2021-02-24 Nr. AB-3908-3-61-3-02813-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-347-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02813-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.1; 11.6; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biodegalų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biodegalų asociacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NESTE LIETUVA“ dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Biodegalų asociacija (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2018 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 1S-105(2018) „Dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros nutraukimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei perduoti bylą nagrinėti Konkurencijos tarybai iš naujo.

2. Pareiškėjo manymu, Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 5 straipsnio nuostatoms bei teismų praktikai, jį priimant buvo pažeistos Reklamos įstatyme įtvirtintos procedūros.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas negavo ir nevertino tinkamų, kompetentingų ekspertų išvadų dėl UAB „NESTE LIETUVA“ (toliau – ir Bendrovė, NESTE) skleidžiamų teiginių pagrįstumo ir nepagrįstai nesirėmė esminiu įrodymu – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos Automobilių transporto katedros Vidaus degimų variklių laboratorijos (toliau – ir VGTU laboratorija) atliktais tyrimais, t. y. Asociacijai pateikta 2017 m. birželio 27 d. Keturių skirtingų dyzelino rūšių palyginamojo degalų sąnaudų ir variklio skleidžiamo triukšmo tyrimo ataskaita. Pasak pareiškėjo, atsakovas Nutarime nepagrįstai neįvertino, jog Bendrovės įrodymai, kuriais ji grindžia savo reklamos teisingumą, buvo surinkti po reklamos skleidimo pradžios ir iki tol tokia reklama buvo skleidžiama neturint realių įrodymų dėl jos teisingumo. Konkurencijos taryba klaidingai rėmėsi VGTU pateikta moksline nuomone – 2018 m. gegužės 14 d. raštas Nr. 0745-103-6166 (toliau – ir VGTU nuomonė), tačiau neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo pateiktų VGTU laboratorijos išvadų.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neišanalizavo visų pareiškėjo skunde nurodytų Bendrovės skleistų reklaminių teiginių, skelbtų paveikslėlių ir neįvertino jų vidutinio vartotojo atžvilgiu. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies reikalavimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reklama turi būti pripažinta klaidinančia reklama, jei ji neatitinka bent vieno iš trijų klaidinančios reklamos kriterijų – teisingumo, išsamumo arba pateikimo būdo kriterijaus. Tačiau atsakovas neįvertinto reklamos teiginių atitikties teisingumo, išsamumo kriterijams bei poveikio vidutiniam vartotojui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad, pateikdamas skundą, buvo procedūros nagrinėjimo dalyvis ir jam Konkurencijos taryba turėjo pranešti apie skundo nagrinėjimą, pasiūlyti susipažinti su tyrimo medžiaga, sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Konkurencijos tarybai 2017 m. rugsėjo 5 d. pradėjus tyrimą dėl NESTE galimo Reklamos įstatymo pažeidimo, pareiškėjas laikėsi nuošalios pozicijos, leisdamas priežiūros institucijai šį tyrimą atlikti objektyviai ir nešališkai. Tyrimo metu Biodegalų asociacija (nors turėjo tokią teisę) nereiškė papildomų reikalavimų, neteikė prašymų susipažinti su tarpine bylos medžiaga ar tarpinių paaiškinimų, kadangi laukė Konkurencijos tarybos pranešimo pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 14 dalį, jog tyrimas yra baigtas ir siūlymo susipažinti su medžiaga bei pateikti papildomus paaiškinimus. Kadangi tokio Konkurencijos tarybos pranešimo Biodegalų asociacija nesulaukė, jo (kaip pareiškėjo) teisės pateikti papildomus paaiškinimus iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos buvo pažeistos. Pareiškėjo manymu, Asociacijos papildomi paaiškinimai, argumentai ir įrodymai neabejotinai galėjo turėti esminės reikšmės Konkurencijos tarybos sprendimui dėl NESTE Reklamos įstatymo pažeidimo ir atitinkamai Nutarimo turiniui. Toks procedūrinis pažeidimas, pareiškėjo įsitikinimu, sudaro pagrindą Nutarimą panaikinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6. Pareiškėjas teismui teikė papildomus paaiškinimus.

6.1. 2018 m. rugsėjo 18 d. paaiškinimuose pareiškėjas rėmėsi papildomai VGTU pateiktu 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu, kuriame pateikti paaiškinimai dėl VGTU nuomonės, ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu, adresuotu pareiškėjui, kuriame patvirtinama, jog degalų sąnaudos, naudojant skirtingus degalus, yra itin nežymios. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės reklaminiai teiginiai, kuriais akcentuojamas NESTE degalų su priedu NEXBTL pranašumas dėl mažesnių šių degalų sąnaudų neatitinka tikrovės ir klaidina galimus NESTE degalų pirkėjus. Pasak pareiškėjo, atsakovas minėtų teiginių NESTE reklaminių teiginių apie tariamai mažesnes sąnaudas, naudojant NESTE degalus su priedu NEXBTL, apskritai netyrė ir nevertino, o pateikiama reklama akivaizdžiai klaidina vidutinį vartotoją. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą turi atlikti iš naujo.

6.2. 2018 m. spalio 10 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentavo, kad NESTE reklaminiai teiginiai neatitiko teisingumo reikalavimo. Be to, atsakovas netinkamai interpretavo VGTU pateiktą mokslinę nuomonę, kadangi ji nepagrindžia reklaminių teiginių teisingumo, neturėdamas specialių žinių įvertinti NESTE reklaminių teiginių teisingumą, priimdamas Nutarimą, atsakovas rėmėsi vien paties įtariamo Reklamos įstatymo pažeidėjo – NESTE – selektyviai pateiktais įrodymais, o taip pat įrodymais, surinktais po reklamos paskleidimo datos. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytu reklaminių teiginių įvertinimu ir su Bendrovės atsiliepime išdėstyta pozicija.

6.3. 2019 m. vasario 14 d. paaiškinimuose pareiškėjas, remdamasis Austrijos akredituotoje laboratorijoje „DTC Testing GmbH“ (toliau – DTC Testing) atliktų bandymų rezultatais, teigė, kad jie patvirtina, jog, palyginus Neste „Futura D“ dyzelinio kuro bei VIADA dyzelinio kuro savybes, nebuvo pastebėta jokių reikšmingų CO2 išmetamųjų teršalų emisijos ir kuro sąnaudų pokyčių. Pažymėjo, kad minėta laboratorija yra kompetentinga atlikti automobilių dyzelinių degalų palyginamuosius tyrimus, visus CEC bandymus (varikio testus). Remdamasis minėta ataskaita, pareiškėjas teigė, kad NESTE reklaminiai teiginiai dėl tariamai geresnių NESTE platinamų dyzelinių degalų savybių (o ypač, tariamai mažesnių degalų sąnaudų ir mažesnės išmetamų teršalų emisijos) nėra pagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas akcentavo, kad Konkurencijos tarybos tyrimas dėl galimo NESTE padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo skleidžiant reklaminius teiginius apie NESTE degalus „Futura D“ bei priedą NEXBTL buvo atliktas netinkamai.

6.4. 2019 m. birželio 26 d. paaiškinimuose, palaikydamas jau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas papildomai akcentavo, kad pats atsakovas ieškojo akredituotos laboratorijos, kuri palygintų dyzelinį kurą su priedu RRME ir NESTE dyzelinį kurą su priedu NEXBTL, o DTC Testing lygino dyzelinį kurą su priedu RRME ir NESTE dyzelinį kurą su priedu NEXBTL, t. y. būtent tai, ką savo reklamose lygino pati NESTE. Pasak pareiškėjo, tai ir sudaro šio ginčo esmę – ginčas dėl dyzelinio kuro su priedais RRME ir NEXTBL savybių lyginimo. Tiek VGTU laboratorijos, tiek DTC Testing atlikti tyrimai (bandymai / išvados) iš esmės savo pobūdžiu yra analogiški ir juose analizuojami tie patys klausimai. Esminis skirtumas tarp šių dviejų laboratorinių tyrimų yra tai, kad būtent DTC Testing, kaip laboratorija, yra pasaulinio lygio akredituota laboratorija ir jos išvados turi būti vertintinos šioje byloje.

6.5. 2019 m. birželio 27 d. paaiškinimuose, palaikydamas skunde ir kituose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, pareiškėjas akcentavo, kad jo pateiktų įrodymų atsakovas nevertino, o rėmėsi NESTE pateiktais paaiškinimais, klaidingai interpretavo VGTU raštą, priėmė ir vertino vėlesne data surinktus įrodymus iš Bendrovės, t. y. jau paskleidus reklamą. Taip pat nevertino ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. rašto. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesurašė tyrimo dokumento kaip tai nustatyta Reklamos įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje, taip pat nepranešė pareiškėjui apie užbaigtą tyrimą ir padarė esminius procedūrinius pažeidimus.

6.6. 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas pateikė papildomą įrodymą – DTC Testing patvirtinimą, jog DTC Testing yra sertifikuota atlikti tokio pobūdžio degalų tyrimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą dėl galbūt klaidinančios NESTE reklamos, dyzelinių degalų kainų ir realaus NESTE reklamos poveikio vidutiniam vartotojui, atsižvelgiant į tariamą NESTE dyzelinių degalų pranašumą (mažesnes sąnaudas) apskritai nevertino. Pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus, kurie, jo manymu, yra itin svarbūs ir reikšmingi, kadangi jie patvirtina, kad ankstesni NESTE dyzeliniai degalai „Futura D“ su priedu RRME yra iš esmės panašūs į kitų platintojų anksčiau ir šiuo metu platinamus degalus su priedu RRME. Tai reiškia, jog NESTE degalų su NEXBTL reklama turi būti teisinga visais atvejais – tiek lyginant naujuosius dyzelinius NESTE degalus „Futura D“ su NEXBTL su ankstesniais pačios NESTE degalais „Futura D“ su priedu RRME, tiek lyginant naujuosius NESTE degalus „Futura D“ su priedu NEXBTL su kitų platintojų dyzeliniais degalais su priedu RRME. Pareiškėjas nurodė, kad, kaip pagrindžia jo pateiktų tyrimų (VGTU laboratorijos tyrimas ir DTC Testing bandymų ataskaitos rezultatai) rezultatai, lyginant dyzelinius degalus (NESTE dyzelinius degalus „Futura D“ su priedu NEXBTL ir dyzelinius degalus su priedu RRME) reikšmingų pokyčių neužfiksuota; kokybiniai skirtumai nebūtų reikšmingi ir akivaizdžiai juntami vartotojams. Be to, Bendrovės kaip įrodymas Konkurencijos tarybai 2017 m. pateiktas neaktualus 2014 m. dokumentas, kuriuo ji įrodinėjo savo dyzelinių degalų „Futura D“ su NEXBTL pranašumą prieš dyzelinius „Futura D“ su RRME, nepagrindžia jos naudojamų reklaminių teiginių teisingumo (deklaruojamą „Futura D“ su NEXBTL pranašumą prieš „Futura D“ su RRME).

7. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad, vertindamas Bendrovės skleistą reklamą, įvertino surinktų įrodymų visumą, t. y. Bendrovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymui, bei VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateiktą mokslinę nuomonę, kuri patvirtinto, jog Bendrovės pateikti įrodymai pagrindžia skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams. Konkurencijos taryba, įvertinusi tai, jog įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, nustačiusi, kad nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo ar šaltinių patikimumo, teigė, kad ji pagrįstai nusprendė, jog NESTE nepažeidė Reklamos įstatymo reikalavimų.

9. Atsakovo vertinimu, jis pagrįstai nesirėmė VGTU atliktais tyrimais. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog VGTU laboratorija nėra akredituota, o, kaip atsakovui nurodė Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Biuras), jeigu atitikties įvertinimo dokumentai, pavyzdžiui, tyrimų / bandymų protokolai, yra nepažymėti akreditacijos simboliu, nėra pagrindo teigti, kad atlikti atitikties įvertinimo veiksmai ir rezultatai atitinka darniųjų standartų reikalavimus, todėl Nutarime NESTE ir pareiškėjo pateiktų VGTU laboratorijos atliktų tyrimų duomenų nelaikė nei pagrindžiančiais, nei paneigiančiais nagrinėjamos informacijos turinį.

10. Atsakovas nurodė, kad jis rėmėsi VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateikta mokslinio pobūdžio nuomone, paremta teorinėmis žiniomis ir ją vertino kaip papildomą pagalbinį įrodymą, jo nelaikė pagrindiniu įrodymu ar ekspertizės aktu, o vertino kaip vieną iš įrodymų.

11. Atsakovas pažymėjo, kad jis tinkamai įvertino Bendrovės reklamos teiginių pagrįstumą ir teisingumą. Be to, pagrįstai įvertino ir NESTE įrodymus, kurių data vėlesnė nei pradėta skleisti Bendrovės reklama, nes minėti dokumentai turėjo svarią įrodomąją galią ir vertino juos kaip visetą duomenų.

12. Atsakovas neigė padaręs procedūrinius pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas pažeidimas, tai ir pranešimo pareiškėjui neturėjo siųsti, neprivalėjo tyrimo metu kreiptis į pareiškėją, siūlydamas pateikti papildomus paaiškinimus, pareiškėjas turėjo teisę teikti papildomus paaiškinimus savo iniciatyva, tačiau Konkurencijos taryba neprivalėjo kreiptis į pareiškėją, siūlydama teikti paaiškinimus. Net, jei ir nustačius Reklamos įstatymo 25 straipsnio 9 ir 14 dalyse įvirtintų procedūrinių taisyklių pažeidimą, toks procedūros pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip formalus bei mažareikšmis ir nesudarantis pagrindo panaikinti Nutarimą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis, tariamai galėjusius turėti esminės reikšmės Konkurencijos tarybai priimant Nutarimą, jam sukliudė pateikti Konkurencijos taryba ir kuo konkrečiai pasireiškė nurodomas procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjo nurodomu tariamu Konkurencijos tarybos procedūriniu pažeidimu pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi jis turėjo galimybę Nutarimą apskųsti teismui ir tokiu būdu pateikti visus išsamius argumentus, paaiškinimus bei įrodymus, tariamai galėjusius turėti reikšmės priimant Nutarimą, ir šia teise pasinaudojo.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Konkurencijos taryba įvertino reklaminius teiginius (Nutarimo 1.1–1.3 p.) ir vadovavosi surinktų įrodymų visuma. Teigė, kad tinkamai įvertino ir Bendrovės reklaminių teiginių atitiktį reklamos teisingumo kriterijui bei pagrįstai sprendė, kad Bendrovės reklaminiai teiginiai atitinka reklamos teisingumo bei išsamumo kriterijui. Konkurencijos taryba pagrįstai nevertino reklamos poveikio vidutiniam vartotojui, kadangi, tik nustačius, kad atitinkama reklama neatitinka bent vieno Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyto kriterijaus, toks kriterijus turi būti vertinamas.

15. Konkurencijos taryba Nutarimo 1 dalyje detaliai pasisakė dėl Bendrovės skleistos reklaminės informacijos teisingumo bei Nutarimo 27 pastraipoje konstatavo, kad Bendrovės pateikti duomenys pagrindžia aplinkybę, jog jos skleista informacija yra teisinga ir šios bendrovės degalai dėl juose esančio produkto NEXBTL, turės teigiamą poveikį automobiliui, jo veikimui, taip pat aplinkai, be to, pasižymės ir susijusiomis su kvapu, saugojimo terminu bei kitomis šios bendrovės skleistoje informacijoje nurodytomis savybėmis. Taigi, šiuo atveju nekilo pareiga įvertinti reklamos poveikį vidutiniam vartotojui, konstatavus, kad skleista reklama buvo teisinga.

16. Atsakovas 2019 m. birželio 18 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją bei papildomai pažymėjo, kad lyginamojoje analizėje yra pateikti DTC Testing laboratorijos atliktos lyginamosios UAB „NESTE LIETUVA“ dyzelinio kuro „Futura D“ ir VIADA dyzelinio kuro „Ecto“ analizės rezultatai. Atlikta lyginamoji analizė būtų aktuali tik tuo atveju, jei būtų skundžiamas Konkurencijos tarybos nutarimas dėl lyginamosios reklamos. Šioje byloje nagrinėjamas Nutarimo, kuriuo Konkurencijos taryba nutraukė nagrinėjimo procedūrą dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams ir perdavimo bylą nagrinėti atsakovui iš naujo. Šiame Nutarime buvo analizuotas tik Reklamos įstatymo 5 straipsnis, draudžiantis klaidinančią reklamą, o pareiškėjo skundo argumentai dėl lyginamosios reklamos nebuvo analizuoti, nes Konkurencijos taryba dėl šių aplinkybių atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą. Dėl to šios bylos dalykas – Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Bendrovės skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Atsakovo įsitikinimu, DTC Testing pateikta lyginamoji analizė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir nėra pagrindo ja remtis, nagrinėjant bylą dėl Nutarimo teisėtumo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, atsakovas vertino dokumentų visumą ir padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjas tik klaidina teismą ir bando sudaryti įspūdį, jog Konkurencijos taryba nekompetentingai atliko tyrimą. Konkurencijos taryba vertino ir pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei duomenis. Konkurencijos taryba konstatavo, jog NESTE pagrindė skleistos informacijos teisingumą, todėl vartotojų neklaidino, vidutinis vartotojas nagrinėtu atveju lūkesčius susidarė tik vadovaudamasis skleistos informacijos turiniu, o NESTE suformuotus lūkesčius pateisino, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nurodė, jog detalesnės informacijos, susijusios su informacijos teisingumu, pateikimas ar nepateikimas vartotojo apsisprendimui dėl sandorio įtakos neturėtų. Be to, detalesnės informacijos pateikimas, nurodant ne esminę informaciją, kaip pateikė NESTE, tik suklaidintų vidutinį vartotoją ir apsunkintų vidutinio vartotojo apsisprendimą pirkti ar nepirkti atitinkamą produktą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl lyginamosios reklamos. Pareiškėjas nurodė RRME / NEXBTL kokybės pažymėjimus, NEXBTL testavimo rezultatų ataskaitas bei standartus, kurie yra nuolat atnaujinami, todėl teigti, kad tam tikrų aplinkybių buvimą patvirtina tik po 2014 m. balandžio 1 d. pateikti dokumentai, nėra pagrindo.

20. Pareiškėjo argumentus, kad dalies NESTE pateikiamų dokumentų publikavimo (priėmimo) datos apskritai nenurodytos, todėl pareiškėjas negalėjo įvertinti, ar NESTE dokumentais rėmėsi pagrįstai, vertino kaip hipotetinio pobūdžio, neparemtais jokiais priešingais ar NESTE pateiktiems dokumentams prieštaraujančiais įrodymais. NESTE pateikti įrodymai nėra pripažinti negaliojančiais, o tai pat nėra pateiktų ir NESTE pateiktiems įrodymams prieštaraujančių duomenų, todėl pareiškėjas skundo argumentais klaidino teismą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamento nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Konkurencijos taryba, nusprendusi nutraukti tyrimą, nenustačiusi Reklamos įstatymo pažeidimų, neprivalėjo informuoti pareiškėjo apie rašytinį bylos nagrinėjimą. Tokią teisę Konkurencijos taryba turėtų tik tuo atveju, jeigu, susipažinusi su atlikto tyrimo medžiaga, priimtų sprendimą baigti tyrimą. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl Konkurencijos tarybos neva atliktų procesinių taisyklių laikytini nepagrįstais. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir suinteresuotumo šioje byloje, skundą grįsdamas vidutinio vartotojo teisių pažeidimu, pareiškėjas nėra ir negali būti laikoma vartotojų teises atstovaujančia organizacija.

22. Bendrovė 2019 m. gegužės 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir nesutiko su pareiškėjo skundo ir papildomų paaiškinimų argumentais. Bendrovės teigimu, pareiškėjo pateikta bandymų ataskaita yra prieštaringa bei neturėtų būti vertinama šioje byloje, o pareiškėjo skundas – atmestas.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo Biodegalų asociacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą; pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino; trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NESTE LIETUVA“ prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino – priteisė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „NESTE LIETUVA“ naudai iš pareiškėjo Biodegalų asociacijos 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

24. Remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, teismas nustatė, kad:

24.1 Pagal pareiškėjo skundą Konkurencijos taryba 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1S-94 (2017) pradėjo Bendrovės reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūrą, įtardama, kad interneto svetainėse http://www.praturtintasateitimi.lt bei https://www.neste.lt/lt (toliau – ir interneto svetainės) skleidžiama galbūt klaidinanti dyzelino „Futura D“ ir produkto NEXBTL reklama. Konkurencijos taryba 2018 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 1S-20 (2018) nagrinėjimo procedūros terminą pratęsė.

24.2 Tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. spalio 5 d. interneto svetainėje http://www.praturtintasateitimi.lt tiek vaizdinėmis (paveikslėliais), tiek tekstinėmis (teiginiais) priemonėmis buvo lyginami du biodyzelino produktai: NEXBTL bei RRME. Be to, nustatė, jog nuo 2014 m. balandžio 1 d. interneto svetainėje https://www.neste.lt/lt skleidžiami teiginiai apie produktą NEXBTL bei dyzeliną „Futura D“. Buvo pateikti pareiškėjo skundą ir NESTE paaiškinimus pagrindžiantys duomenys (Nutarimo Nr. 10–11 p.).

24.3 Atsakovas, remdamasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalimi, nagrinėjimo procedūrą nutraukė, įvertinęs Bendrovės pateiktus duomenis, kurie patvirtina, kad įvairiomis sklaidos priemonėmis apie produktą NEXBTL bei dyzeliną „Futura D“ skleista informacija yra teisinga, taip pat nustatęs, kad skleistos informacijos pakanka vartotojų galimam klaidinimui išvengti, pagrindo teigti, kad skleidžiama (skleista) vartotojus klaidinanti informacija, nėra. Konkurencijos taryba sprendė, kad interneto svetainėse skleista informacija yra teisinga ir išsami.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų bylą nagrinėjant Konkurencijos taryboje, nurodė, kad Reklamos įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2018 m. liepos 1 d.) 25 straipsnis reglamentuoja pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio nuostatos patvirtina, kad, tik atlikus skundo nagrinėjimo procedūrą, ji gali būti nutraukta ir tokiu atveju, kaip pareiškėjas teisingai nurodo, jis nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei papildomus duomenis, susipažinti su medžiaga. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad atsakovas padarė minėtus Reklamos įstatymo 25 straipsnyje reglamentuotus procedūrinius pažeidimus. Teismo vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, kad procedūra nebuvo baigta skiriant baudą, nepaneigia, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra buvo užbaigta kitu būdu, t. y. ją nutraukiant.

26. Teismas taip pat vertino, kad teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas aktyviai naudojosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnyje suteiktomis procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė kelis papildomus paaiškinimus, papildomus duomenis, kurie prijunti prie bylos, todėl nustatyti pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, dėl kurių Nutarimas būtų naikinamas. Teismas pažymėjo, kad, net ir panaikinus Nutarimą, įvertinus visumą pareiškėjo teiktų paaiškinimų ir papildomų duomenų, ginčo situacija nepasikeistų. Be to, pareiškėjas nekonkretizavo, kokių konkrečių duomenų ar paaiškinimų jis negalėjo teikti Konkurencijos tarybai iki priimant Nutarimą.

27. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino Bendrovės skleistos reklamos teiginių pagrįstumą ir teisingumą, nesirėmė VGTU atliktais tyrimais, o rėmėsi tik VGTU pateikta moksline nuomone.

27.1 Teismas pažymėjo, kad visuma Konkurencijos tarybos pateiktos pažeidimo tyrimo medžiagos patvirtina, jog atsakovas vertino surinktos informacijos visumą ir šiuo atveju jokių įrodymų, kaip pagrindinių ar turinčių esminę reikšmę, neišskyrė. Atsakovas įvertino duomenis, kurie buvo gauti iki Nutarimo priėmimo, Nutarime detaliai nurodyta, kokia konkreti informacija buvo įvertinta ir akivaizdu, kad ne pavieniai, o visuma surinktų duomenų atsakovui leido padaryti išvadas dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimo.

27.2 VGTU pateikta nuomonė buvo įvertinta kaip vienas iš įrodymų. Vien tai, kad pareiškėjas mano, jog atsakovas netinkamai atliko tyrimą, teismo vertinimu, nepaneigia, kad atsakovas pagal jam suteiktą kompetenciją atliko tyrimo veiksmus, rinko informaciją ir atitinkamai padarė motyvuotas išvadas.

27.3 Kadangi VGTU laboratorija nėra akredituota, tokių duomenų teismui ir pareiškėjas nepateikė, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai šioje situacijoje nei pareiškėjo, nei Bendrovės pateiktų VGTU katedros duomenų nelaikė nei paneigiančia, nei patvirtinančia ginčo reklamos informaciją. Tokie duomenys tik atspindėjo faktinių duomenų visumą.

27.4 Atsakovas, įvertinęs visumą duomenų (Bendrovės pateiktą medžiagą, įskaitant ir VGTU Automobilių inžinerijos katedros pateiktą nuomonę), sprendė, kad produktas NEXBTL turi pranašumą, palyginus su RRME biodyzelinu ir dyzelinu, pagamintu iš naftos, todėl teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad Bendrovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog informacija yra teisinga ir Bendrovės degalai, kuriuose pirmos kartos biodegalų dalis pakeista antros kartos biodegalų dalimi, t. y. dėl degaluose esančio produkto NEXBTL, pasižymi UAB „NESTE LIETUVA“ skelbtomis, Nutarimo 5–6 pastraipose nurodytomis produktų savybėmis.

28. Teismas pažymėjo, kad darant išvadą, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeista Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti bent vieną šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiūriu. Teismas, įvertinęs Nutarimo motyvuojamąją dalį, priėjo išvados, kad atsakovas tinkamai įvertino visumą tyrimo metu surinktų duomenų ir atitinkamai padarė išvadą, kad Bendrovė neklaidino vartotojų, pagrindė skleisto informacijos išsamumą ir tinkamumą Reklamos įstatymo taikymo aspektu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pritarė atsakovo išvadai, kad šiuo atveju skleistoje reklamoje nebuvo nustatytų Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų dėl klaidinančios reklamos, todėl ir nebuvo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas.

29. Teismas akcentavo, kad šiam ginčui yra reikšmingi ir vertintini tie duomenys, kurie buvo pateikti atsakovui iki priimant Nutarimą. Vėlesnis duomenų pateikimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei tokių duomenų pareiškėjas negalėjo pateikti dėl objektyvių ar reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis iš karto prie skundo nepateikė papildomų duomenų. Pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. VGTU raštai bei DTC Testing tyrimo rezultatai, kuriais pareiškėjas siekia paneigti Konkurencijos tarybos išvadas, yra gauti jau užbaigus skundo nagrinėjimo procedūrą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas surinkęs duomenis, pagrindžiančius jo poziciją, turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą su nauju skundu dėl naujos procedūros pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad tyrimo esmę sudaro tų duomenų, kurie aktualūs Nutarimo priėmimo metu dėl klaidinančios reklamos pažeidimo tyrimo, įvertinimas, todėl nėra pagrindo spręsti, ar pareiškėjo pateikti vėlesni duomenys gali paneigti atsakovo išvadas.

30. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateikta DTC Testing dyzelinio kuro lyginamoji analizė, kuria remdamasis jis teigia, kad atsakovo išvados yra nepagrįstos, pateikta teismui, t. y. po Nutarimo, kuriuo procedūra užbaigta, priėmimo. Toks duomenų pateikimas ir vertinimas konkrečios procedūros atveju yra nepateisinamas. Taip pat teismas pritarė atsakovo argumentams, kad lyginamosios analizės rezultatai, įvertinus šio ginčo ribas, t. y. Nutarimo nutraukti procedūrą dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, nėra tiesioginę reikšmę turintis įrodymas. Be to, priėmus tokį įrodymą ir dėl pastarojo perdavus bylą Konkurencijos tarybai tirti iš naujo, nepagrįstai būtų išplėstos Konkurencijos tarybos tyrimo ribos ir pareiškėjas tęstų procedūrą jau kitų įrodymų vertinimo aspektu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad TDC Testing rezultatai yra grindžiami paimtų kuro mėginių lyginimu, tačiau pareiškėjas byloje nepateikė duomenų, kaip šie mėginai ir pagal kokią procedūrą buvo paimti ir kaip perduoti minėtai įstaigai tyrimui atlikti. Šiuo atveju esant akivaizdžiam neaiškumui, net ir nevertinus tokio tyrimo išvadų, kyla pagrįstų abejonių dėl šių įrodymų leistinumo ir tinkamumo įrodymų vertinimo aspektu. Taigi, dar ir dėl to perdavus nagrinėti Konkurencijai tarybai tyrimui TDC Testing rezultatus, atsakovas būtų įpareigotas vertinti duomenis, kurie galbūt neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų.

31. Teismas konstatavo, kad Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti perduoti bylą Konkurencijos tarybai nagrinėti iš naujo.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir skundą tenkinti, t. y. panaikinti Konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 1S-105 (2018) „Dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros nutraukimo“ ir perduoti bylą Konkurencijos tarybai nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo naudai iš Konkurencijos tarybos visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

33. Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Reklamos įstatymo nuostatas, tinkamai nemotyvavo padarytas išvadas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad Konkurencijos taryba, priimdama atsisakymą pradėti tyrimą, netinkamai įvertino Reklaminių teiginių atitikį teisingumo ir išsamumo kriterijui; taip pat nevertino klaidinančios reklamos kriterijų reklamos vidutinio vartotojo požiūriu, taip pažeisdama Reklamos įstatymo reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nepaisant didelės šios bylos procesinių dokumentų apimties, teismo skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis sudaro vos 6 lapus, iš jų apie pareiškėjo skunde nurodytus faktus ir aplinkybes teismas pasisakė vos keliuose lapuose.

33.1 Teismas, nepateikdamas jokių aiškių motyvų, sprendime, be kita ko, tiesiog konstatavo, kad procedūrinės pareiškėjo teisės, kuomet Konkurencijos taryba pareiškėjui nepranešė apie tyrimo užbaigimą ir nepasiūlė susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti paaiškinimus, nebuvo pažeistos (neva pareiškėjas savo teises gali realizuoti teisme). Pareiškėjas akcentuoja, kad Konkurencijos taryba, priimdama Nutarimą, atliko procedūrinį pažeidimą – nepranešė pareiškėjui apie tyrimo užbaigimą ir nesudarė galimybės susipažinti su tyrimo išvadomis, bylos medžiaga, buvo pažeistos pareiškėjo teisės pateikti papildomus paaiškinimus iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos, o tai, pareiškėjo įsitikinimu, yra pagrindas panaikinti Nutarimą ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų gausą, Konkurencijos taryba, laiku pranešusi pareiškėjui apie tyrimo išvadas ir suteikusi galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus bei juos tinkamai įvertinusi, pareiškėjo manymu, būtų priėmusi visiškai kitokį sprendimą – kad NESTE reklama pažeidžia Reklamos įstatymo reikalavimus.

33.2 Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių NESTE vėlesne data pateikti įrodymai yra laikomi tinkamais NESTE reklamos teisingumui pagrįsti (nors Reklamos įstatyme vienareikšmiškai numatyta, jog reklamos davėjas turi turėti įrodymus reklamos skleidimo metu).

33.2.1 Pareiškėjas nurodo, kad NESTE pateikti dokumentai neatitinka Reklamos įstatymo reikalavimų. Didelė dalis NESTE Konkurencijos tarybai pateiktų dokumentų, neva įrodančių NESTE reklamos teisingumą, buvo surinkti (arba apskritai parengti) vėliau nei pradėta skleisti NESTE reklama. Konkurencijos taryba turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo tinkamumą konkrečiam teiginiui pagrįsti, tačiau to nepadarė. Be to, Konkurencija taryba nei savo procesiniuose dokumentuose, nei žodiniuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose nepateikė jokių objektyvių argumentų, kodėl tokiais vėlesne data pateiktais įrodymais, nukrypstant nuo Konkurencijos tarybos bei teismų nuosekliai formuojamos praktikos, apskritai buvo remiamasi. Konkurencijos taryba pripažįsta, jog tokie vėlesne data pateikti įrodymai turėjo „svarią įrodomąją galią“, taigi, galbūt turėjo lemiamos įtakos Konkurencijos tarybai priimant klaidingą sprendimą – pripažįstant, jog NESTE reklaminiai teiginiai tariamai atitinka tikrovę ir Reklamos įstatymo reikalavimus. Šio aspekto skundžiamame sprendime teismas tinkamai neanalizavo, taip pažeisdamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

33.2.2 Pareiškėjo teigimu, NESTE pateiktų dokumentų įrodomoji galia abejotina. Pareiškėjas išreiškė abejones dėl NESTE pateiktų NEXBTL gamintojos Suomijos įmonės „Neste Oyj“ parengtų dokumentų (Informacinio leidinio „Neste Renewable Diesel“ ištraukų, NEXBTL gamintojo Suomijos įmonės „Neste Oyj“ laboratorijos ataskaitų ir / ar jų ištraukų) nešališkumo ir objektyvumo. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, NESTE pateiktos itin trumpos internetinių straipsnių anglų kalba ištraukos (į lietuvių kalbą išverčiant vos po vieną ar kelis iš bendro konteksto ištrauktus sakinius) negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais NESTE reklamos teisingumą. Tokie NESTE pateikti dokumentai neįrodo NESTE reklamos teisingumo. Tačiau šie aspektai skundžiamame sprendime apskritai neanalizuojami, tiesiog konstatuojant, jog Nutarimas buvo pagrįstas, kadangi NESTE „įrodė“ NESTE reklamos teiginių teisėtumą.

33.2.3 Vienas esminių NESTE pateiktų dokumentų, kaip nurodė NESTE, yra visiškai nesusijęs su šia byla. NESTE kaip vieną esminių įrodymų dėl biodegalų NEXBTL ir biodegalų RRME savybių skirtumų Konkurencijos tarybos tyrimo metu pateikė vienintelį savo platinamų dyzelinių degalų „Futura D“ su RRME kokybės sertifikatą – 2014 m. liepos 22 d. Dyzelino C su RRME (FUTURA) kokybės sertifikatą, iš kurio matyti jog NESTE dyzelinius degalus su RRME įsigijo iš AB „ORLEN Lietuva“. Šiuo dokumentu, kaip NESTE reklamos teisingumą neva pagrindžiančiu įrodymu, Konkurencijos taryba remiasi Nutarime. Pareiškėjas ne kartą žodžiu žodinių bylos nagrinėjimo posėdžių metu ir raštu atkreipė teismo dėmesį, kad ši aplinkybė įrodo, jog NESTE viso Konkurencijos tarybos tyrimo metu klaidino Konkurencijos tarybą, nes, be kita ko, kaip vieną pagrindinių įrodymų NESTE reklamos teisingumui pagrįsti pateikė tyrimui visiškai neaktualų ir įrodomosios galios neturintį dokumentą – biodegalų su RRME, kuriuos įsigijo iš UAB „ORLEN Lietuva“ ir kuriais prekiavo tik iki 2015 m., kokybės sertifikatą. Nors NESTE reklamoje savo degalus su NEXBTL lygino su visiškai kitu produktu – Suomijoje pagamintais degalais. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas šio svarbaus fakto, liudijančio, jog NESTE neįrodė NESTE reklamos teiginių (deklaruojamas „Futura D“ su NEXBTL pranašumas prieš „Futura D“ su RRME) teisingumo, todėl Nutarimas yra nepagrįstas, skundžiamame sprendime apkritai niekaip neanalizavo ir apie tai net neužsiminė.

33.3 Teismas nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo argumentų, kad Nutarime NESTE reklama turėjo būti, tačiau Konkurencijos tarybos nebuvo įvertinta „išsamumo“ požiūriu.

33.4 Pareiškėjas nurodė daug argumentų, jog NESTE reklama turėjo būti vertinama vidutinio vartotojo požiūriu (kaip NESTE reklamą suprato vidutinis vartotojas), tačiau teismo sprendime šis aspektas apskritai neanalizuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkurencijos taryba, visų pirma, turėjo įvertinti, kaip NESTE reklamą suprato vidutinis vartotojas (kitaip tariant, kokią nuomonę vidutinis vartotojas susidaro iš reklamoje pateikiamų teiginių ir kokius sprendimus dėl to priima), ir tik po to spręsti, ar NESTE reklama – vertinant per vidutinio vartotojo prizmę – atitinka reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Pareiškėjas nurodo, kad NESTE reklama klaidino reklamos vartotojus, todėl pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Nors pareiškėjas ne kartą atkreipė dėmesį į šį aspektą, skundžiamame sprendime apie tai net nėra užsimenama.

34. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35. Atsakovo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiais teismo sprendimo motyvais, nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimas yra be motyvų. Be to įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą ar bylos nagrinėjimo metu iškeltą klausimą.

36. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, kad jo teisės pateikti papildomus paaiškinimus pažeidimas būtų turėjęs kokios nors įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir Konkurencijos tarybos Nutarimo pagrįstumui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomu procedūriniu pažeidimu pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę Konkurencijos tarybos Nutarimą apskųsti teismui ir tokiu būdu pateikti visus išsamius argumentus, paaiškinimus bei įrodymus, tariamai galėjusius turėti reikšmės priimant Konkurencijos tarybos Nutarimą, ir šia teise pasinaudojo. Nors pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė DTC Testing lyginamąją analizę, tačiau ši analizė buvo parengta tik 2019 m. sausio 31 d., o pateikta teismui tik 2019 m. vasario 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Nutarimas priimtas 2018 m. liepos 24 d., net ir pranešus pareiškėjui apie tyrimo užbaigimą ir pateikus tyrimo išvadas bei bylos medžiaga ir sudarius galimybes pateikti savo paaiškinimus, tai nebūtų lėmę kitokio Konkurencijos tarybos nutarimo, kadangi tuo metu, kai buvo priimtas Nutarimas, DTC Testing analizė nebuvo atlikta. Be to DTC Testing analizė net nebūtų turėjusi jokios reikšmės Konkurencijos tarybos nutarimui, nes Konkurencijos taryba neatliko tyrimo dėl lyginamosios reklamos, kadangi Konkurencijos taryba atsisakė atlikti tyrimą dėl lyginamosios reklamos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1S-121 (2016) „Dėl atsisakymo pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl uždarosios akcinės bendrovės „NESTE LIETUVA“ reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“, kuris teismui nebuvo apskųstas. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, atliktas DTC Testing tyrimas kelia abejonių dėl jo objektyvumo ir patikimumo, kadangi pareiškėjas negalėjo pateikti duomenų, kokiu būdu ir iš kur buvo imami mėginiai šiam tyrimui atlikti.

37. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Atsakovas laikosi nuomonės, kad jis pagrįstai nustatė, jog UAB „NESTE LIETUVA“ skleista reklama atitinka Reklamos įstatymo reikalavimus. Konkurencijos taryba rėmėsi tyrimo metu surinktų duomenų visuma, kiekvienas Nutarimo 1 dalyje nurodytas UAB „NESTE LIETUVA“ skleistas reklaminis teiginys buvo įvertintas pasiremiant daugybe skirtingų duomenų. Nors pareiškėjas teigia, kad UAB „NESTE LIETUVA“ pateikti NEXBTL gamintojos Suomijos įmonės „Neste Oyj“ parengti dokumentai yra neobjektyvūs, tačiau šių samprotavimų niekaip nepagrindė. Atsakovas pastebi, jog pats pareiškėjas savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad „Visi dyzeliniai degalai su RRME iš esmės vienodi. Dažnai net perkami iš to paties gamintojo – AB „ORLEN Lietuva“. <...> Dyzelinių degalų su RRME savybės nuo 2014 m. nėra reikšmingai pasikeitusios.“ (baigiamosios kalbos 9 l.). Dėl to Konkurencijos tarybai nėra suprantamas toks pareiškėjo argumentas, t. y. nors pareiškėjas nurodo, kad UAB „NESTE LIETUVA“ pateikė netinkamus įrodymus, tačiau pats nurodo, kad dyzelinas su RRME yra identiškas ir jo savybės nuo 2014 metų nesikeitė, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių šis įrodymas nėra tinkamas.

38. Atsakovas pažymėjo, kad pareiga įvertinti reklamos poveikį vidutiniam vartotojui kyla tik nustačius, kad ji neatitinka bent vieno Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyto kriterijaus. Konkurencijos tarybai konstatavus, kad UAB „NESTE LIETUVA“ skleista reklama yra teisinga, nebuvo pagrindo Konkurencijos tarybai vertinti šios reklamos poveikio vidutiniam vartotojui.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „NESTE LIETUVA“ atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas yra tinkamai bei išsamiai motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas konstatuodamas, jog procedūrinės pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi pastarasis jas galėjo realizuoti teisme, išsamiai motyvavo šią išvadą. Teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, jog Konkurencijos tarybos nutarime detaliai nurodyta, kokia konkreti informacija buvo įvertinta, kad ne pavieniai, o visuma surinktų duomenų Konkurencijos tarybai leido padaryti išvadas dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimo. Teismas, įvertinęs Konkurencijos tarybos nutarimo motyvuojamąją dalį bei joje pateiktas išvadas, nurodė, jog NESTE pagrindė skleistos informacijos išsamumą ir tinkamumą reklamos taikymo aspektu. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, tik nustačius, jog reklama neatitinka jai taikomų kriterijų, ji analizuotina vidutinio vartotojo aspektu. Taigi, Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo analizuoti teisingos reklamos poveikio vidutiniam vartotojui, ką skundžiamame sprendime patvirtino ir teismas.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad konstatuotas procedūrinis pažeidimas pats savaime nulemia Nutarimo neteisėtumą. NESTE atkreipia dėmesį į pareiškėjo pozicijos prieštaringumą. Viena vertus, pareiškėjas nurodo, jog Konkurencijos taryba atliko procedūrinį pažeidimą, kadangi nepranešė pareiškėjui apie tyrimo užbaigimą ir nesudarė galimybės susipažinti su tyrimo išvadomis, kita vertus pareiškėjas pats pripažįsta, jog laikėsi nuošalios pozicijos, leisdamas Konkurencijos tarybai tyrimą atlikti objektyviai ir nešališkai. Tokia pareiškėjo pozicija iš esmės patvirtina, jog pareiškėjas nesutinka ne su Konkurencijos tarybos atliktu tyrimu, tačiau su Konkurencijos tarybos priimtu nutarimu bei jame nurodytu tyrimo rezultatu. Kaip nurodė pats pareiškėjas, Konkurencijos taryba 2017 m. rugsėjo 5 d. pradėjo NESTE reklamos atitikimo įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūrą. Beveik po metus vykusio tyrimo Konkurencijos taryba 2018 m. liepos 24 d. priėmė Nutarimą. Taigi, pareiškėjas po skundo Konkurencijos tarybai pateikimo galėjo per beveik metus laiko pateikti Konkurencijos tarybai visus pareiškėjo turimus duomenis apie NESTE neva padarytus Reklamos įstatymo pažeidimus, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nurodomi „gausūs papildomi įrodymai“ buvo surinkti ne iki skundo teismui padavimo dienos, tačiau jau įpusėjus bylos nagrinėjimui. NESTE pažymi, kad Konkurencijos taryba pareiškėjo ir NESTE pateikiamų dokumentų turinį ir vertino tiek kiek reikalinga klaidinančios ar lyginamosios reklamos pažeidimams teisiniam (ne techniniam, fizikiniam ar inžineriniam) vertinimui atlikti. Pareiškėjas tik klaidina teismą ir bando sudaryti įspūdį, jog Konkurencijos taryba nekompetentingai atliko tyrimą.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam reklamos „teisingumo“ kriterijui. NESTE nurodo, kad ji, skirtingai nei pareiškėjas, teikė sertifikuotos Suomijos įmonės „Neste Oyj“ laboratorijos ataskaitas ir / ar jų ištraukas, todėl abejoti pateikiamų dokumentų turiniu, nėra jokio pagrindo. NESTE pateikti įrodymai nėra pripažinti negaliojančiais, nebuvo pateikta ir NESTE pateiktiems įrodymams prieštaraujančių duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog vienas NESTE pateiktų dokumentų, t. y. 2014 m. liepos 22 d. Dyzelino C su RRME (FUTURA) kokybės sertifikatas (degalai įsigyti iš AB „ORLEN Lietuva“ gamyklos), kuriuo Konkurencijos taryba rėmėsi savo nutarime, yra visiškai nesusijęs su byla, kadangi NESTE nuo 2015 m. pardavinėja degalus, pagamintus ne AB „ORLEN Lietuva“ gamykloje, o NESTE įmonių grupės gamykloje Suomijoje. Tačiau NESTE pastebi, jog pareiškėjas viso teisminio proceso metu laikėsi pozicijos, jog visi rinkoje esantys degalai su RRME iš esmės yra vienodi. Vertinant pareiškėjo viso teisminio proceso metu palaikytą poziciją, kad degalai su RRME nepakito nuo 2014 m., nėra aišku, kodėl pareiškėjas NESTE pateiktą įrodymą laiko netinkamu.

43. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog Konkurencijos taryba turėjo įvertinti kiekvieno įrodymo tinkamumą konkrečiam teiginiui pagrįsti, tačiau to nepadarė. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Konkurencijos taryba įvertino kiekvieną NESTE reklamoje skleistą teiginį bei juos detalizuojančius animuotus paveikslėlius bei skleidžiamus teiginius pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 1S-105(2018) „Dėl dyzelino „Futura D“ bei produkto NEXBTL reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams nagrinėjimo procedūros nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti bylą.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies (aktualios redakcijos 23 straipsnio 1 dalis) nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

49. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

51. Pagal Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba yra viena iš reklamos priežiūros institucijų, kompetentinga atlikti priežiūrą dėl šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių nuostatų įgyvendinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Konkurencijos taryba, laikydamasi minėto įstatymo nustatytos procedūros, turi teisę nagrinėti pažeidimus dėl klaidinančios reklamos ir reklaminės veiklos subjektui skirti baudas ir kitas poveikio priemones (Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 punktas).

52. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei papildomus duomenis, susipažinti su medžiaga. Teismas pripažino, kad atsakovas padarė Reklamos įstatymo 25 straipsnyje reglamentuotų procedūrinių reikalavimų pažeidimus, tačiau bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, pareiškėjui suteikė galimybę aktyviai naudotis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (49, 51, 52 straipsniai) suteiktomis procesinėmis teisėmis, o pareiškėjas jomis tinkamai naudojosi ir teismui pateikė net kelis papildomus paaiškinimus, papildomus duomenis, kurie prijungti prie bylos. Todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo procesinį interesą ir pripažino, kad jis savo procesines teises, kurios buvo ribotos Konkurencijos taryboje, realizavo teisme, o nustatyti procedūriniai pažeidimai negali būti vertinami kaip esminiai, lemiantys pačios procedūros ydingumą ar neteisėtumą iš esmės, dėl kurių Nutarimas turėtų būti naikinamas.

53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė ginčijamo administracinio akto įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, to nenustatė ir ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

54. Minėta, jog aptartas reguliavimas atsakovui suteikia Reklamos įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūros kompetenciją ir teisę taikyti poveikio priemones reklaminės veiklos subjektui nustačius konkrečius pažeidimus. Šių teisinių pasekmių siekiantis pareiškėjas nenurodė, kokios jo teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kaip būtų apginti reikalavimo tenkinimo atveju. Taip pat nenurodyta, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė trečiojo suinteresuoto asmens skleista reklama, dėl kurios atsakovui buvo teikiamas skundas.

55. Nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio intereso dėl pareikšto reikalavimo, skundas negali būti tenkinamas. Be to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nutarimo motyvuojamąją dalį, pagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino visumą tyrimo metu surinktų duomenų ir atitinkamai padarė išvadą, kad Bendrovė neklaidino vartotojų, pagrindė skleistos informacijos išsamumą ir tinkamumą Reklamos įstatymo taikymo aspektu, bei, įvertinęs bylos medžiagą, pritarė atsakovo išvadai, kad šiuo atveju skleistoje reklamoje nebuvo nustatytų Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų dėl klaidinančios reklamos, todėl ir nebuvo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas.

56. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

57. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

58. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Iš trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo matyti, kad jis nesutiko su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, todėl laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu yra apginamos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiama 1 713 Eur teismo išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui), patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Biodegalų asociacijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „NESTE LIETUVA“ iš pareiškėjo Biodegalų asociacijos 1 713 (vieną tūkstantį septynis šimtus trylika) eurų teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė