308-320/2019 pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 21R4-17 (AG4-9/18-2019); 2) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktą Nr. 66ŪGp-702 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 21R4-17 (AG4-9/18-2019) dalį, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjo K. A. skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. lapkričio 27 d. patikrinimo akto Nr. 66ŪGp-702 panaikinimo ir administracinę bylą nutraukti.

Pareiškėjas K. A. 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI-5308-320/2019, kuriame prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų nutartis, dėl kurios prašoma atnaujinti procesą, priimta 2019 m. lapkričio 29 d., įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 7 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas tik 2020 m. spalio 28 d., t. y. po daugiau nei 10 mėnesių po minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.) ir prašyme išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėją atstovavo profesionalus teisininkas, t. y. advokatas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apie nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra proceso atnaujinimo pagrindas, sužinojo (turėjo sužinoti) dar Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties įsiteisėjimo dieną – 2019 m. gruodžio 7 d. Todėl šiuo atveju ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuotinas nuo minėto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 7 d. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2020 m. spalio 28 d., ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y., naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad jis kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes vertina tai, kad jis surado ir surinko įrodymus apie tikrąjį galvijų, dėl kurių netinkamos priežiūros buvo surašytas jo ginčijamas Patikrinimo aktas, savininką. Pareiškėjas nenurodo konkrečios datos, kada paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, tačiau iš prie prašymo atnaujinti procesą pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pateikė 2020 m. spalio 1 d. raštą, adresuotą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos skyriui, pasirašytą J. P.-S., kuriame nurodoma, kad būtent jos galvijai 2018 m. lapkričio 27 d. išgriovė vartus ir išėjo iš aptvaro, ji juos atpažino iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų. Iš esmės dėl šių įvykių, atlikęs neplaninį patikrinimą, atsakovas surašė Patikrinimo aktą.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

Iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-5308-320/2019, kurioje pareiškėjas ir prašo atnaujinti procesą, turinio matyti, kad aplinkybė, jog galvijai, dėl kurių laikymo pažeidimo buvo surašytas Patikrinimo aktas, nepriklauso pareiškėjui, jam buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas šią aplinkybę nurodė skunde teismui. Skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis paduotas 2019 m. balandžio 25 d. Taigi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe. Ši aplinkybė vėliausiai buvo žinoma jau 2019 m. balandžio 25 d., t. y. paduodant skundą teismui ir iš esmės buvo įrodinėjimo dalykas nagrinėjant bylą teisme. Tai, kad pareiškėjas jau po teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo surinko naujus įrodymus apie byloje pareiškėjui jau buvusią žinomą aplinkybę, savaime negali būti vertinama kaip proceso atnaujinimo pagrindas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI-5308-320/2019 nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 9 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą šiuo aspektu nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jį atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).

ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Pareiškėjas už prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-5308-320/2019 sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjui grąžintina jo sumokėta žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 dalimi, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo K. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eI-5308-320/2019.

Grąžinti pareiškėjui K. A. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė