facbc4bb-511b-4041-987e-c90579531d03 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1964-909/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31019-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; (S) 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa RaciÅ«tė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. Å . dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A.

M. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å .: 1) 3 450 Eur žalÄ už automobilio sugadinimÄ , 2) 1 000 Eur neturtinę žalÄ , 3) 70 Eur iÅ¡laidas už antstolio paslaugas ir 150 Eur turto vertinimo iÅ¡laidas, 4) bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-10683-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad (duomenys neskelbtini). pasisavintas A.

M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ galimai įvykdė A. Å .. 2019 m. birželio 28 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) pasisavinus A. M. priklausantį automobilį, jis iki pat tyrimo pabaigos nebuvo grÄ Å¾intas. Automobilis buvo vairuojamas A. Å ., kuris neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Atsakovas po įvykio negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei automobilio, taigi ieÅ¡kovė patyrė automobilio (duomenys neskelbtini) praradimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad automobilis apžiÅ«rėtas 2019 m. liepos 31 d. dienÄ turto vertintojo ir buvo įvertinta automobilio rinkos vertė (2 500 Eur) bei nustatyta automobilio likutinė vertė (491 Eur). Už turto vertinimÄ papildomai patirta 150 Eur iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė automobilį vertina 3 500 Eur suma (Å¡iek tiek aukščiau rinkos kainos, kadangi prieÅ¡ pasisavinant automobilį buvo atliktas pilnas, kapitalinis remontas, ko pasekoje automobilio vertė yra iÅ¡augusi).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas automobilį remontavo ir detales pirko neoficialiai, todėl jokių papildomų įrodymų dėl automobilio remonto ieÅ¡kovė surinkti ir pateikti į bylÄ negali. Papildomai ieÅ¡kovė nurodė gavusi už sudaužytÄ automobilį 50 Eur sumÄ , taigi iÅ¡ 3 500 Eur minusavo 50 Eur sumÄ , taigi, iÅ¡ viso atsakovas ieÅ¡kovei privalo atlyginti 3 450 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad buvo iÅ¡kviestas antstolis konstatuoti faktÄ kur automobilis ir kokios bÅ«klės stovi, todėl antstoliui papildomai sumokėta 70 Eur už fakto konstatavimÄ apie sugadintÄ automobilį.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė patyrusi ir moralinę žalÄ , ko pasekoje buvo psichologiÅ¡kai paveikta dėl situacijos, t. y. negalėjo tinkamai dirbti, neturėjo automobilio, nemiegojo naktimis, patyrė gilius sukrėtimus. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad papildomais įrodymais negali pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo, tačiau visa susidariusi situacija ir informacija iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindžia, kad dėl atsakovo kaltės ir jo elgesio ieÅ¡kovė neginčijamai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovė teigė iÅ¡ viso patyrusi dviejų rÅ«Å¡ių žalÄ â€“ finansinę (dėl pavogto automobilio vertės, minusuojant gautÄ sumÄ už sugadintÄ automobilį) – 3 450 Eur ir moralinę (dėl gilių dvasinių sukrėtimų ir nepatogumų) – 1 000 Eur; taip pat ieÅ¡kovė patyrė 330 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ruoÅ¡iant dokumentus, o papildomai po baigto ikiteisminio tyrimo buvo sumokėta turto vertintojui 150 Eur ir 70 Eur už antstolio faktų konstatavimÄ . Taigi, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė patyrė 5 000 Eur žalÄ , kuriÄ patikslintu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kovės atstovui pateikus praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka – 2020 m. birželio 23 d. 13.00 val. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ byloje dalyvaujantiems asmenims buvo praneÅ¡ta paskelbiant praneÅ¡imÄ tinklalapyje www.teismai.lt, o taip pat Å¡alims iÅ¡siunčiant teismo nutartį.

Pažymėtina, kad atsakovas teismo procesinius dokumentus gavo asmeniÅ¡kai, atvykęs į teismÄ 2020 m. birželio 22 d. Teismas atidėjo teismo sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ 2020 m. birželio 30 d. 13.00 val. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei A. M. nuosavybės teisėmis priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10683-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, gavus A.

M. pareiÅ¡kimÄ , kad (duomenys neskelbtini) jai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas A. Å ., kad jis sutvarkytų ir atliktų automobilio techninę apžiÅ«rÄ , tačiau jis automobilio negrÄ Å¾ino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusiÄ jÄ A. M. ir kitus liudytojus, buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susitarė, kad atsakovas nuveÅ¡ ieÅ¡kovės automobilį atlikti privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ , po atliktos techninės apžiÅ«ros (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas minėtÄ ieÅ¡kovės automobilį, padarė eismo įvykį ir apgadino automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus prokuroras 2019 m. birželio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , nurodydamas, kad A. Å . veiksmai nekvalifikuotini kaip nusikalstama veika, nes nebuvo nustatyta, kad jis bÅ«tų turėjęs tyčiÄ pasisavinti jam patikėtÄ automobilį. Nutarime nurodyta, kad atsakovas sutinka atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , taip pat nurodyta, kad kilus ginčui dėl padarytos žalos atlyginimo nukentėjusioji turi teisę savo interesus ginti teisme civilinio proceso tvarka.

IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateiktos 2019 m. liepos 31 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. VER2861 matyti, kad turto vertintojas, atlikęs transporto priemonės nuostolių vertės nustatymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad automobilio rinkos vertė prieÅ¡ sužalojimÄ â€“ 2 500 Eur, atstatomoji vertė – 2 617 Eur, likutinė vertė – 491 Eur. Už atliktÄ turto vertinimÄ ieÅ¡kovė turto vertinimÄ atlikusiai agentÅ«rai UAB „Verlita“ sumokėjo 150 Eur.

Byloje pateiktas antstolio M. D. 2019 m. liepos 31 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-85-2019K, kuriame nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovi automobilis, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytu priekiu: sulankstytas ir sudaužytas priekinis bamperis, abudu priekiniai sparnai, priekinis kapotas, priekiniai žibintai, grotelės. Teismui pateikta antstolio filmuota medžiaga. Už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo antstoliui 70 Eur.

Kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė 2019 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad daužtÄ , netinkamÄ eksploatavimui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pardavė už 50 Eur. Dėl turtinės žalos atlyginimo Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina įrodyti visas atsakomybės sÄ lygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimÄ .

Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios įstatyme įtvirtintos rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu vykdytos atsakovo A.

Å . apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu atsakovas A. Å . pripažino, kad atsakovei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį (atsitrenkė į kelio atitvarus), eismo įvykio metu automobilis buvo stipriai sudaužytas, apklausos metu atsakovas sutiko atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ . Ä® bylÄ pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie Å¡io protokolo esanti filmuota medžiaga, taip pat turto vertinimo ataskaitoje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis stipriai sugadintas ir negali bÅ«ti eksploatuojamas.

Atsakovas atsiliepimo byloje nėra pateikęs, bei kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltę, į bylÄ nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis). Esant Å¡ių aplinkybių visumai, yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo kaltė dėl ieÅ¡kovės automobiliui padarytos žalos yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami.

Teisingos žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3 450 Eur turtinę žalÄ už sugadintÄ automobilį. IeÅ¡kovė patirtos žalos dydį byloje įrodinėjo 2019 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaita Nr. VER2861, patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog automobilio remontui prieÅ¡ jo sudaužymÄ iÅ¡leido 1 000 Eur, taip pat 2019 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, iÅ¡ kurios matyti, kad daužtÄ , netinkamÄ eksploatavimui automobilį ieÅ¡kovė pardavė už 50 Eur.

Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio vidutinė rinkos vertė prieÅ¡ jo sugadinimÄ â€“ 2 500 Eur. SudaužytÄ automobilį ieÅ¡kovė pardavė už 50 Eur. IeÅ¡kovė automobilį vertina didesne nei nustatyta vidutinė rinkos kaina – 3 500 Eur, nurodydama, kad už automobilio remontÄ prieÅ¡ jo sugadinimÄ ji sumokėjo 1 000 Eur. Tačiau ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo taisomas, kad remonto metu buvo perkamos detalės, ir kad ieÅ¡kovė už remontÄ iÅ¡leido bÅ«tent 1 000 Eur sumÄ , nors teismas ieÅ¡kovei tokius įrodymus pateikti siÅ«lė 2020 m. kovo 10 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis).

Byloje nesant minėtų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo suremontuotas, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog jos patirta žala Å¡iuo konkrečiu atveju yra 2 450 Eur dydžio (2 500 Eur (automobilio vidutinė rinkos vertė) – 50 Eur (suma, gauta pardavus automobilį) = 2 450 Eur). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad byloje esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms (ieÅ¡kovės patirta žala, atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo kaltės ir padarytos žalos), yra teisinis pagrindas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisti 2 450 Eur žalos atlyginimÄ už sugadintÄ automobilį, o likusioje dalyje (dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo) ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 150 Eur iÅ¡laidas už automobilio vertinimÄ ir 70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimÄ , prašė Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovo. Teismas sprendžia, kad nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, yra pagrindas taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 150 Eur dydžio iÅ¡laidas už atliktÄ turto vertinimÄ bei 70 Eur iÅ¡laidas už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ , kadangi Å¡ios patirtos iÅ¡laidos vertintinos kaip ieÅ¡kovės patirti nuostoliai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė patyrė moralinę žalÄ , nes buvo psichologiÅ¡kai paveikta dėl situacijos, negalėjo tinkamai dirbti, neturėjo automobilio, nemiegojo naktimis, patyrė gilius sukrėtimus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visas prielaidas, sÄ lygojančias žalos atlyginimÄ t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir pan.

Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natÅ«ralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiÅ¡kinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ . Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta ieÅ¡kovės sveikata, kad buvo reikalingas gydymas ar ieÅ¡kovė patyrė intensyvius, gilius iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovo nurodyti nepatogumai dėl kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimÄ patys savaime negali sukelti neturtinės žalos. IeÅ¡kovės pateikti argumentai dėl sugadintos transporto priemonės yra turtinio pobÅ«džio, todėl savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, vadovaujantis kokiais kriterijais ji savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 1 000 Eur. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo yra deklaratyvios.

Teismo sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškovė už ieškinį sumokėjo 106 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus nuo 4 720 Eur iki 4 670 Eur.

Pagal patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus žyminio mokesčio suma sudaro 105 Eur (4 670 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 105 Eur), todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾inama permokėta 1 Eur žyminio mokesčio suma (106 Eur – 105 Eur = 1 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje ji iÅ¡ viso patyrė 635 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (105 Eur žyminis mokestis (sumokėta 106 Eur, tačiau 1 Eur grÄ Å¾intas) ir 530 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (330 Eur + 120 Eur + 80 Eur)). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patenkintas iÅ¡ dalies (patenkinta dalis sudaro 57 procentus), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiama 302 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (60 Eur žyminis mokestis (105 Eur x 57 proc.) + 302 Eur (530 Eur x 57 proc.) teisinės pagalbos iÅ¡laidos), o likusioje dalyje praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmetamas.

Dėl paÅ¡to iÅ¡laidų Valstybė patyrė 11,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 93 straipsniu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 11,16 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 670 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) žalos atlyginimÄ ir 362 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 3 032 Eur (tris tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt du eurus).

Likusioje dalyje patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtÄ 1 Eur (vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas - ZI05924). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 centų) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Justa RaciÅ«tė