Legislator Case Law & Legislation
fac6d3df-6df7-4c98-8ad2-29d84b5da451 AI generated

fac6d3df-6df7-4c98-8ad2-29d84b5da451 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number fac6d3df-6df7-4c98-8ad2-29d84b5da451
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :            ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur skolos, 601,05 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 10 000 Eur sumos nuo 2013-11-07 iki Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo dienos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

fac6d3df-6df7-4c98-8ad2-29d84b5da451 · Klaipėdos apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                                  Civilinė byla Nr. e2A-641-459/2016Teisėja Jurgita Grigonienė                                       (Proceso Nr. 2-24-3-01346-2015-3)                                        Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     2.5.29.1; 2.5.1.4; 3.2.4.4; 3.1.7.9;                                                        3.3.1.18.                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gegužės 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :            ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur skolos, 601,05 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio palÅ«kanas, skaičiuojant nuo 10 000 Eur sumos nuo 2013-11-07 iki Å¡ios sumos grÄ Å¾inimo dienos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 2013 m. atsakovas paprašė ieÅ¡kovo paskolinti 10 000 Eur. IeÅ¡kovas Å¡ios sumos neturėjo, tačiau rengėsi parduoti savo automobilį Audi Q5 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pažadėjo praÅ¡omÄ sumÄ paskolinti. 2013-08-01 ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo gavo SMS žinutę, kurioje atsakovas nurodė savo asmens kodÄ bei banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ prašė pervesti skolinamÄ sumÄ . IeÅ¡kovas minėtÄ automobilį 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pardavė bendrovei A. B. AB, Å vedijos Karalystėje, bendrovei nurodęs 10 000 Eur pervesti ne tiesiogiai jam, o į atsakovo sÄ skaitÄ . 2013-08-07 A.

B. AB pervedė 10 000 Eur į atsakovo banko sÄ skaitÄ IBAN (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas su atsakovu žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas skolÄ grÄ Å¾ins iki 2013-11-07, tačiau iki Å¡io termino skolos negrÄ Å¾ino. Atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 10 000 Eur, nuo 2013-08-07 iki ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo apskaičiuotos 601,05 Eur palÅ«kanos. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-15 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog aplinkybę, kad paskolos sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta, ieÅ¡kovas įrodinėja iÅ¡ A.

B. AB gautu raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. V. J. pavedimu Å¡i įmonė pardavė automobilį Audi A5 ir gautus 10 000 Eur pervedė A. L., nes V. J. nurodė, kad Å¡iuos pinigus skolina A. L.. Taip pat ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡ atsakovo 2013-08-01 gautÄ SMS žinutę, kurioje nurodytas atsakovo sÄ skaitos numeris ir asmens kodas. Teismas nurodė, jog trečiojo asmens A. B. AB raÅ¡tas, kaip įrodymas, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, yra vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jame nurodyta tik ieÅ¡kovo valia perduoti pinigus atsakovui, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. AB mokėjimo pavedimu buvo perduotas bÅ«tent paskolos dalykas, mokėjimo pavedime nurodyta „Audi A5 Cab“. 2013-08-04 ieÅ¡kovo pateikta iÅ¡ atsakovo gauta SMS žinutė su asmens kodu ir sÄ skaitos numeriu, taip pat atsakovo pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis 2014-08-17 – 2014-12-25 įrodo, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo bendro verslo, partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas santykiai. Taigi ieÅ¡kovas neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus.

Neįrodžius paskolos teisinių santykių, liko neįrodyta ir ieÅ¡kovo teisė reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl piniginių mokėjimų, vykusių tarp A. B. AB ir atsakovo, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-15 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, jog ieÅ¡kovas turėjo įrodyti buvus esmines paskolos sutarties sÄ lygas: paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui ir gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti Å¡iÄ sumÄ paskolos davėjui.

Paskolos dalyko perdavimÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai: SMS žinutės, 2013-08-07 mokėjimo pavedimas, A. L. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, 2015-06-15 A. B. AB raÅ¡tas, Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Pateiktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas gavo paskolos dalykÄ iÅ¡ V. J. per A. B. AB. Atsakovas patvirtino, jog su A. B. AB jokie santykiai jo nesiejo. Taigi ieÅ¡kovas įrodė pinigų perdavimÄ atsakovui, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrÄ konkrečiÄ piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo bÅ«ti pervesta ginčo suma, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog 10 000 Eur suma buvo perduota atsakovui sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu.

Teismas sprendime neteisingai nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. AB mokėjimo pavedimu buvo perduotas paskolos dalykas, nes mokėjimo pavedime nurodyta „Audi A5 Cab“. Kad atsakovui buvo pervesti pinigai, nurodyta bendrovė patvirtino 2015-06-15 raÅ¡te. IÅ¡ paties atsakovo bylos nagrinėjimo metu pateiktų paaiÅ¡kinimų labai aiÅ¡kiai matyti, jog jis pripažįsta, kad bendrovė A. B. AB į jo banko sÄ skaitÄ pervedė V. J. priklausančius pinigus, o jis pagal susitarimÄ su V.

J. Å¡iuo pinigus turėjo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti. Taigi atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10 000 Eur įrodytas, tačiau pinigai ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti nebuvo. Be to, tuo atveju, jei teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas paskolos teisinių santykių neįrodė, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur, tačiau jų negrÄ Å¾ino, turėjo bÅ«ti sprendžiama bei teisiÅ¡kai įvertinta, kokie santykiai tarp Å¡alių susiklostė ir teismas ginčui tarp Å¡alių iÅ¡spręsti turėjo taikyti atitinkamÄ teisės normÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju ginčas iÅ¡ esmės taip ir liko neiÅ¡spręstas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliantas skunde teigia, kad atsakovas neįrodė, jog jį ir ieÅ¡kovÄ siejo kažkokie kiti – verslo ar partnerystės santykiai. Atsakovo nuomone, iÅ¡ atsakovo pateiktų SMS žinučių akivaizdu, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo verslo reikalai. IeÅ¡kovas Å¡ių žinučių turinio nepaneigė – tik paaiÅ¡kino, kad buvo susiraÅ¡inėjama dėl kitų pinigų, vadinasi, pripažino, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę ir kiti piniginiai santykiai.

Taigi teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad bendrovės A. B. AB vadovo atsakovui pervesta pinigų suma faktiÅ¡kai nėra suteikta paskola. Apeliantas skunde nepateikia argumentų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , kad buvo sutaręs dėl paskolos grÄ Å¾inimo terminų, palÅ«kanų ar kitų sÄ lygų. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ir viso proceso metu įrodinėjant, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, teismas, priimdamas sprendimÄ , savo iniciatyva negali keisti ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas turi teisę skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti bylos raÅ¡ytinio proceso tvarka.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur skolos ir palÅ«kanas. Teigia, jog paskolino nurodytÄ sumÄ atsakovui, žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas skolÄ grÄ Å¾ins iki 2013-11-07, tačiau iki Å¡io termino skolos negrÄ Å¾ino. Atsakovas neigė paskolos teisinių santykių faktÄ , jo teigimu, ieÅ¡kovas užsiiminėjo automobilių prekyba, automobilius įsigydavo Lietuvoje ir savo vardu neregistruodavo, Amerikoje buvo įsigijęs automobilį Audi Q5, todėl jį įsiregistravo savo vardu ir paprašė atsakovo tarpininkauti, kad gautos piniginės lėšos nebÅ«tų apmokestintos.

Kai lėšos buvo pervestos į atsakovo sÄ skaitÄ , jis su ieÅ¡kovu nuvyko į bankÄ , padidino iÅ¡imamų pinigų limitÄ iki 30 000 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡iuos pinigus paėmė, o likusiÄ dalį, atskaičius visus mokesčius, ieÅ¡kovui pervedė bankiniu pavedimu.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo 2013-08-01 gavo SMS žinutę, kurioje nurodytas atsakovo sÄ skaitos numeris ir asmens kodas. 2013-08-07 mokėjimo nurodymu A. L. buvo pervesta 10 000 Eur, mokėjimo paskirtis:

„Audi A5 Cab“. IÅ¡ VÄ® „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymos apie registruotÄ transporto priemonę nustatyta, kad automobilis AUDI Q5 nuo 2013-05-22 priklausė V. J., o 2014-09-29 Å¡i transporto priemonė automatiniu bÅ«du buvo iÅ¡registruota negavus duomenų apie atliktÄ techninę apžiÅ«rÄ ir/ar draudimÄ . IÅ¡ 2013-05-21 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. BKO/LT 2013-219 matyti, kad V. J. automobilį Audi A5 (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo už 10 800 Lt, transporto priemonės tipas – lengvasis automobilis (su defektais).

IÅ¡ A. L. SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-08 iki 2013-08-13 į jo sÄ skaitÄ A. B. AB pervedė 10 000 Eur, 2013-08-10 A. L. iÅ¡ sÄ skaitos išėmė 30 000 Lt grynųjų pinigų ir 2013-08-13 V. J. pervedė 4 340,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta „papildymas“. IÅ¡ AB SEB banko A. L. 2013-08-08 – 2013-08-14 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡iuo periodu sÄ skaitos pradinis likutis buvo 39862,00 Lt, iÅ¡ viso įplaukų – 34 467,00 Lt, iÅ¡ viso iÅ¡laidų – 37 024,31 Lt, galutinis likutis – 37 304,69 Lt.

A. L. 2013-08-08 AB SEB bankui pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti grynųjų pinigų paėmimo iÅ¡ kortelės per parÄ limitÄ â€“ 30 000 Lt, nurodydamas priežastį, jog „reikia pirkiniui“. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 2015-05-01 siųstų SMS žinučių nustatyta, kad atsakovas nesutinka, jog yra skolingas ieÅ¡kovui.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 str. 2 d.), taigi sutartis yra realinė. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (buvęs atitikmuo litais – 2000 Lt). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnyje iÅ¡vardinti sandoriai, kurie turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma. Kadangi įstatymas imperatyviai nenumato, jog paskolos sutartis, sudaryta nesilaikant raÅ¡ytinės formos, negalioja, tai žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumÄ (Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grÄ Å¾inimo įrodinėjimo dalykÄ Ä¯eina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto ekvivalentÄ .IeÅ¡kovas teigia, jog Å¡ioje byloje įrodyti abu paskolos sutarties požymiai: tai, jog paskolos dalykas buvo perduotas atsakovui, ir atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ faktas.

Kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog Å¡iuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovui į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta 10 000 Eur. Tai patvirtina 2013-08-07 mokėjimo pavedimas, kuriuo bendrovės A. B. AB vadovas O. A. atsakovui pervedė 10 000 Eur, A. L. banko sÄ skaitos iÅ¡ras, iÅ¡ kurio matyti, jog 2013-08-08 jam buvo pervesta 10 000 Eur, tai pat, jog 2013-08-08 atsakovas iÅ¡ banko sÄ skaitos, pasinaudodamas banko kortele, per 15 kartų iÅ¡grynino 30 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas.

Sprendžiant, ar dėl pinigų pervedimo atsirado paskolos teisiniai santykiai, vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ . Sprendžiant dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu. BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Kolegija pažymi, jog iš esmės vienintelis rašytinis įrodymas šioje byloje, kuriuo ieškovas įrodinėja, jog pinigai, pervesti atsakovui mokėjimo nurodymu, yra suteikti kaip paskola - iš Akvidson Bil AB raštas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. V.

J. pavedimu Å¡i įmonė pardavė automobilį Audi A5 ir gautus 10 000 Eur pervedė A. L., nes V. J. nurodė, kad Å¡iuos pinigus skolina A. L.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog A. B. AB raÅ¡tas, kaip įrodymas, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, yra vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi jame nurodyta tik ieÅ¡kovo valia perduoti pinigus atsakovui, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grÄ Å¾inti gautas pinigines lėšas. Kita vertus, raÅ¡tas suraÅ¡ytas 2015-06-15, t. y. prieÅ¡ pat ieÅ¡kovui kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o tai, turint omenyje tÄ faktÄ , jog atsakovo su A.

B. AB iš esmės nesiejo jokie santykiai, kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Be to, abejonių kelia ir pati paskolos sutarties, jei ji buvo sudaryta, sudarymo forma: šiuo atveju pinigus atsakovui pervedė trečiasis asmuo, kuriam ieškovas pardavė automobilį, paskolos sutartis, nors sudaryta dėl pakankamai didelės sumos, raštu įforminta nebuvo. Visų šių aplinkybių kontekste labiau tikėtina atsakovo versija, jog šalis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas dėl tam tikrų priežasčių naudojosi atsakovo pagalba, siekdamas išgryninti pinigus.

IeÅ¡kovas teigia, jog įrodė pinigų perdavimÄ atsakovui, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrÄ konkrečiÄ piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo bÅ«ti pervesta ginčo suma, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog nurodyta suma pervesta atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu. Kolegija atmeta šį ieÅ¡kovo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , nes Å¡iuo atveju liko neįrodytas atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ieÅ¡kovui, t. y. vienas iÅ¡ paskolos teisinių santykių požymių, faktas.

IeÅ¡kovo teigimu, tai, jog atsakovas buvo įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus, patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu, taip pat atsiliepime į ieÅ¡kinį, teigdamas, jog ieÅ¡kovas su atsakovu susitarė, kad į pastarojo sÄ skaitÄ bus pervesta 10 000 Eur, kuriuos atsakovas turės grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovo argumentai, kuriais jis įrodinėja įsipareigojimo grÄ Å¾inti paskolos dalyko faktÄ , yra selektyvÅ«s: atsakovas nepripažino paskolos teisinių santykių fakto ir teigė, jog ieÅ¡kovas naudojosi jo paslaugomis, siekdamas iÅ¡gryninti pinigus, taigi savo versijos kontekste pripažino, jog turėjo iÅ¡grynintus pinigus perduoti ieÅ¡kovui, tačiau tai nelaikytina įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus, kaip paskolintus, įrodymu.

Be to, iÅ¡ pateiktų SMS žinučių turinio matyti, jog atsakovas nepripažino savo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus. Atsakovas teigia, jog iÅ¡gryninęs 30 000 Lt iÅ¡ karto juos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, o dalį – 4 340 Lt pervedė ieÅ¡kovui mokėjimo nurodymu. IeÅ¡kovo teigimu, pervesta 4 340 Lt suma yra palÅ«kanos, sumokėtos paskolos teisinių santykių pagrindu. Kolegija atmeta Å¡iÄ ieÅ¡kovo versijÄ kaip neįrodytÄ , nes byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovo sÄ skaitoje iki 10 000 Eur sumos pervedimo ir iki jos iÅ¡gryninimo buvo pakankama suma pinigų, pagrindu darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo argumentas, kad iÅ¡ dalies paskolintų pinigų atsakovas neužilgo po pinigų iÅ¡gryninimo sumokėjo ieÅ¡kovui palÅ«kanas, bylos aplinkybių kontekste vertintinas kaip nelogiÅ¡kas.

Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog 2013-08-13 mokėjimo pavedimu pervedant 4 340 Lt ieÅ¡kovui atsakovas grÄ Å¾ino jam dalį 10 000 Eur sumos.IeÅ¡kovas teigia, jog tuo atveju, jei teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas paskolos teisinių santykių neįrodė, esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Eur, tačiau jų negrÄ Å¾ino, turėjo bÅ«ti sprendžiama bei teisiÅ¡kai įvertinta, kokie santykiai tarp Å¡alių susiklostė (skolos, nepagrįsto praturtėjimo ir pan.), ir teismas ginčui tarp Å¡alių iÅ¡spręsti turėjo taikyti atitinkamÄ teisės normÄ .

Kolegija pažymi, jog Å¡is ieÅ¡kovo argumentas neatitinka privataus pobÅ«džio bylų nagrinėjimo specifikos: teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas, jeigu to nereikalauja vieÅ¡asis interesas. Å iuo atveju byloje nėra vieÅ¡ojo intereso, ieÅ¡kovas įrodinėjo paskolos teisinių santykių faktÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus įrodinėjamų santykių kontekste ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė paskolos teisinių santykių fakto.

Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo teisinį institutÄ , nes tai yra subsidiarus civilinių teisių gynimo bÅ«das, taikytinas tik Å¡aliai suformulavus tokį reikalavimÄ ir bÅ«tent Å¡io instituto pagrindu praÅ¡ant priteisti kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ gautas sumas.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir kolegijos pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė esminių paskolos sutarties sÄ lygų egzistavimo, taigi ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas.IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jo atsakovui priteista 1815 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡i suma, atsižvelgiant į bylos apimtį, parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, advokato darbo ir laiko sÄ naudas, pripažintina pagrįsta. Kolegija pažymi, jog nurodyta suma, atsižvelgiant į pateiktus procesinius dokumentus, tai, jog advokatė atstovavo atsakovÄ dviejuose parengiamuosiuose ir viename teismo posėdyje, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio.

Už atstovavimÄ advokatui mokėtinos sumos dydis yra atstovavimo sutarties Å¡alių susitarimo reikalas, todėl tai, kad ieÅ¡kovas susitarė, jog jam advokato teisinės paslaugos kainuos 500 Eur, nereiÅ¡kia, jog Å¡is kriterijus taikytinas sprendžiant dėl kitos bylos Å¡alies teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagrįstumo. Kaip jau minėta, Å¡iuo atveju priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, pagrindo jas mažinti, kolegijos nuomone, nėra, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 605 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinį skundÄ atmetus, Å¡i suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 str.).Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo V. J. atsakovui A. L. priteisti 605,00 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjai                                                                    Aušra Maškevičienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Alvydas Žerlauskas