facabb29-4fe8-442d-9ef4-4b5441e67e08 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1588-1049/2018Proceso Nr. 01-1-20028-17-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.8.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.13; 2.3.6.4.5. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, kaltinamajam D. E. K., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajai V.

K., jos įgaliotajai atstovei advokatei Eglei Rybelienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡siskyręs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Triton-LT“ Å¡altkalviu-montuotoju, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės D. E. K. 2017 m. balandžio 26 d., apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme smurtavo prieÅ¡ savo buvusiÄ sutuoktinę V. K., tai yra tyčia sugriebė pastarajai už kairio žasto ir prievarta tempė iÅ¡ kiemo bei stipriai patraukdamas jėga, nubloÅ¡kė V. K. ant žemės, dėl ko ji susimušė kairę kÅ«no pusę ir taip sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmÄ . II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis D.

E. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad balandžio 26 d., ne geranoriÅ¡kai nusiteikusi jo buvusi žmona V. K. atėjo kartu su turto vertintoju G. J. B., ir aiÅ¡kino, kad jai nepatinkančiÄ tvorÄ reikės nugriauti. D. E. K. turto vertintojÄ Ä¯leido į vidų, aprodė patalpas, ir girdėjo, kaip V. K. pareiÅ¡kė, jog sodo namelis atiteks jai ir pradėjo fotografuoti namÄ , tuomet D. E. K., dėl to supykęs, norėdamas iÅ¡vesti jÄ iÅ¡ kiemo, sugriebė jÄ kaire ranka už peties, tačiau ji paėjo du žingsnius, metėsi į Å¡onÄ ir pargriuvo, D.

E. K. laikant jÄ už striukės. D. E. K. norėjo iÅ¡vesti jÄ iÅ¡ kiemo, kad nedarytų skandalo, kadangi tuo metu vyko statybos darbai, o toks elgesys yra neetiÅ¡kas ir nekultÅ«ringas, tačiau tikslo sužeisti jos neturėjo. Kaltinamasis patikino, kad V. K. pargriuvo ant žolės, ne ant akmenų, kurie nuo jos buvo per porÄ metrų. Ä®vykį užfiksavo vaizdo įraÅ¡o kameros, kurias D. E. K. įrengė pats. Nukentėjusiajai nukritus kaltinamasis buvo prie jos priėjęs, pastaroji neverkė, o atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. 2017 m. kovo 6 d. grįžęs iÅ¡ komandiruotės į sodo namelį, nukentėjusiosios praÅ¡ymu nusivežė turto vertintojus, tačiau kadangi Å¡iuo metu atliekami nauji statybos darbai, dėl kurių iÅ¡augo turto vertė, balandžio 26 d.

V. K. atėjo savavaliÅ¡kai, neturėdama sodo raktų, ir pareiÅ¡kė, kad ketina atlikti naujÄ turto vertinimÄ , todėl jis paklausė, kodėl jį reikia atlikti kas mėnesį. PaaiÅ¡kino, kad oficialiai su V. K. yra iÅ¡siskyrę nuo 1999-ųjų metų, tačiau nuo 2011-ųjų metų, kartu nebegyvena, bendro Å«kio neveda, pasibaigus turto dalijimosi procesui, sodo namelis, kuriame viskas įvyko, priklauso D. E. K.. Nurodė, kad tarp jo ir V. K. yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir ji yra teigusi, jog visada ieÅ¡kos naujų priekabių.

PaaiÅ¡kino, kad V. K. sveikatos problemų neturėjo ir pripažino, kad sugriebė ir vedė jÄ , o jai krentant, jos nepaleido. Nurodė, kad nukentėjusiosios V. K. byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Nukentėjusioji V. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tÄ dienÄ , kartu su turto vertintoju, vykdydama teismo sprendimÄ , atvyko į sodÄ Ä¯vertinti turto. Jiems atvykus turto vertintojas padarė dvi nuotraukas iÅ¡ gatvės pusės, apėjo aplink namÄ ir įėjo į kiemÄ , kur terasoje, prie laiptelių sutiko D.

E. K. ir kaimynÄ M. Z., tvarkančius Å¡viestuvÄ . Jiems pasisveikinus, D. E. K. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, rėkdamas klausė, kodėl pastarieji atvyko, ir atsisakė įleisti į namo vidų, todėl V. K. nurodė, kad iÅ¡kvies policijÄ , jei Å¡is trukdys vykdyti teismo sprendimÄ . D. E. K. sutiko įleisti turto vertintojÄ , o V. K. likusi laukti kieme, pradėjo fotografuoti namo iÅ¡orę. Tai pamatęs D. E. K. rėkdamas iÅ¡bėgo iÅ¡ namo, sugriebė V. K. už kairio peties, o jai atsisakius eiti pastarasis, stipriai jÄ tempdamas, parbloÅ¡kė ant žemės ir paliko gulėti, po ko, dėl juntamų skausmų kairėje pusėje, buvo sunku atsistoti.

Ä®vykio metu M. Z. pasakė, kad Å¡ie nesimuÅ¡tų. V. K. nurodė, jog jai nukritus galva buvo netoli akmenų, o iÅ¡ Å¡ono kairėje pusėje buvo įrankiai, į kuriuos susimušė kairę kojÄ , o mėgindama atsikelti, koja lietė lapų griebtuvÄ . Dėl patirto streso pamirÅ¡o kokiu telefono numeriu skambinti, norint iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, todėl ji paklausė M. Z., kuris nurodė trumpÄ jį pagalbos telefono numerį „112“. Atvykus policijos pareigÅ«nams, kurie vėliau iÅ¡sivežė D.

E. K., su pastaruoju nebendravo, necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, vaikščiodama kieme verkė. PaaiÅ¡kino, kad ant kÅ«no sužalojimų nesimatė, nes įvykio metu buvo su Å¡iltu paltu, tačiau įvykio metu ir po jo juto skausmÄ kairėje rankoje ir kojoje, o dėl sukelto fizinio skausmo jai buvo paskirtas nedarbingumas, geriami bei tepami vaistai, procedÅ«ros, o kadangi kaklo bei rankos judesiai buvo riboti, dėl to atliekant paprastus darbus jai prireikė aplinkinių pagalbos, taip pat buvo nusiųsta pas neurologÄ . 2018 metų vasario mėnesį, nustatyta, kad kairiame petyje dėl patirtos traumos įvykio metu kaupiasi vandenys, gydymas tęsiasi iki Å¡iol.

Nurodė, kad prieÅ¡ įvykį su sveikata daug problemų neturėjo, 2006 metais gydėsi dėl nugaros problemų, o 2014 metais gydėsi deÅ¡inį petį, tačiau problemų su kaire puse nebuvo. Ä®vykio metu buvo blaivi ir paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju santykiai yra konfliktiÅ¡ki, kadangi fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ ir jos sÅ«nų pastarasis yra naudojęs praeityje, dėl to pareikÅ¡tÄ 3000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti palaiko ir praÅ¡o tenkinti. Liudytojas M. Z. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis padėjo D.

E. K. pajungti Å¡viestuvÄ prie namo, kai į kiemÄ atėjo V. K. su vyru (kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, turto vertintoju G. J. B.). Juos pamatęs D. E. K. paklausė, kÄ jie veikia jo kieme, o V. K. nurodė, kad atvyko įvertinti turto. D. E. K. į namo vidų įleido tik turto vertintojÄ , V. K. liko stovėti lauke, klausinėjo, kokie nauji remonto darbai atlikti name ir pradėjo jį fotografuoti. Tai pamatęs D. E. K. paėmė V. K. už kairio peties ir puolė vesti jÄ iÅ¡ kiemo. Nurodė, kad momento, kuomet pastaroji krito jis nematė, tačiau matė, kad po to ji sėdėjo ant pievutės arčiau namo, atsirėmusi ranka į žemę ir M.

Z. pasakė jiems, kad nesimuÅ¡tų. Ä®vykio metu jie ginčijosi, rėkė vienas per kitÄ , o krisdama ji tiesiog Å¡aukė. Å alia jos buvusių įrankių jis nematė, ir nurodė, kad konfliktas įvyko ant žolės. PaaiÅ¡kino, kad abipusio konflikto metu D. E. K. iÅ¡sakė necenzÅ«rinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau keiksnojosi abu. Pastarajai nugriuvus D. E. K. grįžo pas turto vertintojÄ , o nukentėjusioji buvo susigraudinusi, verkė ir kvietė policijos pareigÅ«nus, kuriems atvykus, M.

Z. išėjo. Praeityje panaÅ¡aus konflikto tarp jų nėra matęs, su V. K. ir D. E. K. nėra susipykę, tačiau nurodė, kad su V. K. nebendrauja, o su D. E. K. pasisveikina, kadangi yra kaimynai. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo blaivus, todėl aplinkybes atsimena gerai. Liudytojas G. J. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 26 dienÄ kartu su V. K. važiavo į sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur, pagal teismo įpareigojimÄ reikėjo įvertinti sodo namÄ .

Bevažiuojant V. K. sakė, kad gali bÅ«ti pykčio priepuolių ir smurto, nes D. E. K. yra nesugyvenamas, todėl suprato, kad ji praeityje yra patyrus smurtÄ . Atvykus į teritorijÄ sutiko kelis darbininkus ir D. E. K., kuris, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, nurodė, kad neįleis į teritorijÄ ir liepė iÅ¡ jos dingti. G. J. B. prisistačius, D. E. K. sutiko įleisti į namo vidų tik jį, ir Å¡iam pradėjus fotografuoti namo vidų matė, kaip D. E. K. vis iÅ¡eina iÅ¡ namo ir girdėjo jį konfliktuojant su V.

K., vartojant necenzÅ«rinius žodžius ir jai atsikalbinėjant, o vėliau iÅ¡girdo D. E. K. sakant jog iÅ¡mes V. K. ir netrukus iÅ¡girdo kad pastaroji rėkia. G. J. B. priėjęs prie lauko durų sutiko įbėgantį D. E. K., o jam iÅ¡ paskos, verkianti, įbėgo V. K., kuri sakė, kad kvies policijÄ . G. J. B. savo darbÄ baigė atvykus policijos pareigÅ«nams. PaaiÅ¡kino, kad matė, jog V. K. verkė ir iÅ¡ jos žodžių, „nemuÅ¡i, netampysi“ iÅ¡sakytų D. E. K., suprato, kad ji patyrė smurtÄ ir dėl to, kad įvykio metu greta dirbo paÅ¡aliniai žmonės, ji juto moralinį pažeminimÄ ir nuoskaudÄ .

Liudytoja R. P.-A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Dainavos poliklinikoje dirba vyresniÄ ja koordinatore, o V. K. jos paciente yra nuo 2015 m. spalio 13 d. 2006 m. vasario 24 d. V. K. Å¡eimos gydytoja yra nurodžiusi, kad įtariama kaklo srities osteochondrozė, kuri nėra patvirtinta specialistų, tačiau pastarieji patvirtino V. K. kaklo skausmus, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, viena iÅ¡ jų gali bÅ«ti įtampa. PaaiÅ¡kino, kad V. K. vaistus vartoti turi tik esant kaklo skausmų paÅ«mėjimui, tačiau jokie ilgalaikio vartojimo vaistai jai nebuvo paskirti, dėl žasto skausmo ji kreipėsi 2014 metais, Å¡ie skausmai gali bÅ«ti susiję su kaklo skausmais.

Dėl kaklo skausmų V. K. paskutinį kartÄ lankėsi 2017 m. balandžio 27 dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ neurologams atlikus tyrimus nustatytas skausminis sindromas kaklinėje srityje, tačiau kaklo-žasto skausmas V. K. buvo nustaytas jau 2006 metais, nors negalima atmesti kad įvykis galėjo paÅ«minti ankščiau nustatytus kaklo ir žasto skausmus. V. K. simuliuoti 2017 m. balandžio 27 dienos nustatytos diagnozės negalėjo, nes buvo pastebėtas raumenų įsitempimas, kuris gali atsirasti esant įtampai, bÅ«nant ilgai nuolatinėje priverstinėje padėtyje – dirbant sėdimÄ darbÄ (1 t., b. l. 93, 94). 2017 m. balandžio 26 d.

Policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 26 d., 13.55 val., apie įvykį pranešė V. K., nurodydama, kad tarp pastarosios ir jos vyro vyko konfliktas, kurio metu jis neleido pranešėjai eiti į jos namo dalį, jÄ stumdė bei įžeidinėjo. Greitosios medicinos pagalbos medikų atsisakė (1 t., b. l. 69).IÅ¡ 2017 m. balandžio 26 d. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad priimtas pareiÅ¡kėjos V. K. pareiÅ¡kimas apie tai, kad 2017 m. balandžio 26 d., apie 13.55 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, buvęs sutuoktinis D.

E. K. pagriebęs jÄ už kairės rankos, tÄ sė kieme, vėliau tempdamas už rankos parvertė ant žemės, ko pasėkoje ji susižalojo kairės kojos kelio Å¡onÄ ir nugarÄ ir dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 66).IÅ¡ 2017 m. balandžio 26 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nustatyta ir apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti Kauno r., (duomenys neskelbtini) namo kieme (1 t., b. l. 67, 68).IÅ¡ 2017 m. balandžio 26 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuoti V.

K. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad D. E. K., tempdamas jÄ už kairės rankos, stumdė ir pargriovė. Po stÅ«mimo jai skaudėjo nugarÄ . IÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 70,71).              IÅ¡ 2017 m. balandžio 26 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5458 matyti, kad D. E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus, nustatytas 0,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 127). 2017 m. balandžio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1141/2017(02) nurodyta, kad V.

K. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 81).2017 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. pG2439/2017(02) nurodyta, kad V. K. kūne jokie išoriniai sužalojimai, tiek apžiūros metu, tiek medicininiuose dokumentuose, nenustatyti. Ambulatorinio gydymo metu V. K. nustatyta diagnozė su trauma nesietina (1 t., b. l. 88). 2017 m. rugpjūčio 1 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas ir aprašytas 2017 m. balandžio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. E. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 26 d.

D. E. K. 12.52 val., iÅ¡eina iÅ¡ namo vidaus ir greitu žingsniu nusileidęs nuo terasos laiptų, priėjęs prie V. K., deÅ¡ine ranka suima jos kairę rankÄ , o pastaroji kaire ranka jį pastumia, tuomet jis patempęs jÄ Ä¯ save pradeda vesti iÅ¡ kiemo, tačiau V. K. įsispyrus į žemę, pasisukus į deÅ¡inę pusę ir einant atgal, D. E. K. jÄ , staigiu rankos mostu tempdamas į save, parbloÅ¡kia ant žemės ir pastaroji nukrinta už greta namo esančio krÅ«mo (1 t., b. l. 74–76).IÅ¡ 2018 m. vasario 28 d. specialisto paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad specialistui pateikus papildomÄ medžiagÄ , t. y. 2017 m. balandžio 26 d. apsaugos vaizdo kameromis užfiksuotÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡Ä , R.

P.-A. apklausos protokolo medžiagÄ , V. K. sveikatos istorijÄ , specialistas paaiÅ¡kino, kad nesant užfiksuotiems sužalojimams, apie fizinio skausmo jutimÄ pasakyti negali (1 t., b. l. 96, 97).IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas D. E. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. K. pasitvirtino.Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡klausius proceso dalyvių parodymus, taip pat peržiÅ«rėjus pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , sugretinat Å¡iuos įrodymus tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis, nustatyta, jog nukentėjusioji krito ant žolės, už krÅ«mo, prie kurio iÅ¡ kitos pusės matosi dalis plytų, ir sodo įrankiai, tačiau ne ant jų, tokiÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtinto ir pati V.

K., susipažinusi su jai pateiktomis fotonuotraukomis (1 t. b. l. 78–79), todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad nukentėjusioji krito „ant plytų ir sodo įrankių krÅ«vos“, jÄ pakeičiant jog pastaroji krito ant žemės. Kaltinamasis D. E. K. iÅ¡ esmės neginčija faktinių įvykio aplinkybių, tačiau neigia jog nukentėjusioji dėl jo veiksmų galėjo justi fizinį skausmÄ . Tokie argumentai yra nepagrįsti. Kaltinamojo D. E. K. spontaniÅ¡ki veiksmai – sugriebimas nukentėjusiajai už kairiojo žasto, staigus jo rankos mostas, kuriuo pastaroji buvo patempta ir nukrito, buvo afektinis atsakas į jo subjektyviu įsitikinimu nepageidaujamÄ V.

K. elgesį - fotografavimÄ mobilaus ryÅ¡io telefonu, atsisakymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ teritorijos, siekiant prievartÄ jÄ iÅ¡ ten paÅ¡alinti. Nors kaltinamasis neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmÄ dar prieÅ¡ jai atvykstant ir nusikaltimo neplanavo, tačiau dėl staiga susiformavusios tyčios, bÅ«tent jis, nukentėjusiosios atžvilgiu pasirinko konkretų veikimo bÅ«dÄ ir atliko teisę pažeidžiančius veiksmus, kurie tiesiogiai lėmė fizinio skausmo sukėlimÄ V. K., nes tik dėl D.

E. K. fizinio poveikio nukentėjusioji griuvo.Tai, kad anot kaltinamojo ir jo gynėjo, nukentėjusioji sÄ moningai provokavo D. E. K., pasirinkdama turto vertinimo laikÄ ir tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo ilgÄ laikÄ vyko turto dalijimosi procesai, nepateisina kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų teisę pažeidžiančių veiksmų sukeliant jai fizinį skausmÄ . Nors bylos duomenimis nustatyta, kad jau po įvykio 2017 m. balandžio 27 d. nukentėjusiajai konstatuotas kairės pusės kaklo žasto skausmas, dėl kurio Å¡i, laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. buvo nedarbingume, vartojo medikamentus skausmui malÅ¡inti ir atliko įvairius medicininius tyrimus, remiantis specialisto iÅ¡vada Nr. pG2439/2017(02), su įvykio metu patirta trauma nesietina, tačiau tai, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už kairiosios rankos žasto ir tai, kad stipriai jÄ patempė, dėl ko Å¡i parkrito ant žolės, leidžia pagrįstai manyti, jog V.

K. įvykio metu juto fizinį skausmÄ , kuris priežastiniu ryÅ¡iu neabejotinai sietinas su kaltinamojo veiksmais. Esamomis aplinkybėmis nėra pagrindo netikėti V. K. parodymais, jog pargriauta ji patyrė fizinį skausmÄ , kadangi bet kuriuo atveju žmogaus kritimas neabejotinai tÄ Ä¯takoja, kai tuo tarpu D. E. K. nukentėjusiosios atžvilgiu panaudodamas fizinę jėgÄ , ir tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, turėjo ir galėjo suprasti, jog tokiais savo veiksmais sukels V. K. fizinį skausmÄ .

Kaltinamojo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ Ä¯vykio vietoje liudija ir jo iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai nukentėjusiosios atžvilgiu apie kÄ paliudijo, ne tik pati V. K., bet ir liudytojai M. Z., bei G. J. B.. Kita vertus, fizinio skausmo jutimo aplinkybę bei jos reakcijÄ Ä¯ tai, liudija ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų M. Z. ir G. J. B. parodymai, kurie patvirtina V. K. reakcijÄ , jos bÅ«senÄ Â Ä¯vykio metu – buvo susijaudinusi, verkė, parblokÅ¡ta ne iÅ¡ karto atsikėlė, bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Taigi, D. E. K. kaltė įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, nukentėjusiosios V. K. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadomis ir paaiškinimu, apsaugos vaizdo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo apžiūros protokolu, liudytojų M. Z. ir G. J. B. parodymais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, dėl ko nelieka objektyvių galimybių abejoti, kad nukentėjusiajai kaltinime nurodytu laiku ir byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo sukeltas fizinis skausmas.

Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami D. E. K. kaltei pagrįsti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ , kad jei teismas D. E. K. veiksmuose įžvelgs nusikalstamos veikos požymių, turėtų svarstyti D. E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , jo veiksmus pripažindamas mažareikÅ¡miais. Tokie argumentai yra atmestini, kadangi pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me, t. y. jei kaltinamojo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai ir dėl tam tikrų sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme.

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).

Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ . Kaltinamasis, smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo spontaniÅ¡kai, tarp jų prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, toks kaltinamojo elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai, bet to ir pats kaltinamasis pripažino sugriebęs nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko Å¡i griuvo, todėl Å¡iais veiksmais pastarajai sukeltas fizinis skausmas negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu. Gynybinė kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija grindžiama konfliktiniais D.

E. K. ir V. K. santykiais, dėl kurių įvykio metu jis esÄ buvo iÅ¡provokuotas, o nusikalstamos veikos sudėties nebuvimÄ â€“ pasekmių nekilimÄ , motyvuoja tuo, jog nukentėjusiosios nurodyti liekamieji reiÅ¡kiniai, remiantis specialisto iÅ¡vada, nėra sietini su nagrinėjamu įvykiu. Teismas iÅ¡ dalies sutinka su V. K. nurodomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiÅ¡kinių nesiejimu su nagrinėjamu įvykiu, tačiau pažymi, kad vien fizinės jėgos panaudojimas sugriebiant nukentėjusiÄ jÄ už rankos ir jÄ prievarta tempiant, dėl ko Å¡i krito, įrodo, jog įvykio metu ji patyrė fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jos reakcijÄ po įvykio, tai yra tai, kad ji verkė ir buvo susijaudinusi, liudija, jog padaryta žala negali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mė.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenumatyta.

Paprastai mažareikÅ¡mėmis neturi bÅ«ti pripažintos veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ asmens sveikatai (2012 m. gruodžio 28 d. LAT nutartis; Baudžiamoji byla Nr. 2K-719/2012). Esant visoms aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nėra objektyvių galimybių Å¡ioje byloje kaltinamojo veiksmus pripažinti mažareikÅ¡miais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip to prašė kaltinamojo gynėjas. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam asmeniui fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ arba/ir dėl to bÅ«tų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis D. E. K. smurtavo V. K. atžvilgiu. Å iuo atveju iÅ¡tirtų įrodymų visetas pagrindžia, kad kaltinamasis sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ , suprato, kad naudoja jėgÄ prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnį asmenį – nukentėjusiÄ jÄ V. K., turėjo ir galėjo suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi į jos sveikatÄ , jėga mėgindamas iÅ¡vesti pastarÄ jÄ iÅ¡ kiemo, o Å¡iai pasiprieÅ¡inus, staiga sugriebė nukentėjusiÄ jÄ už kairiojo žasto ir staigiu rankos mostu tempė jÄ Ä¯ save, dėl ko pastaroji prarado pusiausvyrÄ , visu kÅ«nu nukrito ant žolės ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad pirminis pranešimas dėl konflikto fiksuotas kaip galimo smurto artimoje aplinkoje atvejis, kadangi nukentėjusioji pranešime nurodė, kad tarp jos vyro ir jos įvyko konfliktas, kurio metu ji buvo stumdyta (1 t., b. l. 69), tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad D. E. K. ir V. K. nuo 1999-ųjų metų yra išsiskyrę, o kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011-ųjų metų ir nėra laikytini šeimos nariais, todėl tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Kaltinamojo D.

E. K. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. E. K. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalstama veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 132). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (1 t., b. l. 133, 134), dirba UAB „Tritosn-LT“ (1 t., b. l. 187), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 141), VÅ¡Ä® Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 142).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, D. E. K. parinktina viena Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė D. E. K. yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, jam nustatytinas skirtinos bausmės dydis artimas sankcijoje numatytam bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymÄ kartu skirtinas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui civilinį ieÅ¡kinį.

Nukentėjusioji V. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 173–176) dėl 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Kaltinamasis D. E. K., smurtaudamas V. K. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmÄ , dvasinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, dėl ko Å¡i, anot jos, neteko visaverčio bendravimo su aplinkiniais galimybių, skundėsi kairiosios rankos skausmais ir vartojo medikamentus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ . Be to svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas, tai ne papildoma nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad, nukentėjusiosios žodžiais, kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo nebe pirmÄ kartÄ , tik anksčiau ji kaltinamajam atleido, dėl kartu auginamų vaikų, tačiau Å¡iuo metu yra iÅ¡situokusi ir nori, kad bent šį kartÄ buvęs sutuoktinis atsakytų už savo veiksmus.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus veiklai, gyvenimui ir pan. (baudžiamoji byla Nr. 1A-164/2012).Nagrinėjant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ svarbu tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko iÅ¡ anksto jų neplanavęs, tačiau veikdamas staiga susiformavusia tyčia, pasielgė neadekvačiai susidariusiai situacijai ir tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o pastaroji patirtos žalos dydį grindžia liekamaisiais reiÅ¡kiniais, kurie iÅ¡ esmės nėra tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais, be to ji pati patvirtinto anksčiau turėjusi panaÅ¡aus pobÅ«džio sveikatos problemų, specialisto iÅ¡vadomis V.

K. nekonstatuota jokių realių sužalojimų, ir tai kelia pagrįstų abejonių, kurios Å¡iame kontekste vertintinos kaltinamojo naudai. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes sprendžia, kad dėl sukelto fizinio skausmo įvykio metu, nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis mažinamas iki proporcingos įvykio aplinkybėms ir jos patirtiems nepatogumams ribos, tai yra 300 (trijų Å¡imtų) eurų.Byloje nukentėjusioji V. K. turėjo 550 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų atstovavimo iÅ¡laidų (1 t., b. l. 178), kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimÄ procese advokatei Eglei Rybelienei sumokėjo 550 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų (1 t., b. l. 178), nukentėjusiosios atstovė procese dalyvavo. Nukentėjusiosios pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbÄ atstovaujant jos interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo.Kaltinamajam D.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis D. E. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. balandžio 26 d., 15.15 val. iki 2017 m. balandžio 27 d., 14.20 val. (1 t., b. l. 126, 129), tai yra vienÄ parÄ , todėl Å¡is laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (1 t., b. l.

76) paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.Kitų iÅ¡ieÅ¡kotinų proceso iÅ¡laidų nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : D. E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. balandžio 26 d., 15.15 val. iki 2017 m. balandžio 27 d., 14.20 val., tai yra vienÄ parÄ , vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. E. K. nukentėjusiajai V. K. 300 (tris Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 550 (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų atstovavimo iÅ¡laidų.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo medžiaga (1 t., b. l.

76) palikti saugoti byloje.IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam D. E. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                       Audrius Meilutis