facb4fc2-e80e-4a3d-a0fe-2e6de6fce6e7 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                 Administracine byla Nr. Iv-1237-554/2010.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00826-2010-3.

Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74.

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkricio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius,

sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,

nedalyvaujant pareiškejui – J. D. , atsakovo – Pravieniškiu 3-uju pataisos namu igaliotam atstovui, treciojo suinteresuoto asmens - Kalejimu departamento prie LR Teisingumo ministerijos igaliotam atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo J. D. prašyma atsakovui Pravieniškiu 3-iesiems pataisos namams del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e:

Pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovo neišmoketa darbo u˛mokescio dali – 215,98 Lt.

Pareiškejas prašyme (b.l. 4-5) nurode, kad jis dirba Pravieniškiu 3-uose pataisos namuose Apsaugos ir prie˛iuros skyriaus pri˛iuretoju. Laikotarpiu per 2007 - 2008 metus jam buvo neišmoketa 215,98 Lt darbo u˛mokescio priemoku suma. Ši suma buvo neišmoketa del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nuostatu taikymo, kai priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos ir Tarnybos kalejimu departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Atsi˛velgiant i tai, jog Konstitucinio teismo pripa˛inta, kad Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. nustatyta 70 procentu riba prieštaravo Konstitucijai, jam turejo buti išmoketas visas priklausantis darbo u˛mokestis, netaikant 70 procentu ribos.

Atsakovas - Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai atsiliepime i prašyma praše pareiškejo prašyma atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepime i prašyma (b.l. 11-14) atsakovas nurode, kad apskaiciuodamas ir mokedamas darbo u˛mokesti pareiškejui atsakovas veike teisetai - t.y. taip, kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dyd˛ius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Kadangi nebuvo pa˛eista ne vieno teises akto, atsakovo veiksmuose nera neteisetu veiksmu ir kaltes. Praše atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams del Lietuvos valstybes sunkios finansines padeties. Taip pat praše itraukti atsakovu Lietuvos valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes.

Pareiškejas, atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens igalioti atstovai i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta, todel byla buvo išnagrineta jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

Pareiškejo prašymas tenkintinas visiškai.

Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Pareiškejas teismo prašo priteisti neišmoketa priemoku ir priedu dali viršijancia 70 procentu pareigines algos. Kaip matyti iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu parengtos pa˛ymos, pareiškejui neišmoketa priedu ir priemoku dalis viršijanti 70 procentu pareigines algos laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 sudare 215,98 Lt (b.l. 7-8). Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu tarp proceso šaliu iš esmes nera. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas yra Kalejimu departamentui pavald˛ios istaigos - Pravieniškiu 3-uju pataisos namu pareigunas. Nurodyto pareiguno teisini statusa, taip pat ir darbo u˛mokescio mokejimo tvarka nustate Tarnybos Kalejimu departamente prie LR Teisingumo ministerijos statutas (toliau

- Statutas). Statuto 42 straipsnio 1 dalyje (2003-04-29 istatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigunu darbo u˛mokesti sudaro pareigine alga, priedai u˛ tarnybos Lietuvos valstybei sta˛a, turima pareigini laipsni, kvalifikacine kategorija, taip pat priemokos. Priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Statuto 42 straipsnio 2 dalis numate, kad Kalejimu departamento arba jam pavald˛ios istaigos pareigunu pareigine alga mokama Valstybes tarnybos istatymo nustatyta tvarka. Valstybes tarnybos istatymo (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio struktura, darbo u˛mokescio maksimali riba, darbo u˛mokescio, priedu ir priemoku skaiciavimo tvarka. Iki 2005 m. gruod˛io 21 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006 m. bir˛elio 7 d. galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas, taip pat priedai ir priemokos išmoketos atsi˛velgiant i Valstybes tarnybos istatymo

23 straipsnio 2 dalyje numatyta priedu ir priemoku ribojima. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruod˛io 11 d. nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija ir 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus Valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruod˛io 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje administracineje byloje. Iš to seka, kad nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravieniškiu 3-ieji pataisos namai, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracinese bylose A1-638/2005 ir A662 – 1735-2010 (ABTI 13 str., 20 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui šiuo metu yra išnykes. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejas i teisma del negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi nepa˛eisdamas terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikšti (Darbo kodekso 27 straipsnio

2 dalis), pareiškejo prašymas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo pagristas, neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus, todel tenkintinas visiškai – jam priteistina neišmoketa darbo u˛mokescio dalis u˛ laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kuria sudaro 215,98  Lt (b. l. 7-8).

Atsakovas taip pat praše atideti teismo sprendimo vykdyma 1 metams. Atsi˛velgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pa˛ymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A756 – 56/2010, A143 – 63/2010 del neišmoketo darbo u˛mokescio priteisimo,visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma 1 metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas 1 metu laikotarpiui (Teismu istatymo 33 str.).

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p. teismas

n u s p r e n d ˛ i a :

        Pareiškejo prašyma patenkinti visiškai.

        Priteisti pareiškejui J. D. iš atsakovo Pravieniškiu 3-uju pataisos namu neišmoketa darbo u˛mokescio dali – 215,98 Lt (du šimtus penkiolika litu 98 ct).

Sprendimo vykdyma atideti

1 (vieneriu) metu laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas

                                                                                                                                        Algis

Markevicius